Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2011 m. birželio 21 d. B. G. (dovanotojas), jai- L. B. (apdovanotasis) padovanojo 483/13124 dalis, t.y. 4, 83 kv. m. pastato gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1m. Be to, dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartimi su B. G., kuriai priklausė kita namo dalis, susitarę dėl naudojimosi tvarkos,t. y. sutarę, kad B. G. naudosis gyvenamojo namo patalpomis, kurios pažymėtos plane 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 (60, 79 kv. m. patalpų), o ji- L. B., namo patalpomis pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 (70, 45 kv. m.). Atskiru susitarimu nustatę naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ji-L. B. atskirai naudosis 0.0957 ha žemės sklypo ploto dalimi, pažymėtu indeksu B, o B. G. atskirai naudosis 0,0867 ha žemės sklypo ploto dalimi, pažymėta indeksu A.

Po poros dienų, t.y. 2011 m. birželio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2534 pagrindu, N. K., gim. 1979-01-28 nupirko B. G. priklausiusias žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis.Taip su N. K., o įregistravus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir su I. K. (atsakovais), tapę gyvenamojo namo, kurio pažymėjimas plane 1A1m, kiemo statinių ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bendrasavininkiais.

Šiuo metu pagal pateiktą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija matyti, kad jai-ieškovei, L. B., gim. (duomenys neskelbtini) priklauso: 483/13124 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėtos 2011-06-21 dovanojimo sutarties Nr. 2459 pagrindu, 957/1824 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų statinių – inžinierinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui N. K., gim. (duomenys neskelbtini) priklauso pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su I. K., gim. (duomenys neskelbtini) 867/1824 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6079/13124 dalys pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ kitų statinių-inžinerinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad pastatas – gyvenamsis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) jos ir atsakovų, valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str.).

2012 m. atsakovai pradėjo rekonstruoti jiems priklausančią namo dalį. Dėl atsakovmas priklausančios namo dalies rekonstrukcijos neprieštaravusi, sutikusi su jų valdomo turto statybos darbais. Vis tik atsakovams vykdant namo remonto darbus patyriusi nuostolių dėl jai priklausančios namo dalies išorinės sienos sugadinimų ir žalos atsiradusios dėl savavališkai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio inžinierinio statinio (šulinio) sugadinimo, dėl ko ir kreipusis į teismą. Gindama savo interesus, siekdama, kad jai būtų atlyginta atsakovų veiksmais padaryta žala kreipusis į teismą dėl teisminės gynybos civilinio proceso tvarka.

