- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-89-354/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52242-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- E. V.-P.
- Advokatai
- Valdas Kairys, Mindaugas Normantas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. įgaliotajam atstovui advokatui Mindaugui Normantui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Normanto apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes veika neturi visų būtinų šio nusikaltimo sudėties požymių.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. civilinis ieškinys dėl 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 16 d., apie 19.55 val., Karaliaučiaus – Prūsų g., Šiauliuose, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 109 punktus, nes, važiuodamas Karaliaučiaus gatve ir prieš sukdamas į kairę pusę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui; neįsitikino, kad atlikti posūkį yra saugu; nepraleido Šiaulių link antra eismo juosta Karaliaučiaus gatve tiesiai važiuojančio motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. V.-P., ir dėl to susidūrė su motociklu. Motociklo vairuotojai E. V.-P. lūžo dešinys laivakaulis, padarytos krūtinės ląstos, dešinės rankos ir abiejų kojų poodinės kraujosruvos, kairio dubens ir kairės kojos odos nubrozdinimai, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Susidūrimo su minėtu motociklu metu pabirus nuolaužoms ir nuolaužai atsiradus po paskui E. V.-P. motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusio ir jį vairavusio R. P. motociklo priekiniu ratu, jis nesuvaldė motociklo ir nugriuvo. Dėl odos nubrozdinimų dešinio kelio sąnario srityje, abiejose plaštakose R. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį: A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagal 2022 m. sausio 5 d. išdėstytą kaltinimą ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirti A. S. galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. baudžiamąjį įsakymą įskaitytą ir atliktą bausmę.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. civilinį ieškinį dėl 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. V.- P. 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kartu su apeliaciniu skundu prokurorė pateikė 2022 m. sausio 5 d. prašymą kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. S. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 1 dalį bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Prokurorė pažymi, kad teismas kritiškai vertino nukentėjusiųjų E. V.-P. ir R. P. parodymus apie jų išsidėstymą kelyje, važiuojant prieš eismo įvykį (kuris iš jų važiavo dešiniau, kuris – kairiau jų važiuojamos eismo juostos atžvilgiu), kadangi nukentėjusieji nurodė, jog įvykio metu buvo lengva prieblanda/temo, tuo tarpu teismas nustatė, kad eismo įvykio metu – 2019 m. spalio 16 d., apie 19.55 val., Karaliaučiaus – Prūsų g., Šiauliuose, (lauke) buvo visiškai sutemę, tamsu. Teismas kritiškai vertino ir eksperto E. G. 2020 m. rugsėjo 30 d. teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, kad nuo kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“ iki susidūrimo vietos yra 7,3 m atstumas, nes, kaip nurodė teismas, pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2019 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58) ruožo ilgis nuo kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“ iki Karaliaučiaus – Prūsų g. sankryžos yra 9,5 metro; eismo įvykio vietos plane irgi rašoma, kad nuo kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“ iki Karaliaučiaus – Prūsų g. sankryžos yra 9,5 metro. Prokurorės nuomone, toks teismo vertinimas nelaikytinas teisingu, nes ekspertas E. G. skaičiavo atstumą nuo kelio ženklo Nr. 550 iki susidūrimo vietos, o eismo įvykio vietos plane ir rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas atstumas nuo kelio ženklo iki sankryžos. Nagrinėjamoje byloje svarbus atstumas iki susidūrimo vietos, o ne iki sankryžos, tokį pat atstumą nuo kelio ženklo Nr. 550 iki susidūrimo vietos nurodė ir ekspertas V. P. (ekspertizės aktas Nr. 11K-143(21)), todėl, pasak prokurorės, tikslinga laikyti, kad atstumas nuo kelio ženklo Nr. 550, ribojančio didžiausią leistiną greitį iki 50 km/val., iki susidūrimo vietos yra 7,3 m.
2.3. Teismas taip pat nepagrįstai suabejojo 2019 m. spalio 16 d. eismo įvykio vietos plane antroje eismo juostoje, važiuojant Karaliaučiaus gatve nuo Aukštelkės Šiaulių link, nubraižytu (pažymėtu) paliktu stabdymo pėdsaku, kuris Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2- ojo būrio vado T. J. 2019 m. spalio mėn. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 56) ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2019 m. spalio mėn. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 55) nurodytas kaip vairuotojos E. V.-P. motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikta padangos žymė (ilgis – 29 m) ant asfalto, atsiradusi jai stabdant prieš pat susidūrimą. Teismas sprendė, kad nėra aišku, ar šį pėdsaką paliko E. V.-P. stabdomas motociklas, ar R. P. stabdomas motociklas, nes jie abu stabdė. Prokurorė nurodo, kad šios teismo abejonės nepagrįstos, nes Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado T. J. 2019 m. spalio mėn. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės patvirtina, jog eismo įvykio vietoje nustatytas ir išmatuotas 29 metrų padangos žymių pėdsakas yra būtent E. V.-P. motociklo paliktas stabdymo pėdsakas, kurį ekspertai naudojo atlikdami ekspertizes ir pateikdami išvadas. Teismo nuomonė, kad policijos pareigūnai neturėjo pakankamo faktinio pagrindo 29 metrų ilgio padangų žymę ant asfalto susieti su motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo nukentėjusioji E. V.-P., paliktu pėdsaku, padaryta netinkamai įvertinus bylos duomenis: šis stabdymo pėdsakas buvo pažymėtas juodraštiniame eismo įvykio vietos plane, su kuriuo buvo supažindinti eismo įvykio dalyviai, ir tik dėl žmogiškosios klaidos nebuvo perkeltas į eismo įvykio vietos planą, tačiau pateiktas ekspertams; stabdymo pėdsakas rastas toje vietoje, kur važiavo ir stabdė E. V.-P. vairuojamas motociklas. Šias aplinkybes patvirtina ne tik pareigūno T. J. tarnybinis pranešimas, bet ir nukentėjusiųjų E. V.-P. ir R. P. parodymai teisme, kad E. V.-P. važiavo priekyje R. P., tarp jų buvo maždaug 20-30 metrų atstumas, R. P. važiavo arčiau antros eismo juostos dešiniojo krašto, E. V.-P. – arčiau antros eismo juostos kairiojo krašto.
2.4. Pripažinęs, kad byloje nėra patikimų duomenų apie motociklų išsidėstymą kelyje, iš kurių vienareikšmiškai būtų galima atsakyti, kaip jie važiavo vienas kito atžvilgiu prieš pat eismo įvykį, dėl ko, kada arba prieš kiek metrų iki eismo įvykio vietos stabdė ir kuris motociklas stabdydamas ant asfalto paliko 29 metrų ilgio pėdsaką, apylinkės teismas sprendė, kad, nežinant tiksliai, kuris iš dviejų motociklų stabdydamas ant asfalto paliko 29 metrų ilgio pėdsaką, iš dalies nepagrįsti tampa visi trys ekspertizės aktai. Teismas pritarė A. S. gynėjo argumentui, kad liudytojas V. H., tam tikru momentu važiavęs lygiagrečiai motociklininkams, nepaisant to, kad jis važiavo kita transporto priemone – automobiliu, gali būti imamas kaip orientyras, siekiant atsakyti į klausimą, ar A. S. laikėsi ar nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė ar nesukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, įsitikino ar neįsitikino, kad atlikti posūkį yra saugu. Sukritikavęs ir atmetęs iš esmės visus kitus bylos duomenis, apylinkės teismas rėmėsi vien liudytojo V. H., važiavusio Karaliaučiaus gatve pirma eismo juosta nuo Aukštelkės Šiaulių link, parodymais ir padarė išvadą, kad šis liudytojas važiavo leistinu apie 85-90 km/val. greičiu pirma eismo juosta ir sustojo iki eismo įvykio vietos, ekstremaliai nestabdydamas ir/ar nesusidūręs su sankryžoje į kairę sukančiu automobiliu „Volvo“; ši tarpinė išvada, teismo vertinimu, suponuoja kitą išvadą, kurią padarė teismo ekspertas V. P. (2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės akto Nr. 11K-39(21), 11K-143(21) 7, 9, 13 punktai), jog techniniu požiūriu tikėtina, kad motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja E. V.-P., važiuodama kelio ruože iki gyvenvietės kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“ ir neviršydama didžiausio leistino 90 km/val. greičio bei artėdama prie gyvenvietės kelio ženklo, nekeldama grėsmės eismo saugumui, palengva mažindama iki 50 km/val., turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes tokiu atveju A. S. būtų spėjęs išvažiuoti iš Karaliaučiaus gatvės, Šiauliuose, antros eismo juostos ir nebesudaręs kliūties. Prokurorė pažymi, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik E. V.-P. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, yra nepagrįsta. Teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius – neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių bei kaltę, tai sutrukdė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir veiką teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, dėl to A. S. buvo nepagrįstai išteisintas.
2.5. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, nurodydamas, kad labai panašioje situacijoje tiesiai per sankryžą važiavęs ir leistiną greitį ženkliai viršijęs automobilio vairuotojas pripažintas atsakingu už tai, kad susidūrė su sankryžoje į kairę sukusiu automobiliu ir taip sukėlė eismo įvykį (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-875/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-697/2020). Tačiau, kaip pažymi prokurorė, toje situacijoje buvo nustatyti kitokie duomenys: susidūrimas įvyko dėl tiesiai per sankryžą važiavusio ir leistiną greitį ženkliai viršijusio automobilio vairuotojo kaltės, nes jam neviršijus leistino greičio, net ir visiškai nestabdant, susidūrimas nebūtų įvykęs, automobiliai būtų prasilenkę, posūkio manevrą atlikęs vairuotojas būtų visiškai nesudaręs kliūties tiesiai važiavusiam automobiliui; tokia buvo duota ir eksperto išvada, pateikta įvertinus situaciją techniniu požiūriu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ekspertai E. G., V. P., įvertinę situaciją techniniu požiūriu, neduoda išvadų, kad susidūrimas nebūtų įvykęs tiesiai važiavusiai ir didžiausią leistiną greitį viršijusiai E. V.-P. visiškai nestabdant; ekspertas V. P. duoda tik tikėtiną išvadą, kad motociklą vairavusiai E. V.-Puodžiūnienei neviršijus didžiausio leistino 90 km/val. greičio, taip pat mažinant greitį prieš ženklą Nr. 550, ribojantį didžiausią leistiną greitį iki 50 km/val., laiku reaguojant bei laiku stabdant, tikėtina, susidūrimo buvo galima išvengti. Prokurorės nuomone, tai reiškia, kad A. S., atlikdamas manevrą į kairę, sudarė kliūtį tiesiai priešais važiavusiems nukentėjusiesiems – tokią, dėl kurios jie, kad ir neviršiję didžiausio leistino greičio, būtų turėję laiku stabdyti ir, jeigu jiems būtų pavykę laiku sureaguoti ir sustabdyti motociklus, tikėtina, susidūrimo būtų išvengę.
2.6. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas uždavė ekspertams rūpimus klausimus, ekspertai į juos negalėjo atsakyti, tačiau teismas daugiau nesiėmė jokių kitų įmanomų priemonių, nebeieškojo galimybių, kaip šiuos klausimus išsiaiškinti – taip buvo palikti prieštaravimai ir neaiškumai, susidarė teisinė spraga. Be to, prokurorės nuomone, vertinant teismo atliktus įrodymų tyrimo veiksmus, matyti šališkas teismo požiūris į motociklą vairavusios ir nukentėjusiąja pripažintos E. V.-P. veiksmus, siekis gauti bet kokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji, važiuodama leistinu greičiu ir laiku stabdydama motociklą, būtų turėjusi galimybę išvengti susidūrimo. Prokurorė pažymi, kad teismas tenkino A. S. gynėjo prašymą dėl eismo įvykio ekspertizės skyrimo ir skyrė tokią ekspertizę, pavesdamas ją atlikti kitam ekspertui, nors eismo įvykio ekspertizė jau buvo atlikta, išvada duota aiški, eksperto kompetencija abejoti pagrindo nebuvo; tokiu atveju buvo galima skirti nors komisijos eismo įvykio ekspertizę, pavedant ją atlikti Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertų komisijai.
2.7. Prokurorė pažymi, jog KET reikalavimus šioje byloje pažeidė abu eismo įvykio dalyviai. A. S. pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus, pagal pradinį kaltinimą – KET 109 punktą, o pagal 2022 m. sausio 5 d. prašymą pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis – ir KET 157 punktą, pagal kurį, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Kadangi, pagal KET 3.2 punktą, reikalavimas duoti kelią reiškia reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį, A. S., vairuodamas automobilį ir atlikdamas posūkio manevrą į kairę, nepraleido (nedavė kelio) pagrindiniu keliu – Karaliaučiaus gatve, nuo Aukštelkės kaimo link Šiaulių miesto, antrąja eismo juosta tiesiai važiuojančiam motociklui, vairuojamam E. V.-P., ir su juo susidūrė, o po susidūrimo pabirus nuolaužoms, paskui ją važiavęs motociklu R. P. nesuvaldė motociklo ir nugriuvo, šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta E. V.-P. sveikata ir nežymiai sutrikdyta R. P. sveikata.
