Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-484-153/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2A-484-153/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Galina Blaževič (pran.)
Ieškovas
A. M.
Trečiasis asmuo
F. K., notarė D
Atsakovas
K. E., N. A., K. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. 2A-484-153/2013,Proceso numeris nesuteiktas,
Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė,(S)

Procesinio dokumento kategorijos: 30.9.1; 30.10; 24.1.; 24.2.; 25.3.; 121.1; 121.21; 121.22.

Žemesnės instancijos teismas

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. ir trečiojo asmens F. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2409-568/2012 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams K. E., N. A., K. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys F. K., notarė D. V. ir notarė R. S., dėl nuosavybės teisių gynimo, bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais F. K. ieškinį ieškovei A. M., atsakovams K. E., N. A., K. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys – notarė D. V. ir notarė R. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė atstatyti ieškovės pažeistas žemės sklypo savininkės nuosavybės teises, įpareigojant atsakoves nugriauti dalį gyvenamojo namo priestato la2/p, kuris pastatytas ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini): (2) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 02-01-6980 dalį dėl gyvenamojo namo priestato 1a2/p įteisinimo; (3) atnaujinti 2000 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 02-01-6980 apskundimo terminą ir šioje byloje išspręsti įsakymo teisėtumo klausimą.

Patikslintu 2009 m. spalio 28 d ieškiniu ieškovė prašė atstatyti ieškovės pažeistas žemės sklypo savininkės nuosavybės teises, įpareigojant atsakoves nugriauti dalį gyvenamojo namo priestato la2/p, kuris pastatytas ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2 metrais 90 centimetrų viršija Palėpių projektavimo taisyklių ST 2190.01:1997, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. birželio 6 d. įsakymu Nr.170, 2.4.3(1) punkte numatytą leistiną aukštingumą (5 metrus).

Patikslintu 2010-03-15 ieškiniu ieškovė prašė: įpareigoti atsakoves K. E., K. K. ir N. A. nugriauti dalį gyvenamojo namo lA2p, kuri pastatyta ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , ir viršija Palėpių projektavimo taisyklių ST 2190.01:1997 2.4.3(1) punkte numatytą leistiną aukštingumą (5 metrus); panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 dalį dėl gyvenamojo namo lA2p įteisinimo; (3) atnaujinti 2000 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.02-01-6980 apskundimo terminą.

Trečias asmuo F. K. prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymą Nr. 02-01-6980; panaikinti Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V. 2000 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (Registro Nr. 8735, paveldėjimo bylos Nr. 11/2000), kuriuo patvirtinta, kad P. K., mirusio 1995-02-18, turtą – plytų mūro dviejų aukštų gyvenamąjį namą, plane pažymėtą lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniais: kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plytų mūro ūkinį pastatą, plane pažymėtą 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mišrios konstrukcijos šiltnamį, plane pažymėtą 3Šlg, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldi dukterys – N. A., K. E. ir K. K.; atnaujinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 apskundimo terminą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovės N. A., K. E. ir K. K. pažeidžia jos nuosavybės teisę į žemės sklypą. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ,yra pastatyta dalis atsakovėms priklausančio priestato 1a2p (pastato 1A2/p). Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-16 sprendimu ieškovė įpareigota duoti sutikimą įteisinti tik savavališkai pastatytus pastatus – gyvenamąjį namą 1A2/Ž ir ūkinį pastatą 2J1p, esančius (duomenys neskelbtini) , sutikimo įteisinti gyvenamąjį namą 1A2/p atsakovės iš ieškovės nėra gavusios. Todėl ginčijamas KAVA 2000-09-27 įsakymas Nr. 02-01-6980, kuriuo įteisintas gyvenamasis namas1A2/p yra neteisėtas. Gyvenamojo namo 1A2/p aukštis yra 7,90 m, todėl ieškovė mano, kad įrengiant ginčo pastatą besiribojančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , pastato aukštis, įskaitant mansardą, negalėjo būti aukštesnis nei 5 metrai. Todėl atsakovėms nuosavybės teise priklausantis pastatas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai taip pat sudaro savarankišką pagrindą panaikinti KAVA 2000-09-27 įsakymą Nr. 02-01-6980. Be to, nėra gautas šioje byloje trečiojo asmens F. K., gretimo žemės sklypo savininko, sutikimas dėl pastatų įteisinimo, todėl ginčijamas byloje KAVA 2000-09-27 įsakymas Nr. 02-01-6980 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Apie teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik 2008-02-08, todėl prašo atnaujinti praleistą terminą KAVA 2000-09-27 įsakymui Nr. 02-01-6980 apskųsti.

Tretysis asmuo F. K. nurodė, kad P. K. vardu įteisintas gyvenamasis namas 1A2/p (duomenys neskelbtini) , pastatytas 1963 m. Ten pat 1968–1972 m. pastatytas ūkio pastatas 2J1/p bei šiltnamis, asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui F. K.. Šie pastatai niekada nebuvo perleisti nuosavybės teise P. K., o tik perduoti jam laikinai naudoti, nes P. K. neturėjo kur apsigyventi su šeima. Nuosavybės teisių perleidimas tarp trečiojo asmens F. K. ir P. K. nebuvo įformintas sutartimi ir nebuvo įregistruotas turto registravimo įstaigoje pagal tuo metu galiojusius įstatymus (CK 149 str., 255 str.). Tretysis asmuo mirus broliui P. K. (1995-02-18) sužinojęs, kad atsakovės nori pastatus įregistruoti ir paveldėti kaip P. K. įpėdinės, 1999 m kreipėsi. informacijos į Registro kadastro įmonę, Kauno m. vyr. architektą, Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas paaiškinti, kaip trečiajam asmeniui F. K. priklausantis nuosavybės teise turtas perėjo jo broliui P. K.. Trečiajam asmeniui buvo išaiškinta, kad P. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą ir pastatus neįregistruotos. Tretysis asmuo F. K. teigia, kad notarinė tvarka nepasirašė 1974-08-20 patvirtinto pareiškimo dėl sutikimo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame buvusiame ūkiniame pastate būtų įrengtas gyvenamasis namas, o savavališkai pastatyta daržinė 3J1/p būtų įteisinta broliui P. F. K., išskiriant žemės sklypą iš K. F. daržo žemės sklypo ploto. Šio dokumento ištyrimui būtina paskirti ekspertizę ir nustatyti ar pareiškimą pasirašė trečias asmuo F. K.. Todėl atsakovėms P. K. dukterims išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir ginčijamas byloje KAVA 2000-09-27 įsakymas Nr. 02-01-6980, kuriuo įteisinti ginčo pastatai turi būti panaikinti kaip neteisėti, o terminas ginčo įsakymui apskųsti turi būti atnaujintas.