Paaiškina, kad atsakovai 2012 m. pradėjo renovuoti jiems priklausančią namo dalį. Kadangi dar su ankstesne bendrasavininke B. G. buvo sudariusios naudojimosi tvarkos susitarimą, su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 1A1m naudoję ta pačia tvarka ir tomis pačiomis dalimis, kaip buvo sutarta 2011-06-21 dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo sutarties Nr. 2459 4.1 ir 4.2 punktuose. Atsakovai pradėję rekonstrukciją nuardė stogo dangą, kai kurias pastato konstrukcijas ribojusias jos ir atsakovų pastato dalis. 2013 m. atsakovai dėl jų pusėje buvusių papuvusių rąstų nuardė rąstinę sieną ribojusią gyvenamojo namo patalpas pažymėtas plane 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-6 (jos naudojama dalis) ir 2-2, 2-3 (atsakovų naudojama dalis) (pagal atsakovų naujai parengtą namo planą). Kadangi iš atsakovų pusės siena, bei stogo dalis buvo nuardyta, jai priklausanti namo dalies siena liko neapsaugota nuo išorės veiksnių. Vienas atsakovų N. K. buvo pažadėjęs, kad sieną sutvarkys, todėl neva neverta bijoti dėl didesnių jos pažeidimų, tačiau jokių veiksmų sienai sutvarkyti nesiėmė. Nors atsakovas stogo dangą ir konstrukcijas iš savo pusės ir sutvarkė, ilgą laiką jai priklausanti nurodyta siena liko neapsaugota. 2012 – 2013 m. statybų eigoje atsakovo kelis kartus prašiusi sieną sutvarkyti, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė. Dėl išorės veiksnių (lietaus, vėjo, šalčio) neapsaugota siena peršalo, peršlapo. Iš vidaus nubyrėjo tinkas, atsirado dėmės. Kadangi atsakovai ir toliau savo pažadų nevykdė, minimalių sienos išsaugojimų darbų , kol atsakovas neužstatė išorinės sienos, teko imtis patiems . 2013 m. sutuoktinis V. B., kartu su jos broliu A. N. sieną iš išorės apsaugojo apsaugine plėvele, apkalė dailylentėmis. Po šių darbų iš atsakovo pusės buvo pastatyta nauja siena, įrengtas antras aukštas, palėpė. Atsakovams rekonstruojant savo namo pusę leidusi naudotis savo namo dalimi lipant ant stogo. Atsakovas N. K. matė, kad dėl buvusios atidengtos sienos ir jų atliktos rekonstrukcijos, jos namo dalyje siena iš vidaus buvo peršlapusi,buvo atsiradę kitų pažeidimų. Todėl pažadėjo sieną sutvarkyti. 2014 m. gegužės 07 d. atsakovas ranka parašė pasižadėjimą, kad sutvarkys dėl jų rekonstrukcijos apgadintą jai priklausančios dalies sieną (raštas pridedamas), nuo 2014 m. liepos 01 d. Nors atsakovas jau praeitą(2014 m) vasarą turėjo sutvarkyti dėl jo atliktos rekonstrukcijos pažeistą jai priklausančią namo dalį iki šiol jokie darbai nebuvo atlikti. Iš pridedamų foto nuotraukų matyti, kad iki šiol aptarta siena yra suskilinėjusi, matosi peršlapimo dėmės, nubyrėjęs tinkas. Kadangi iš išorės apgadintos sienos sutvarkyti nepavyks, visi sienos remonto darbai turės būti atlikti iš vidaus. Atsakovams nesiimant jokių veiksmų dėl sienos sutvarkymo darbų iš vidaus atstatymo, kreipusis į statybų įmonę dėl lokalinės sąmatos sudarymo sienos remonto darbams nustatyti, 2015 m. kovo mėnesio kainų lygiu. Iš pridedamos lokalinės sąmatos matyti, kad sienos remonto darbai įkainoti 2 962, 14 eurų sumai. Kadangi atsakovų ne kartą prašiusi ir raginusi atlyginti jai padarytą žalą, šiems nesiimant jokių veiksmų, teismine tvarka reikalaujanti atlyginti dėl atsakovų kaltės jai padarytus nuostolius (žalą), LR CK 6. 249 str. Atsižvelgiant į civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygas LR CK 6.245 – 6.249 str., matyti, kad atsakovai vykdydami savo pastato rekonstrukciją nesiėmė įstatymuose numatytų pareigų, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). LR Statybos įstatymo 6 str. 4 d. numatyta, kad „statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“. Numatant vieną iš sąlygų, tai - statinių esamos techninės būklės nepabloginimas. Atsakovai vykdydami savo pastato dalies rekonstrukciją nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jai priklausanti pastato dalis dėl jų vykdomos rekonstrukcijos nebūtų pabloginta, taip pažeidė ne tik LR Statybų įstatymo nuostatas, bet ir jai padarė žalos. Reikiamų veiksmų nesiėmimas ir vieno iš atsakovo pripažinimas pasižadant (raštas pridedamas) sutvarkyti dėl rekonstrukcijos sugadintą jai priklausančios pastato dalies sieną patvirtina ne tik priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), kaltę, kuri gali pasireikšti ir neatsargumu (LR CK 6.246 str. 2 d.), bet ir jai padarytos žalos faktą. LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-166/2009 yra pažymėjęs, kad „pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti“. Atsižvelgadama į savo teisę reikalauti žalos atlyginimo, prašo iš atsakovų priteisti jai priklausančio pastato dalies sienos besiribojančiomis su patalpomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-6 (jos naudojama dalis) ir 2-2, 2-3 (atsakovų naudojama dalis) atstatymo kaštus, pagal pateiktą lokalinę samatą (pridedama). LAT 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-763/2001 pažymėta, kad „tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.). Atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, atsakovų pareigas atlyginti padarytą žalą (LR CK 6.263 str. 2 d. su LR CK 6.266 str.), prašo pateiktą samatą vertinti, kaip tinkamą įrodymą jai padarytos žalos dydžiui nustatyti. Dėl padarytos žalos ir nuostolių prašo jai priteisti 2 962, 14 Eur pagal pateiktą darbų ir medžiagų lokalinę sąmatą.