2.8. Motociklo vairuotoja E. V.-P. pažeidė KET 129 punkto reikalavimus – viršijo nustatytą didžiausią leistiną važiavimo greitį bei nelėtino greičio, artėdama prie ženklo Nr. 550, ribojančio didžiausią leistiną greitį iki 50 km/val. Dėl to E. V.-P. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą) ir jai paskirta nuobauda. Prokurorė pažymi, kad E. V.-P. padarytas KET pažeidimas nepaneigia A. S. atsakomybės dėl kilusių padarinių, kadangi jis taip pat pažeidė KET taisykles, jo padaryti pažeidimai susiję priežastiniu ryšiu su nesunkiu ir nežymiu nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymu.
2.9. Pirmosios instancijos teismas atmetė iš esmės visus byloje surinktus įrodymus, ekspertizių aktus vertino tik iš dalies, kitomis ekspertizių aktų dalimis nesivadovavo, teigdamas, kad nėra aišku, kas paliko 29 metrų stabdymo pėdsaką, užfiksuotą įvykio vietoje, kritiškai vertino nukentėjusiųjų parodymus. Teismas išskirtinį prioritetą suteikė liudytojo V. H. parodymams, iš esmės nuosprendį grindė jais, nors, kaip pažymi prokurorė, šio liudytojo parodymai apie įvykio situaciją ir aplinkybes yra subjektyvūs, spėjamojo pobūdžio – automobilį vairavęs ir tik tai, ką matė, fiksavęs liudytojas negali tiksliai įvertinti motociklų greičio, atstumo tarp jo (liudytojo) automobilio ir motociklų, momento, kada motociklai persirikiavo į antrą eismo juostą, kada automobilis pradėjo posūkio manevrą, kas buvo pirmiau. Šio liudytojo parodymai turėjo būti vertinami kartu su kitais bylos duomenimis – ekspertizių aktais, A. S. ir nukentėjusiųjų parodymais, kitais rašytiniais duomenimis (eismo įvykio vietos planu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų pateiktais raštais ir kt.). Be to, prokurorė atkreipia dėmesį, kad šio liudytojo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Iš jo (V. H.) parodymų galima spręsti, kad A. S., prieš pradėdamas posūkio (ar apsisukimo) į kairę manevrą, negalėjo matyti transporto priemonių, judėjusių antra eismo juosta, nes šios transporto priemonės, pasak liudytojo, buvo už jo automobilio. Tuo tarpu išteisintasis tvirtina matęs šias transporto priemones antroje eismo juostoje, jo parodymais abejoti pagrindo nėra, nes A. S. nuo pat proceso pradžios teigė matęs transporto priemonę (-es) antroje eismo juostoje, tik manė spėsiantis atlikti manevrą. Negalima pasikliauti ir liudytojo V. H. nurodytomis aplinkybėmis, kad A. S. pradėjus posūkio manevrą, tarp A. S. automobilio ir jo (liudytojo V. H.) automobilio bei už jo važiavusių motociklų buvo 300-400 metrų atstumas, motociklai dar buvo už liudytojo automobilio, po to motociklininkai jį pralenkė, važiuodami didesniu, nei 130 km/val. greičiu. Prokurorė pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės akte Nr. 11K-232(21) nurodyta, jog A. S. automobilis nuo pradėjimo judėti, įvažiavimo į eismo juostą, kuria važiavo motociklai, pradžios iki susidūrimo nuvažiavo tik 6,2 m ir važiavo 3,07 s ar mažiau; per tą laiką motociklas, važiuojantis ekspertų paskaičiuotu 104,7 km/val. greičiu, nuvažiuoja 78,6 m, važiuojantis apie 130 km/val. greičiu nuvažiuotų apie 100-110 m. Vadinasi, liudytojo V. H. parodymai dėl atstumo, greičio nėra tikslūs. Liudytojas S. P., nors ir nurodė, kad A. S. posūkio (apsisukimo) manevrą pradėjo, kai iki artėjančių transporto priemonių buvo 300-400 metrų, tačiau kategoriškai to patvirtinti negalėjo, be to, nurodė manąs, kad eismo įvykis įvyko pirmoje eismo juostoje. Tai, prokurorės nuomone, patvirtina, kad liudytojų parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių nėra tikslūs, todėl juos reikia vertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įvertino liudytojo V. H. parodymus, todėl padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.10. Prokurorė cituoja 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės akto Nr. 11K-232(21) išvadas (5-13 punktai) ir pažymi, kad šios išvados pagrindžia pagrindinio priežastinio ryšio buvimą tarp vairuotojo A. S. padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies (1 pav., atstumas tarp padėčių „B“ ir „C“) matyti, kad eismo įvykio metu, kirsdamas motociklo „Honda“ judėjimo krypties važiuojamąją dalį, automobilis „Volvo S80“ iki susidūrimo vietos nuvažiavo, tikėtina, apie 6,2 m; eismo įvykio metu nuo motociklo „Honda“ judėjimo krypties antros eismo juostos kairiojo krašto pajudėjęs ir vidutiniu 2 m/s² pagreičiu iki pastovaus 9,2 km/val. greičio įsibėgėjęs automobilis „Volvo S80“ iki susidūrimo vietos važiavo, tikėtina, apie 3,07 s arba trumpiau, jeigu įsibėgėjo iki didesnio greičio; per 3,07 s motociklas „Honda“, prieš stabdymą važiuodamas 104,7 km/val. greičiu ir iki susidūrimo vietos palikdamas 29 metrų ilgio stabdymo pėdsaką, prieš susidūrimą nuvažiavo apie 78,5 m iki susidūrimo vietos. Vadinasi, automobilis nuo pajudėjimo iš vietos, kai įvažiavo į motociklininkų eismo juostą, iki susidūrimo, kuris įvyko 1,7 m atstumu nuo kairiojo antros eismo juostos krašto, iš viso nuvažiavo 6,2 m atstumą; automobilis važiavo 3,02 s arba trumpiau, o motociklas, važiuodamas ekspertų nustatytu 104,7 km/val. greičiu, per tą laiką nuvažiavo 78,5 metro. Prokurorė pažymi, kad galimybė išvengti susidūrimo buvo tik maždaug 3 sekundės ir apie 70-90 metrų atstumas.
2.11. Prokurorės teigimu, tai, kad A. S. matė atvažiuojančias transporto priemones, tačiau nedavė joms kelio, tikėdamasis, kad spės pravažiuoti, taip pat tai, jog kita eismo juosta važiavęs V. H. spėjo sustoti, nesusidūręs su išteisintojo vairuojamu automobiliu, nekeičia jo (A. S.) veiksmų kvalifikavimo. Skunde nurodoma, jog A. S. neįsitikino, kad tikrai spės atlikti manevrą ir sudarė motociklininkams kliūtį – užtvėrė savo automobiliu visą antrą eismo juostą, kuria jie važiavo, nors pirmumo teisės kirsti sankryžą neturėjo – pirmumo teisę turėjo tiesiai važiuojantys motociklai. A. S., atlikdamas posūkio manevrą į kairę, turėjo būti itin atidus, dėmesingas ir rūpestingas, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš atlikdamas manevrą, privalėjo sustoti, nejudėti iš vietos, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius – motociklais važiavusius E. V.-P. ir R. P. keisti judėjimo kryptį ar greitį. A. S. to nepaisė, t. y. nesielgė atsakingai ir rūpestingai, atlikdamas posūkio į kairę manevrą, nedavė kelio priešais lygiareikšmiu keliu tiesiai važiuojantiems motociklininkams, taip sukėlė akivaizdų pavojų motociklus vairavusiems E. V.-P. ir R. P., dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl jų nepasisakė, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Teismas vertino, kad jei kita eismo juosta, neviršydamas didžiausio leistino greičio, važiavęs liudytojas V. H. spėjo sustoti, tai ir motociklininkai turėjo galimybę sustoti ir taip išvengti susidūrimo, jei būtų važiavę leistinu greičiu, nors kiti byloje surinkti įrodymai (ekspertizių aktai, paties A. S., nukentėjusiųjų parodymai, kiti duomenys) šią teismo išvadą paneigia.
2.12. Prokurorės nuomone, teorinis modeliavimas, jog nukentėjusioji E. V.-P., neva, galėjo sustabdyti motociklą iki susidūrimo, prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Būtent išteisintasis turėjo visas galimybes pamatyti atvažiuojančius motociklus ir, kaip jis pats teigia, juos matė; nėra svarbu, kad jam atrodė, jog važiuoja automobilis, nes buvo visiškai sutemę, tai nešalina jo atsakomybės. A. S. privalėjo duoti kelią visoms transporto priemonėms, kurias matė važiuojant lygiareikšmiu keliu tiesiai, priešais jį, artėjančioms link jo, todėl būtent išteisintojo neatsargūs veiksmai ir buvo pagrindinė padarinių kilimo sąlyga. Jei A. S., turėdamas realią galimybę matyti artėjančius motociklus ir juos matydamas, būtų buvęs atsargus, būtų davęs kelią motociklams, eismo įvykis, akivaizdu, nebūtų įvykęs, o pačių nukentėjusiųjų veiksmai (net darant prielaidą, kad buvo viršytas didžiausias leistinas greitis, nes akcentuojamas ne nustatytas, o tikėtinas motociklo vairuotojo greitis – niekas negali nustatyti transporto priemonės greičio „iš akies“) savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET reikalavimų nebūtų pažeidęs A. S.. Iš išteisintojo ir nukentėjusiųjų parodymų, ekspertizių aktų išvadų matyti, kad A. S. staiga įvažiavo į motociklininkų važiavimo juostą, joje judėjo galimai labai lėtai – nukentėjusiajai E. V.-P. pasirodė, kad jis sustojo, tačiau teismo ekspertas E. G. nurodė, kad motociklas atsitrenkė į judantį automobilį, todėl laikytina, kad automobilis judėjo susidūrimo metu. Vadinasi, paties išteisintojo elgesys – įvažiavimas priešais atvažiuojančius motociklus į jų važiavimo eismo juostą, neduodant jiems kelio, ir lėtas judėjimas sankryžoje nulėmė eismo įvykį.
2.13. Prokurorė nurodo, kad iš eismo įvykio vietos plano, 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės akto Nr. 11K-232(21) matyti, jog susidūrimas įvyko tuo metu, kai automobilis buvo nuvažiavęs vos 6,2 m nuo sustojimo vietos, motociklas atsitrenkė į jo galą, būdamas maždaug 1,7 m atstumu nuo kairiojo antros eismo juostos krašto, automobilis nuo pajudėjimo iš vietos momento važiavo iš viso apie 3,07 s ar mažiau, o per tą laiką E. V.-P., važiuodama ekspertų nustatytu greičiu (103,5 ar 104,7 km/val.), galėjo nuvažiuoti apie 70-80 metrų atstumą. Remiantis 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės akto Nr. 11K-39(21), 11K-143(21) išvadomis, motociklo vairuotoja, važiuodama leistinu greičiu, turėjo galimybę išvengti susidūrimo, tačiau tam ekspertas nurodo keletą sąlygų: ji turėjo važiuoti leistinu greičiu, iš anksto mažinti greitį prieš kelio ženklą Nr. 550 bei laiku stabdyti; esant visoms šioms sąlygoms, susidūrusios transporto priemonės turėjo galimybę saugiai prasilenkti, bet tai, pasak prokurorės, tik teorinės prielaidos, kaip galėjo būti, tačiau taip neįvyko.
2.14. Motociklą vairavusi E. V.-P., ir važiuodama leistinu greičiu, būtų turėjusi intensyviai stabdyti, kad išvengti susidūrimo, o vairuojant dviratę transporto priemonę (motociklą) ir ją intensyviai stabdant, griuvimas, stabdant abiem (priekiniais ir galiniais) stabdžiais, iš esmės neišvengiamas. Intensyviai stabdant motociklą priekiniais ir galiniais stabdžiais, motociklas lengviau griūna ant šono, virsta į priekį (kyla galinis ratas). Be to, staigaus stabdymo abiem stabdžiais (priekiniais ir galiniais) metu motociklininkas savo svoriu remiasi į vairą, dėl to pakyla motociklo galas, staigaus stabdymo metu „metama“ į priekį, todėl stabdymas galiniais stabdžiais netenka didesnės prasmės, nebent motociklas būtų guldomas ant šono. Prokurorė nurodo, jog E. V.-P., važiuodama leistinu greičiu bei stabdydama, sužalojimų, griūnant motociklui, irgi, tikėtina, nebūtų išvengusi. Intensyvus stabdymas dar nereiškia, kad motociklas būtų sustojęs saugiai, ant dviejų ratų ir taip būtų išvengta pasekmių.