Atsiliepimas

Atsakovai prašė ieškovės ir trečiojo asmens F. K. reikalavimus atmesti, taikyti pareikštiems reikalavimams ieškinio senatį. Ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus laikyti nepagrįstais ir nelogiškais, kadangi ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo žinomos pastatų įrengimo, įteisinimo, registracijos aplinkybės, tačiau jie įstatyme nustatytu terminu neginčijo atsakovės K. E. ir KAVA veiksmų, nepasidomėjo viešame registre atliktais įrašais apie nuosavybės teisių įregistravimą. Todėl atsakovų nuomone, ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai atmestini, o ieškinio senaties terminas neatnaujintinas, kadangi praleistas be svarbių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens F. K. reikalavimus atmetė, iš ieškovės ir trečiojo asmens F. K. priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad dėl ieškovės ginčijamo Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 dėl gyvenamojo namo 1A2/p įteisinimo, terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovė turėjo sužinoti apie aktą, t. y. nuo įsakymo paskelbimo viešajame registre momento – 2000-10-10. Teismas konstatavo, kad informacija asmeniui tampa prieinama, nuo to momento, kai administracinis aktas yra įregistruojamas viešajame registre, todėl ieškovė negali teisintis nežinojimu apie nekilnojamojo turto registro duomenis, kadangi informacija yra vieša.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad apie ginčijamą Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą sužinojo 2008-02-08, o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2008-05-21, t. y. teismo nuomone, praleidus ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą terminą, be to, teismo nuomone, ieškovė nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė termino praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas atmetė ieškovės prašymą atnaujinti 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 apskundimo terminą. Teismas nusprendė neatnaujinti praleisto Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 apskundimo termino, taip pat teismas atmetė ir kitus ieškinio reikalavimus, nes jie, teismo nuomone, yra išvestiniai iš ginčijamo ieškovės akto ir galėtų būti nagrinėjami tiktai pirmojo ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 dalį dėl gyvenamojo namo 1A2/p įteisinimo, bet nenuginčijus šio įsakymo antros dalies dėl savavališkų pastatų įregistravimo, nesukeltų ieškovei jokių teisinių pasekmių. Todėl ši aplinkybė teismo nuomone taip pat yra atskiras ir savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Teismas netenkino trečio asmens F. K. prašymo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymą Nr. 02-01-6980, nes tretysis asmuo apie ginčijamą aktą sužinojo 2009 metais, savarankiškus reikalavimus pareiškė teismui 2011-11-28, tad, teismo vertinimu, praleido nustatytą ABTĮ 33 str. 1 d. terminą skundui paduoti. Teismas konstatavo, kad tretysis asmuo prašydamas atnaujinti ginčijamo įsakymo apskundimo terminą, nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, nepateikė tokias priežastis patvirtinančių įrodymų, todėl teismas atmetė prašymą atnaujinti 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 apskundimo terminą. Teismui nusprendus neatnaujinti praleisto Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 apskundimo termino, teismas netenkino, trečio asmens reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymą Nr. 02-01-6980. Teismo nuomone, nepanaikinus minėto įsakymo, nėra teisinio pagrindo naikinti ir ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo.

Teismas konstatavo, kad savarankiškų reikalavimų patenkinimas nesukeltų trečiajam asmeniui F. K. teisinių pasekmių. Teismui panaikinus Kauno apskrities viršininko įsakymą ir paveldėjimo teisės liudijimą, būtų panaikinta ginčo statinių teisinė registracija, t. y. neliktų teisiškai įregistruoto nekilnojamojo turto, kuris, kaip teigia tretysis asmuo, yra jo nuosavybė. Iš naujo ginčo statinių teisinę registraciją galėtų atlikti tik asmenys, turintys teisę įgyvendinti statytojo teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, N, 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2006, Nr. 116-4402; 2010, Nr. 84- 4401) 3 str. prasme, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės K. E., K. K. bei N. A.. Taigi teismo nuomone, teisę teisiškai registruoti ginčo statinius šiuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgytų tie patys asmenys, kurių vardu ginčo statiniai ir taip jau yra įregistruoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovė A. M. ir prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta atmesti ieškovės A. M. ieškinį, priteisiant iš ieškovės A. M. 2 190 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovės K. E. naudai bei 70 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Priimti naują sprendimą, kuriuo: 1) atstatyti pažeistas ieškovės A. M. žemės sklypo savininkės nuosavybės teises, įpareigojant atsakoves K. E., K. K. ir N. A. nugriauti gyvenamojo namo priestato 1a2/p dalį, kuri pastatyta ieškovei A. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ; 2) atnaujinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 02-01-6980 apskundimo terminą ir, išsprendus įsakymo teisėtumo klausimą, panaikinti įsakymo dalį dėl gyvenamojo namo priestato la2/p įteisinimo; 3). priteisti ieškovei A. M. iš atsakovių K. E., K. K., N. A., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 534 Lt žyminį mokestį už patikslintą ieškinį bei apeliacinį skundą ir 5 900 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Patikslintu 2013-01-21 apeliaciniu skundu ieškovė A. M. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta atmesti ieškovės A. M. ieškinį, priteisiant iš ieškovės A. M. 2 190 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovės K. E. naudai bei 70 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Priimti naują sprendimą: 1) atstatyti pažeistas ieškovės A. M. žemės sklypo savininkės nuosavybės teises, įpareigojant atsakoves K. E., K. K. ir N. A. nugriauti gyvenamojo namo 1A2/p dalį, kuri pastatyta ieškovei A. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ; 2) atnaujinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 02-01-6980 apskundimo terminą ir, išsprendus įsakymo teisėtumo klausimą, panaikinti įsakymo dalį dėl gyvenamojo namo priestato lA2/p įteisinimo; 3) priteisti ieškovės A. M. naudai iš atsakovių K. E., K. K., N. A., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 534 Lt žyminį mokestį už patikslintą ieškinį bei apeliacinį skundą ir 5 900 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Ieškovė nurodė, kad ankstesniame apeliaciniame skunde jos interesus atstovaujantis advokatas padarė klaidą, kadangi 1a2/p statinys 1978 m. nėra įregistruotas, nors Įsakyme leista atlikti šio 1a2/p pastato teisinę registraciją, todėl nėra būtinybės ginčyti pastato registracijos. Viešajame registre įregistruoto pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , pažymėto indeksu 1A2/p, statyba baigta 1963 m. Apeliacinio skundo tekste įsivėlė rašymo klaida, kuri gali būti ištaisyta patikslinant apeliantės skunde reikalavimo dalį dėl prašomo nugriauti pastato .

