- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-25
- Bylos Nr.
- 1-1384-1034/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55792-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- P. V., A. A.
- Civilinis ieškovas
- S. M.
- Advokatai
- Marius Ruzas
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Beatai Rutkauskaitei, Ievai Janulevičiūtei,
dalyvaujant prokurorams Loretai Masiulionytei, Linui Silevičiui,
kaltinamiesiems P. V., A. A.,
kaltinamųjų gynėjui advokato padėjėjui Mariui Ruzui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M.,
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija),
P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-16 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės apribojimo su įpareigojimais;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-09 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsniu, paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo su įpareigojimais;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta 70 MGL bauda subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo su įpareigojimais ir 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2015-10-08 apie 00.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,46 prom. girtumo laipsnis), viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mickevičiaus-Vytauto g. sankryžoje, šalia pastato Vytauto g. 21, Vilniuje, veikdamas kartu su P. V., įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad priėjęs prie automobilio „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame už vairo sėdėjo nukentėjusysis S. M., P. V. liepus S. M. išlipti iš automobilio ir jam išlipus, P. V. sudavus nukentėjusiajam S. M. kumščiu į veidą, į galvos sritį, ir nukentėjusiajam S. M. pargriuvus, kartu su P. V. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam S. M. nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. M. sveikatą dėl padarytų viršutinės lūpos muštinės žaizdos, lūpų raudonio ir gleivinės kraujosruvų, viršutinių 1-o iš dešinės ir 1-o iš kairės dantų vainikų lūžių, smakro poodinės kraujosruvos, dešinės ausies kaušelio poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu, abiejų dilbių, kairės plaštakos ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimų, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).
P. V. 2015-10-08 apie 00.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,61 prom. girtumo laipsnis), viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mickevičiaus-Vytauto g. sankryžoje, šalia pastato Vytauto g. 21, Vilniuje, veikdamas kartu su A. A., įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad priėjęs prie automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir liepęs už vairo sėdėjusiam nukentėjusiajam S. M. išlipti iš automobilio, kuriam išlipus, sudavė nukentėjusiajam S. M. kumščiu į veidą, į galvos sritį, nukentėjusiajam S. M. pargriuvus, kartu su A. A. rankomis ir kojomis sudavė S. M. nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam S. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).
P. V. 2015-10-08 apie 00.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,61 prom. girtumo laipsnis), viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mickevičiaus-Vytauto g. sankryžoje, šalia pastato Vytauto g. 21, Vilniuje, veikdamas kartu su A. A., tyčia, iš chuliganiškų paskatų, liepęs nukentėjusiajam S. M. išlipti iš automobilio, kuriam išlipus, sudavė nukentėjusiajam S. M. kumščiu į veidą, į galvos sritį, po ko, nukentėjusiajam S. M. pargriuvus, kartu su A. A. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam S. M. nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. M. sveikatą dėl padarytų dešinės akies vokų poodinės kraujosruvos, dešinės akies obuolio junginės kraujosruvos, nosies sparnelio muštinės-plėštinės žaizdos, nosikaulių lūžio, viršutinės lūpos muštinės žaizdos, lūpų raudonio ir gleivinės kraujosruvų, viršutinių 1-o iš dešinės ir 1-o iš kairės dantų vainikų lūžių, smakro poodinės kraujosruvos, dešinės ausies kaušelio poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu, abiejų dilbių, kairės plaštakos ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimų.
Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio dieną buvo pas P. V., išgėrinėjo, nes buvo gimtadienis. Išėjo pasivaikščioti, vaikščiojo po miestą, o paskui grįžinėjo link namų. Jis nuėjo prie automobilio, norėjo pasiklausti ar laiko, ar paprašyti žiebtuvėlio. Pastukseno į langą, tuo metu iš vienos pusės buvo jis, o iš kitos – P. V.. S. M., pamatęs P. V., pradėjo jį vadinti negražiais žodžiais. Jis išlindo labai agresyvus, pradėjo konfliktuoti su P. V.. Buvo ginčas. S. M. sudavė į galvą P., prasidėjo nekontroliuojamos muštynės. Muštynės prasidėjo prie automobilio, o vėliau jie nubėgo prie kelio. Jis pamatė gulintį krepšį, padavė S. M.. S. M. ir toliau plūdosi ir jis su juo susigrūmė. Pripažįsta kaltę, kad buvo neteisus, nori už savo veiksmus atsiprašyti nukentėjusiojo. Iš nukentėjusiojo pusės buvo labai daug negražių žodžių. 2015-10-08 buvo kartu su P. V. ir A. L.. Tuo metu buvo išgėręs nedaug brendžio. Viskas įvyko prie namų. Kai pastukseno į automobilio langą, S. M. iš karto pasižiūrėjo į P. V., įvyko dialogas. S. M. pats išlipo iš automobilio ir pradėjo labai rėkti. P. to nesitikėjo. Tada jam S. M. sudavė smūgį, tikriausiai į galvą. Tada prasidėjo muštynės. Pirmoje apklausoje net nesuprato, kuo yra kaltinamas, apklausos nesureikšmino. S. M. pirmas sudavė P. V., prasidėjo muštynės. Matė, kad P. V. sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau smūgių neskaičiavo. Viskas vyko prie automobilio ir labai greitai. S. M. davė P. V. iš rankos į galvą. Jis tuo metu buvo kitoje automobilio pusėje, prie S. M. automobilio durų. Ten buvo apie 30 sekundžių, konfliktas vyko gal 40 sekundžių. Paskui S. M. su P. V. nubėgo prie šalia esančio kelio. Jis tuo metu jau stovėjo prie A.. Trečias asmuo jokių smurto veiksmų neatliko. Jis pripažįsta savo kaltę, pripažįsta, kad su nukentėjusiuoju susigrūmė. Jis nukentėjusiajam S. M. sudavė smūgius tuo metu, kai nešė krepšį. Nueidamas paduoti krepšį, susigrūmė su S. M., nes jis ir toliau nerimo, todėl gynė draugą. Jis sudavė S. M. smūgius rankomis, tikriausiai į pilvo sritį, paskui kartu nukrito. Pas tyrėjus buvo šokiruotas, nesigaudė, kas vyksta ir apie aplinkybes nurodė kitaip. Šiaip viską atsimena, tik nėra tikras dėl priežasties, dėl kurios priėjo prie S. M. automobilio. Iš viso konfliktas vyko 1,5-2 minutes. Nukentėjusysis įvykio metu buvo su mergina, kuri buvo automobilyje. Prie jo dar stovėjo automobilis ,,Audi“. Konfliktas vyko tik tarp S. M. ir P. V. bei jo. Prieš konfliktą S. M. sužalotas nebuvo. Po konflikto buvo labai tamsu, bet matė sužalojimus, tiksliai neatsimena, kokius.
Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti kaltinamojo A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis A. A. parodė, kad S. M. buvo ne vienas. Galiniai automobilio langai buvo tamsinti. Kažkas ten sėdėjo, stovėjo, bet nežino, ar tai buvo A., ar dar kažkas. Su pareikštais ieškiniais sutinka. Šiuo metu dirba, bet negali nurodyti savo mėnesinių pajamų, jos kintančios. Nori, kad teismas jį atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes kaltę pripažįsta, S. M. labai atsiprašo, žalą atlygins ateityje. Su seserimi gyvena atskirai, su ja bendrauja dažnokai, pastaroji daro gerą įtaką – su ja tariasi dėl tam tikrų dalykų. Negali paaiškinti, kodėl sesers gera įtaka jo nesulaikė nuo jo veiksmų įvykio dieną. Sesuo jam yra autoritetas. Ikiteisminio tyrimo metu jam spaudimas daromas nebuvo, nežino, ar nukentėjusysis gali jį apkalbėti, jo anksčiau nepažinojo. Nukentėjusiojo nespardė, jie abu nukrito su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo žodžiai buvo gal skausmingesni nei mušimas. Padarė blogai, bet iš nukentėjusiojo pusės buvo agresija ir provokacija. Jis nukentėjusiajam sudavė į pilvą ir jie kartu nugriuvo. Negali atsakyti, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado tokie sužalojimai. Nukentėjusysis sakė: ,,labas, P., ar seniai (necenzūrinis žodis) mokykloje gavai?‘‘ Jis ir išlipęs vartojo keiksmažodžius. Neprisimena, ar tyrėjai nurodė S. M. vartotus keiksmažodžius. 2017-10-11 teisiamojo posėdžio metu A. A. papildomai parodė, kad jo pirmieji parodymai nebuvo aiškūs, bet smūgiai S. M. buvo tikrai suduoti ne tik į veidą, bet ir į kitas kūno vietas. Kaltę pripažįsta, atsiprašo S. M.. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Anksčiau nepripažino dėl visų smūgių, nes buvo šoke, parodymai buvo neapgalvoti.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad tą vakarą šventė A. gimtadienį. Išgėrė brendžio, bet jo kiekio nepasakys. Išėjo prasiblaškyti į centrą, begrįžtant į namus, perėjo tiltą. A. A. yra rūkantis, pamatė automobilį ir išsiveržė į priekį, pirmas priėjo prie automobilio. Jam pasidarė įdomu, kas per pokalbis vyksta. Priėjo prie automobilio iš kitos pusės, t. y. vairuotojo, pasisveikino, norėjo paklausyti pokalbio. S. M. jį pirmas atpažino ir jam iš karto buvo priminta sunki vaikystė, mokyklos laikai. S. M. pasakė „P., mažai mokykloje (necenzūrinis žodis) gavęs.“ Jam tai buvo labai nemalonu. S. iššoko iš automobilio, pradėjo jį vadinti visokiais keiksmažodžiais. Jam buvo šokas. Sulaukė pirmo lengvo smūgio į skruostikaulį, nuo kurio jo širdgėla išsiliejo į konfliktą. Sudavė smūgius S. M. į veidą, jie atsiskyrė, vienas kitą bevadindami negražiais žodžiais. Pastebėjo, kad dingo raktų komplektas. Iš karto jų pradėjo ieškoti, bet nerado. Palipęs ant kalniuko pamatė, kad S. kažką rėkia. Padavėme S. M. jo rankinuką, nuėjo ieškoti rakto ir paskui išgirdo rėkiantį A. A., kad jį visaip negražiai S. M. išvadino. A. nuėjo aiškintis su S. M.. Jam tai jau buvo neaktualu ir nesikišo. Matė, kaip A. A. ir S. M. susiėmė, paskui pamatė, kad jau nugriuvę, pačių smūgių nematė. Pamatė, kaip atvažiavo baltas automobilis, į kurį S. su daiktais įsėdo ir išlėkė. Jie ieškojo jam priklausančių raktų, tačiau neradę nuėjo į namus. Vėliau sužinojo, kad S. juos pasisavino, paskui jam per policiją grąžino, kai juos jau buvo pakeitęs, pakeitęs visas spynas. Vėliau buvo sulaikyti pareigūnų. 2015-10-08 buvo išgėrę pora butelių brendžių. Prie S. M. automobilio net nebūtų ėjęs, jei ten nebūtų nuklydęs A. A.. Priėjus iš automobilio išlipo S. M.. Pirmi negražūs žodžiai buvo ištarti automobilyje, kur ir sėdėjo S. M.. S. M. pats pirmas sudavė jam smūgį į skruostą, mano, kad dešine ranka. Prašo vadovautis parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, dabar gali ko nors ir neatsiminti. Po smūgio neištvėrė spaudimo, pažeminimo prieš draugus, atsiminė patyčias mokykloje. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius dešine ranka į veido sritį. Smūgių skaičiaus neprisimena. Jie apsidaužė ir atsiskyrė. Tuo metu A. A. buvo 10 metrų spinduliu. Jis A. A. nestebėjo. A. A. dalyvavo konflikte. Kol ieškojo raktų A. A. surėkė, kad S. M. jį koneveikia visokiais negražiais žodžiais. A. A. nesusilaikė dėl P. V. žeminimo ir nuėjo aiškintis. S. šoko ant A., jie susistumdė. Nematė, kaip A. A. sudavė smūgius nukentėjusiajam. Konfliktas tarp jo (P. V.) ir nukentėjusiojo truko iki minutės, bendras – iki 2 minučių. Viskas įvyko labai greitai. Tarp A. A. ir nukentėjusiojo konfliktas vyko taip pat apie minutę. S. M. sudavė į skruostikaulį, tačiau į medikus dėl sveikatos sužalojimo nesikreipė, tai nebuvo toks jau stiprus smūgis, tiesiog jautė, kad gavo per galvą. Po konflikto jautėsi ir pats nukentėjęs. Buvo su A. A. pralaikyti pusantros paros, ne skųstis tuo metu buvo aktualu. Po konflikto ieškojo raktų, paskui ėjo į namus ir kažkur po 30 minučių juos sulaikė. Prieš konfliktą S. M. sužalotas nebuvo, o po konflikto matė kraują iš nosies. Daugiau nieko nematė. A. A. po akimi buvo mėlynė, nubrozdinimas. Jis pats tiksliai neatsimena, iš kur atsirado sužalojimai. A. tiesiog stovėjo šalia, negali atsakyti, ar jis matė konfliktą. Jis buvo prie jų, aplinkui, labai jo nestebėjo. Nežino, dėl ko S. M. gali juos apkalbėti. Jis A. A. iš viso nepažįsta, bet jį (P. V.) pažįsta nuo mokyklos laikų. Abu civilinius ieškinius pripažįsta. Ligonių kasų ieškinį jau yra padengęs, o su nukentėjusiuoju susibendrauti nepavyko. Žalą nukentėjusiajam atlygins. Šiuo metu intensyviai ieškosi darbo, baigė kursus, išsilaikė sunkvežimio vairuotojo teises. Jam padeda motina ir žmona. Kai atėjo prie S. M. automobilio, A. A. su S. M. jau nieko nebešnekėjo. Matė, kaip nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies, jis visas kraujuotas dar vis tiek keikėsi. S. M. mokykloje buvo iš pasiturinčios šeimos ir visą laiką dalyvaudavo kaip organizatorius, ką primušti, apspjauti, iš ko atimti knygas. Dėl savo poelgio gailisi, reikėjo eilinį kartą pratylėti. Atsiprašo nukentėjusiojo už konfliktą. 2017-10-11 teisiamojo posėdžio metu P. V. papildomai parodė, kad S. M. buvo suduota ne tik į veido sritį, bet ir į kitas kūno vietas. Dar kartą atsiprašo S. už padarytą žalą. Pripažįsta aplinkybes nurodytas kaltinime. Nepripažino to anksčiau, nes po įvykio buvo įsiaudrinę, neprisiminė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. M. parodė, kad su tuometine drauge ir draugu buvo prie Žvėryno tilto. Šalia stovėjo D. automobilis. Iš draugės, ar iš jo pusės pamatė atėjusį A.. Jis prašė žiebtuvėlio, davė ir tada prisijungė P.. P. atpažino. Jis paklausė, ar galima atvažiuoti automobiliu ir paleisti muziką. Jis su P. pasisveikino. Išlipo, gal jam kažkas sužaidė. Rankas laikė už savęs, pirmo smūgio nesudavė. Gavo smūgį į veidą, gynėsi. Nei vieno smūgio į juos nesudavė. Rankinę pametė grumtynių su P. V. metu. Rankinę jam grąžino A.. Iš automobilio išlipo pasisveikinti su P., bandė jam save priminti. Tai nebuvo piktybiškas pokalbis, nesityčiojo. P. jam sudavė ranka smūgį į veidą. Po pirmo smūgio buvo pertrauka, nes jis (S. M.) atsitraukė atgal, pajuto, kad bėga kraujas, o P. tęsė smūgių krušą į veido sritį. Smūgiai buvo suduodami rankomis. Jį talžė 1,5-2 minutes. Paskui atsidūrė ant važiuojamosios kelio dalies. Prie tilto nuo suduoto smūgio nugriuvo. Jau buvo pametęs rankinę, visas kraujuotas. Pamatė, kad jį muša jau ne vienas asmuo. Smūgiai buvo kojomis, kas spardė, nepasakys. Jis su A. A. parkrito kartu ant žemės. Jokių smūgių kaltinamiesiems nesudavė. Gynėsi-dengėsi galvą. Nesitikėjo, kad P. yra toks agresyvus. Konflikto metu jo draugai išlipę iš automobilio nebuvo. Jo draugė buvo šoke, o D. buvo labai girtas. Jis pats buvo visiškai blaivas, o kaltinamieji buvo išgėrę, nes per langą jautėsi alkoholio kvapas. Visas konfliktas vyko ne mažiau 10 minučių. Kai gulėjo, nukritęs po smūgio, tada prisijungė A.. Mano, kad jie, P. ir A., jį mušė kartu. Nes po visko jie kartu ir nuėjo, o jis pats rėkė, kad grąžintų rankinę. Dėl konflikto patyrė sužalojimus, bet visko nesugebėjo nustatyti ligoninėje. Mokykloje iš viso su niekuo nėra turėjęs jokių konfliktų. Jis iš P. nesityčiojo ir su juo jokių konfliktų turėjęs nėra. Iki konflikto A. nepažinojo. Tyrėja davė atpažinti įtariamuosius pagal fotonuotraukas. A. negalėjo atpažinti, nes visas vaizdas buvo tik į P.. Atsimena, kad A. A. buvo žemesnis ir stambesnis. Galima sakyti, jį atspėjo iš kūno sudėjimo, tamsesnius plaukus, veido bruožus. Nėra jokių aplinkybių, dėl ko būtų norėjęs kaltinamuosius apkalbėti. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Padaryti dantų nuskilimai, todėl norėtų juos atstatyti. Dėl sumušimo buvo priverstas sustabdyti mokslus. Tuo metu mokėsi Edukologiniame universitete, studijos sustabdytos iki šiol. Pas medikus dėl preliminarios dantų taisymo kainos kreipęsis nėra. Konfliktą matė jo draugai L. ir D.. A. L. prieš jį nesmurtavo. Jis bandė kaltinamuosius sustabdyti, tačiau jam nepavyko. A. po pirmo smūgio buvo 2 metrų atstumu nuo jų. Konflikto pradžią jis tikrai matė. A. perdavė raktus jo draugei, nes galvojo, kad tie raktai yra jo. Jis niekur dėl sveikatos išlaidų nesikreipė. Išleidau apie 2 Eur nuskausminamiesiems, išsigydė namų sąlygomis.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. V. parodė, kad vakar sužinojo, kad yra kviečiama dėl S. M. bylos. Nepamena, kada tiksliai įvyko tas incidentas, bet pamena, kad prie Seimo tilto esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sėdėjo su pradarytais langais. Prie jų priėjo vaikinai, jų buvo 5 ar 6, tiksliai negaliu pasakyti. Pradėjo jie kalbėtis su vairuotoju S., negaliu pasakyti apie ką jie kalbėjo, bet iš to išsivystė konfliktas, tada S. išlipo iš automobilio ir prasidėjo muštynės. Nepamena, ką tie vaikinai sakė, kai priėjo prie automobilio. Automobilyje sėdėjo su S. ir D. R., kuris sėdėjo gale. Prie langų priėjo du vaikinai, o šalia vaikinų buvo daugiau, ten buvo kompanija. Vienas priėjo iš vienos pusės, o kitas iš kitos pusės. Nepamena, ko jie norėjo. Tiesiog prasidėjo pokalbis, nepamena, ką jie šnekėjo, ir iš to išsivystė konfliktas. Kai S. išlipo, prasidėjo muštynės. Konflikto eigą matė. Konfliktą iniciavo vaikinai, bet konflikto preteksto nepamena. Išlipus S. prasidėjo muštynės, tai matė, nes sėdėjo automobilyje. Vaikinai pirmi sudavė smūgius. Vienas vaikinas sudavė S. smūgius, o jis tikriausiai gynėsi. Jis gynėsi. Negali pasakyti, ar S. sudavinėjo smūgius. Konfliktas, išlipus iš automobilio, vyko apie 10-15 min. kai pirmas vaikinas sudavė smūgius, antrasis vaikinas buvo šalia. S. mušė ne vienas vaikinas, o du ar trys vaikinai. Mušė smūgiais, t.y. rankomis, kojomis spardė. Tuo metu jie su D. R. buvo automobilyje, mes nebuvo išlipę. Skambino policijai, bet nepavyko prisiskambinti. Tuo metu jie išsiskirstė, tada pavyko prisiskambinti policijai, jie važiavo į ligoninę, o policijos pareigūnai, kaip supranta, per tą laiką, kai vyko į ligoninę, juos sulaikė. Nepamena, kiek smūgių buvo suduota ir į kurias kūno vietas. Teismui pagarsinus liudytojos L. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 47-48), ji parodė, kad parodymai yra teisingi. Dabar labiau pamena konflikto eigą. Buvo ir trečias asmuo, kuris nevartojo fizinių veiksmų S. atžvilgiu. Matė sužalojimus ant S. veido ir kūno. S. neaiškino, kas įvyko, kokie tai asmenys buvo, apie juos nieko nežino. Jie tik iškvietėme policiją ir važiavo į ligoninę. Nematė sužalojimų ant tų asmenų. Jie automobilyje visi buvome blaivūs. D. R. irgi buvo blaivus. Jie atvyko su dvejais automobiliais, D. atvyko su savo automobiliu, persėdo į S. automobilį, o S. vairavo. Sprendžia apie tai, kad vairavo, iš to, kad D. pats atvairavo, kvapo nejuto. Kaip suprato, S. ir P. vienas kitą žino. Jie šnekėjo, bet apie ką šnekėjo, nežino, tačiau susidarė toks įspūdis, kad jie vienas kitą žinojo. Negali pasakyti, ar konfliktas įvyko dėl kažkokių aplinkybių, kurias jie žinojo. Priėjo, kažko paklausė, jis atsakė ir iš to atsakymo įvyko tas konfliktas, bet apie ką šnekėjo, nepamena. Jie gal norėjo paprašyti cigaretės, bando dabar įsivaizduoti, kas ten galėjo būti. S. jiems atsakė, kad negali, gal praeityje negerai sutarė ir iš viso to konfliktas išsivystė. Jai susidarė įspūdis, kad S. kažkurį atpažino. Gali atsakyti, kad vaikinai priėjo draugiškai, viską lėmė S. atsakymas vaikinus atpažinus. Jei būtų atsakymas gražesnis, gal iki to nebūtų viskas priėję. Ji nežinojo, kad tai ne S. raktai, nes tas šviesus vaikinas jai juos padavė, sakydamas, kad jo draugas pametė raktus. Tyrėjai tuos raktus atidavė.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. R. parodė, kad visko nuosekliai negalėtų papasakoti, kadangi viskas buvo seniai. Buvo trise t.y. jis, draugo panelė ir draugas. Panelės vardo, pavardės nežino, o draugo vardas, pavardė lyg S. M.. Susitiko išgerti kavos, paplepėti. Iš centro pusės priėjo draugų grupuotė, ar pasisveikinti, ar paprašyti cigaretės. Negali pasakyti, dėl ko būtent vyko konfliktas. Jis pats į lauką nėjo, neklausė, dėl ko jie konfliktavo. Esmė yra ta, kad įvyko muštynės. Priėjo gal 4-5 asmenys. Tarp jų buvo mergina. Jam atrodo, kad prie jų priėjo 3 asmenys. Negali pasakyti, dėl ko kilo konfliktas. Konflikte dalyvavo S.. Jis nedalyvavo. S. dalyvavo konflikte pirma su vienu vaikinu, po to atsirado dar kitas. Teismui pagarsinus liudytojo D. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 60), jis parodė, kad parodymai teisingi. Daugiau papildyti niekuo negali. Taip išeina, kad du vaikinai naudojo smurtą jo atžvilgiu. Jis visą laiką buvo automobilyje. Nepranešė policijai, nes viskas įvyko akimirksniu. Viskas truko iki 7 minučių. S. M. matė tik sekančią dieną. Nematė jo iš karto po konflikto. Jis nepasakojo apie šį konfliktą. Jis buvo blaivus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad nieko nepamena. Teismui pagarsinus liudytojo A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 62-63), jis parodė, kad parodymai yra teisingi. Konfliktą matė. Buvau girtas, negali pasakyti, kas kam sudavė smūgius. Konflikte nedalyvavo. Nežino, ar kaltinamieji aktyviai dalyvavo konflikte. Reikia vadovautis jo tyrimo metu duotais parodymais. Jam nebuvo daromas spaudimas duodant parodymus. Bendrauja su kaltinamaisiais, nėra su jais susipykęs. Nepažinojo nukentėjusiojo. Jis ir A. buvo parkritę ant žemės, nes jis skyrė juos. Nežino, ką tiksliai skyrė. Ėjo per aikštelę ir prie jų prisikabino dėl muzikos. Nelabai pamena, ar ką sakė jiems.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Edvinas Venckus parodė, kad nežino dėl ko yra iškviestas. Paprašė pasakyti kokias nors detales, nes tikrai daug dirba. Ant Žvėryno tilto vieną kartą gal yra buvę, bet nežino, ar tas atvejis, kad gavo pranešimą, kad kažkas buvo. Nuvažiavo į Žvėryno pusę, ten buvo lygtais muštynės ar kažkas tokio. Asmenys pasišalino, dabar nepamena visko, kas buvo, bet jie sulaikė asmenis tarp nuosavų namų tokiame uždarame kiemelyje. Išgirdo, kad kažkas ten šneka, palaukė, paklausė ir suprato, kad ten yra jų ieškomi įtariami asmenys ir juos sulaikė. Jei čia tas atvejis. Pamena, kad atvažiavo daug ekipažų, ėjo su kolegomis per tuos kiemus, ten buvo tokia tvora, o už jos, kitoje pusėje, buvo padaryta tokia kaip ir pavėsinė, ir jie girdėjo, kad kažką šnekėjo apie muštynės, tai ir suprato, kad ten tikrai tie asmenys. Be to, buvo gal nurodyti ir žmonių požymiai, tai pagal tuos požymius sulaikė. Teismui pagarsinus liudytojo E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 56), jis parodė, kad jis kalbėjo apie tą atvejį. Aplinkybės nurodytos teisingai. Papildomai daugiau nurodyti nieko negali, viską iš esmės pasakė. Nepamena, ar tie asmenys aiškino įvykio aplinkybes.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Arturas Povilaitis parodė, kad nežino, dėl ko čia yra. Muštynių prie Žvėryno tilto nepamena, gal ir buvo taip, jei jis yra teisme. Teismui pagarsinus liudytojo A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58), jis parodė, kad duoti parodymai yra teisingi. Dabar prisiminė tą įvykį, bet kažką daugiau papildyti nelabai gali. Asmenys, jam atrodo, nieko nepasakojo apie muštynes. Nepamena, ar jie elgėsi adekvačiai ar neadekvačiai, ar buvo ar nebuvo išgėrę, tikrai nepasakys.