Atsakovai ,su kuriais bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalis valdanti kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be jos sutikimo nugriovė, bendrai valdomą statinį. 2014 m. liepos mėnesį pas ją atėjo darbininkas ir paprašė, kad iš šulinio, kurį valdanti kartu su atsakovais, išsitraukti siurbliuką, nes jis užversiąs šulinį. Atėjusiam darbininkui pasakiusi, kad nesutinkanti su šulinio užvertimu, nes niekas su ja šių darbų nederino. Paprašiusi pakviesti vieną atsakovų N. K., dėl tokių savavališkų ketinimų iškvietusi policiją. Kaip matyti iš pridedamų foto nuotraukų (20140721_132756.jpg, 20140721_132815.jpg) matyti, kad bendrai naudojamas šulinys dar buvo. Pašnekėjusi su atsakovu N. K., supratusi, kad jam nerūpinti jos, kaip bendratutės, nuomonė. Šis atsakovas pasakė, kad šulinys stovi jo valdomoje žemės sklypo pusėje, todėl ir šulinys neva priklausantis jam vienam, todėl jis darysiąs ką nori. Be to pasakė, kad jei nepatinka tai galinti kreiptis į teismą. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad jokio sutikimo dėl šulinio nuvertimo atsakovams nedavusi, kad nurodytas kiemo statinys valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. LR CK 4.75 str. 1 d. nurodyta, kad “bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį“. Atsakovai nepaisė jos kaip bendraturtės interesų, ir toliau ėmėsi veiksmų turtui sunaikinti. Iš pridedamų fotonuotraukų (20140722_141123.jpg, 20140722_141045.jpg, 20140722_141057.jpg) matyti, kad jau kitą dieną buvo imtasi šulinio nuvertimo ir užvertimo darbų, pradėtos kasti žemės, atvestas neaiškios paskirties vamzdis. Dar po poros dienų aptartas šulinys buvo nuverstas,užkastas ir užbetonuotas (pridedamos fotonuotraukos:20140725_192537.jpg, 20140725_190539.jpg, 20140725_194047.jpg). Kaip sužinojusi vėliau atsakovai šulinį, kurio vandeniu naudojusis daržams laistyti, o retkarčiais ir buitinėms reikmėms, savo nuožiūra panaudojo, kaip kanalizacinę šachtą lietaus vandeniui kaupti. Savavališkai užvertę šulinį (pakeitę jo paskirtį) atsakovai sunaikino ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šiuo metu šuliniu naudotis nebegalinti, vandens kiek jai žinoma šulinyje nebelikę, be kita ko ten renkamas nutekamasis vanduo. Kadangi atsakovai be jos sutikimo sunaikino jai priklausančio turto dalį, kreipusis į statybų įmonę paskaičiuoti kiek kainuotų kiemo statinio šulinio atstatymas. Iš pridedamos lokalinės sąmatos matyti, kad tokio šulinio atstatymas kainuotų 7 814, 34 Lt (2263, 19 eurų). Kadangi kiemo statinys -šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, prašanti iš atsakovų jos naudai priteisti pusę šulinio atstatymo darbų vertės, t.y. 1131, 60 Eur. Kadangi atsakovai šulinį šiuo metu naudoja tik savo reikmėms, šuliniu pagal buvusią jo paskirtį naudotis ji nebegalinti ir dėl to prašanti jai padarytą žalą priteisti pinigine kompensacija.