2.15. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo ekspertas E. G. nurodė, jog norint sustabdyti motociklą, važiuojantį leistinu 50 km/h greičiu, reikalingas apie 10 metrų atstumas; susidūrimas įvyko 7,3 m atstumu nuo kelio ženklo Nr. 550, ribojančio didžiausią leistiną greitį iki 50 km/val. Tai reiškia, kad, įvažiavęs į ženklu Nr. 550 ribojamą greičio ruožą, motociklas neturėjo techninės galimybės sustoti iki automobilio, sudariusio jam kliūtį, net ir važiuodamas leistinu 50 km/val. greičiu, o tokį greitį iki ženklo Nr. 550 motociklai pasiekti galėjo, tam atstumo dar buvo, nes motociklai nebuvo privažiavę ženklu Nr. 550 ribojamos vietos. Negalima atmesti tikimybės, kad jie būtų sumažinę greitį iki didžiausio leistino 50 km/val., jei nebūtų atsiradusi kliūtis. Prokurorės nuomone, nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdis (E. V.-P. – dešinio laivakaulio lūžis, krūtinės ląstos, dešinės rankos ir abiejų kojų poodinės kraujosruvos, kairio dubens ir kairės kojos odos nubrozdinimai; R. P. – odos nubrozdinimai dešinio kelio sąnario srityje, abiejose plaštakose) leidžia manyti, kad jų važiavimo greitis nebuvo ženkliai per didelis, nukentėjusieji greitį kontroliavo, nes važiuojant daug didesniu, nei nurodo ekspertai greičiu, pvz., didesniu, nei 130 km/val. greičiu, kaip teigia liudytojas V. H., pasekmės galėjo būti sunkesnės. Be to, motociklų greitis valdomas rankiniu būdu, todėl, pasak prokurorės, galėjo atsitikti, kad ir stengiantis važiuoti leistinu greičiu, jis galėjo būti šiek tiek padidintas.
2.16. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė kasacinio teismo formuojama praktika, jog tokio pobūdžio bylose, sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomi ir įvertinami ne tik nesėkmingai bandžiusio išvengti susidūrimo vairuotojo manevras, bet ir jam kliūtį sudariusio vairuotojo veiksmų atitiktis KET reikalavimams, taip pat kiti faktoriai, galėję turėti reikšmės eismo įvykiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-52/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014). Pasak prokurorės, KET 109 ir 157 punktai įsakmiai nurodo, kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms, ir kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, –ir lenkiančioms transporto priemonėms; pagal KET 3.2 punktą reikalavimas duoti kelią – tai reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Kadangi KET pirmumo teisę suteikia lygiareikšmiu keliu tiesiai priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms (motociklais važiavusiems nukentėjusiesiems), o ne sukančiam į kairę vairuotojui (A. S.), pastarasis turėjo būti ypatingai dėmesingas ir atidus, kad nesukeltų eismo įvykio. E. V.-P. ir R. P., važiuodami lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, neturėjo pagrindo tikėtis ir nesitikėjo, jog kiti eismo dalyviai gali pažeisti eismo saugumo reikalavimus, sukelti pavojų, todėl kelio prieigų galėjo itin dėmesingai nestebėti, nes turėjo kitų pareigų, kurios reikalauja didesnio dėmesingumo važiuojant.
2.17. Skunde nurodoma, kad šioje byloje sprendžiant priežastinio ryšio, kaip objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, klausimą, pirmiausiai turėjo būti nustatyta pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, po to turėjo būti vertinami kito eismo įvykio dalyvio veiksmai, t. y. nustatyta, ar išteisintojo A. S. veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, ar nukentėjusioji E. V.-P. viską atliko tinkamai, ar turėjo galimybę išvengti susidūrimo, ar ja pasinaudojo, jeigu nepasinaudojo – kas tą lėmė, kodėl ėmėsi vienokių ar kitokių veiksmų, priėmė vienokį ar kitokį sprendimą ir kodėl. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, iš dalies atmetė visus ekspertizių aktus, sprendęs, kad negalima nustatyti, kas paliko 29 metrų stabdymo pėdsaką, nes stabdė abu motociklai, teismui taip pat nebuvo aišku, koks motociklas kokioje antros eismo juostos vietoje važiavo, pėdsakas nebuvo pažymėtas eismo įvykio plane, nors pareigūnas, atlikęs eismo įvykio apžiūrą, nurodė, kad įvykio vietoje buvo fiksuotas E. V.-P. motociklu paliktas stabdymo pėdsakas, jis buvo pažymėtas juodraštiniame eismo įvykio vietos plane, su kuriuo supažindinti eismo įvykio dalyviai, tik dėl žmogiškosios klaidos neperkeltas į eismo įvykio vietos planą, tačiau pateiktas ekspertams.
2.18. Skunde teigiama, jog ekspertizės akte Nr. 11Š-137(18), surašytame eksperto E. G., nurodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, jog automobilio vairuotojas A. S., sankryžoje važiuodamas kairiojo posūkio kreive, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam motociklui, kurį vairavo E. V.-P., bei su juo susidūrė; E. V.-P. veiksmai – važiavo ne mažesniu, nei 103,5 km/h greičiu, kur leidžiamas didžiausias važiavimo greitis 90 km/val., iš anksto nemažino greičio, artėdama link kelio ruožo, kuriame didžiausias leistinas greitis 50 km/val., buvo nepriimtini, tačiau byloje nepakanka duomenų išvadai, kad tai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu; šioje eismo situacijoje E. V.-P., važiuodama 90 km/val. greičiu ir reaguodama vairuojamo motociklo stabdymui tuo pačiu atstumu, kuriuo sureagavo, važiuodama 103,5 km/val. greičiu, neturėjo techninės galimybės sustoti iki susidūrimo vietos, laiku stabdydama vairuojamą motociklą; taip pat nurodoma, kad R. P. nesuvaldė motociklo, todėl nugriuvo. R. P. nurodė nugriuvęs, nes sutrukdė nukritusi transporto priemonės nuolauža. Savo duotą išvadą ekspertas E. G. patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, nurodydamas, kad E. V.-P. į kliūtį reagavo 72,1 m atstumu; važiuojant 90 km/val. greičiu, sustabdyti motociklą reikia 78,8 m atstumo. Motociklą E. V.-Puodžiūnienė stabdė intensyviai, priekiniais ir galiniais stabdžiais. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad motociklas paliko 29 m stabdymo pėdsaką, motociklas ties kelio ženklu, tikėtina, judėjo 82,7 km/val. greičiu, o prieš susidūrimą su automobiliu jo greitis buvo apie 74,3 km/val.; važiuodama 90 km/val. greičiu, nebūtų turėjusi galimybės sustoti. Važiuojant motociklu 90 km/val. greičiu ir intensyviai stabdant, reikia daugiau nei 30 metrų, kad greitis taptų 50 km/h. Jei prie Šiaulių miesto ženklo motociklo greitis būtų buvęs 50 km/val., jam būtų reikėję 10 metrų visiškai sustoti.
2.19. Ekspertizės akte Nr. 11K-39(21), 11K-143(21), surašytame eksperto V. P., nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui buvo automobilio vairuotojo A. S. veiksmai – sankryžoje atlikdamas manevrą į kairę posūkiui ar apsisukimui, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusio motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui. Tikėtina, kad techniniu požiūriu priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos E. V.-P. veiksmai – važiavo ne mažesniu, nei 104,7 km/val. greičiu, viršydama didžiausią leistiną 90 km/val. greitį, ir, artėdama prie gyvenvietės kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“ bei kelio ruožo, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis 50 km/val., palengva nemažino važiavimo greičio, prarado techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį jos vairuojamo motociklo judėjimui sudariusiu automobiliu „Volvo S80“. Tikėtina, kad eismo įvyko metu motociklo „Honda CB 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. P. nesuvaldė vairuojamo motociklo ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su jo nuvirtimu. Techniniu požiūriu motociklų „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Honda CB 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimas antra eismo juosta įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo. Tiek eksperto E. G., tiek eksperto V. P. ekspertizės aktuose nurodyta, jog eismo įvykis (transporto priemonių susidūrimas) įvyko 7,3 m atstumu nuo kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“, ribojančio didžiausią leistiną greitį iki 50 km/val. Pasak prokurorės, tai reiškia, jog, kaip apklausos metu nurodė ekspertas E. G., ne didesniu, nei 50 km/val. greičiu, E. V.-P. iki susidūrimo vietos privalėjo važiuoti 7,3 m.
2.20. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų būtinojo priežastinio ryšio tarp A. S. padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio padarinių nustatymui, išnagrinėjimu. Teismas surinktus duomenis vertino paviršutiniškai, vienpusiškai, nesivadovavo įrodymų visuma, suteikė prioritetinę reikšmę A. S. veiksmus teisinantiems įrodymams. Toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, jis sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), dėl netinkamai nustatyto priežastinio ryšio buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio j 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, priimant naują – apkaltinamąjį nuosprendį: A. S. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagal 2022 m. sausio 5 d. išdėstytą kaltinimą, nes dėl neatsargumo, tinkamai neįvertinęs situacijos, manydamas, kad spės atlikti posūkio į kairę manevrą (ar apsisukimo manevrą), matydamas lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi link Šiaulių antra eismo juosta Karaliaučiaus gatve tiesiai atvažiuojančias transporto priemones, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi Šiaulių link antra eismo juosta Karaliaučiaus gatve tiesiai važiuojančiam motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. V.-P., dėl to įvyko susidūrimas ir nukentėjusiajai E. V.-P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam R. P. dėl pabirusių nuolaužų nugriuvus – nežymus sveikatos sutrikdymas.
2.21. Panaikinus išteisinamąjį ir priėmus naują – apkaltinamąjį nuosprendį, A. S. turi būti paskirta bausmė. Prokurorė nurodo, jog, skiriant bausmę, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kitų teisės pažeidimų nėra padaręs. Nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas, po to buvo nuteistas 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią yra atlikęs, todėl A. S., vadovaujantis BK 55 straipsniu, turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Prokurorė siūlo A. S. skirti baudą, artimą minimaliam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies už neatsargų nusikaltimą dydžiui, nustatant ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu turėtų būti subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirta galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, į atliktos bausmės laiką įskaitant pagal 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą įskaitytą ir atliktą bausmę. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. civilinis ieškinys dėl 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteistina iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. V.-P. 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.
3. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. įgaliotasis atstovas advokatas Mindaugas Normantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti A. S. atžvilgiu naują nuosprendį.
3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, nenurodė aiškių tokio sprendimo motyvų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima spręsti, kad teismas, apklausdamas bylos dalyvius, ekspertus, vertindamas atliktas ekspertizes, nesugebėjo nustatyti, kuris iš motociklų paliko 29 metrų stabdymo kelią, nenustatė, ar motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patrauktas (ir jeigu patrauktas, tai kokiu atstumu) iš įvykio vietos, ar tik pastatytas toje pačioje vietoje, kurioje jis atsidūrė po įvykio. Teismas iš esmės atmetė visas byloje darytas ekspertizes, nurodydamas, jog nežinant tiksliai, kuris iš dviejų motociklų stabdydamas ant asfalto paliko 29 metrų ilgio pėdsaką, šia prasme iš dalies nepagrįsti tampa visi trys ekspertizės aktai. Padaręs tokią abejotiną išvadą dėl ekspertizių patikimumo, teismas papildomos ekspertizės neskyrė, vadovavosi vienos iš ekspertizių, palankios išimtinai A. S., duomenimis.
3.2. Atstovo nuomone, jokie byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patrauktas. Tokių duomenų nėra nei ekspertizių aktuose, bei bylos dalyvių parodymuose. Yra tik liudytojo parodymai, kad motociklas stovėjo, o ne buvo nugriuvęs. „Stovėjo“ („buvo pastatytas“) ir „patrauktas“ teisine prasme yra visiškai skirtingos sąvokos. „Patraukimas“ reiškia objekto atstumų, jo dispozicijos pasikeitimą kitų daiktų atžvilgiu, tuo tarpu „pastatymas“ dažniausiai galimas ir nekeičiant šių dėmenų. Teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad šios abejonės būtų išsklaidytos ir teismui būtų lengviau priimti teisingą ir teisėtą sprendimą. Tas pats pasakytina ir apie motociklų išsidėstymą iki eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad liudytojai apklausose nenurodė jų (motociklų) išsidėstymo, tačiau teismas neuždavė nei vieno patikslinančio klausimo, kad šias abejones išsklaidytų.