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-08 nukentėjusysis S. M. parodė, kad 2015-10-08 apie 00.00 val. su drauge L. V. ir draugu D. R. buvo Mickevičiaus ir Vytauto gatvių sankryžoje, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Sėdėjo automobilyje, kai prie jų priėjo 5 ar 6 asmenys, iš kurių du priėjo prie automobilio šoninių langų, kiti stovėjo už automobilio. Iš dešinės pusės priėjo iš matymo pažįstamas P., su kuriuo kartu mokėsi mokykloje, o iš vairuotojo pusės priėjo stambesnis, juodai apsirengęs vaikinas. Jie pradėjo kabinėtis ir, jam pasakius, kad pastarieji atstotų, P. pasakė, kad jis išliptų iš automobilio. Jis išlipo ir priešais automobilį P. pradėjo klausti, kas jam nepatinka ir be jokios priežasties pradėjo jį daužyti, jau tada jie buvo trise, o jis stengėsi išvengti mušimo. Jis jiems nesudavė nė karto. Bandė kviesti policiją, tačiau negalėjo susikalbėti, tuomet sėdo į automobilį ir važiavo į Lazdynų ligoninę. Važiuodamas paskambino policijai ir paaiškino situaciją. Jį apžiūrėjo Lazdynų ligoninėje, po to nuvažiavo į Žalgirio ligoninę, kur jam suteikė pagalbą. Prie apklausos prideda išrašų iš ligoninės kopijas su patirtais sužalojimais. Kodėl buvo sumuštas, pasakyti negali. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 21). Papildomai nukentėjusysis S. M. 2015-10-14 parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje jis sėdėjo savo automobilyje „Ford Galaxy“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje. Keleivio pusėje sėdėjo jo draugė L. V., o ant galinės sėdynės sėdėjo jo draugas D. R., kai prie automobilio priėjo du vaikinai. Iš keleivio pusės priėjo jam iš mokyklos laikų pažįstamas P. V., o iš vairuotojo pusės kažkoks jo draugas, kurio jis nepažįsta. Kadangi jo automobilio langai buvo praviri, tai tie vaikinai pasilenkė prie jų. Kadangi jis P. atpažino, tai jam pirmas pasakė, kad leistų ramiai pabūti, nes matė, kad P. yra išgėręs ir numanė, kad gali kilti konfliktas, nes mokykloje jis ankščiau buvo iš tų vaikų, kuris keldavo konfliktus. Jis tada P. tikrai nesakė tokios frazės, kaip „ar mažai gaudavai mušti mokykloje?“, nes jis pats jį dar gindavo nuo kitų vaikų. Mokykloje tarp jų jokių konfliktų nėra buvę, jie tikrai niekad nesimušė. Tada P. pasakė jam lipti iš automobilio. Jis išlipo iš automobilio. Jis, P. ir jo kažkoks stambesnis draugas stovėjo prie jo automobilio. Tarp jo ir P. tuo metu vyko apie 10 sekundžių pokalbis apie mokyklos laikus. Jis bandė P. priminti apie save, kad kartu mokėsi, bet jis nebaigė pokalbio, nes P. jį pertraukė pasakydamas, ką jis čia šneka. Visa tai išsakė piktesniu tonu ir tuomet P. kumščiu, kairės ar dešinės rankos nepamena, jam trenkė į lūpą. Tada P. pradėjo jį mušti, o jis stengėsi konflikto ir smūgių išvengti, todėl bėgiojo po stovėjimo aikštelę, o P. visą laiką jį gaudė ir mušė. P. kartas nuo karto jį pasivydavo ir suduodavo smūgius. Suduodavo ir kumščiais, ir kojomis, nes ne vieną kartą tų gaudynių metu buvo jis parkritęs ant žemės, kokius 2-3 kartus tai tikrai. Suduodavo į įvairias kūno vietas. Tuo metu buvo šoke, fizinio skausmo nejuto, bet matė, kad yra kruvinas. Po to prisijungė P. draugas, žemesnis, stambesnio kūno sudėjimo. Jie nuo automobilio buvo nubėgę apie 20 metrų, buvo ant Žvėryno tilto, kai prisijungė minėtas P. draugas. Stambesnis draugas taip pat pradėjo jį mušti, tikrai jo negynė. Tik jis nepamena, ar stambesnis draugas jau vienas jį mušė ar dar kartu su P.. Stambesnis draugas mušė jį kumščiais ir kojomis spardė, nes buvo parkritęs ant žemes, mušė ir spardė į įvairias kūno vietas. Konflikto metu jis pametė savo vyrišką rankinę ir, pasibaigus konfliktui, jis pamatė, kad tas stambesnis vaikinas savo rankoje turi jo rankinę. Tada jis vaikinui pasakė, kad jis jam grąžintų rankinę. Jis jam rankinę metė, jis ją pagavo. Iš rankinės jokie daiktai nedingo. Konfliktas pasibaigė pats savaime, jis truko maždaug apie 20 minučių. Greitu žingsniu jis nuėjo iki savo automobilio, sėdo už vairo ir kartu su drauge išvažiavo į Lazdynų ligoninę. Su P. ir tuo stambesniu vaikinu buvo dar kažkoks trečias jų draugas šviesesnių plaukų, bet ar jis jį mušė, to pasakyti negali, nepamena. Jis neprisimena iš vis to vaikino veiksmų. Jo draugas D. R. buvo atvažiavęs su savo automobiliu „Audi 100“. Konflikto metu nei jo draugas D., nei jo draugė L. į konfliktą nesikišo, jie sėdėjo jo automobilyje ir viską stebėjo. Nuvykus į Lazdynų ligoninę gydytojai pasakė, kad jam yra skilusi nosis, plyšusi lūpa ir nuskelti du priekiniai dantys, įvairūs kiti kūno sumušimai (t. 1, b. l. 23, 24). Papildomai nukentėjusysis S. M. 2016-02-17 parodė, kad konflikto metu su P. nukentėjo ir nuo P. draugo, jis jį taip pat mušė. Jis buvo stambesnio kūno sudėjimo, ūgis maždaug apie 175 cm, tamsių, vidutinio ilgumo plaukų. Buvo su juodos spalvos striuke, tamsios spalvos džinsinėmis kelnėmis. Konflikto metu šis P. draugas kažką kalbėjo, tačiau neatsimena ką, kiek pamena, kalbėjo ir su rusišku akcentu. Minėtą vaikiną įvykio metu matė pirmą kartą. Kitas P. draugas buvo šviesesnių plaukų, liekno kūno sudėjimo, aukštesnis už tą stambų vaikiną. Kiek pamena, tas vaikinas jo nemušė, o ir jo mergina L. po konflikto sakė, kad jis jo nemušė, o priešingai norėjo juos išskirti su P.. Mano, kad minėtus P. draugus galėtų atpažinti. Taip pat pažymi, kad savo parodymų tikrai nekeis ir akistatose dalyvauti atsisako, prašo vadovautis jo pirminiais ir šiais parodymais (t. 1, b. l. 26). Papildomai nukentėjusysis S. M. 2017-02-15 parodė, kad į jam užduodamus klausimus papildomai gali paaiškinti, kad 2015-10-08 naktį buvo sumuštas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje A.Mickevičiaus-Vytauto g. sankryžoje netoli provoslavų cerkvės, Vytauto g. 21, Vilniuje. Gali pasakyti, kad pirmas smūgį jam sudavė tikrai P. ( pavardės nežino ) į nosies sritį, nuo ko pajuto stiprų fizinį skausmą ir pradėjo spjaudytis krauju. Nuo šio smūgio jam skilo nosies kaulas, nuskilo du priekiniai dantys ( vienas per pusę, kitas-ketvirtadalį ) bei praskilo lūpa. Po to P. jam sudavė dar eilę smūgių į galvos sritį, nors jis nuo jo smūgių dengėsi rankomis. Po to, kai jis nuo P. suduotų smūgių nukrito, P. jį spardė kojomis, o taip pat kartu su juo spardė ir jo draugas ( jis jo nepažįsta ). P. su draugu jį gulintį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Po įvykio nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jam suteikė pirmąją medicininę pagalbą, o po to nusiuntė į Žalgirio ligoninę, kur jam susiuvo lūpą, sutvarstė nosį. Dėl šio sumušimo patyrė fizinę ir moralinę žalą. Tuo metu mokėsi Vilniaus Edukologijos universitete socialiniame fakultete, taip pat buvo siųstas nuo darbo biržos mokytis vairuoti sunkiasvores mašinas. Dėl patirto sumušimo sustabdė mokslus universitete, taip pat toliau negalėjo mokytis vairavimo teisių. Gydėsi apie dvi savaites, tačiau neturi pateikti jokių vaistų pirkimo čekių. Patirtų žaizdų gijimo metu juto skausmą. Iki šiol dantų nesutaisė, tačiau ateity reikės juos taisyti ir patirs finansinius nuostolius. Dėl patirtos fizinės ir moralinės žalos byloje reiškia 2500 eurų civilinį ieškinį (t. b. l. 27).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2016-02-17 nukentėjusysis S. M. iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų neatpažino nė vieno asmens ( tarp minėtų asmenų buvo A. L. nuotrauka, pažymėta Nr. 4) (t. 1, b. l. 32, 33).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2016-02-17 nukentėjusysis S. M. iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3 (A. A.), kuris dalyvavo 2015-10-08 muštynėse. Atsimena, kad šis asmuo jį mušė, sudavė smūgius ne tik rankomis, bet ir kojomis. Šį asmenį atpažįsta iš tamsesnių plaukų, stambesnio veido, nosies formos, kitų veido bruožų (b. l. 34, 35).