Teismas netenkindamas visų ieškovės reikalavimų nurodė, kad reikalavimas atstatyti pažeistas teises yra išvestinis, tačiau teismo išvada yra klaidinga, nes ieškovės reikalavimas atstatyti pažeistas teisės yra pagrindinis – dominuojantis. Speciali teisėjų kolegija būtent civilinius teisinius santykius pripažino vyraujančiais santykiais nagrinėjamojoje byloje .

Ieškovės nuosavybės teisės pažeistos dėl: (1) įvykdytos savavališkos Gyvenamojo namo priestato la2/p statybos, kurio dalis pastatyta ieškovei priklausančiame žemės sklypoe (2) 1999 m. atsakovės K. E. savavališkos Gyvenamojo namo priestato stogo rekonstrukcijos – mansardos statybos, taip padidinant Gyvenamojo namo priestato plotą ir aukštingumą; (3) Kauno apskrities viršininko administracijos įvykdytų savavališkų statinių įteisinimo procedūros pažeidimų – Gyvenamojo namo priestatas la2/p buvo įteisintas, nepatikrinus, ar šis statinys nepažeidžia greta esančių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisių; ar atsakovės turi dokumentus, patvirtinančius teisę statyti ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje; ar gyvenamojo namo priestato la2/p aukštis atitinka Palėpių projektavimo taisyklių ST 2190.01:1997, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 170, reikalavimus. Būtent šie atsakovų neteisėti veiksmai sąlygojo, apeliantės manymu, neteisėto Įsakymo priėmimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (LR Civilinio kodekso 1.125 str. 1 d.), taikomas bylose dėl pažeistų daiktinių teisių gynimo, nėra praleistas, teismas nepagrįstai nusprendė nenagrinėti ieškovės reikalavimo dėl pažeistų nuosavybės teisių atstatymo ir taikė ginčo santykiams administracinių bylų teisenos terminus .

Ieškovė apie Įsakymą dėl Gyvenamojo namo priestato la2/p įteisinimo sužinojo tik 2008 m. vasario 8 d., o ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė 2008 m. gegužės 21 d., taigi nežymiai praleido terminą (2 mėnesius ir 13 dienų) skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti .

Teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtas terminas skaičiuotinas nuo Įsakymo paskelbimo viešajame registre momento – 2000 m. spalio 10 d.

Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą dėl Įsakymo apskundimo, nes: 1) neteisingai nustatęs ieškovės sužinojimo apie Įsakymą momentą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nežymiai praleido terminą – 2 mėnesius ir 13 dienų; 2) neatsižvelgė į garbų ieškovės amžių 2008 m. vasario 8 d., t. y. sužinojimo apie Įsakymą dieną, ieškovei buvo 74 metai; 3) neatsižvelgė į tai, kad ieškovei Įsakymas nebuvo įteiktas, nors Įsakymas turėjo tiesioginį poveikį jos nuosavybės teisėms. Be to, ieškovei nebuvo išaiškinta apie jos teisę kreiptis į teismą dėl Įsakymo nuginčijimo; 4) nevertino ieškovės sužinojimo apie Įsakymą datos (2008 m. vasario 8 d.).

Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimui, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis teisės kreiptis į teismą neturėtų prarasti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-764/2012) .

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nebuvo nustatyta ir teismas dėl to nepasisakė, kokiu pagrindu Įsakymu buvo leista įteisinti statinį – gyvenamąjį namą pažymėtą 1A2/p, kitas statinys la2/p teismo 2000-03-16 sprendime visai nebuvo nurodytas. Ieškovė mano, jog la2/p pastato įteisinimui nebuvo jokio pagrindo, nes ieškovė nedavė leidimo pastatų įteisinimui, pastato įteisinimas pažeidžia ieškovės teises, tačiau dėl to teismas sprendime visiškai nepasisakė.

Nepagrįsta teismo išvada dėl ieškovės pareigos nuginčyti antrą Įsakymo dalį dėl savavališko statinio įregistravimo. Pastatai lA2p ir 1a2/p, esantys `(duomenys neskelbtini) , yra du skirtingi, įregistruotas statinys, pažymėtas indeksu lA2p, o priestatas, pažymėtas indeksu 1a2/p, nėra įregistruotas, todėl ieškovei nėra būtinybės ginčyti to, kas įgyvendinta nebuvo.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo F. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2409-568/2012 ir priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį tenkinti ir panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymą Nr. 02-01-6980 bei panaikinti Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės 2000 m. lapkričio 7 d. liudijimą (Registro Nr. 8735, paveldėjimo bylos Nr. 11/2000), kuriuo patvirtinta, kad P. K., mirusio 1995-02-18, turtą – plytų mūro dviejų aukštų gyvenamąjį namą, plane pažymėtą lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniais: kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plytų mūro ūkinį pastatą, plane pažymėtą 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir mišrios konstrukcijos šiltnamį, plane pažymėtą 3Šlg, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , lygiomis dalimis paveldi dukterys – N. A., K. E. ir K. K..

Teismas išnagrinėjęs bylą, neatskleidė ginčo esmės, o apsiribojo vien konstatavęs, jog tretysis asmuo F. K. praleido terminą administraciniam aktui apskųsti. Civilinio proceso kodekso nuostatos, kartu su 159 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatomis, įpareigoja teismą bylą išspęsti iš esmės ir galutiniame procesiniame dokumente pasisakyti dėl suinteresuoto asmens reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo ir tais atvejais, kai yra praleistas ieškinio senaties terminas, tai yra teismas privalo motyvuoti savo sprendimą ne tik termino praleidimo ir atsisakymo jį atnaujinti klausimais, bet ir visais kitais ieškinio dalyką sudarančiais klausimais. Priešingu atveju toks teismo sprendimas būtu laikomas nemotyvuotu (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Skundžiamame sprendime nėra pasisakyta ar ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, ar atsakovių tėvas P. K. teisėtai ir pagrįstai įgyvendino statytojo teisę (ar statė ginčo statinius, ar statybos metu buvo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) savininku), ar F. K. 1974 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas, patvirtintas notarės R. S., Reg. Nr. 2-38204, yra suklastotas ar ne.

Teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių 1984 m. rugsėjo 20 d. registracijos pažymėjimo Nr. 3024, išduoto Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro bei kitų tuometinės turto registravimo įstaigos išduotų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovių tėvas P. K. niekada nebuvo ginčo statinių savininkas. Tai yra Kauno miesto apylinkės teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, jokių motyvų, išskyrus teismo išvadą dėl negalimumo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, sprendime nenurodė.

Apeliantas apie ginčijamo įsakymo priėmimą nebuvo informuotas. Įstatymai ir bendrieji civilinės teisės principai neįpareigoja apelianto periodiškai kreiptis į nekilnojamojo turto registrą, todėl apie šį įsakymą jis sužinojo tik įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.

Teismas turi pareigą išspręsti termino atnaujinimo klausimą rūpestingai, o ne formaliai, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo priežasčių svarbumo, atsižvelgtina į apelianto amžių – jis gimęs 1930 m. ir apie savo pažeistas teises sužinojo būdamas 80-ies metų.

Apeliantas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu byloje, kurioje ieškovė jau ginčijo Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 teisėtumą, tad tik dalyvaudamas šioje byloje apeliantas sužinojo apie įsakymo egzistavimą bei savo pažeistas teises.

Šalies argumentai

Apelianto prašymas atnaujinti šio įsakymo apskundimo terminą yra susijęs su viešojo intereso gynimu ir viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.

Apeliantas, įstojęs į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, 2011 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui ieškinį, suradęs kitą atstovą, todėl, įvertinus bylos sudėtingumą, pripažintina, per protingą laiko tarpą sužinojęs apie savo pažeistas teises ėmėsi veiksmų ginčyti neteisėtą ir nepagrįstą įsakymą. Teismas neatsisakė priimti trečiojo asmens ieškinio reikalavimus, nors nustatė termino praleidimo faktą, taigi neišsprendė klausimo dėl termino atnaujinimo, nors apelianto reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo priėmė.

Kauno miesto apylinkės teismo išvada, jog apelianto savarankiškųjų reikalavimų patenkinimas nesukeltų F. K. teisinių pasekmių, būtų teisinga tik tuo atveju, jei teismas skundžiamame sprendime pasisakytų, ar atsakovių tėvo P. K. vardu ginčo statiniai buvo įregistruoti teisėtai ir ar teisėtas yra Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymas Nr. 02-01-6980. Teismui, neišsprendus šių klausimų, teigti, kad atsakovės turi teisę įgyvendinti statytojo teises į ginčo statinius, nėra pagrindo.

LR CPK 327 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jei nustatomi šio kodekso 329 str. 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Apelianto nuomone, skundžiamas sprendimas yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), nes teismas nepasisakė dėl apelianto reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, o jo reikalavimus atmetė tik vieninteliu pagrindu – teismui atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti. Taigi byla, apelianto nuomone, turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepime notarė D. V. nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl jos išduotų dokumentų ir atliktų notarinių veiksmų, todėl prašo apeliacinių skundų pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovės K. E., K. K., N. A. ir jų atstovė advokatė Ž. U. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės K. E., K. K., N. A. ir jų atstovė advokatė Ž. U. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad šalių ginčai dėl pastatų statybos teisėtumo ir žemės sklypo ribų buvo nagrinėjami ir kitose bylose, o klausimas dėl savavališkos statybos įteisinimo taip pat išspręstas administraciniais aktais.

Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5877/2000 bei Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-787/2000 išsprendė klausimą dėl savavalinės statybos (duomenys neskelbtini) ir jas įteisinimo bei konstatavo, kad tai nepažeidžia A. M. teisių. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo leista savavalinius ginčo pastatus įteisinti be apeliantės sutikimo. LR CPK 182 str. 1 d. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kauno apygardos teismo 2009-07-01 nutartimi konstatuota, kad apeliantės teisės dėl žemės sklypų persidengimo nėra pažeistos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-02017-528 bei Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-839-260/2009 konstatuota, kad naudojamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotai ir ribos nekito nuo jų gavimo dienos.

Namo šifras keitėsi, nes tėvas rekonstravo ūkinį pastatą, pritaikydamas jį gyventi, tai apeliantė žino.

Teismų procesiniai dokumentai A. M. buvo žinomi nuo 2000 m. kovo 16 d., jai buvo žinoma ir aplinkybė, kad gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) , kurį atsakovės paveldėjo 2000 metų lapkričio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu po jų tėvo mirties, stovi ant atsakovių ir ieškovės naudojamų žemės sklypų ribos.

Kaip pagrįstai konstatavo Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu, A. M. prašė atnaujinti terminą apskųsti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymą Nr. 02-01-6980, tačiau nenurodė tam jokių svarbių priežasčių.

Šalies argumentai

Ieškovė A. M. pripažino, kad apie Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymą Nr. 02-01-6980 jai tapo žinoma 2008-02-08. Į teismą su ieškiniu apeliantė kreipėsi tik 2008 05 21, praleidusi LR ABTĮ numatytą 30 dienų terminą skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti ir vien jau tai yra pagrindas ieškiniui atmesti.

Ieškovė A. M., atstovaujama M. O., žinojo apie tai, kad teismas nustatęs, kad jos teisės nepažeistos, įpareigojo ją duoti sutikimą savavalinių statybų (duomenys neskelbtini) , įteisinimui.

Šalies argumentai

Apeliantė prašė įpareigoti nugriauti gyvenamojo namo priestato la2/p dalį, kuri pastatyta jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , tačiau nenurodė, kokias konkrečiai patalpas ji reikalauja nugriauti. Pažymėtina, kad laikančios bei pagrindinės konstrukcijos namo dalyje, kuri pastatyta apeliantei priklausančiame žemės sklype, yra ir ši dalis yra įteisinta, o teisėtos statybos nugriovimui, vadovaujantis LR Statybos įstatymu, būtinas leidimas.

Nekilnojamojo turto registre duomenys apie ginčijamą Kauno apskrities viršininko įsakymą ir jo pagrindu atliktą ginčo statinių teisinę registraciją yra paskelbti nuo 2000-10-10. Todėl terminas skundui dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo skaičiuotinas nuo tada, kai asmuo turėjo sužinoti apie tokį aktą, t. y. nuo jo paskelbimo viešajame registre momento – 2000-10-10.

Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus patikslinto A. M. ieškinio reikalavimus .