LR CK 6.263 str. 1 d. nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 p. nurodoma, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

LR CK 6.249 str. nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Atsižvelgiant į norminį pagrindą ir išdėstytas aplinkybes iš atsakovų jos-L. B. naudai prašo priteisti 4093, 74 Eur, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2016-03-31 posėdžio metu ieškovė pripažino,kad jos sutuoktinis su pjūklu nupjovė atsakovų tik stogo išsikišusias lentas,bei kad brolis ardė,o po to darė stogą atsakovui N. K.. Atsakovas turėjo palikti bent iki 2m tarpą praėjimui tarp sienų.

Ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilnai ir siūlė tenkinti.

Jiems-N. K. ir I. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2011-06-23 pirkinio - pardavimo sutartį Nr. 2534 priklauso 867/1824 žemės sklypo ,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir 6079/13124 gyvenamojo namo, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), dalis, kurią įsigiję iš B. G.. Tokiu būdu su ieškove L. B. tapę gyvenamojo namo, ½ dalies kiemo statinių ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavimnkiais. Ieškovei priklauso 483/13124 dalis pastato —gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 957/1824 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų pastatų bei ½ dalis kitų inžinierinių statinių.

Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. atsakovai dėl jų pusėje buvusių papuvusių rastų nuardė rąstinę sieną ribojusią gyvenamojo namo patalpas plane pažymėtas 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-6 (ieškovės naudojama dalis) ir 2-2, 2-3 (atsakovų naudojama dalis) pagal atsakovų naujai parengtą namo planą. Teigiama, kad iš atsakovų pusės siena, bei stogo dalis buvo nuardyta, o ieškovei priklausanti namo dalies siena liko neapsaugota nuo išorės veiksnių ir nors atsakovai stogo dangą ir konstrukcijas iš savo pusės ir sutvarkė, ilgą laiką ieškovei priklausanti nurodyta siena liko neapsaugota. Taip pat teigiama, kad 2012-2013 m. statybų eigoje ieškovė kelis kartus atsakovo prašė sieną sutvarkyti, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, todėl dėl išorės veiksnių (lietaus, vėjo, šalčio) neapsaugota siena peršlapo, peršalo, iš vidaus nubyrėjo tinkas, atsirado dėmės. Todėl ieškovė dėl sienos sutvarkymo darbų iš vidaus atstatymo kreipėsi į statybų įmonę dėl lokalinės sąmatos sudarymo sienos remonto darbams nustatyti 2015 m. kovo mėn., kainų lygiu. Pagal pateiktą lokalinę sąmatą ieškovė reikalauja sumokėti 2962,14 Eur sumą už sienos remonto darbus.

Atsakingai pareiškia, kad ieškovė gera valia davė sutikimą jų namo dalies rekonstrukcijai. Namo rekonstrukcija yra atlikta pilnai, tačiau ieškovė piktybiškai neduoda sutikimo namo darbų pridavimui ir statybos užbaigimui. Visus namo dalies rekonstrukcijos darbus atliko asmenys turintys verslo liudijimus, t.y. ieškovės sutuoktinis V. B. ir ieškovės brolis A. N.. A. N. nuardė jiems priklausantį namo dalies stogą bei po atliktos rekonstrukcijos stogą uždengė. Ieškovės sutuoktinis V. B. atskyrė nupjaudamas ir nuardė rąstinę sieną ribojusią gyvenamojo namo patalpas plane pažymėtas 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-6 (ieškovės naudojama dalis) ir 2- 2, 2-3 (atsakovų naudojama dalis) pagal atsakovų naujai parengtą namo planą. Kitus statybos darbus atliko kiti asmenys. Aukščiau minėti asmenys atidalintą namo dalį hermetizavo specialia apsaugine plėvele, apkalė dailylente (juostomis), buvo paliktas oro tarpas, kad ieškovės namo siena turėtų ventiliaciją. Nors ieškovei priklausanti namo vidinė rastinė siena, kuri ribojosi su atsakovų namo dalimi, buvo palikta ir tik tuomet buvo hermetizuota plėvele bei apkalta dailylente ir po šių darbų atlikimo, atsakovai pastatė naują pastato sieną, įsirengė antrą aukštą, palėpę. Tiek V. B., tiek ir ieškovės broliui A. N. už atliktus darbus buvo sumokėta. Visi darbai buvo atlikti už atsakovų lėšas. Minėti asmenys buvo pasamdyti todėl, kad tarp ieškovės ir atsakovų nekiltų jokių konfliktų dėl atliekamų namo darbų rekonstrukcijos, kad ieškovės siena būtų tinkamai sutvarkyta ir hermetizuota, kas ir buvo tinkamai padaryta. Ieškovės namo dalis, iki atsakovų atliekamo namo darbų rekonstrukcijos buvo apmūryta iš visų pusių plytomis. Kai atsakovai įsigijo namo dalį, atsakovams priklausanti namo dalis kelis metus buvo negyvenama ir nešildoma.