Specialisto išvada Nr. G 3352/15(01) nustatyta, kad:
1) S. M. nustatyti šie sužalojimai: dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, dešinės akies obuolio junginės kraujosruva, nosies sparnelio muštinė-plėštinė žaizda, nosikaulių lūžis, viršutinės lūpos muštinė žaizda, lūpų raudonio ir gleivinės kraujosruvos, viršutinių 1-o iš dešinės ir 1-o iš kairės dantų vainikų lūžiai, smakro poodinė kraujosruva, dešinės ausies kaušelio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, abiejų dilbių, kairės plaštakos ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimai. Šie sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu ( daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-10-08 ). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui;
2) Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito;
3) Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės akies vokų poodinės kraujosruvos, dešinės akies obuolio junginės kraujosruvos, nosies sparnelio muštinės-plėštinės žaizdos, nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai viršutinės lūpos muštinė žaizda, lūpų raudonio ir gleivinės kraujosruvos, viršutinių 1-o iš dešinės ir 1-o iš kairės dantų vainikų lūžiai, smakro poodinė kraujosruva, dešinės ausies kaušelio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, abiejų dilbių, kairės plaštakos ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;
4) Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui;
5) Nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais;
6) Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančių įrankių skaičių, neužsifiksavo;
7) Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio įrankio ( įrankių ) formą, dydžius, neužsifiksavo;
8) Teismo medicinos praktikoje sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama;
9) Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (t. b. l. 43, 44).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-14 liudytoja L. V. parodė, kad 2015-10-08 apie 00.00 val. netoli Žvėryno tilto, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje ji kartu su savo draugu S. M. ir jo draugu D., pavardės nežino, sėdėjo S. automobilyje. Ji sėdėjo keleivio pusėje, S. vairuotojo pusėje, o D. ant galinės sėdynės. Į minėtą aikštelę D. buvo atvažiavęs savo automobiliu „Audi“, tačiau jis sėdėjo pas juos automobilyje. Tada jie pamatė šaligatviu einančią kažkokią merginą, ją aptarinėjo ir visai nematė, kad jai iš paskos eina 5 vaikinų grupė. Bet ar jų buvo 5, ji to tiksliai neatsimena. Tada iš tos grupės du vaikinai priėjo prie automobilio, kuriame jie sėdėjo. Vienas iš vaikinų priėjo iš vairuotojo pusės, o kitas iš keleivio pusės. Jų automobilyje langai buvo praviri. Vaikinai pasilenkė prie langų. Tada iš vairuotojo pusės priėjęs vaikinas pasisveikino ir pasakė „žiūrėkit, ar galit…?“, tačiau vaikinas klausimo neužbaigė, nes S. jį pertraukė. S. pasakė „ne, negalim ir netrukdykit“. Tada tas vaikinas, kuris buvo priėjęs iš jos pusės, paklausė „ko negalima?“. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo kažkoks S. pažįstamas P., kuris kartu su juo mokėsi mokykloje. Ji to P. tikrai nepažįsta. Ji iš vis iš tos kompanijos nė vieno nepažįsta. Tada S. P. pasakė, kad šis nelįstų. P. paklausė S., „iš kur jis jį pažįsta?“ ir liepė S. išlipti iš automobilio. S. išlipo iš automobilio. S. tokios frazės kaip „ar mažai mokykloj gaudavai mušti?“ ar kažką panašaus tikrai P. nesakė. Kai S. išlipo iš automobilio, ji ir D. liko sėdėti automobilyje. Tada S., P. ir kitas vaikinas, kuris stovėjo iš vairuotojo pusės, toks stambesnis ir mažesnis, ir dar priėjo kitas jų kažkoks draugas. Tada vyko kažkoks pokalbis tarp S. ir P., tačiau kas kam ką sakė, ji nieko negirdėjo, nes buvo automobilyje. Tada pamatė, kad P. rankos kumščiu trenkė S. į krūtinę, S. nukrito. Po to S. atsikėlė ir pradėjo bėgti nuo tų vaikinų. Tada S. nubėgęs toliau vėl nukrito, bet ar pats ar jį kažkas pagriovė, to pasakyti negali, nes buvo užsisukusi ir nematė. Kai atsisuko pamatė, kad S. jau guli ant žemės ir jį kojomis spardo du kažkokie vaikinai, jei neklysta, tai buvo P. ir tas stambesnis, žemesnis vaikinas. Jie ne tik jį spardė, bet ir mušė rankomis į įvairias kūno vietas. Toliau S. vėl atsikėlė ir bėgo nuo tų vaikinų. Kiek pamena, jis nubėgo ant Žvėryno tilto ir jį ten vėl pasivijo, vėl mušė. Ant tilto mušė kiti du vaikinai iš tos kompanijos, vienas buvo stambesnis, o kito nepamena, bet P. jau ten nebebuvo. P. tuo metu vaikščiojo aplink S. automobilį ir kažko ieškojo, bet iš pradžių nesuprato, ko jis ten ieško. Kaip vėliau paaiškėjo, jis greičiausiai ieškojo savo raktų, nes konflikto metu, kai tie vaikinai mušė S., greičiausiai tie raktai iškrito, o juos rado toks šviesesnis ir aukštesnis vaikinas, kuris buvo su P. kompanija. Vaikinas raktus jai padavė, ji galvojo, kad tie raktai S. ir dėl to juos paėmė. Šviesesnis ir aukštesnis vaikinas konflikte nedalyvavo ir S. nemušė, jis konfliktą tik stebėjo, taip kaip ji su D.. Pats konfliktas truko maždaug apie 15 minučių. Konfliktas pasibaigė savaime, jie išsiskirstė patys. Tada S. sugrįžo į savo automobilį, sėdo prie vairo ir jie išvažiavo į Lazdynų ligoninę. Po konflikto matė ant S. veido, kūno ir drabužių daug kraujo, buvo jam sužalota lūpa, veidas ir rankos nubrozdintos (t. 1, b. l. 47, 48).
Asmens parodymo pagal jo nuotrauką 2016-02-17 metu liudytoja L. V. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 2 (A. A.), ir nurodė, kad šis asmuo 2015-10-08 dalyvavo konflikte (muštynėse) su jos draugu S. M.. Šis vaikinas muštynių metu sudavė smūgius ir rankomis, ir kojomis S. M.. Šį asmenį atpažįsta iš tamsių plaukų, stambesnio veido, tamsių akių, kitų bendrų veido bruožų. Įsimintini veido bruožai, nes nebūdingi lietuviams. Kiek pamena, minėtas asmuo kalbėjo su akcentu (t. 1, b. l. 49, 50).