Atsiliepimas

Atsakovės K. E., K. K., N. A. ir jų atstovė advokatė Ž. U. atsiliepime į trečiojo asmens F. K. apeliacinį skundą nurodė, kad prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai konstatavo, kad tretysis asmuo, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, nepateikė tokias priežastis patvirtinančių įrodymų, todėl trečiojo asmens prašymas atnaujinti 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 apskundimo terminą buvo pagrįstai atmestas. Teismui nusprendus neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980, taip pat atmestinas jo savarankiškas reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymą Nr. 02-01-6980, o nepanaikinus minėto įsakymo, nėra teisinio pagrindo naikinti ir ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų patenkinimas nesukeltų F. K. teisinių pasekmių. Teismui panaikinus Kauno apskrities viršininko įsakymą ir paveldėjimo teisės liudijimą, būtų panaikinta ginčo statinių teisinė registracija, t. y. neliktų teisiškai įregistruoto nekilnojamojo turto, kuris, kaip nepagrįstai teigia tretysis asmuo, yra jo nuosavybė. Iš naujo ginčo statinių teisinę registraciją galėtų atlikti tik asmenys, turintys teisę įgyvendinti statytojo teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. prasme, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės – atsakovės K. E., K. K. bei N. A.. Taigi teisę registruoti ginčo statinius šiuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgytų tie patys asmenys, kurių vardu ginčo statiniai ir taip jau yra įregistruoti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės žemės skyrius atsiliepime į apeliacinius skundus prašė skundus kaip nepagrįstus atmesti, teismo sprendimo nekeisti.

Visų pirma, ieškovė klaidina teismą nurodydama faktines aplinkybes, kad byla buvo nagrinėjama pagal 2009-10-28 patikslintą ieškinį ir jame keliamus reikalavimus. Vis tik 2010-03-16 teisme buvo priimtas 2010-03-15 ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame buvo keliami kitokie reikalavimai, t. y. ieškovė 2010-03-15 patikslintu ieškiniu teismo prašė: įpareigoti atsakoves K. E., K. K. ir N. A. nugriauti ne gyvenamojo namo priestato la2/p dalį, bet gyvenamojo namo lA2p dalį, viršijančią Palėpių projektavimo taisyklių ST 2190.01:1997 2.4.3(1) punkte numatytą leistiną aukštingumą (5 metrus) ir yra pastatyta ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ; panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 dalį ne dėl gyvenamojo namo priestato la2/p įteisinimo, o dėl gyvenamojo namo lA2p įteisinimo; ir tik reikalavimas dėl termino atnaujinimo liko toks pats.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai ir teisėtai dėl ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 dalį ( ir panaikinti minėtą įsakymą visa apimtimi) taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio individualaus administracinio akto ginčijimo terminą.

Ieškovė ir tretysis asmuo neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad tiek vienas, tiek kitas yra praleidę ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą ginčyti Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą, taip pat neginčija, kad tokio akto ginčijimui teismas teisingai taikė būtent ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą.

Apeliaciniuose skunduose iš esmės yra nesutinkama dėl teismo sprendimu nustatyto termino eigos pradžios momento. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino eigos pradžia siejama su diena, kurią pareiškėjai sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistas savo teises CK 1.127 str.).Todėl termino ginčyti Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą eigos pradžia teismo pagrįstai nustatyta nuo ginčijamo akto paskelbimo viešajame registre momento – 2000-10-10. Taigi ieškovė nuo 2000-10-10 terminą yra praleidusi beveik 7,5 metų, o tretysis asmuo daugiau nei 11 metų. Toks terminų praleidimas negali būti traktuojamas kaip ieškovės ir trečiojo asmens aktyvus ir rūpestingas elgesys ar operatyvus savo galimai pažeistų teisių gynimas.

Teisme 2000-03-16 buvo išnagrinėta kita civilinė byla tarp ieškovės ir atsakovių dėl atsisakymo duoti sutikimą tos pačios savavališkos statybos įteisinimui. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas praėjus tik 4 mėnesiams nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, po jos nenaudai priimto teismo sprendimo, pagrįstai galėjo tikėtis, kad sprendimo pagrindu bus atliekami savavališkos statybos įteisinimo veiksmai.

Vadovaujantis ABTĮ 34 str., teismas pareiškėjo prašymu skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nei ieškovė, nei tretysis asmuo prašydami atnaujinti terminą apskųsti Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, nepateikė tokias priežastis patvirtinančių įrodymų.

Abu apeliantai tik apeliaciniame skunde termino praleidimą bando pateisinti savo amžiumi, tačiau tai nelaikytina objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia asmeniui pačiam ar per įgaliotą atstovą laiku kreiptis dėl galimai pažeistų teisių ir interesų apgynimo.

Taip pat abu apeliantai tik apeliaciniame skunde kelia naujus argumentus, kad ginčijamas aktas jiems nebuvo įteiktas ir nebuvo išaiškinta jo skundimo tvarka, ginčo įsakymo priėmimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1945) nereglamentavo viešojo administravimo subjektui pareigos, kad toks administracinis aktas turėtų būti siunčiamas ne tik asmeniui, kuriam jis yra skirtas, bet ir kitiems neva suinteresuotiems asmenims.

Nepagrįsti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, kad teismas praleisto termino atnaujinimo klausimą turėjo išspręsti iki priimdamas trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, kaip jo teigimu reglamentuoja ABTĮ, o nustatęs, kad praleistas terminas, turėjo atsisakyti priimti savarankiškus reikalavimus ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p. pagrindu, nes bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinus aplinkybes dėl praleisto termino, teismas gali vėliau bylą tuo pagrindu nutraukti.

Vadovaujantis CK 1.126 str., reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, todėl tai, jog teismas nusprendė priimti trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, nereiškia, kad bylą nagrinėjant iš esmės paaiškėjus aplinkybėms dėl praleisto termino skundui paduoti negali būti taikomos tokio termino praleidimo pasekmės.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas nors ir nustatė, kad ieškovė ir tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko įsakymą ginčija praleidę įstatymu nustatytą terminą ir nėra pagrindo praleisto termino atnaujinti, vis tiek turėjo pasisakyti dėl ginčijamo Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo teisėtumo, kadangi CK 1.131 str. 1 d. numato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Taip pat ir sprendimas, kuriame buvo konstatuotas ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas, ir svarbių priežasčių termino atnaujinimui nebuvimas, nepasisakant dėl kitų ieškinio ir savarankiškų reikalavimų teisėtumo, yra teisėtas, pagrįstas ir tinkamai motyvuotas.