Atliekant savo namo dalies rekonstrukciją atsakovai už savo asmenines lėšas 2014 metais paaukštino ieškovės namo dalies kaminą bei įdėjo specialų kamino įdėklą, už kurį atsakovai sumokėjo virš 550 Lt (kas atitinka 160 Eur). Tačiau vėliau ieškovė išsiėmė kamino įdėklą ir sumontavo ant savo ūkimo pastato. 2015 metais ieškovė visai nugriovė namo kaminą ir paliko ertmę. Su ieškove konfliktiški santykiai susiformavo nuo pat namo rekonstrukcijos pradžios, tačiau atsakovai geranoriškai bandė stabilizuoti padėtį ir negadinti santykių su ieškove, tačiau ieškovė nuolatos ieškojo sau materialinės naudos. Konfliktas įvyko tuomet, kai ieškovė pareikalavo atsakovų perdengti jai priklausančią namo stogo dangą, neva už sutikimą rekonstrukcijai. Atsakovams kategoriškai atsisakius vykdyti ieškovės nepagrįstus reikalavimus, ieškovė nesutiko su atsakovų atlikta namo dalies rekonstrukcija ir namo pridavimu, todėl atsakovų namas nebuvo priduotas valstybinėms institucijoms iki šios dienos, nors namo statybos rekonstrukcija užbaigta seniai, t. y. dar 2013 metais. Vėliau ieškovė už namo pridavimą pradėjo iš atsakovų reikalauti pinigų arba alternatyviai kėlė sąlygas, kad būtų pakeistas jai priklausančios namo dalies stogas. Su tokiu reikalavimu atsakovai taip pat nesutiko. Namo griovimo darbai buvo atlikti dar 2011 metais, tik įsigijus namą, o ieškovės namo siena, nuo atsakovų namo dalies nugriovimo iki hermetizavimo, buvo sutvarkyta per dieną laiko, pradžiai laikinai buvo uždengta specialia juoda statybine plėvele, o per savaitę laiko ieškovės namo siena buvo hermetizuota pilnai. 2013 metais atsakovai jau gyveno naujai rekonstruotame name.