Asmens parodymo pagal jo nuotrauką 2016-02-17 metu liudytoja L. V. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3 (A. L.), ir nurodė, kad šis vaikinas buvo 2015-10-08 konflikto metu. Pažymi, kad šis vaikinas konflikto (muštynių) metu stovėjo šalia jos ir jos draugui S. M. jokių smūgių tikrai nesudavė, jis muštynėse nedalyvavo, tik stebėjo. Šį vaikiną atpažįsta iš šviesesnių plaukų, veido formos, buvo spuoguotos odos (t. 1, b. l. 51, 52).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-29 liudytojas D. R. parodė, kad 2015 m. rudenį, tikslios dienos nurodyti negali, apie 21.00 val. atvažiavo savo vairuojamu automobiliu „Audi 100“ į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią netoli Žvėryno tilto. Ten buvo susitaręs susitikti su draugu S. M.. S. į šią vietą atvažiavo su savo automobiliu „Ford Galaxy“, o taip pat kartu su juo buvo mergina, kurios vardo nežino ir jos nepažįsta, kadangi tą vakarą matė pirmą kartą. Išlipo iš savo automobilio ir persėdo pas S. į automobilį. Trise sėdėjo S. automobilyje ir kalbėjosi, gėrė kavą. S. sėdėjo už vairo, mergina - šalia, o jis - galinėje sėdynėje. Jiems sėdint ir bendraujant, iš centro pusės ateidinėjo trys vaikinai (šiuo metu negali prisiminti, ar su jais buvo kartu mergina), kurie buvo akivaizdžiai matyti, kad neblaivūs. Vienas iš vaikinų priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės ir paprašė cigaretės. S. atsakė, kad neturi. Jam tuo metu suskambo telefonas ir jis pradėjo kalbėtis telefonu, dėl ko neišgirdo, apie ką jie kalbasi. S. išlipo iš automobilio. Kažkuris iš vaikinų pradėjo stumdyti S., po ko suėmė jam už rankų. Tada įsikišo ir antras vaikinas. Jie pradėjo mušti S., suduodami smūgius rankomis į krūtinę. Po to S. nukrito ant žemės. Tada abu vaikinai jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Trečias vaikinas stovėjo ir nieko nedarė. Muštynių metu kažkaip S. su vaikinais atsidūrė už mašinų. Kai S. išsilaisvino iš vaikinų, pradėjo lakstyti tarp mašinų, norėdamas pabėgti nuo jų ir įsėsti į savo automobilį. Kai jie mušėsi, jis išlipo iš S. automobilio ir įsėdo į savo automobilį. S. mušantis su vaikinais, kažkam iškrito iš drabužių raktai, kuriuos trečias vaikinas pakėlė nuo žemės ir padavė S. merginai, turbūt manydamas, kad tai S. raktai. Mergina raktus pasiėmė. Kai S. išsilaisvino nuo vaikinų ir atsisėdo į automobilį, su mergina išvažiavo. Jis pasiliko. Einant jam į automobilį, vienas iš vaikinų priėjo prie jo ir jį užkabino pečiu, norėdamas jį išprovokuoti, tačiau jo draugas liepė jam nusiraminti. Jis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kas pranešė policijai, nežino. Maždaug po savaitės laiko buvo sutikęs S., jo veidas po šių muštynių buvo labai ištinęs. Jis sakė, kad vaikinai buvo sulaikyti. Jis vaikinų nei vieno atpažinti negalėtų, kadangi jų veidų nematė. Kokius jie rūbus vilkėjo, negali pasakyti. Įvykio vieta buvo blogai apšviesta, buvo tamsus paros metas. Gali pasakyti, kad jis nei vienam iš vaikinų jokių smūgių nesudavė, o jie taip pat jo nemušė. Jei būtų mušęsis, tai gal būtų įsidėmėjęs vaikinų veidus, o dabar jis net negali jų apibūdinti. Gali tik pasakyti, kad vaikinai buvo vyresni už jį, jiems apie 25 metus. S. galėjo kažkuriam vaikinui suduoti smūgius gindamasis nuo jų (t. 1, b. l. 60).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-03-15 liudytojas A. L. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2016-03-09 (t. 1, b. l. 190-195)) parodė, kad 2015-10-07 apie 20.00 val. trise, t. y. jis, A. ir P. susitiko pas P. namuose, Žvėryne, tikslesnio adreso nežino. Namuose dar buvo jo žmona, vardo nežino, ir vaikas. Ten gėrė alkoholį-brendį. Apie 21.00 val. jis, A., P. ir jo žmona su vaiku išėjo vaikščioti Gedimino prospekte. P. žmona su vaiku apie 22.00 val. grįžo namo, o jie trise liko vaikščioti toliau. Maždaug grįžinėjant apie 00.00 val. link P. namų, ėjo per Žvėryno tiltą, jį praėjus kairėje pusėje buvo automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovėjo du automobiliai „Audi“ ir „Ford Galaxy“, abu automobiliai buvo sidabrinės arba baltos spalvos. Valstybinių numerių neįsidėmėjo. Per automobilio „Ford Galaxy“ langą kažkoks vaikinas pradėjo rėkauti ir rodyti nepadorius gestus ir tada jie visi trys priėjo prie to automobilio. Iš minėto automobilio išlipo kažkoks jam nepažįstamas vaikinas, kaip įtarime perskaitė, tai buvo S.. S. išlipęs iš automobilio P. paklausė: „Ar nebijai vakarais gatvėmis vaikščioti? Ar atsimeni, kaip mokykloje gaudavai mušti?“. Tada suprato, kad S. pažįsta P.. Tada, kiek atsimena, tas S. kumščiu trenkė P. į veido sritį, kur tiksliai pateikė, nematė. Po to P. jam atgal kumščiu trenkė, tačiau kur pataikė, tikrai neatsimena. Tada jie abu pradėjo muštis. Kiek pamena, tiek P., tiek S. buvo parkritę ant žemės, jie mušėsi. Tada iš S. automobilio „Ford Galaxy “ išlipo jo draugas, kažkoks vaikinas, kuris bandė trenkti A.. Kai P. mušėsi su S., įsiterpė to S. draugas ir jis norėjo padėti tam S. mušti P., tada A. bandė apginti P.. Tada A. susistumdė su S. arba su S. draugu, bet tiksliai su kuo, jis neatsimena. Tada jis įsiterpė ir norėjo visus išskirti. Jis pirmiausiai puolė skirti A. nuo nukentėjusiojo S. arba jo draugo, tiksliai nepamena, ir su kažkuriuo iš jų pargriuvo ant asfalto. Jis nieko nemušė, jokių smūgių niekam nesudavė, o parkrito skirdamas A. nuo kažko. Tada atsikėlęs pamatė, kad P. jau yra toliau nuėjęs nuo jų, nebesimušė su S., o A. irgi jau buvo nustojęs mušti. Tada jis ant kelio pamatė vyrišką rankinę ir džemperį. Tuos daiktus pakėlė, paklausė kieno čia, P. pasakė, kad S. ir liepė atiduoti. Tada jis S. atidavė jo daiktus. S. išvažiavo su automobiliu „Ford Galaxy“, išvažiavo iš paskos ir „Audi“ automobilis. Dar su S. draugu buvo kažkokia mergina, šviesių plaukų. Iš viso jie buvo trise, tuos asmenis jis matė pirmą kartą. P. kartu su A. išėjo prie P. namų, o jis liko ieškoti aikštelėje, kurioje vyko muštynės, P. raktų, nes P. greičiausiai pametė grumtynių metu. Jį pareigūnai sulaikė toje aikštelėje, kurioje ieškojo raktų, o P. ir A., matyt, sulaikė prie P. namų. A. pažįsta jau apie 8 metus, geras draugas, o P. apie pusę metų, susipažino per A.. Pažymi, kad ant jo džemperio esantis kraujas greičiausiai bus atsiradęs tuo metu, kai gynė ir buvo prakritęs ant žemės. Pažymi, kad artimiausiu metu planuoja išvykti į užsienį, prašo vadovautis jo šiais duotais parodymais, jų tikrai nežada keisti. Prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (t. 1, b. l. 62, 63).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-04 liudytojas Edvinas Venskus parodė, kad 2015-10-08 apie 00.09 val., patruliuojant kartu su kolegomis Mečislav Kizevič ir Arūnu Povilaičiu, gavo iš VPK OVS pranešimą, kad Vilniuje ant Žvėryno tilto vyrą sumušė trys pažįstami asmenys ir nukentėjusysis yra Respublikinėje universitetinėje ligoninėje. Atvykus į įvykio vietą, nieko joje nerado, tik buvo mergina ir vaikinas, kurie ieškojo raktų, o apie įvykio aplinkybes nieko nešnekėjo. Vėliau iš VPK OVS gavo papildomą informaciją, kad asmenys, galimai sumušę vyrą, yra Mickevičiaus g. 9. Nuvažiavo minėtu adresu ir už tvoros išgirdo jaunuolių balsus, kurie šnekėjo apie kažkokias įvykusias muštynes. Ką tiksliai sakė - nepamena. Su kolegomis peršoko per tvorą ir rado jaunuolius, kurie atitiko muštynėse dalyvavusių jaunuolių požymius. Kai kurių drabužiai buvo kraujuoti. Sugrįžo į įvykio vietą ir sulaikė trečią muštynių dalyvį, kuris ieškojo raktų. Kaip vėliau paaiškėjo, muštynių dalyviai buvo P. V., A. A. ir A. L.. Minėti piliečiai buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus m. 1 PK (t. 1, b. l. 56).