3.3. Kaip nurodoma skunde, taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis Nr. 2K-38/2008). Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, taip pat reikia nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje, laikantis KET reikalavimų, įvykis nebūtų įvykęs. Atstovas pažymi, kad jeigu A. S. būtų laikęsis KET reikalavimų ir, sukdamas į kairę, būtų praleidęs iš priekio atvažiuojančius nukentėjusiųjų motociklus (nors išteisintasis teigė, kad jam atrodė, jog tai automobilis, nes matė dvi degančias šviesas, tai esmės nekeičia – A. S. pripažino, jog gerai matė atvažiuojančias iš priekio transporto priemones), išteisintojo vairuojamas automobilis nebūtų susidūręs su E. V.-P. vairuojamu motociklu, nebūtų kilusios nurodytos pasekmės, todėl A. S. veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. Jeigu susidariusioje situacijoje A. S. būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo net ir su greitį viršijančiu nukentėjusiosios motociklu.
3.4. Tuo atveju, kai KET reikalavimus pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-187/2005, 2K-430/2007). Atstovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ypač atidžiai išnagrinėti klausimą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp A. S. ir nukentėjusiųjų E. V.-P. bei R. P. veiksmų ir kilusių padarinių bei padaryti teisines išvadas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje to nepadarė, apsiribojo tik faktinių aplinkybių pakartojimu, nesiėmė jokių procesinių veiksmų, kad nuosprendyje išdėstytos abejonės būtų pašalintos ir priimtas objektyvus bei teisingas procesinis sprendimas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Normanto apeliacinius skundus išteisintojo A. S. gynėjas advokatas Valdas Kairys prašo atmesti apeliacinius skundus ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. išteisinamąjį nuosprendį.
4.1. Išteisintojo gynėjas atsiliepime nurodo, kad prokurorės apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjančiam teismui nušalinimų nebuvo pareikšta, o papildoma eismo įvykio ekspertizė, nors ir buvo paskirta jo (išteisintojo gynėjo) prašymu, tačiau kaltinimą palaikiusi prokurorė neprieštaravo ekspertizės paskyrimui. Teismas sudarė sąlygas klausimams parengti, prokurorė pateikė teismui klausimus, kurie buvo įtraukti į nutartį skirti ekspertizę ir pateikti ekspertui. Prokurorė pateikė ir papildomus klausimus, teismas juos taip pat įtraukė į nutartį ir pateikė ekspertui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad papildoma ekspertizė buvo paskirta išskirtinai gynybos prašymu.
4.2. Gynėjo nuomone, prokurorė apeliaciniu skundu nepagrįstai tvirtina, kad eksperto E. G. ekspertizės aktas buvo teisingas ir nebuvo pagrindo skirti papildomą ekspertizę. Pasak gynėjo, ekspertas E. G. rėmėsi neteisingais pradiniais duomenimis ir dėl to pateikė neteisingas išvadas. Apklausiamas teismo posėdyje, ekspertas E. G. parodė, kad vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu pateiktais duomenimis, jog po eismo įvykio buvo patrauktas A. S. vairuojamas automobilis, o kitos transporto priemonės nebuvo patrauktos, kad motociklo „Honda”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo kelias yra 29 metrai. Teisminio nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad automobilis po eismo įvykio nebuvo patrauktas, o motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patrauktas iš jo nugriuvimo vietos gatvės viduryje ir pastatytas pirmos eismo juostos dešiniajame krašte. E. G. parengtame ekspertizės akte nurodoma, kad po eismo įvykio automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patrauktas, todėl negalima nustatyti tikslios jo judėjimo trajektorijos, jam judant link susidūrimo vietos, jo greičio susidūrimo metu bei to, kur buvo motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui „Volvo S80“ sudarius kliūtį šio motociklo judėjimui, o tuo pačiu – ar šio motociklo vairuotoja E. V.-P., važiuodama leistinu greičiu, automobiliui „Volvo S80“ pradėjus važiuoti kairio posūkio kreive ir įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, turėjo techninę galimybę, laiku stabdydama vairuojamą motociklą, sustoti iki susidūrimo su automobiliu vietos. Teisminio nagrinėjimo metu gynyba pateikė draudimo kompanijos darytas nuotraukas, kuriose užfiksuoti ne tik įvykio vietoje užfiksuoti automobilio „Volvo S80“ sugadinimai, tačiau ir automobilio galinės dalies dugno deformacijos, kurios rodo, kad motociklo smūgis į automobilį buvo labai stiprus. Taip pat buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kuri patvirtina, kad aktyvavus saugos pagalves, išjungiamas kuro padavimas į variklį. Neveikiant varikliui, neveikia ir vairo bei stabdžių stiprintuvai, todėl automobilis tampa sunkiai valdomas. Tai patvirtina, kad automobilis po eismo įvykio pats nuriedėjo į vietą, kurioje jis buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos apžiūros protokole. Liudytojai V. H. ir S. P. parodė, kad automobilio po eismo įvykio niekas netraukė – jis nuriedėjo į Prūsų gatvę ir sustojo. Be to, liudytojas V. H. parodė, kad antras motociklas gulėjo viduryje gatvės už 150 metrų nuo įvykio vietos, o įvykio vietos plane užfiksuota, kad motociklas stovi dešinėje eismo juostoje prie bortelio nuo sankryžos nutolęs 90,96 m. Eismo įvykio plane nėra nurodytas stabdymo kelio ilgis, stabdymo kelias tik pažymėtas. Apie stabdymo kelio ilgį ekspertui buvo pateikta pažyma, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad šis stabdymo kelio ilgis nurodytas teisingai. 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdyje ekspertas V. P. nurodė, kad ekspertas E. G. padarė skaičiavimo klaidų. Ekspertas V. P. patvirtino, kad ekspertas E. G. į skaičiavimus neteisingai įvedė lėtėjimo pagreičio didėjimo laiką, todėl neteisingai apskaičiavo E. V.-P. važiavimo greitį. Priešingai, nei teigiama prokuratūros apeliaciniame skunde, teismas paskyrė papildomą eismo įvykio ekspertizę, siekdamas išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, o ne ieškodamas galimybės apkaltinti E. V.-P. Kelių eismo taisyklių nesilaikymu.
4.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Prokuroro ar nukentėjusiųjų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu nereiškia, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. Prokurorė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aktyvi ir neteikė teismui reikšmingų duomenų, nereikalavo ištirti tam tikrų aplinkybių, o apsiribojo tik jau byloje esančių duomenų vertinimu kaltinimui naudinga linkme. Gynėjo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekokybiškai, nekvalifikuotai, todėl teismui buvo perkeltas duomenų rinkimo ir tikrinimo krūvis. Gynėjas pažymi, kad eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta nepakankamai išsamiai, nes yra užfiksuotas tik vienas motociklo stabdymo kelias, nors nukentėjusieji nurodė, kad abu stabdė intensyviai. Taip pat nėra užfiksuotas stabdymo kelio ilgis, neužfiksuoti visi automobilio „Volvo S80” sugadinimai, nenustatyta motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugriuvimo vieta. Iš karto po įvykio nebuvo nustatyti visi įvykį matę ar vertingos informacijos turintys asmenys, nebuvo apklaustas automobilio ,,Volvo S80” keleivis S. P.. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo pareikštas įtarimas, kad jis, vairuodamas automobilį „Volvo S80”, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 109 punktų reikalavimus ir dėl to E. V.-P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to paties buvo surašytas kaltinamasis aktas. Bylą nagrinėjant teisme, prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, kaltindama, kad dėl Kelių eismo taisyklių 9, 101, 109 punktų pažeidimo nesunkiai sutrikdyta E. V.-P. ir – nežymiai – R. P. sveikata.
4.4. Pasak gynėjo, ikiteisminis tyrimas dėl R. P. konstatuoto nežymaus sveikatos sutrikdymo iš viso nebuvo atliekamas ir nebuvo tirta, kokiomis aplinkybėmis R. P. susižalojo. BK 281 straipsnio 1 dalis nenumato atsakomybės už KET reikalavimų pažeidimą, dėl kurio padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ekspertai E. G. ir V. P. teigia, kad R. P. nugriuvo, nes nesuvaldė motociklo. Duomenų, kad jis atsitrenkė į automobilį ,,Volvo S80“ ar į kokią nors nuolaužą, byloje nėra. Pateikdama apeliacinį skundą, prokurorė antrą kartą prašo pakeisti kaltinimą iš esmės skirtingu ir nurodo, kad A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 157 punktų reikalavimus ir dėl to buvo sužaloti E. V.-P. ir R. P.. Toks prokurorės elgesys nepriimtinas, nes Baudžiamojo proceso kodeksas kaltinamajam garantuoja teisę į teisingą procesą. Ši sąvoka apima ne tik teismo procesą, bet ir ikiteisminį tyrimą. Įtariamajam ir kaltinamajam procesas negali būti siurprizinis. Kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir tinkamai pasiruošti gynybai nuo šio kaltinimo. BPK 225 straipsnis nustato bylos nagrinėjimo ribas, t. y. byla teisme gali būti nagrinėjama tik dėl to kaltinimo, dėl kurio perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teisme A. S. nebuvo kaltinamas pažeidęs KET 157 punkto reikalavimus, todėl priėmus išteisinamąjį nuosprendį pagal teisme pareikštą kaltinimą, negalima keisti kaltinimo apeliacinėje instancijoje.
4.5. Prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nenustatė, kuris iš motociklų paliko 29 metrą stabdymo pėdsaką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nukentėjusiųjų parodymais, nes jų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, šių parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Teismas nuosprendyje išsamiai aprašė nukentėjusiųjų parodymus ir nurodė prieštaravimus. Vienoje apklausoje E. V.-P. teigia, kad važiavo arčiau antros juostos dešiniojo krašto, o R. P. – arčiau kairiojo krašto, kitą kartą teigia važiavusi arčiau kairiojo krašto, o R. P. arčiau dešiniojo. Eismo įvykio vietos plane stabdymo pėdsakas užfiksuotas 1,3-1,7 metro nuo kairiojo antros juostos krašto, t. y. arčiau gatvės centro, todėl negalima kategoriška išvada, kad stabdymo pėdsaką paliko E. V.-P. motociklas. Teismas motyvavo savo išvadas, todėl nuosprendis atitinka BPK reikalavimus.
4.6. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo V. H. parodymais, nes šis liudytojas atsitiktinai pakliuvo į situaciją ir matė iš šalies eismo įvykį. Priešingai, nei nukentėjusieji, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nes nei vieno eismo dalyvio nepažįsta ir neturi jokio pagrindo duoti neteisingus parodymus. Liudytojas yra profesionalus vairuotojas, todėl gali pakankamai tiksliai įvertinti eismo situaciją ir transporto priemonių greitį. Liudytojo teiginys, kad motociklai jį aplenkė 130 km/val. ar didesniu greičiu, laikytinas pagrįstu.
4.7. Papildomos ekspertizės aktais nustatyta, kad E. V.-P. prieš stabdymą važiavo ne mažesniu, kaip 104,7 km/val. greičiu, ženklą „Šiauliai” pravažiavo ne mažesniu, kaip 79,5 km/val. greičiu, o prieš pat susidūrimą važiavo ne mažesniu, kaip 70,8 km/val. greičiu. Nukentėjusioji prarado techninę galimybę sustabdyti motociklą iki susidūrimo su automobiliu „Volvo S80“ vietos, nes važiavo viršydama leistiną greitį ir, artėdama prie ženklo Nr. 550, laipsniškai nemažino greičio. E. V.-P. būtų turėjusi galimybę išvengti susidūrimo, jei būtų važiavusi leistinu greičiu ir, artėdama prie gyvenvietės kelio ženklo Nr. 550, būtų palengva mažinusi važiavimo greitį iki 50 km/val. Papildoma ekspertize konstatuota, kad posūkio manevrą į kairę atlikti būtų buvę saugu, motociklui esant nuo 108,3 metro iki 172,7 m atstumu iki eismo įvykio vietos ir važiuojant leistinu greičiu. Ši išvada, gynėjo nuomone, patvirtina A. S. parodymus, kad posūkį į kairę jis darė iki motociklo likus 200 metrų. A. S. parodymus patvirtina liudytojai S. P. ir V. H.. Kad A. S. pradėjo posūkį į kairę saugiai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad leistinu greičiu važiavęs V. H. sustojo iki eismo įvykio vietos net nestabdydamas ekstremaliai.