Inspekcija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl atsakovių K. E., K. K. ir N. A. įpareigojimo nugriauti gyvenamojo namo lA2p dalį, kuri pastatyta ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , ir kuri viršija Palėpių projektavimo taisyklių ST 2190.01:1997 2.4.3(1) punkte numatytą leistiną aukštingumą (5 metrus) yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymo Nr. 02-01-6980 dalį dėl gyvenamojo namo lA2p įteisinimo. Nepanaikinus Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo, ir jo pagrindu atliktos gyvenamojo namo lA2p teisinės registracijos, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimų dėl teisėtai įregistruotos namo dalies nugriovimo. Todėl teismas pagrįstai dėl kitų ieškinio reikalavimų nepasisakė nustatęs, kad ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti įsakymo dalį.

Sprendimu ieškinio civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai buvo atmesti ne dėl praleisto termino, o kaip išvestiniai iš reikalavimo panaikinti ginčijamo įsakymo dalį.

Nesutinkama su apeliantės argumentais, kad reikalavimas įpareigoti nugriauti gyvenamojo namo dalį laikytinas pagrindiniu, kadangi spręsdama bylos rūšinio teismingumo klausimą Specialioji teisėjų kolegija, nusprendė, jog civiliniai teisiniai santykiai yra vyraujantys byloje, jų reikalavimų yra daugiau nei pagrindinių.

Nepagrįsti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepasisakydamas dėl kitų ieškinio reikalavimų priėmė nemotyvuotą sprendimą, kadangi teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2008-03-14 Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 Nr. 3K-3-107/2010).

Šalies argumentai

Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naujas ir priešingas savo pačios ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė, apeliaciniu skundu prašydama panaikinti sprendimą ir priimti naują, reiškia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmojoje instancijoje, kadangi ieškovė ieškiniu prašė panaikinti ginčo įsakymo dalį dėl gyvenamojo namo lA2p įteisinimo, apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčo įsakymo jau kitą dalį (dėl gyvenamojo namo priestato la2p įteisinimo); taip pat ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti nugriauti gyvenamojo namo lA2p dalį, o apeliaciniu skundu – gyvenamojo namo priestato la2p dalį.

Inspekcija nesutinka su ieškovės prašymo teiginiais, kad pastarosios advokatas rašydamas 2012-11-28 apeliacinį skundą padarė rašytinę klaidą. Inspekcijos nuomone, tai, ką ieškovė nurodo prašyme, negali būti laikoma rašytine klaida, padaryta formuluojant apeliacinio skundo dalyką. Prašymą pakeisti apeliacinio skundo dalyką (neva dėl rašytinės klaidos) atmesti kaip nepagrįstą ir bylą apeliacine tvarka nagrinėti pagal ieškovės 2012-11-28 apeliacinį skundą.

Inspekcijos nuomone, ieškovės prašymas dėl apeliacinio skundo dalyko pakeitimo atmestinas dar ir dėl to, kad CPK 323 str. apskritai įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

Ieškovė prašyme, kaip ir apeliaciniame skunde, nurodo aplinkybes priešingas savo pačios ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. 2010-03-15 patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog ieškinio reikalavimus tikslina dėl to, kad ginčijamo įsakymo pagrindu buvo įteisintas gyvenamasis namas lA2p, kuris apima ir priestatą la2/p (2010-03-15 patikslinto ieškinio 2 puslapio 1 pastraipa). Tačiau prašyme, kaip ir apeliaciniame skunde, tvirtina, jog gyvenamasis namas ir jo priestatas yra skirtingi statiniai, ir ginčo įsakymu buvo įteisintas tik namas, o dėl priestato įteisinimo įsakymo dalis liko neįgyvendinta, todėl neva nėra būtinybės ginčyti to, kas įgyvendinta nebuvo. Tokie teiginiai, prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams, būtent statinių, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro bylos duomenims.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliaciniai skundai atmetami (CPK 329, 328 str.).

Ieškovė A. M. nurodo, kad apeliantės teisių pažeidimas gali būti pašalintas, jeigu bus nugriautas pastatas (priestatas) ar jo dalis, kuri pažeidžia ieškovės teises dėl netinkamos pastato (priestato) konstrukcijos, kuri viršija leistiną aukštingumą tokiai konstrukcijai įrengti (5 metrus), nes ieškovės paskaičiavimu ginčo konstrukcijos aukštis sudaro beveik 7,90 m. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, šios aplinkybės tinkamai neaiškino, dėl to neteisingai išsprendė ginčą. Su šiais apeliantės motyvais sutikti negalima. Kaip nustatyta anksčiau, Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-16 sprendime (1 t., b. l. 29-30) pastatų aukštis aptartas nurodant, kad ginčo pastatai (priestatai) pagal esamą konstrukciją gali būti įteisinti ir kad ieškovė A. M. įpareigojama duoti sutikimą pastatų įteisinimui. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių ir jų atstovių atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentais, kad Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5877/2000 bei Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-787/2000 išsprendė klausimą dėl savavalinių statybų (duomenys neskelbtini) ir leido statybą įteisinti be apeliantės sutikimo konstatavęs, kad pastatų konstrukcija nepažeidžia apeliantės A. M. teisių (b. l. 103-104). Civilinėje byloje Nr. 2-5877/2000 (b. l. 18, priede prie civilinės bylos projektas-objekto Nr. 1515) teismui pateikti dokumentai patvirtinantys, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) pastatytas negavus leidimo statybai vykdyti. Todėl esant būtinybei įteisinti ginčo pastatus, atsakovės K. E. iniciatyva buvo paruoštas projektas pagal 1985–1999 m. laikotarpiu įvykdyta statybą ir atitinkantis pastatų būklės faktinę padėtį. Esamas 2 aukštų mūrinis savavališkai rekonstruotas P. K. gyvenamasis namas (atžymėtas techninės apskaitos byloje 1A2z,1a2p) bei kiti pastatai buvo pripažinti tinkamais eksploatuoti, o pastatų rekonstrukcija suderinta su įvairiomis tarnybomis, ginčo pastatų konstrukcijų pakeitimai įtraukti į techninės apskaitos bylos duomenis (c. b.2-5877/2000, b. l. 44–67). Savavališkai pastatytų pastatų buvimo vietą žemės sklype užfiksuota žemės sklypo plane nurodant duomenis apie pastatų užimamą žemės sklypo plotą ir lokalizaciją (atstumą) nuo gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) (c. b. 2-5877/2000, b. l. 56–64). Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-16 sprendimu atsakovei K. E. buvo leista įteisinti savavališkai rekonstruotus pastatus, tiek pagal pateiktą pastatų statybos (rekonstrukcijos) projektą, tiek pagal pastatų lokalizacijos vietą žemės sklype be apeliantės A. M. sutikimo (c. b. 2-5877/2000, b. l. 78–79). Apeliantės motyvai dėl sukeltų ieškovei nepatogumų dėl ginčo priestato aukščio buvo įvertinti nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ( c. b. 2-5877/2000), patenkinus ieškinį ir leidžiant įteisinti atsakovei K. E. ginčo pastatus mirusio P. K. vardu. Todėl pakartotinai spręsti klausimą dėl tariamai netinkamos pastatų konstrukcijos nėra pagrindo, kadangi tai išspręsta paminėtais teismo sprendimais. Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, nes 2000-09-27 įsakymu (1 t., b. l. 32) įteisintas neteisėtas pastatas, nes, kaip nurodyta anksčiau, statybos teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais sprendimais (2-5877/2000, 2A-787/2000), o paminėti sprendimai ir kiti dokumentai sudarė pagrindą atsakovei KAVA įteisinti P. K. vardu namų valdoje (duomenys neskelbtini) esančius savavališkus pastatus.