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-05 liudytojas Arūnas Povilaitis parodė, kad 2015-10-08 dirbo kartu su vyriausiaisiais patruliais Mečislav Kizevič ir Evaldu Venskumi, kai apie 00.09 val. patruliuodami gavo iš VPK OVS pranešimą, kad ant Žvėryno tilto, Vilniuje, vyrą sumušė trys pažįstami asmenys ir vyras yra Respublikinėje universitetinėje ligoninėje. Atvykus į įvykio vietą, nieko joje nerado, muštynių jau nebebuvo, tik buvo mergina ir vaikinas, kurie ieškojo raktų, o užklausus jų apie įvykio aplinkybes, jie nieko nepasakojo. Vėliau iš VPK OVS gavo papildomą informaciją, kad galimai vyrą sumušę asmenys yra Mickevičiaus g. 9, Vilniuje. Nuvažiavo minėtu adresu ir už tvoros išgirdo jaunuolių balsus, kurie šnekėjo apie kažkokias įvykusias muštynes, ką tiksliai sakė, tikrai neatsimena. Vaikinai jų nematė. Tada su kolegomis peršoko tvorą ir rado jaunuolius, jie slėpėsi kažkokioje malkinėje, jei neklysta, jų buvo du, kurie atitiko atitiko muštynėse dalyvavusių jaunuolių požymius, kai kurių drabužiai buvo kraujuoti. Minėtus du jaunuolius sulaikė ir vėl sugrįžo į įvykio vietą. Įvykio vietoje jau buvo atvažiavę patruliai, kurie jau buvo sulaikę trečią muštynių dalyvį, kuris prieš tai su mergina ieškojo raktų. Kaip vėliau paaiškėjo, muštynių dalyviai buvo P. V., A. A. ir A. L.. Minėti piliečiai buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus m. 1 PK. Piliečiai apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo (t. 1, b. l. 58).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-08 apklaustas kaip įtariamasis P. V. parodė, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo žmona A. V. ir sūnumi M. V., gim. 2013-11-19. Nuosavybes teise butas priklauso jo mamai N. V.. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Darbo Biržoje. Narkotikų nevartoja, alkoholiu nepiktnaudžiauja. 2015-10-07 ar 2015-10-08, vėlai vakare, jau buvo po 22.00 val., tikslesnio laiko neatsimena, jis kartu su draugais A. A. ir A. draugu A., jo pavardės nežino, ėjo trise nuo Gedimino pr., Vilniuje, link jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Prieš tai jie trise gėrė alkoholinius gėrimus-brendį pas jį namuose, o po to ėjome pasivaikščioti į Gedimino prospektą. Kaip ir minėjo, kai grižinėjo namo, ėjo pro Mickevičiaus ir Vytauto gatvių sankryžą, tiksliau pro automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo du automobiliai „Audi“ ir “Ford Galaxy“, abu buvo baltos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Tada, kiek pamena, A., tiesiog eidamas pro šalį, priėjo prie automobilio „Ford Galaxy“ ir norėjo kažko paklausti jame sėdinčių piliečių, bet ko, nežino, gal valandų ar šiaip ko nors. Tada jis priėjo iš paskos ir norėjo susižinoti, apie ką jie šneka. Automobilio „Ford Galaxy“ langai buvo atidaryti ir jis stovėjo iš keleivio pusės, o A. iš vairuotojo pusės. Ir tada, kai jis pasilenkė prie to lango pasiklausyti, kas yra kalbama, S. jam pasakė - „P., mažai mokykloj buvai mušamas?“ S. jį atpažino, jis iš karto S. dar neatpažino. Tada jis pasakė, kas čia per nesąmonės. Tada S. išlipo iš automobilio ir pradėjo jį stumdyti išsakydamas kažkokius necenzūrinius žodžius. Tai ir žodžiais, ir veiksmais konfliktą pradėjo S.. Tada jie susistumdydami susiėmė rankomis, tada S. kairės rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, tiksliau į skruostikaulį. Ir nuo to prasidėjo muštynės. Po to jis dešinės rankos kumščiu porą kartų trenkė S. į veido sritį, kur tiksliai pataikė, neatsimena. Ar buvo daugiau smūgių, nepamena. Į kitas kūno vietas nemušė, sudavė tik į veidą. Tada iš mašinos „Ford Galaxy“ išlipo S. draugas, jam nepažįstamas, jo net neįsidėmėjo ir tada tas draugas norėjo padėti S. jį mušti, tačiau ar tas draugas jam sudavė smūgius, neatsimena, bent jau to nepajautė. Toliau besistumdant su S., jis išsimovė iš striukės ir dar nukrito jo rankinė. Tada tą rankinę paėmė A., ir jis dar paklausė, kieno čia. Tada jis pasakė, kad neliestų ir atiduotų S.. A. atidavė S. tą rankinę. Tada, kai atidavė S. rankinę, jis jau pradėjo eiti link namų, nes daugiau nebenorėjo muštis. Tada išgirdo, kaip A. surėkė, kad S. jį negražiai pavadino, ir tada A. su S. susistumdė. Visą tą matė maždaug 15 metrų atstumu ieškodamas savo namų raktų. Matė, kaip A. stumdėsi su S.. Jis pačių suduotų smūgių nematė, viskas vyko labai greitai. Kas pradėjo konfliktą, A. ar S., nematė. A. su S. buvo parkritę ant asfalto, grūmėsi. Tada matė, kaip ant tilto sustojo kažkoks automobilis, gali būti, kad ir tas pats „Ford Galaxy“, tiksliai neįsidėmėjo, į jį įsėdo S. ir išvažiavo. Visas konfliktas tarp S. ir A. vyko apie 10-20 sekundžių. Tada A. su A. ėjo link jo, nes, kaip ir sakė, jis buvo nuo jų apie 15 metrų atstumu, kitoje pusėj gatvės. Ką A. veikė tuo metu, kai A. stumdėsi su S., nežino, iš vis neužfiksavo jo veiksmų. Po muštynių jis nematė, kad S. būtų sužalotas, jokių kraujo pėdsakų nematė. Matė tik atvykus į komisariatą ant A. džemperio kraujo pėdsakų. Iš kur pas jį atsirado tas kraujas, tiksliai nežino. Jis iš vis nematė, kad A. kažką muštų ar stumdytųsi su S.. Kaip ir sakė, matė, kad stumdėsi su S. tik A.. Po to, kai S. išvažiavo, jie trise ėjo pas jį namo. Jis per tas muštynes pametė nuo buto raktus, jų ieškojo, ir kai buvo šalia namų, kieme, privažiavo policijos pareigūnai ir juos išvežė į policijos komisariatą. Pažymi, kad S. yra jam pažįstamas iš matymo. S. mokėsi kartu su juo mokykloje, Žvėryno gimnazijoje. Nei jo vardo, nei pavardės tiksliai nežinojo, sužinojo perskaičius įtarimą. Pažymi, kad jis su S. nebendravo ir šiaip nekonfliktavo, tiesiog vaikystėje S. iš jo tyčiodavosi, nes sirgo vėžiu. Su A. yra geri draugai, bendrauja, jį pažįsta apie porą metų. A. yra labiau A. draugas, su juo susipažino per A., jį žino apie metus. Dėl padaryto labai gailisi. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 107, 108). Ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-28 apklaustas kaip įtariamasis P. V. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus ir gali pasakyti, kad pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė 2015-10-08 įtariamojo apklausos metu. Norėtų papildyti, kad tyčia S. M. nesumušė, įvyko viskas spontaniškai ir netikėtai. Gali pasakyti, kad jo veiksmus išprovokavo S. elgesys, kadangi jį įžeidinėjo žodžiais „mažai mokykloje (necenzūrinis žodis) gavęs“, o jam tai priminė mokykloje patirtas patyčias, prie kurių jis dažniausiai prisidėdavo. Be to, S., išlipęs iš automobilio, jam pirmas sudavė smūgį. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Nori pasakyti, kad jo gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, t. y. (duomenys neskelbtini). Prašo jam kaltinamąjį aktą atsiųsti elektroniniu paštu - (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 112, 113).