4.8. Gynėjo teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu yra susiję būtent E. V.-P. padaryti KET pažeidimai. Pasak gynėjo, nukentėjusioji pažeidė KET 9, 11, 127, 128 punktų reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, važiavo viršydama leistiną greitį, nemažino jo palaipsniui prieš kelio ženklą „Šiauliai”, turėdama galimybę pastebėti kliūtį – automobilį „Volvo S80”, laiku jo nepastebėjo, nesulėtino greičio, nesustabdė motociklo, todėl susidūrė su automobiliu, kurį vairavo A. S.. Eismo įvykio ekspertizėmis nustatyta, kad jeigu E. V.-P. būtų važiavusi leistinu greičiu, prieš ženklą Nr. 550 laipsniškai mažinusi greitį ir laiku stabdžiusi, A. S. būtų išvažiavęs iš jos važiuojamosios juostos ir susidūrimas nebūtų įvykęs. A. S. posūkio į kairę manevrą pradėjo esant saugiam 200 metrų atstumui iki atvažiuojančių motociklų ir būtų jį sėkmingai užbaigęs, jei E. V.-P. nebūtų žymiai viršijusi leistino greičio, nes V. H., važiavęs leistinu greičiu, sustojo prieš eismo įvykio vietą, A. S. baigus posūkio manevrą. Ekspertizės aktu nustatyta, kad prieš stabdymą E. V.-P. greitis buvo 104,7 km/val., tačiau jos greitis A. S. pradedant posūkio manevrą buvo žymiai didesnis, ką patvirtino liudytojas V. H.. Kadangi A. S. posūkio manevrą atliko sankryžoje, o KET 109 punktas nereglamentuoja posūkio sankryžoje, todėl tarp A. S. veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio.
4.9. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad dėl R. P. susižalojimo yra atsakingas A. S.. Išteisintojo automobilis nesudarė kliūties, R. P. neatsitrenkė į automobilį. Eksperto išvadose nurodoma, kad R. P. nesuvaldė motociklo ir nugriuvo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, į kokią nuolaužą atsitrenkęs nugriuvo R. P., nes byloje nėra jokių duomenų, kad nuolaužos sutrukdė R. P. saugiai pravažiuoti pro įvykio vietą. Gynėjo nuomone, R. P. pažeidė KET reikalavimus, nes neatsižvelgė į vairavimo sąlygas (buvo tamsus metas, apribotas matomumas), važiavo antra eismo juosta, kai laisva pirmoji, žymiai viršijo leistiną greitį, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio motociklo, dėl ko atsiradus kliūčiai nesugebėjo sustabdyti motociklo. Tarp jo paties veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį.
4.10. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Išteisinęs A. S., apylinkės teismas pagrįstai paliko E. V.-P. civilinį ieškinį nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Apeliaciniu skundu nukentėjusioji neprašo neturtinės žalos atlyginimo, todėl laikytina, kad ji ieškinio atsisakė. Atsiliepime nurodoma, kad draudimo bendrovė yra atlyginusi visą turtinę žalą ir 2 200 Eur neturtinės žalos. Draudikas žalą atlygino teismų praktikos nustatytose ribose, todėl didinti žalos atlyginimą nėra pagrindo. Be to, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, turi būti įvertintas nukentėjusiosios elgesys. E. V.-P. padaryti KET pažeidimai turėtų būti vertinami kaip didelis neatsargumas ir ieškinys turėtų būti atmetamas (Civilinio kodekso 6.282 straipsnis). A. S. įvykio metu buvo apsidraudęs privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje „duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo blaivus, draudimo bendrovė įvykį pripažino draudiminiu, todėl draudikas ir privalo atlyginti žalą, iš A. S. žalos atlyginimas nepriteistinas.
4.11. Nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo apeliaciniame skunde dėstomi analogiški motyvai dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir dėl priežastinio ryšio nustatymo. Skunde kritikuojamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tačiau nenurodoma, kokio rezultato siekiama. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį, todėl jį naikinti ir priimti naują – neaišku, kokį, nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
5. Apygardos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. V.-P. ir jos įgaliotasis atstovas advokatas Mindaugas Normantas prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Normanto apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.
7. Tiek prokurorė, tiek nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. įgaliotasis atstovas (prašoma, panaikinus išteisinamąjį nuosprendį, priimti naują nuosprendį, t. y. tiesiogiai nenurodoma, kokio teisinio rezultato siekiama, tačiau iš skundo turinio matyti, kad naujas nuosprendis suprantamas kaip apkaltinamasis) apeliaciniais skundais prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Prokurorė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. sausio 5 d. prašymą kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (4 t., b. l. 92-93) ir apeliaciniu skundu prašo A. S. pripažinti kaltu pagal pakeistas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes. Pradiniu kaltinimu A. S. buvo kaltinimas, be kita ko, pažeidęs KET 109 punktą, t. y. jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojantiems motociklininkams. Pakeistu kaltinimu prašoma, vietoje KET 109 punkto reikalavimų pažeidimo, pripažinti A. S. kaltu, be kita ko, pažeidus KET 157 punktą, nes A. S. posūkio į kairę manevrą atliko sankryžoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu, tiek prokuroro prašymu, tiek bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio teismo iniciatyva, ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat prašo skirti A. S. bausmę, tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti E. V.-P. iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir dėl to neteisingai nusprendė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Abiejuose skunduose suformuluoti iš esmės tapatūs reikalavimai, todėl teisėjų kolegija paduotus apeliacinius skundus vertina ir dėl jų pasisako kartu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas A. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisino, pripažinęs, kad veika neturi visų būtinų šio nusikaltimo sudėties požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo ne A. S. veiksmai, o nukentėjusiosios E. V.-P. veiksmai – E. V.-P., važiuodama kelio ruože iki gyvenvietės kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“ ir neviršydama didžiausio leistino 90 km/val. greičio bei artėdama prie gyvenvietės kelio ženklo, važiavimo greitį, nekeldama grėsmės eismo saugumui, palengva mažindama iki 50 km/val., pirmosios instancijos teismo nuomone, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes tokiu atveju A. S. būtų spėjęs išvažiuoti iš Karaliaučiaus gatvės, Šiauliuose, antros eismo juostos ir nebesudaręs kliūties.
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, tirdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, nepagrįstai suteikė pranašumą liudytojo V. H. parodymams, o kitus įrodymus (ekspertizių aktus) vertino tik iš dalies, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl A. S. kaltės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
10. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).
Žemesnės instancijos teismas
11. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. spalio 16 d., apie 19.55 val., Šiauliuose, Karaliaučiaus ir Prūsų gatvių nereguliuojamoje sankryžoje. Pagal išraše iš eismo įvykių informacinės sistemos (1 t., b. l. 59-60, 149-155) nurodytas eismo įvykio aplinkybes A. S. automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Karaliaučiaus gatve ir Karaliaučiaus–Prūsų gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, susidūrė su E. V.-P. vairuojamu motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo tiesiai Karaliaučiaus gatve antra eismo juosta nuo Aukštelkės Šiaulių link. Paskui E. V.-P. Karaliaučiaus gatve antra eismo juosta nuo Aukštelkės link Šiaulių motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo R. P.. E. V.-P. vairuojamam motociklui susidūrus su A. S. vairuojamu automobiliu, R. P. pajuto smūgį į savo motociklą ir nuvirto ant šono. Eismo įvykių informacinės sistemos išraše nurodyta, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, tiesiame kelio ruože, esant įjungtam kelio apšvietimui; kelio danga – sausas asfaltbetonis, cementbetonis.
12. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės akte Nr. 11K-39(21), 11K-143(21) (3 t., b. l. 69-85; ekspertizės akto 1-4 išvados) nurodyta, kad automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė Karaliaučiaus ir Prūsų gatvių sankryžoje, motociklui „Honda“ važiuojant Karaliaučiaus gatve nuo Bubių Gegužių gatvės link antra eismo juosta, apie 1,3-1,7 m atstumu nuo kairiojo antrosios eismo juostos krašto, motociklui esant jo prieš susidūrimą palikto 29 m ilgio stabdymo pėdsako pabaigoje, o priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Volvo S80“ vykdant manevrą į kairę posūkiui ar apsisukimui, įvažiavus į motociklo judėjimo juostą ir link artėjančio motociklo pasisukus įstrižai dešiniuoju šonu ir galine dalimi. Susidūrimo su automobiliu „Volvo S80“ kontakto momentu motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ant ratų, pasviręs į kairę, dešiniojo šono priekine dalimi slystamai atsitrenkė į automobilio „Volvo S80“ galinės dalies dešiniąją pusę bei virsdamas ant kairiojo šono dalinai pateko po automobilio galine dalimi. Eismo įvykio metu Karaliaučiaus-Prūsų gatvių sankryžoje manevrą į kairę posūkiui ar apsisukimui vykdęs automobilis „Volvo S80“ sudarė kliūtį priešinga kryptimi antra eismo juosta važiavusiam motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Prieš eismo įvykį motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama apie 1,3-1,7 m atstumu nuo kairiojo antrosios eismo juostos krašto, motociklas buvo stabdomas, judėdamas iki susidūrimo vietos paliko 29 m ilgio stabdymo pėdsaką. Prieš pat stabdant motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama ne mažesniu, kaip 104,7 km/val. greičiu, pravažiuojant gyvenvietės kelio ženklą Nr. 550 „Šiauliai“ – ne mažesniu, kaip 79,5 km/val. greičiu, o prieš pat susidūrimą – ne mažesniu, kaip 70,8 km/val. greičiu. Pravažiuojant pro šią įvykio vietą ant dešiniojo šono apvirto motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad eismo įvykio metu motociklo vairuotojas R. P. nesuvaldė vairuojamo motociklo ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su jo nuvirtimu. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Volvo S80“ vairuotojo A. S. veiksmai – sankryžoje vykdydamas manevrą į kairę posūkiui ar apsisukimui, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusio motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui. Tikėtina, kad techniniu požiūriu priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos E. V.-P. veiksmai – važiavo ne mažesniu, nei 104,7 km/val. greičiu, viršydama didžiausią leistiną 90 km/val. greitį ir, artėdama prie gyvenvietės kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“ bei kelio ruožo, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis 50 km/val., palengva nemažino važiavimo greičio, prarado techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį jos vairuojamo motociklo judėjimui sudariusiu automobiliu „Volvo S80“. Pagal 2019 m. lapkričio 13 d. ekspertizės aktą Nr. 11Š-1037(19) (1 t., b. l. 62-69; ekspertizės akto 1 išvada) techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo A. S., kuris sankryžoje važiuodamas kairio posūkio kreive, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, veiksmai.
13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje nėra patikimų duomenų apie motociklų išsidėstymą kelyje, iš kurių vienareikšmiškai būtų galima atsakyti, kaip jie važiavo vienas kito atžvilgiu prieš pat eismo įvykį, dėl ko, kada arba prieš kiek metrų iki eismo įvykio vietos stabdė ir kuris motociklas stabdydamas ant asfalto paliko 29 metrų ilgio pėdsaką. Apylinkės teismo nuomone, nežinant tiksliai, kuris iš dviejų motociklų stabdydamas ant asfalto paliko 29 metrų ilgio pėdsaką, iš dalies nepagrįsti tampa visi trys – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. lapkričio 13 d. ekspertizės aktas Nr. 11Š-137(19), 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-39(21), 11K-143(21) ir 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-232(21) (3 t., b. l. 159-176).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bylos duomenys neleidžia patikimai spręsti apie motociklų išsidėstymą kelyje, kuris motociklas stabdydamas ant asfalto paliko 29 metrų ilgio pėdsaką. Tai lėmė netinkamą byloje atliktų ekspertizių aktų vertinimą (juos vertinant iš dalies, kitomis ekspertizių aktų dalimis nesivadovaujant).
15. A. S. pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad su draugu S. P. važiavo Karaliaučiaus gatve (Šiauliuose) Bubių link. Jiems reikėjo pasukti į kairę. Prieš pradėdamas manevrą, privažiavo nenaudojamą trečią eismo juostą. Sustojo, praleido priešpriešais antra eismo juosta važiavusį automobilį. Pažiūrėjo į priekį. Ne mažiau kaip už 100 metrų, už 200 metrų pirmoje eismo juostoje priešpriešais važiavo automobilis. Už šio automobilio kitų transporto priemonių nebuvo. Antroje eismo juostoje (priešpriešais) važiavo kitas automobilis. Kadangi buvo tamsu, motociklai ir motociklininkų aprangos irgi tamsūs, iš toli dvi transporto priemonės (motociklai) antroje eismo juostoje atrodė kaip vienas automobilis – švietė dvi šviesos. Tiek pirmoje, tiek antroje eismo juostoje važiavusių transporto priemonių atstumas iki jo automobilio buvo toks pat – 200 metrų. Jis (A. S.) pradėjo daryti manevrą ir pajuto smūgį į automobilio šoną. Nuo smūgio jo automobilio galinė dalis pakilo. Užgesus varikliui, nebesisuko vairas. Stabdžio pedalas pasidarė kietas. Nebeišėjo sustabdyti automobilio, automobilis į šalutinį kelią nuriedėjo sava eiga. A. S. manymu, eismo įvykis įvyko, nes motociklininkai viršijo leistiną greitį.