Iki atliekant šulinio rekonstrukciją dėl jo avarinės būklės, pagerinimo darbus, šulinys iki tol buvo avarinės būklės ir netinkamas naudojimui. Atsakovai pasiūlė ieškovei atlikti pagerinimo darbus dėl šulinio iš bendrų lėšų, tačiau ieškovė nurodė, kad šulinio pagerinimo darbams neturi lėšų. Todėl pagal ieškovės ir atsakovų žodinį susitarimą šulinys buvo sutvarkytas, pagerintas išimtinai už atsakovų lėšas. Šulinys buvo apibetonuotas ir jam buvo uždėtas metalinis dangtis,nuėmus dalį avarinės būklės šulinio žiedo. Šulinys tiek ieškovės, tiek ir atsakovų buvo ir yra naudojamas tik daržams laistyti, buitinėms reikmėms. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovai turi miesto kanalizaciją ir miesto vandentiekį. Atsakovai šulinio pagerinimo darbams atlikti išleido apie 300 Eur (metalinis Į dangtis 75 Eur, darbų kaina, betono pirkimas, armatūros virinimo darbai ir kiti smulkūs darbai sudarė apie 225 Eur). Šulinio pagerinimo darbai buvo atlikti dar 2013 metais ir tuo metu pretenzijų ieškovė nereiškė, buvo patenkinta atliktais pagerinimo darbais, suvedžiota vandens nubėgimo kanalizacija tiek nuo ieškovės namo stogo, tiek ir nuo atsakovų namo stogo, išimtinai už atsakovų lėšas. Šulinio pagerinimo darbai buvo būtini tam, kad į jį nepatektų pašaliniai asmenys ar atsakovų mažametis vaikas, siekiant išvengti bet kokio nelaimingo atsitikimo. Iki šiol šuliniu gali naudotis tiek ieškovė, tiek ir atsakovai. Todėl ieškovės reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo priteisiant piniginę kompensaciją nėra pagrįstas ir teisingas.

Priešingai, atsakovai už savo pinigines lėšas atliko nemažą dalį darbų ieškovės naudai, pagerino ir tinkamai sutvarkė šulinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovei atsirado žala dėl tariamai atsakovei kaltų veiksmų. Tokie ieškovės teiginiai nėra teisingi ir daugiau klaidinantys teismą, ieškovei siekiant nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Atsakovai, vykdydami namo dalies rekonstrukciją, ėmėsi teisės aktuose numatytų pareigų, nepažeidė bendro pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atliekant namo rekonstrukciją statinys bei sklypas buvo tinkamai sutvarkyti ir statybos metu trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėjo, o atlikus namo dalies rekonstrukciją, tik pagerėjo. Ieškovei priklausanti namo dalis, atsakovams vykdant rekonstrukciją nebuvo pabloginta, nes atsakovai ėmėsi visų būtinų priemonių tinkamai apsaugoti ieškovei priklausančią namo dalį, besiribojančią su atsakovų namo dalimi, ją apskardindami už savo asmenines lėšas.

Atsakovai 2014-05-07 raštu įsipareigojo ieškovei nuo 2014-07-01 sutvarkyti ieškovei priklausančią namo dalies sieną, kuri besiriboja su atsakovų namo siena, t.y. uždėti medinę šaliuotę nuo ieškovės namo dalies verandos pusės besiribojančios sienos tarp pirmo ir antro buto. Tačiau ieškovė vėliau teigė, kad jokių darbų atlikti nereikia, kadangi ieškovė ketina perstatyti, rekonstruoti prieangį (verandą). Aukščiau minėtus darbus atsakovai galėjo atlikti nedelsiant, tačiau ieškovė tam prieštaravo ir ilgą laiką jau bylos nagrinėjimo metu neleido vykdyti darbų. Šiuo metu yra atlikti atitvaro(tarpo),esančio tarp namo dalių, izoliavimo darbai, kur tarp namo dalių esanti anga yra apšiltinta akmens vata ir putų polistirolu,prie stogo yra apkalta skarda, o prie sienų buvo apkalta medinės šaliuotės juostos bei pritaikius dažų spalvą, nudažytos. Tokiu būdu tarp namo dalių atitvarų yra oro tarpas,kuris yra geras šilumos izoliatorius,bei kartu yra užtikrinta, jog ieškovės medinė siena bus ventiliuojama.

Iš 2015-07-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo(t.1 b.l.32-41)matyti,kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė dalys dviejų butų gyvenamajame name,1940 m statybos,esančiame (duomenys neskelbtini),kur ieškovei priklausė 483/13124 dalių,o atsakovams 6079/13124,o taip pat šalims priklausė po ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių(tvora,kiemo aikštelė,šulinys,stoginė 5I1ž).Išraše atžymėta,jog namo sienos yra iš rąstų,name yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas.