Taip pat negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad priestatas 1a2p įteisintas ginčo įsakymu neteisėtai, nes teismo sprendimu, apeliantės A. M. nuomone, to padaryti neleista. Kaip nustatyta byloje, apeliantė 2000-03-01 atsiliepime į ieškovės K. E. pareiškimą 2000-03-29 apeliaciniame skunde (c. b. 2-5877/2000, b. l. 24, 85–86), kalbėjo apie tai, kad gyvenamojo namo priestatas 1a2p sukelia apeliantei daug problemų. Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad gyvenamasis namas 1A2/p ir gyvenamasis priestatas1a2/p turi atskirus šifrus (1 t., b. l. 108) nors sudaro vieną sujungtą bendromis konstrukcijomis statinį (c. b. Nr. 2-2017/2009,1 t., b. l. 103–123; c. b. 2-5877/2000, b. l. 43, 59–60, 67). Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovės be ginčo pastatų, įregistruotų NTR, valdė kitus pastatus, o atsakovė K. E. kreipėsi į teismą ne dėl pastatų 1A2/p (tarp jų ir priestato1a2p) įteisinimo procedūros atlikimo. Taigi teismo sprendimu atsakovei K. E. leista įteisinti savavališkai pastatytus pastatus (priestatus) tarp jų ir gyvenamąjį namą (c. b. 2-5877/2000), apie kurį civilinėje byloje taip pat kalbėjo apeliantė A. M., todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad atsakovei K. E. leista įteisinti ne tik gyvenamąjį namą, bet ir gyvenamąjį priestatą 1a2/p, be kitų pastatų nurodytų teismo sprendime (CPK 185 str.). Todėl ir šis apeliantės A. M. motyvas dėl neteisėto gyvenamojo priestato 1a2/p įteisinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Išnagrinėtoje apeliacinė tvarka civilinėje byloje buvo aiškintos aplinkybės dėl žemės sklypų tarp namų valdų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo ir pastatų, esančių prie pat žemės sklypo ribų lokalizacijos. Civilinėje byloje nebuvo nustatyta (c. b. 2A-787/2000), kad ginčo pastatai (jų dalis) pastatyti apeliantės asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (ar jo dalyje). Vertinant ginčo šalių argumentus dėl netinkamai nustatytų žemės sklypų išmatavimų ir koordinačių nustatymo B. Balsevičiaus firma ,,Librana“ atliko žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taškų, koordinačių paženklinimo tikslumo patikrinimą ir nustatė, kad matuojant šiuos žemės sklypus yra padaryti nežymūs netikslumai, tačiau nurodė, kad žemės sklypams apmatuotiems iki 1996-03-01 yra leistini koordinačių skirtumai iki 0,20 m., o jeigu žemės sklypai apmatuoti po 1996-03-01, tai tie skirtumai leistini iki 0,10 m. Taigi paaiškėjus, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) apmatavimai skiriasi 0,04-0,09 m. B. B. firma ,,Librana“ patvirtino, kad skirtumai neviršija leistinos normos nustatytiems atitinkamu laikotarpiu žemės sklypo koordinačių paženklinimo netikslumams (1 t., b. l.27–28). B. Balsevičiaus firmos ,,Librana“ sudaryti dokumentai nėra nuginčyti byloje, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiais rašytiniais įrodymais ir laiko, kad ginčo pastatai yra žemės sklypo ,esančio (duomenys neskelbtini) ribose (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad B. Balsevičiaus firmos ,,Librana“ išvados dėl ginčo sklypų išmatavimo skirtumų pripažintos teisingomis apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje 2A-839/2009 (3 t., b. l. 69–76). Dėl to atmestinas apeliantės motyvas, kad priestatas 1a2/p buvo įteisintas nepatikrinus: ar šis pastatas nepažeidžia greta esančių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisių, ar atsakovė turi dokumentus, patvirtinančius teisę statyti apeliantės žemės sklypo dalyje. Bylos duomenys patvirtina, kad po 2000-03-16 teismo sprendimo ( c. b. 2-5877/2000) ginčo pastatų būklė (buvimo vieta) užfiksuota techninės apskaitos dokumentacijoje nepakito. Kauno apygardos teismo 2009-07-01 nutartyje nenustatytas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) persidengimas. Išnagrinėtose bylose nustatyta, kad apeliantės (ieškovės) žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1995 m. ir įregistruoti 1996-10-25 (2-2017/2009, 1 t., b. l. 19–20, 31) NT Registre Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo 1996-09-12 sutarties Nr. P19/96-3477 pagrindu. Teismų praktikoje sklypo ribų neaiškumas konstatuojamas, kai apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.), šiuo atveju ginčo žemės sklypo duomenys yra užfiksuoti NT Registre. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo pastato dalis (pastatas), priklausantis atsakovėms asmeninės nuosavybės teise, užima (,,įlenda į“) dalį žemės sklypo, priklausančio apeliantei asmeninės nuosavybės teisė, nes ši aplinkybė nėra užfiksuota NT Registre.