16. Nukentėjusioji E. V.-P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. spalio 16 d. apie 19–20 val. su savo sužadėtiniu R. P. važiavo motociklais nuo Aukštelkės Šiaulių link. Ta kryptimi, kuria važiavo, buvo dvi eismo juostos. Jie važiavo antra eismo juosta vienas už kito: ji (E. V.-P.) važiavo priekyje arčiau antros eismo juostos kairiojo krašto, R. P. – jai iš paskos arčiau antros eismo juostos dešinės pusės. Kokiu atstumu nuo jos buvo atsilikęs R. P., atsakyti negalėjo. Nukentėjusiosios teigimu, prieš pat susidūrimą automobilis „Volvo S80“ stovėjo „pilnai antroje juostoje“. Po to patikslino, kad automobilio priekinė dalis buvo pirmoje eismo juostoje, automobilio priekinių ir galinių durelių dalys – antroje eismo juostoje. Pasak nukentėjusiosios, automobilis buvo sustojęs praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, tuomet pradėjo važiuoti ir vėl sustojo. Nukentėjusioji nurodė neprisimenanti, koks buvo atstumas nuo jos vairuojamo motociklo iki automobilio „Volvo S80“, kai ji pastebėjo, kad automobilis „Volvo S80“ suka ir užkerta jai kelią. Kiek pamena, dar nebuvo kirtusi Šiaulių miesto ribos, kai pamatė kliūtį. Jautė, kad važiuoja apie 80–90 km/val. greičiu. Pastebėjusi kliūtį, pradėjo stabdyti motociklą priekiniais ir galiniais stabdžiais. Kadangi automobilis „Volvo S80“ kliudė pravažiuoti, o išvengti susidūrimo nepavyko, ji motociklo priekiu trenkėsi į stovinčio automobilio dešinę šoninę, užpakalinę dalį. Nukentėjusysis R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad Aukštelkės keliu Kelmė–Šiauliai važiavo motociklais su E. V.-P. Jie važiavo antra eismo juosta. E. V.-P. važiavo priekyje maždaug už 20–30 metrų nuo jo. Jis važiavo arčiau antros eismo juostos dešiniojo krašto, E. V.-P. – arčiau antros eismo juostos kairiojo krašto. R. P. parodė, kad posūkio manevrą darantį automobilį pamatė likus 50-60 metrų iki susidūrimo. Priekinė automobilio dalis iki rato galėjo būti pirmoje juostoje – ties galine dalimi buvo gal 80 cm tarpelis (tarp atitvarų ir automobilio). Pamatęs posūkio manevrą darantį automobilį, jis atleido akseleratorių ir pradėjo stabdyti, stabdė priekiniais ir galiniais stabdžiais. Kai E. V.-P. pradėjo stabdyti, automobilis buvo antroje eismo juostoje. E. V.-P. atsitrenkė į automobilį ir krito. Kai ji krito, jis (R. P.) vis dar „laikė“ stabdžius. Iki automobilio nesustojo (į jį neatsitrenkė), nes užvažiavo ant nuolaužų (ant kelio) ir nuvirto su vairuojamu motociklu. Motociklas liko gulėti važiuojamosios dalies skiriamosios juostos viduryje. Jų (R. P. ir E. V.-P.) važiavimo greitis buvo apie 100 km/val., kur toks greitis buvo leidžiamas. Prieš sankryžą (ties Aukštelkės degaline) leidžiamas greitis – 50 km/val., vėliau greitį jie padidino.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas šių nukentėjusiųjų teisiamajame posėdyje duotų parodymų nelaikė patikimais, atsižvelgęs į tai, kad 2019 m. spalio 16 d. pirminiuose paaiškinimuose nukentėjusieji E. V.-Puodžiūnienė (1 t., b. l. 70-71) ir R. P. (1 t., b. l. 110) nurodė, kad kiekvienas iš jų stabdė savo vairuojamą motociklą, bet neminėjo, kaip jie važiavo vienas kito atžvilgiu antra eismo juosta Karaliaučiaus gatve nuo Aukštelkės Šiaulių link. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. balandžio 20 d. papildomai apklausta kaip liudytoja (1 t., b. l. 88-91) nukentėjusioji E. V.-P. parodė, kad ji važiavo dešiniau, t. y. būdama arčiau pirmos eismo juostos, o R. P. važiavo kairiau, t. y. arčiau kelio vidurio; R. P. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. sausio 20 d. apklausiamas liudytoju (1 t. b. l. 113-116) parodė, kad jis važiavo antra eismo juosta laikydamasis labiau dešinės pusės, E. V.-P. – antra eismo juosta labiau per vidurį. Eismo įvykio vietos plane (1 t., b. l. 21-47) antroje eismo juostoje važiuojant Karaliaučiaus gatve nuo Aukštelkės Šiaulių link nubraižytas (pažymėtas) paliktas motociklo stabdymo pėdsakas, tačiau nenurodytas jo ilgis ir kuris iš dviejų eismo įvykyje dalyvavusių motociklininkų jį paliko. Apylinkės teismas, pripažinęs nukentėjusiųjų parodymus nepatikimais, sprendė, kad policijos pareigūnai neturėjo pakankamo faktinio pagrindo 29 metrų ilgio padangų žymę ant asfalto susieti su motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo nukentėjusioji E. V.-P., paliktu pėdsaku. Darydamas tokią išvadą, apylinkės teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos.
18. Eismo įvykio vietos planą sudaręs Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadas T. J. 2019 m. spalio tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 56) nurodė, kad eismo įvykio vietos planas buvo sudaromas per kelis atskirus juodraščio lapus, vėliau eismo įvykio dalyviai buvo supažindinti su visais matmenimis, ypatingą dėmesį atkreipiant į motociklo vairuotojos E. V.-P. motociklo paliktas padangos žymes ant asfalto, kurios atsirado jai stabdant prieš pat susidūrimą. Padangų žymių ilgis buvo 29 metrai. Perkeliant visus matmenis į švarraštį buvo pažymėtas motociklo stabdymo kelias, bet dėl žmogiškos klaidos nebuvo perkeltas minėtas matmuo iš juodraščio. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2019 m. spalio rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55) nurodyta, kad motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikto stabdymo pėdsako ilgis yra 29 metrai. Šį raštą parengusi pareigūnė M. P., teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja, parodė, kad stabdymo pėdsako ilgį nurodė, remdamasi šią informaciją patikslinusio policijos pareigūno (T. J.) tarnybiniu pranešimu. Pirmosios instancijos teisme T. J. apklaustas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, BPK 324 straipsnyje nustatyta tvarka atlikęs byloje dalinį įrodymų tyrimą, apklausė liudytoju policijos pareigūną T. J.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. J. patvirtino, kad tarnybiniame pranešime duomenys dėl motociklo pėdsako buvo objektyviai nustatyti, jie yra teisingi. Teismo posėdyje parodžius liudytojui byloje esantį eismo įvykio vietos planą (schemą) (1 t. b. l. 21), liudytojas parodė, kad jis braižė šią schemą, atpažįsta savo raštą. T. J. nurodė, kad vaikino (R. P.) motociklas įvykio vietos plane pažymėtas Nr. 2, eismo juostos kairiajame krašte. Merginos (E. V.-P.) motociklas įvykio vietos plane pažymėtas Nr. 1, prie dešinio priešpriešinio eismo juostos krašto. Stabdymo pėdsakas įvykio vietos plane buvo pažymėtas Nr. 7, tik neparašyta, kokio ilgio ta žymė. Turėjo būti pažymėtas jos ilgis – 29 metrai. Iš įvykio vietos plano juodraščio į švarraštį nebuvo perkeltas tik stabdymo kelio išmatuotas atstumas – 29 metrai. Pasak liudytojo, vaikinas lyg ir mėgino „praslysti“, jis gal nestabdė, lyg ir užkliuvo už priekinio bamperio. Pagarsinus T. J. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 56), liudytojas parodė, kad tarnybinis pranešimas surašytas teisingai, iš karto po eismo įvykio. Pagal tarnybinį pranešimą ant kelio dangos buvo merginos motociklo padangų žymės – 29 metrai. Juodraščių nėra išlikę. Kai supažindino su juodraščiais eismo dalyvius, niekas jų neginčijo, prieštaravimų nekilo. Mergina su juodraščiais susipažino vėliau, po ligoninės, nes medikai ją išsivežė iš karto po įvykio. Merginos motociklas atsitrenkė į bordiūrą, kuris galimai sustabdė judėjimą. Vaikino motociklas buvo nugriuvęs, vaikinas jį pastatė. Ar buvo motociklo Nr. 2 slydimo, griuvimo, stabdymo žymių, neprisimena. Jei žymės nepažymėtos plane, jos nebuvo reikšmingos arba nebuvo didelės. Buvo pasklidę daug nuolaužų. Motociklas Nr. 2 buvo dešinėje kelio juostos pusėje. Atvykus į vietą, šis motociklas stovėjo būtent toje vietoje, nebūtų buvę leista kažkam kažką patraukti.
19. Nukentėjusioji E. V.-P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad po to, kai jai buvo suteikta medikų pagalba, atvyko į policijos komisariatą. Ten buvo tik viena schema, po kuria pasirašė. Nežino, ar tai buvo juodraštis, ar švarraštis, buvo tik vienas lapas. Transporto priemonių išsidėstymas buvo pažymėtas teisingai. Jos nuomone, tai buvo švarraštis, buvo tvarkinga schema, nes nebuvo jokių braukymų. Motociklo stabdymo linija buvo jos (E. V.-P.) vairuojamo motociklo, nes ji važiavo priekyje, paskui ją (už jos) važiavo R. P. vairuojamas motociklas.
20. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 29 metrų ilgio pėdsaką stabdydamas ant asfalto paliko E. V.-P. vairuojamas motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Ekspertizių aktuose, minėta, techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo pripažinti automobilio vairuotojo A. S. veiksmai – sankryžoje vykdydamas manevrą į kairę posūkiui, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusio motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui. Ekspertai E. G. ir V. P. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 13 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-137(19) ir 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės akto Nr. 11K-39(21), 11K-143(21) dalimis dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti (techniniu požiūriu) nesivadovavo, pagrindine (būtinąja) eismo įvykio kilimo sąlyga pripažino nukentėjusiosios E. V.-P. veiksmus: nukentėjusiosios viršytą greitį ir dėl to prarastą techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį jos vairuojamo motociklo judėjimui sudariusiu A. S. vairuojamu automobiliu. Teismas vertino, kad A. S., prieš atlikdamas posūkio į kairę manevrą, įsitikino, kad tai daryti saugu, ir posūkio manevrą būtų užbaigęs (išvažiavęs iš motociklų judėjimo juostos), jeigu E. V.-P. nebūtų viršijusi leistino važiavimo greičio, nes liudytojas V. H., važiavęs leistinu apie 85-90 km/val. greičiu pirma eismo juosta, sustojo iki eismo įvykio vietos, ekstremaliai nestabdydamas ir/ar nesusidūręs su sankryžoje į kairę sukančiu automobiliu „Volvo S80“. Pritartina prokurorės apeliacinio skundo argumentams, kad šio liudytojo parodymai apie įvykio situaciją ir aplinkybes yra subjektyvūs, spėjamojo pobūdžio – automobilį vairavęs ir tik tai, ką matė, fiksavęs liudytojas negali tiksliai įvertinti motociklų greičio, atstumo tarp jo (liudytojo) automobilio ir motociklų, momento, kada motociklai persirikiavo į antrą eismo juostą, kada automobilis pradėjo posūkio manevrą, kas buvo pirmiau. Be to, šio liudytojo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. V. H. teisiamajame posėdyje parodė, kad važiuodamas pirma eismo juosta per dešinį veidrodėlį matė už jo automobilio važiuojančius du motociklininkus, kurie jį gana stipriai vijosi. Tuo metu, kai A. S. vairuojamas automobilis iš dalies buvo įvažiavęs į pirmą eismo juostą, atstumas tarp motociklų ir A. S. automobilio buvo 200-300 metrų. Motociklininkai jį (V. H.) aplenkė, važiuodami didesniu, nei 130 km/val. greičiu. Iš šių liudytojo parodymų galima būtų spręsti, kad A. S., prieš pradėdamas posūkio į kairę manevrą, negalėjo matyti atvažiuojančių antra eismo juosta motociklų, nes šios transporto priemonės, pasak liudytojo V. H., važiavo už jo automobilio, jis jas matė „per dešinį veidrodėlį“, t. y. važiavo pirma eismo juosta. Tuo tarpu išteisintasis tvirtina matęs šias transporto priemones antroje eismo juostoje, o pastarojo parodymais abejoti pagrindo nėra, nes A. S. nuo pat proceso pradžios teigė matęs transporto priemonę/priemones antroje eismo juostoje, tik manė spėsiantis atlikti manevrą. 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės akte Nr. 11K-232(21) nurodyta, jog nuo motociklo „Honda“ judėjimo krypties antros eismo juostos kairiojo krašto iki susidūrimo vietos automobilis „Volvo S80“ nuvažiavo apie 6,2 m atstumą ir važiavo 3,07 s arba mažiau; per tą laiką motociklas, važiuojantis ekspertų paskaičiuotu 104,7 km/val. greičiu, nuvažiavo apie 78,5 m atstumą iki susidūrimo vietos; motociklas, važiuojantis apie 130 km/val. greičiu, nuvažiuotų apie 100-110 m. Vadinasi, liudytojo V. H. parodymai dėl atstumo, motociklų greičio nėra tikslūs. Ta aplinkybė, kad leistinu greičiu kita eismo juosta ir kita transporto priemone važiavęs liudytojas V. H. spėjo sustoti, ketindamas praleisti A. S. vairuojamą automobilį, jokiu būdu savaime nereiškia, kad ir E. V.-P., jeigu būtų važiavusi leistinu greičiu, būtų turėjusi galimybę sustabdyti vairuojamą motociklą ir taip išvengti susidūrimo. Teismas neįvertino to, kad E. V.-P. galimybė, važiuojant leistinu greičiu, išvengti susidūrimo siejama su ekspertizių aktuose (2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės akte Nr. 11K-39(21), 11K-143(21); 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės akte Nr. 11K-232(21)) nurodytomis sąlygomis: greičio nuo 90 km/val. iki 50 km/val. sumažinimui, nuo tos vietos, kurioje E. V.-P. vairuojamas motociklas buvo prieš pat jai reaguojant stabdyti (E. V._P. stabdymui reagavo susidūrimo su automobiliu „Volvo S80“ vietą neprivažiuodama apie 72,6 m atstumu (2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-39(21), 11K-143(21)), iki gyvenvietės kelio ženklo, buvo reikalingas stabdymas lėtėjimu, sudarančiu apie 47,9 proc. nuo efektyvaus stabdymo intensyvumo. Tuo atveju, jeigu motociklo važiavimo greitis artėjant prie kelio ženklo Nr. 555 „Šiauliai“ būtų mažinamas mažesniu intensyvumu ar varikliu, t. y. yra išvystant mažesnį lėtėjimo pagreitį, motociklo greičio mažinimas turėjo būti pradėtas motociklui neprivažiavus vietos, kurioje jis buvo prieš E. V.-P. reaguojant stabdyti. Važiuojant didžiausiu leistinu 90 km/val. greičiu ir stabdymui reaguojant toje pačioje vietoje, kaip ir eismo įvykio metu, automobilis „Volvo S80“ būtų spėjęs išvažiuoti iš motociklo judėjimo juostos tuo atveju, jeigu būtų važiavęs didesniu, nei 9,2 km/val. greičiu. Prieš pat reagavimą stabdyti motociklu važiuojant apie 85,2 km/val. greičiu, motociklą buvo galima sustabdyti neprivažiuojant susidūrimo vietos, tačiau tik tuo atveju, jeigu motociklo greičio lėtinimas būtų pradėtas anksčiau, nei reaguota į įvykį. Jeigu prieš eismo įvykį motociklu „Honda“ artėjant prie gyvenvietės kelio ženklo būtų važiuojama didžiausiu leistinu 90 km/val. greičiu, artėjant prie gyvenvietės kelio ženklo važiavimo greitis būtų mažinamas stabdant puse didžiausio lėtėjimo bei pravažiavus gyvenvietės kelio ženklą važiuojama 50 km/val. greičiu, tai automobiliui „Volvo S80“ priekine dalimi esant prie skiriamųjų juostų esančia važiuojamąja dalimi, automobilis išvažiuotų iš motociklo važiavimo kryptimi pirmos eismo juostos, jeigu, motociklui neprivažiavus susidūrimo vietos apie 156,8 m atstumu, automobilis važiuotų pastoviu 9,2 km/val. greičiu, arba motociklui neprivažiavus susidūrimo vietos apie 172,7 m atstumu, pajudėtų ir vidutiniu 2 m/s² pagreičiu įsibėgėtų iki pastovaus 9,2 km/val. greičio; automobiliui „Volvo S80“ priekine dalimi esant ties motociklo „Honda“ judėjimo krypties antros eismo juostos kairiuoju kraštu, automobilis išvažiuotų iš motociklo važiavimo kryptimi pirmos eismo juostos, jeigu, motociklui neprivažiavus susidūrimo vietos apie 108,3 m atstumu, automobilis važiuotų pastoviu 9,2 km/val. greičiu, arba motociklui neprivažiavus susidūrimo vietos apie 124,3 m atstumu, pajudėtų ir vidutiniu 2 m/s² pagreičiu įsibėgėtų iki pastovaus 9,2 km/val. greičio. Teisėjų kolegija pastebi, kad automobilis sankryžoje judėjo pakankamai lėtai – nukentėjusiajai, kaip matyti iš jos parodymų teisme, pasirodė, kad automobilis sankryžoje sustojo, o pagal 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės aktą Nr. 11K-232(21), nuo motociklo „Honda“ judėjimo krypties antros eismo juostos kairiojo krašto iki susidūrimo vietos automobilis nuvažiavo apie 6,2 m atstumą ir važiavo 3,07 s arba mažiau. Atsižvelgtina ir į tai, kad eismo įvykio vietoje, kelio ruože nuo Aukštelkės kaimo iki kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“, didžiausias leistinas važiavimo greitis – 90 km/val., o nuo kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“ iki Karaliaučiaus-Prūsų gatvių sankryžos – 50 km/val. Susidūrimas, remiantis eksperto E. G. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme ir 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-39(21), 11K-143(21), įvyko apie 7,3 m atstumu nuo kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“, ribojančio didžiausią leistiną greitį iki 50 km/val. Prieš eismo įvykį E. V.-P. stabdymui reaguodama toje pat vietoje, kaip ir eismo įvykio metu (apie 72,6 m atstumu neprivažiuodama susidūrimo vietos), galėjo sustabdyti vairuojamą motociklą važiuodama 50 km/val. greičiu ir neturėjo techninės galimybės sustabdyti, važiuodama 90 km/val. greičiu (2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-39(21), 11K-143(21)).
22. Tokiu būdu, apylinkės teismo išvada, kad A. S. posūkio į kairę manevrą atlikti buvo saugu, taip pat išvada dėl E. V.-P. veiksmų (greičio viršijimo) pripažinimo sąlyga, nulėmusia eismo įvykio kilimą, nepagrįsta byloje esančių įrodymų visumos analize, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, būtent A. S. vairuojamas automobilis sudarė kliūtį nukentėjusiesiems – sukdamas sankryžoje į kairę, neturėdamas pirmumo teisės kirsti sankryžą, matydamas atvažiuojančius motociklus, A. S. atliko posūkio į kairę manevrą, įvažiavo į sankryžą ir automobiliu užtvėrė visą antrą eismo juostą, kuria važiavo E. V.-P. ir R. P.. Būtent dėl šios priežasties kilo eismo įvykis, buvo nesunkiai sutrikdyta E. V.-P. ir nežymiai – R. P. sveikata.
23. Be bendro pobūdžio reikalavimų, numatytų KET 9 straipsnyje, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>, eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklėse numatyti ir specialūs reikalavimai eismo dalyviams. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal KET 157 punktą, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Pagal KET 129 punktą gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. KET 131.1. punktas nustato, kad leidžiama važiuoti <...> motociklais <...> keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. pažeidė KET 9, 101 ir 157 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad posūkį atlikti yra saugu, nepraleido – nedavė kelio nukentėjusiųjų vairuojamiems motociklams, važiuojantiems lygiareikšmiu keliu tiesiai priešinga kryptimi. A. S. matė atvažiuojančius motociklus, tačiau nedavė jiems kelio, tikėdamasis, kad spės pravažiuoti, ir sudarė motociklais važiuojantiems E. V.-P. ir R. P. kliūtį – užtvėrė savo automobiliu visą antrą eismo juostą, kuria jie važiavo, nors pirmumo teisės kirsti sankryžą neturėjo, pirmumo teisę turėjo tiesiai važiuojantys motociklai. A. S., atlikdamas posūkio manevrą į kairę, turėjo būti itin atidus, dėmesingas ir rūpestingas, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš atlikdamas manevrą, privalėjo sustoti, nejudėti iš vietos, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius – motociklais važiavusius E. V.-P. ir R. P. keisti judėjimo kryptį ar greitį.
25. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad E. V.-P. taip pat pažeidė KET reikalavimus (KET 129, 131.1 punktai) – važiavo viršydama didžiausius leistinus greičius kelio ruože prieš gyvenvietės kelio ženklą Nr. 550 „Šiauliai“ (90 km/val.) ir už šio ženklo (50 km/val.). Prieš stabdymą motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama ne mažesniu, nei 104,7 km/val. greičiu, pravažiuojant gyvenvietės kelio ženklą Nr. 550 „Šiauliai“ motociklo judėjimo greitis buvo ne mažesnis, nei 79,5 km/val., o prieš pat susidūrimą su automobiliu „Volvo S80“ motociklo judėjimo greitis buvo ne mažesnis, nei 70,8 km/val. 2019 m. lapkričio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-137(19) nurodyti E. V.-P. vairuojamo motociklo greičiai atitinkamai mažesni: 103 km/val., 82,7 km/val. ir apie 74 km/val. Apeliacinės instancijos teismas remiasi 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės akte Nr. 11K-39(21), 11K-143(21) nurodytais E. V.-P. vairuojamo motociklo važiavimo greičiais (104,7 km/val., 79,5 km/val., 70,8 km/val.), nes 2019 m. lapkričio 13 d. ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu, o 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės aktas surašytas atlikus ekspertinį tyrimą, kai baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme, ekspertui buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga; atsižvelgiama ir į 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės akto Nr. 11K-232 (21) išvadas (1 išvada) dėl 2019 m. lapkričio 13 d. ekspertizės akte ir 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės akte skaičiavimais nustatytų motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greičių skirtumų. E. V.-P. 2020 m. liepos 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį (2 t., b. l. 196-197) už 2019 m. spalio 16 d. (eismo įvykio metu) viršytą važiavimo greitį. Nukentėjusioji 2020 m. liepos 7 d. sumokėjo 6 Eur.
26. Vertinant A. S. padarytų KET 9, 101 ir 157 punktų pažeidimo reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui, konstatuotina, kad jeigu A. S., važiuodamas Karaliaučiaus gatve ir prieš keisdamas važiavimo kryptį – prieš sukdamas sankryžoje į kairę būtų praleidęs – davęs kelią lygiareikšmiu keliu tiesiai priešinga kryptimi link Šiaulių važiuojančiam E. V.-P. vairuojamam motociklui, tai nagrinėjamas eismo įvykis, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiavo nukentėjusioji, nebūtų kilęs – A. S. vairuojamas automobilis nebūtų susidūręs su E. V.-P. vairuojamu motociklu, nebūtų pabirusios nuolaužos ir nuolauža nebūtų atsiradusi po paskui E. V.-P. motociklu važiavusį R. P.. A. S., būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, įsitikinęs ketinamo atlikti manevro saugumu, t. y. kad nesutrukdys kitoms transporto priemonėms, priversdamas jas staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį, turėjo galimybę eismo įvykio išvengti – praleisti (duoti kelią) antra eismo juosta lygiareikšmiu keliu tiesiai priešinga kryptimi važiuojantiems motociklininkams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. veiksmai buvo pagrindinė (būtinoji) šio eismo įvykio kilimo sąlyga, tarp jos – dėl neatsargumo padarytų KET 9, 101, 157 punktų pažeidimų ir kilusių padarinių (nesunkaus E. V.-P. sveikatos ir nežymaus R. P. sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai nebuvo atsitiktiniai. R. P. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad nuvirto su motociklu tuo metu, kai po jo vairuojamo motociklo priekiniu ratu, E. V.-P. susidūrus su A. S. automobiliu, pakliuvo nuolauža. Netikėti jo parodymais pagrindo nėra. Apie tai, kad įvykio vietoje buvo daug pabirusių nuolaužų, parodė liudytojai T. J., V. H., tas užfiksuota fotolentelėje prie eismo įvykio vietos plano. Tarp A. S. padarytų KET pažeidimų ir abiejų nukentėjusiųjų sveikatos sužalojimo kilus eismo įvykiui egzistuoja priežastinis ryšys.