Alkotesterio kvitu 2015-10-08 01:21 val. P. V. nustatytas 0,61 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 102).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-08 apklaustas kaip įtariamasis A. A. parodė, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena tėčiui A. A. priklausančiame name. Gyvena vienas, tėvai gyvena kitame name, šalimais jo, nes ten sklypas padalinys į atskiras dalis. Šiuo metu niekur nedirba, nėra registruotas Darbo Biržoje. Tėvai duoda pinigų pragyvenimui. Narkotikų nevartoja, alkoholiu nepiktnaudžiauja. 2015-10-07 apie 20.00 val. visi trys, t. y. jis, P. ir A. susirinko pas P. namuose, Žvėryne, tikslesnio adreso nežino. Ten pas jį gėrė brendį. Buvo tik trise, šventė A. gimtadienį. Maždaug apie 22.00 val. - 22.30 val. visi trys išėjo pasivaikščioti į Gedimino prospektą. Vaikščiojo tikrai apie porą valandų, bet tiksliai kiek, neatsimena. Po to grįžinėjo atgal pas P. į namus. Ėjo pro Žvėryno tiltą ir už tilto po kaire puse buvo automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovėjo du automobiliai, „Audi“ ir „Ford Galaxy“, abu buvo baltos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Kadangi jie ėjo šalia tos aikštelės, tai juos pastebėjo kompanija jaunuolių, kurie buvo toje aikštelėje prie tų minėtų automobilių. Ar piliečiai buvo išlipę iš automobilio ar sėdėjo automobiliuose, tikrai neatsimena. Tada ten prie tų automobilių kažkoks P. pažįstamas, žino, kad tai S., perskaičius įtarimą, P. pasakė - „Ką čia darot? Ko čia vaikštot? Ką seniai mokykloj mušti gavai?“ Tada P. kažką jam atsakė, tačiau neatsimena ką, ir jie pradėjo stumdytis. Kadangi buvo išgėręs, visų įvykio aplinkybių tiksliai nupasakoti negali, nes neatsimena. Kas pirmas kam trenkė, tikrai nežino, nes nematė. Grumtynių metu S. pametė ar jam iškrito rankinė, tada kažkas ją pakėlė ir atidavė atgal S.. Jam atrodo, tą rankinę jam atidavė P.. Kai S. stumdėsi su P., dar priėjo kažkoks S. draugas, kuris tada buvo su juo, jis norėjo S. padėti greičiausi mušti P.. Ten šalia jų stovėjo ir jis, gali būti, kad jis tą vyruką pastūmė, bet tiksliai to neatsimena. Kad stumdytų S. ar jam smūgiuotų, to tikrai neatsimena, bet mano, kad jo nemušė. Pamena, kad jį kažkas pastūmė ir jis nukrito ant asfalto. Būnant ant asfalto su nieko nesigrūmė. Tada atsikėlė ir pamatė, kad P. perdavė S. jo pamestą rankinę. Ką veikė A., kai P. ir S. stumdėsi, nežino, jo jokių veiksmų neužfiksavo. Kiek pamena, „Audi“ automobilis grumtynių metu išvažiavo, liko tik „Ford Galaxy“. Su S., kiek pamena, buvo dar vyriškis, kuris puolė S. ginti ir dar kažkokia šviesi mergina. Kur S. po konflikto nuėjo, nežino, nematė. Po to jis, P. ir A. trise nuėjo pas P. namo. P. grumtynių metu greičiausiai pametė raktus nuo buto, nes jis jų ieškojo ir jie negalėjo užeiti į butą. Kai buvo prie P. namų, kieme, atvažiavo policijos pareigūnai ir juos pristatė į policijos komisariatą. A. L. pažįsta maždaug 8 metus, yra geri draugai. P. pažįsta apie 2 metus, taip pat yra draugai, bendrauja. To S. nepažįsta, įvykio metu matė pirmą kartą. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 151, 152). Ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-02 apklaustas kaip įtariamasis A. A. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad įvykio metu, t. y. 2015-10-08 naktį jis kartu su P. V. iš anksto nieko nesitarė mušti. Kai praeidami Žvėryne sutiko automobilių stovėjimo aikštelėje P. pažįstamą vaikiną S. iš mokyklos laikų ( apie tai, kad jie kartu mokėsi sužinojo vėliau ), viskas įvyko spontaniškai ir netikėtai. P. su S. žodžiais konfliktavo. Konfliktą išprovokavo pats S., kuris, pamatęs P., išlipo iš automobilio ir pradėjo P. atžvilgiu sakyti necenzūrinius žodžius. Tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu S. pametė ar jam iškrito rankinė. P. paėmęs rankinę padavė jam, kad jis ją atiduotų S.. Tada jis su S. susigrūmė, abu nukrito. Smulkiai įvykio detalių nupasakoti negali, kadangi viskas įvyko seniai, be to įvykio metu pats patyrė didelį šoką, nes viskas įvyko labai netikėtai. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir pasižada S. atlyginti savo veiksmais padarytą jam žalą (t. 1, b. l. 154).
Alkotesterio kvitu 2015-10-08 01:47 val. A. A. nustatytas 0,46 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 146).
Bendrasis pagalbos centro garso įrašais nustatyta, kad pagalbos telefonu 2015-10-08 apie 00.05 val. tris kartus skambino S. M. nurodydamas, kad gavo mušti Žvėryne prie Seimo ant tilto, nelabai gali šnekėti, nes visas veidas labai ištinęs, pats važiuoja į ligoninę, sumušė trys asmenys, vienas iš jų tikrai pažįstamas. Garso įrašai įrašyti CD, kuris prijungtas prie bylos (t. 1, b. l. 78-82).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. nurodė, jog visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, iš jo parodymų matyti, kad jis pripažino ne visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kaltę pripažino iš dalies. Papildomai apklaustas 2017-10-11 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo pirmieji parodymai nebuvo aiškūs, bet smūgiai S. M. buvo tikrai suduoti ne tik į veidą, bet ir į kitas kūno vietas. Kaltę pripažįsta, atsiprašo S. M.. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Anksčiau nepripažino dėl visų smūgių, nes buvo šoke, parodymai buvo neapgalvoti.
Teismo vertinimu, be kaltinamojo A. A. kaltės pripažinimo, jo kaltė taip pat įrodoma kitais surinktais įrodymais, t. y. kaltinamojo P. V., nukentėjusiojo S. M., liudytojų L. V., D. R., A. L., E. V., A. P. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Taigi, teismas daro išvadą, kad šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. A. pareikštus kaltinimus. Kaltinamojo A. A. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad P. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Teismas mano, kad kaltinamojo P. V. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo parodymais, kaltinamojo A. A., nukentėjusiojo S. M., liudytojų L. V., D. R., A. L., E. V., A. P. parodymais, rašytine bylos medžiaga, todėl teismas daro išvadą, kad šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam P. V. pareikštus kaltinimus.
Remdamasis pirmiau išdėstytais įrodymais teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog būtent tarp kaltinamojo P. V. panaudoto smurto ir kilusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo S. M. sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai rodo, jog kaltinamojo P. V. veika buvo tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo S. M.. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinime nurodytas kaltinamojo P. V. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių objektyvių kaltinamojo P. V. asmenines paskatas rodančių smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį S. M. aplinkybių. Taigi teismas sprendžia, kad visiškai pasitvirtino ir faktas, kad P. V. prieš nukentėjusįjį S. M. smurtavo dėl chuliganiškų paskatų.
Kaltinamojo P. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. A. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu A. A. prašė atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). A. A. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), žala nukentėjusiajam buvo atlyginta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, A. A. šią sąlygą atitinka, nes jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus ir tik 1 kartą. Teisiamajame posėdyje A. A. savo elgesį vertino blogai, išreiškė nuoširdų gailestį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo sesuo A. A.. Teismui nebuvo pateikti duomenys apie A. A. baustumus ar teistumus. Teisiamajame posėdyje A. A. paaiškino, jog su broliu bendrauja dažnai, kasdien, gyvena šalia. Gali daryti broliui teigiamą įtaką. A. A. nėra konfliktiškas, žino, jog, kai pastarasis yra išgėręs, elgiasi kitaip. Ji bando su juo kalbėtis, protinti. Į A. A. veiką žiūri neigiamai, yra neteistas, nebausta administracine tvarka.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad laiduotoja A. A. gali daryti A. A. teigiamą įtaką, nes nėra duomenų apie laiduotojos baustumą ir teistumus. Be to, apklausiama teisiamajame posėdyje A. A. negalėjo nurodyti, kaip ir kokiu būdu galės daryti A. A. įtaką, jog jis daugiau nepažeistų įstatymų. Taigi, A. A. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką A. A. yra abejotina.
Nagrinėjamu atveju nenustačius visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytų sąlygų, nėra pagrindo A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo A. A.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis A. A. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu A. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai. Nukentėjusysis S. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamaisiais susitaikė. Iš bylos medžiagos matyti, jog taikos sutartimi A. A., P. V. ir S. M. susitaikė, nukentėjusysis patvirtino, kad sumokėta 1500 Eur suma yra pakankama visai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. A. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba UAB „Autokultas“, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 168), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 169), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (t. 1, b. l. 170), jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. A. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas A. A. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Teismas nenustatė pagrindų skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, vien BK 38 straipsnio taikymas sukelia kaltinamajam pakankamas teisines pasekmes, kurios numatytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, o tai šios bylos kontekste laikytina pakankamomis priemonėmis siekiant pakeisti kaltinamojo A. A. elgesį.
A. A. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl P. V. skirtinos bausmės
Kaltinamojo P. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam P. V., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nedirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 124), VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 141), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 142), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 143), Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam P. V. BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) bei skiriant jam įpareigojimus.
Nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad nukentėjusiojo elgesys išprovokavo tą konfliktą, tą patvirtino ir liudytoja L. V. bei nukentėjusysis S. M., su šiais argumentais sutikti negalima.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-162-697/2016, 2K-386/2012). Teismo vertinimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad nagrinėjamu atveju P. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Teismui nekyla abejonių, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis P. V. buvo kažkokiu būdu išprovokuotas (S. M.) padaryti nusikalstamą veiką. Be to, teismo įsitikinimu, nukentėjusiojo veiksmai, net jeigu ir būtų galima be jokių abejonių vadovautis P. V. nurodoma įvykių versija, negalėjo nulemti ir pateisinti aukščiau aptartų nusikalstamų veikų padarymo.
P. V. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 115,38 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo S. M. gydymo išlaidų. Kaltinamasis A. A. teisminio nagrinėjimo metu pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 115,38 Eur žala Valstybinei ligonių kasai atlyginta, todėl civilinis ieškinys atmestinas. Nukentėjusysis S. M. pareiškė 2500 Eur civilinį ieškinį, tačiau teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad patvirtina taikos sutartyje nurodytas aplinkybes, formaliai jie susitaikė, žala buvo atlyginta. Atsižvelgiant į tai, S. M. civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimi, 307 straipsnio 1, 5 dalimi,
nusprendžia:
A. A. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija),, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir skirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 115,38 Eur gydymo išlaidų atlyginimo ir nukentėjusiojo S. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2500 Eur žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.