2014-05-07 rašytiniu pasižadėjimu N. K. pasižadėjo iki 2014-07-01 sutvarkyti bendrą sieną tarp 1 ir 2 butų (duomenys neskelbtini),paaukštinti kaminą,siena bus iš medinės šaliuotės,kaminas bus nerūdijančio plieno su pašildymu 1,5 m aukščio nuo esamo aukščio(t.1 b.l.42).

Ieškovė pateikė G. B. sudarytą lokalinę sąmatą 2015.03 kainų lygiu (užsakovė L. B.),kurioje išdėstyta kokie turėtų būti atlikti statybos darbai (duomenys neskelbtini),kur darbų vertė iš viso būtų 2962,14 Eur sumai(t.1 b.l.46),o to paties asmens sudaryta lokaline sąmata 2014.03 kainų lygiu (t.1 b.l.47)nurodoma,jog naujo šulinio 15 gelžbetonio žiedų iškasimo vertė sudarytų 2263,19 Eur(7814,34 Lt).

Iš ieškovės pateiktų kartu su ieškiniu fotonuotraukų (t.1 b.l.51)matyti,kad fotonuotraukose yra nufotografuota jos neįvardinto kambario ( pagal pirmo aukšto planą t.1 b.l.101) suskilusi siena,kur vienur matosi nukritęs nuo sienos tinkas bei matosi balanų fragmentas.Tačiau iš fotonuotraukų nėra aišku, kada jos buvo nufotografuotos.Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu pateikė dar eilę fotonuotraukų(t.1 b.l.92-94), 92 lape yra užfiksuotas vaizdas po atsakovų namo dalies sienų nupjovimo,kur dar yra likę dalis sienos su įėjimo duris, kartu matosi ant nupjauto stogo kraigo bei po juo esančios medinės sienos ir molinių plytų sienos užtiesta polietileninė plėvelė. 93-94 lapuose esančiose fotonuotraukose yra nufotografuotas 1-3 kambario(besiribojančio su atsakovų namo dalimi) kampo tinko skilimo žymės , tinko nubyrėjimas ties kambario durimis bei tinko sutrūkimai ir aliejinių dažų nubyrėjimai kambaryje 1-2 .Tačiau iš fotonuotraukų nėra aišku ,kada buvo nufotografuota šie vaizdai. 2016-02-22 atliekant vietos apžiūrą- ieškovės buto apžiūrą matėsi, kad ieškovės bute yra atliktas dalinis remontas: pietinėje ir vakarinėje pusėje virš langų yra įdėtos betoninės sąramos ,iš dalies išardant plytų sieną virš sąramų ir po to ją vėl sumūrijant virš sąramų; stogo pietiniam kraige yra įstatytos durys iškertant plytų sienoje angą, namo viduje yra iš dalies išgriauta vidinė plytų siena, išgriautas ir iš naujo sumūrytas plytų kaminas. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad ieškovės būstas yra apšildomas buto viduje įrengtu židiniu, iš kurio eina oras į kitus kambarius1-3,1-4 ir 1-5, o patalpoje 1-2,kurioje stovi dujinė viryklė , nėra jokio šildymo šaltinio ,bei pagal ieškovės paaiškinimą šiluma įleidžiama atidarius kambario duris. Ties ieškovės buto pamatais lauke iš rytų pusės ties patalpų 1-2 bei 1-4 fundamentu yra iškastos duobės.