27. E. V.-P. padaryti KET pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nenulėmė eismo įvykio kilimo. Pagal 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės aktą Nr. 11K-39(21), 11K-143(21) E. V.-P., važiuodama leistinu greičiu, turėjo galimybę išvengti susidūrimo, tačiau tam ekspertas nurodo keletą sąlygų, kurias apeliacinės instancijos teismas jau išdėstė šio nuosprendžio 21 punkte, todėl jų nekartoja. Be to, E. V.-P. veiksmai eksperto nevertinami, kaip techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti. Būtent A. S., prieš sukdamas sankryžoje į kairę, privalėjo duoti kelią lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančioms transporto priemonėms, t. y. ir nukentėjusiųjų motociklams. Pirmumo teisę turėjo nukentėjusieji. Todėl būtent tarp A. S. padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių – E. V.-P. padaryto nesunkaus, o R. P. – nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
28. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nustato:
Aprašomoji dalis
A. S. 2019 m. spalio 16 dieną, apie 19.55 val., Šiauliuose, Karaliaučiaus – Prūsų g., vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 157 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Karaliaučiaus gatve ir prieš keisdamas važiavimo kryptį – prieš sukdamas sankryžoje į kairę pusę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad atlikti posūkį yra saugu, nepraleido – nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi link Šiaulių antra eismo juosta Karaliaučiaus gatve tiesiai važiuojančio motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. V.-P., ir dėl to susidūrė su motociklu, susidūrimo metu pabirus nuolaužoms ir nuolaužai atsiradus po paskui E. V.-P. motociklu „Honda“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), važiavusio ir jį vairavusio R. P. motociklo priekiniu ratu, jis nesuvaldė motociklo ir nugriuvo, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojai E. V.-P. dėl dešinio laivakaulio lūžio, krūtinės ląstos, dešinės rankos ir abiejų kojų poodinės kraujosruvos, kairio dubens ir kairės kojos odos nubrozdinimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kito motociklo vairuotojui R. P. dėl odos nubrozdinimų dešinio kelio sąnario srityje, abiejose plaštakose padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
29. A. S. padaryta veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Dėl A. S. padarytų KET 9, 101 ir 157 punktų reikalavimų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu E. V.-P. buvo padarytas nesunkus, o R. P. – nežymus sveikatos sutrikdymas. A. S. pažeidė KET nusikalstamai pasitikėdamas (BK 16 straipsnio 2 dalis), t. y. jis, prieš sukdamas į kairę, matydamas priešpriešiais tiesiai atvažiuojančius motociklininkus ir neduodamas jiems kelio (jų nepraleisdamas), numatė galintis sudaryti kliūtį motociklininkams ir sukelti eismo įvykį, tačiau manė, kad eismo įvykio rizika labai menka ir lengvabūdiškai tikėjosi jo išvengti.
Dėl bausmės
30. Apygardos teismas, skirdamas A. S. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1–2 dalyse išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
31. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Prokurorė prašo skirti A. S. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
32. A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio buvo sužalota dviejų žmonių sveikata: nukentėjusiajai E. V.-P. padarytas nesunkus, o nukentėjusiajam R. P. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo. A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. nusikaltimą įvykdė būdamas neteistas, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu A. S. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, įvykdytą po nagrinėjamo 2019 m. spalio 16 d. eismo įvykio, nuteistas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią atliko 2020 m. lapkričio 4 d. (2 t., b. l. 47-50, 51-54, 179; 4 t., b. l. 145). A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 61-63), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 57), nevedęs. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija A. S., kaip pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą asmeniui (BK 55 straipsnis), skiria BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Baudos dydis, atsižvelgus į BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas (už neatsargų nusikaltimą nustatoma nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda), nustatytinas didesnis nei minimalus, bet ženkliai mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme už neatsargų nusikaltimą numatytos baudos vidurkis, t. y. 50 MGL (2 500 Eur), kaip ir prašoma prokurorės apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegijos nuomone, A. S. skiriamos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir A. S. asmenybę, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Baudai sumokėti nustatomas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tais atvejais, kai asmuo yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013). Todėl šiuo nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir A. S. skiriama galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda ir laisvės apribojimas šešiems mėnesiams. Į galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitoma pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai atlikta bausmė, t. y. šeši mėnesiai laisvės apribojimo.
Dėl nukentėjusiosios E. V.-P. pareikšto civilinio ieškinio
33. Eismo įvykio metu A. S. vairuojamas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, draudimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. vasario 18 d. (1 t., b. l. 152). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.).
34. Nukentėjusiajai E. V.-P. 2 760,08 Eur turtinę žalą dėl eismo įvykio metu nepataisomai sugadinto motociklo „Honda“, sugadintų laikrodžio, telefono ir aprangos bei gydymosi išlaidas atlygino draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 116-118, 163; 3 t., b. l. 1, 3-6), todėl civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 106-107) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji nereikalauja. E. V.-P. civiliniame ieškinyje nurodo, kad nusikaltimu jai buvo padaryta ir neturtinė žala, nes dėl eismo įvykio bei sužalojimų patyrė išgąstį, fizinį skausmą (jį jaučia iki šiol), nepatogumus, susijusius su gydymosi procedūromis, dvasinius išgyvenimus dėl savo sveikatos. Neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 5 000 Eur. Draudimo bendrovė neturtinę žalą E. V.-P. atlygino iš dalies, išmokėdama jai 2 200 Eur (2 t. b. l. 116-118, 163; 3 t., b. l. 3-4). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad neatlyginta neturtinės žalos dalis sudaro 2 800 Eur, todėl ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovų – A. S. ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui nelaikytina nei solidariąja, nei daline. TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusiojo pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, turinčiu pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomu.
36. Minėta, kad nukentėjusioji jai padarytą neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur suma, ši suma neviršija TPVCAPDĮ nustatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos. Draudimo bendrovė E. V.-P. išmokėjo 2 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į subsidiarųjį draudiko ir eismo įvykio kaltininko (A. S.) prievolės pobūdį, sprendžia dėl nukentėjusiosios reikalavimo papildomai priteisti 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui (iš draudimo bendrovės) pagrįstumo.
37. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis)). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016).
38. Bylos duomenimis, dėl eismo įvykio E. V.-P. buvo padarytas dešinio laivakaulio lūžis, krūtinės ląstos, dešinės rankos ir abiejų kojų poodinės kraujosruvos, kairio dubens ir kairės kojos odos nubrozdinimai (1 t., b. l. 96-97, 106-107). Nukentėjusioji dėl eismo įvykio gydėsi ambulatoriškai, buvo nedarbinga. Pirmosios instancijos teisme E. V.-P. parodė, kad jos nedarbingumas tęsėsi beveik 30 dienų, vėliau buvo taikyta reabilitacija, kuri truko apie savaitę. Dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą. Dirba burnos higieniste, todėl ranka, gavusi daugiau darbo, apkrovos, tinsta, labai jaučiasi oro permainos, tinsta ir kairės kojos kelis. Net ir sugijus riešui, jaučia „traškesį“, iki šiol judesiai riboti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. atlikus E. V.-P. dešinio riešo magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, nustatyta dešiniojo riešo laivelio deformacija po buvusio lūžimo, pina kaulinė konsolidacija, smulkios degeneracinės cistos, stipinkaulio sąnarinės kremzlės II0 chondromaliacija, DRUJ skysčio pėdsakai (4 t., b. l. 3-4, 6).
39. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė skausmą, išgąstį, stresą, nepatogumus, gydėsi, po gydymo ir reabilitacijos kurso dėl eismo įvykio metu patirto dešinio laivakaulio lūžio išliko liekamieji reiškiniai. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina kaip E. V.-P. patirtą neturtinę žalą. Tačiau kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisykles. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji važiavo viršydama didžiausius leistinus važiavimo greičius kelio ruože prieš gyvenvietės kelio ženklą Nr. 550 „Šiauliai“ (90 km/h) (šiame kelio ruože nukentėjusioji motociklu važiavo ne mažesniu, nei 104,7 km/h greičiu) ir už šio ženklo (50 km/h) (pravažiuojant gyvenvietės kelio ženklą Nr. 550 „Šiauliai“, nukentėjusiosios vairuojamo motociklo judėjimo greitis buvo ne mažesnis, nei 79,5 km/h). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią aplinkybę (E. V.-P. viršytą greitį) pripažįsta nukentėjusiosios dideliu neatsargumu (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiosios viršytas greitis nors ir nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, tačiau padėjo žalai atsirasti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu padaryti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; objektyvių duomenų, kad išlikę liekamieji reiškiniai neigiamai paveiks nukentėjusiosios darbinę veiklą, įprastą gyvenimo būdą, byloje nėra; A. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, o žalai atsirasti padėjo ir pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas (viršytas važiavimo greitis), – sprendžia, kad draudimo bendrovės E. V.-P. išmokėtos neturtinės žalos dydis 2 200 Eur nėra aiškiai per mažas, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, pavyzdžiui: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459-511/2015 – nustatyta 1 448 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma, nukentėjusioji (padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kompleksinis dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimas) eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-507/2016 – atsižvelgus į nukentėjusiojo (padarytos abiejų šlaunų plėštinės žaizdos, odos nubrozdinimai kairės alkūnės srityje, abiejų kojų srityse) neatsargius veiksmus (nukentėjusysis (dviračio vairuotojas) nemūvėjo šalmo, neturėjo šviesą atspindinčios liemenės)), nustatyta 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017 – nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrusiems nukentėjusiesiems (automobilio keleiviams, konstatavus keleivius vežusios vairuotojos didelį neatsargumą, t. y. KET 157 punkto reikalavimo pažeidimą), priteista atitinkamai 1 300 Eur (nukentėjusiajam, patyrusiam galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą dešinėje ausyje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimą) ir 1 600 Eur (nukentėjusiajam, kuriam padarytas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas) neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgusi į minėtą teismų praktiką, bylos faktines aplinkybes, nukentėjusiosios didelį neatsargumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta E. V.-P. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad draudimo bendrovei sumokėjus 2 200 Eur nukentėjusiajai, neturtinė žala jai atlyginta visiškai. Kadangi prokurorė apeliaciniu skundu prašė tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti E. V.-P. iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, o apeliacinės instancijos teismas nusprendžia ieškinį atmesti, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl A. S. paskirtos kardomosios priemonės, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
40. A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 21-23). Pirmosios instancijos teismas nusprendė šią kardomąją priemonę taikyti tol, kol įsiteisės išteisinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį nuosprendį ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo dienos (2022 m. gegužės 5 d.).
41. Priimant nuosprendį, turi būti išsprendžiamas daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės: V. S. priklausantis automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. V.-P. priklausantis motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); R. P. priklausantis motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – paliekamos atitinkamai V. S., E.-V.-P. ir R. P., kaip teisėtų transporto priemonių savininkų, neribotai nuosavybei. Kiti daiktai: USB laikmena su automobilio „Volvo“ po eismo įvykio draudiko darytomis fotonuotraukomis (2 t., b. l. 180); kompaktinis diskas su automobilio „Volvo“ fotonuotraukomis, kurias A. S. patalpino 2019 m. lapkričio 9 d. socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 34); kompaktinis diskas su vaizdo įrašu „Mis Rally Žemaitija“, kuriame dalyvavo E. V.-P. (3 t., b. l. 99); kompaktinis diskas su skaitmeninėmis nuotraukomis, 2021 m. gegužės 25 d. pateiktas E. V.-P. (3 t., b. l. 108); kompaktinis diskas su automobilio „Volvo S80“ nuotraukomis, prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio; kompaktinis diskas su nuotraukomis iš eismo įvykio, prisegtas prie bylos 2 tomo viršelio, – paliekami saugoti byloje.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
pripažinti A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2500 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirti A. S. galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams. Į šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai atliktą bausmę, t. y. 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo. Paskirtai baudai sumokėti nustatyti vienerių metų terminą nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. civilinį ieškinį dėl 2 800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. S., palikti jo, kaip teisėto savininko, neribotai nuosavybei; motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. V.-P., palikti jos, kaip teisėtos savininkės, neribotai nuosavybei; motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. P., palikti jo, kaip teisėto savininko, neribotai nuosavybei.
Kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – USB laikmeną su automobilio „Volvo“ po eismo įvykio draudiko darytomis fotonuotraukomis; kompaktinį diską su automobilio „Volvo“ fotonuotraukomis, kurias A. S. patalpino 2019 m. lapkričio 9 d. socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini); kompaktinį diską su vaizdo įrašu „Mis Rally Žemaitija“, kuriame dalyvavo E. V.-P.; kompaktinį diską su skaitmeninėmis nuotraukomis, 2021 m. gegužės 25 d. pateiktą E. V.-P.; kompaktinį diską su automobilio „Volvo S80“ nuotraukomis, prisegtą prie bylos 1 tomo viršelio; kompaktinį diską su nuotraukomis iš eismo įvykio, prisegtą prie bylos 2 tomo viršelio, – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.