Pateiktų įrodymų visumos pagrindu nėra patvirtinama atsakovų kaltė dėl turtinės žalos padarymo ieškovei dėl pakenkimo jos buto patalpoms 1-2 ir 1-3.Iš statybos leidimo bei šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovų senojo buto nuardymas, buto sienų statyba bei stogo uždengimas vyko 2012m šiltuoju metų laiku, ką iš dalies patvirtina ir ieškovės pateikta fotonuotraukos (t.1 b.l.84).Ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų(antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, valstybinės statybos inspekcijos specialisto apžiūros akto ar pan.),iš kurių būtų galima padaryti aiškią išvadą, kad 2012 m po atsakovų gyvenamojo namo dalies (buto)nugriovimo dėl lietaus poveikio buvo užlietos ieškovės sienos ir sienos dėl to peršlapo, bei po to suskilo ir nukrito tinkas. Atsakovė nepateikė ir įrodymų(kvalifikuoto statybos specialisto išvados),kad dėl atsakovų buto sienos nupjovimo įvyko jos kambario 1-3 sienos kampo skilimas bei kad tinko pakenkimai galėjo atsirasti dėl poveikio iš esančio tarpo tarp šalių butų sienų. Kadangi atsakovai ginčijo, jog dėl jų veiksmų būtų atsiradę pakenkimai ir žala ieškovės sienoms nurodomuose kambariuose ,pažymėtuose 1-2 ir 1-3,tai ieškovės pareiga buvo įrodyti savo reikalavimą(CPK 178 str.). Kartu dėl ieškovės nurodomų atsakovų padarytų jos sienų pakenkimų ir žalos atsiradimo kyla abejonės, kad šie pakenkimai bei tuo pačiu ir žala galėjo atsirasti būtent dėl atsakovų veiksmų ir tarp šalių butų esamo tarpo poveikyje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad gyvenamasis namas yra gan senas(statytas 1940 m),iš ieškovės buto vaizdo matyti, kad butas nuo seno nėra esmingai remontuotas. Buto sienos yra iškaltos balanomis, bei jos po to užtinkuotos. Tokiu būdu yra tikimybė, kad dūlėjant namo sienų rąstams namo sienos galėjo pradėti judėti ir tuo pačiu duoti tinko įtrūkimus sienose. Iš ieškovės paaiškinimo matosi, kad anksčiau bute gyveno seno amžiaus ir neįgalus asmuo, dėl ko butas galėjo būti pilnai neapšildomas, kas per ilgesnį laiką taip pat galėjo įtakoti namo sienų tinko būklės blogėjimą.Taip pat tinko įtrūkimams reikšmės galėjo turėti ir pačios ieškovės pradėti buto remonto darbai,kur buvo išdaužomos plytų sienų dalys viršų langų ir įdedama sąramos, bei vidinės plytų sienos griovimo darbai,kur ardant plytas reikalinga smūgiavimas, o tokio smūgiavimo virpesiai gali persiduoti į medines sienas,bei tai irgi galėjo įtakoti tinko įtrūkimus bei atsilupimus. Kambario, pažymėto 1-2 ,tinko būklei taip pat galėjo turėti įtakos tai, kad jame nebuvo šildymo šaltinio ir šis kambarys šaltuoju metų laiku galėjo būti veikiamas drėgmės per sienas ir dėl gaminamo maisto. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tinko pakenkimai eile atvejų matyti apatinėje sienų dalyje, kas taip pat gali liudyti, jog kambaryje 1-3 gali tinkamai nevykti šilto oro konvekcija, kur šiltas oras iš židinio paduodamas prie lubų ,bei šiltas oras nenusileidžia link grindų. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovės pastogės dalis nėra užsandarinta ir tai gali duoti sąlygas, kad bute dėl nepakankamo lubų apšiltinimo (ar nusenusių ir savo savybių sulaikyti šilumą praradusių lubų) yra patiriami šilumos nuostoliai, ką iš dalies patvirtina ir atliktas termovizinis tyrimas ir tai netiesiogiai gali turėti įtakos buto sienų būklei. Iš surinktų įrodymų matyti, kad 2012-2013 m laikotarpiu, kada buvo vykdomos atsakovų buto statybos bei įrengimas ieškovė nesikreipė į jokias institucijas dėl jai galimai padarytos žalos nustatymo. Iš šalių paaiškinimų ir 2016-04-20 Varėnos rajono apylinkės teismo priimto sprendimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-32-445/2016 matyti, kad tarp šalių maždaug nuo 2014 m susiformavo priešiški santykiai dėl atsakovų gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos ir po to kilo šalių ginčai, kas galėjo turėti įtaką ieškovei susiformuoti nuomonę, kad visi jos bute atsiradę sienų pakenkimai kilo dėl atsakovų buto vykdytos rekonstrukcijos.