Kauno apskrities viršininko administracija 2000-09-27 įsakymu Nr. 02-01-6980 dėl savavališkų statinių įteisinimo ir teisinio registravimo P. K. vardu (1 t., b. l.47) įsakė vadovaudamasis 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymu Nr. I-1240, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 ,,Dėl Nekilnojamo turto registro nuostatų patvirtinimo“ ir Civivlinio kodekso 114 straipsniu: 1. įteisinti P. K. (mirusio) vardu namų valdoje (duomenys neskelbtini) , esančius statinius: 1.1 gyvenamąjį namą 1A2p su priestatu 1a2p (bendras plotas – 162,87 kv. m., bendrasis naudingas plotas – 127,11 kv. m., gyvenamasis plotas – 68,41 kv. m.; 1.2. ūkio pastatą 2J1/p (užstatytas plotas – 46,96 kv. m.) su priestatais 1i1/p (užstatytas plotas 19,36 kv. m.), 2i1/p (užstatytas plotas – 13,38 kv. m.);1.3. šiltnamį 3 Š1/g (užstatytas plotas – 88,96 kv. m.). 2. Teisiškai nuosavybės teise registruoti P. K. (miręs) vardu namų valdoje (duomenys neskelbtini) esančius statinius: 2.1. gyvenamąjį namą 1A2/p su priestatu 1a2/p (bendrasis plotas – 162,87 kv. m., bendrasis naudingas plotas – 127,11 kv. m., gyvenamasis plotas – 68,41 kv. m.; 1.2. ūkio pastatą 2J1/p (užstatytas plotas – 46,96 kv. m.) su priestatais 1i1/p (užstatytas plotas 19,36 kv. m.), 2i1/p (užstatytas plotas – 13,38 kv. m.);1.3. šiltnamį 3 Š1/g (užstatytas plotas – 88,96 kv. m.). Pagrindas atlikti šiuos veiksmus, nurodytas įsakyme yra Nekilnojamo turto duomenų byla Nr. 19237 (grąžinta užsakovei). Suderintas namų valdos situacijos planas. 4. Kauno miesto apylinkės teismo 1999-11-18 ir 2000-03-16 sprendimai. 5. D. I. sutikimas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Nekilnojamo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/205443 inventoriniai duomenis Nr. 19237 atitinka Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-09-27 įsakymu Nr. 02-01-6980 įsakytus įteisinti ir mirusio P. K. vardu teisiškai registruoti pastatus (priestatus), esančius (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr. 2-2017/2009,1 t., b. l. 103–123) atsižvelgiant į suderintą žemės sklypo ir situacijos planą (1 t., b. l. 31). Tarp jų ir byloje pateiktas, kaip anksčiau nustatyta, Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-16 sprendimas c. b. 2-5877/2000 (1 t., b. l. 53–54) ir Kauno miesto apylinkės teismo 1999-11-18 sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (c. b. Nr. 2-18086/99) bei D. I. 2000-06-12 sutikimas (1 t. b. l. 55). Pastatų teisinė registracija atlikta remiantis atsakovės K. E. 2000-06-14 prašymu (1 t., b. l. 48–49). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimų į ieškovės A. M. apeliacinį skundą motyvais, kad Nekilnojamo turto registro duomenys yra teisingi ir paskelbti nuo 2000-10-10, taigi viešai žinomi nuo nurodytos NT registre datos.

Nėra pagrįstas apeliantės A. M. argumentas, kad atsakovė K. E. negalėjo įregistruoti pastatų, nes apeliantė A. M. nesurašė (nepasirašė) sutikimo pastatų įteisinimui. Byloje nustatyta, kad savavaliniai pastatai įregistruoti atsakovės K. E. prašymu ir nurodytu ginčo KAVA 2000-09-27 įsakyme dokumentų pagrindu, kurie teisėjų kolegijos aptarti šioje nutartyje ir pripažinti nenuginčytais. Todėl ieškovės A. M. sutikimo įteisinti pastatus mirusio P. K. vardu po teismo sprendimo įsiteisėjimo nereikėjo (CPK 18 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimais į apeliantės A. M. apeliacinį skundą ir skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad apeliantė A. M. praleido vieno mėnesio įstatymu nustatyta terminą skųsti ginčo įsakymą, (ABTĮ 33 str. 1 d., CK1.124 str.), kuris skaičiuojamas nuo 2008-02-08 (praleistas terminas sudaro 2 mėn. 13 d.), t. y. nuo momento, kai ieškovė sužinojo apie priimtą ginčo įsakymą, kaip žinia, ieškovė į teismą kreipėsi tik 2008-05-21.

Iš teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo šalys tarpusavyje dažnai bylinėjasi, gyvena viena šalia kitos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantė turėjo pakankamai informacijos apie ginčo įvykius, su kuriais ji sieja savo teisių pažeidimą, tad galėjo įstatyme nustatytu terminu kreiptis į teismą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvais ir jų nekartoja konstatuodama, kad byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti terminą paduoti skundą dėl ginčo įsakymo panaikinimo (ABTĮ 34 str. CK 131 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įstatymų normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, taikė tinkamai ir jo išvados dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo nesvarbiomis atitinka suformuotą teismų praktiką dėl ieškinio senaties termino prigimties. Todėl apeliantės A. M. motyvai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikyto ieškinio senaties instituto atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti apeliantės A. M. apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja.

Trečiojo asmens F. K. apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, neatsižvelgė į surinktus byloje įrodymus, kurie, apelianto nuomone, patvirtina, kad pastatai įteisinti mirusio P. K. vardu ir teisiškai įregistruoti atsakovių vardu niekada nepriklausė P. K., tačiau su šiais apelianto motyvais sutikti negalima, kadangi tai prieštarauja bylos medžiagai. Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiam asmeniui F. K. Kauno miesto DŽDTVK 1966 m. vasario 9 d. sprendimu Nr.60 skirtas 600 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įteisinant savavalinės statybas ir įpareigojant rekonstruoti gyvenamuosius namus, perkeliant juos ant naujų pamatų (3 t., b. l. 19). Tuo pagrindu 1966 m. spalio 14 d. tarp F. K. ir Kauno miesto DŽDTVK Statybos ir architektūros reikalų valdybos, sutinkamai su1966 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 60, Fiodorui F. K. skirtas žemės sklypas, pažymėtas Nr. 7 (duomenys neskelbtini) , 1067 kvartale prie (duomenys neskelbtini) turimų pagal fasadą 20,90 m, pagal užpakalinę ribą 19,10 m., pagal dešiniąją ribą 30,0 m pagal kairiąją ribą 30,05, bendro 600 kv. m, smulkiai pažymėtą prie šios sutarties pridedame plane 1a mūrinio gyvenamojo namo iš 3 kambarių 59,6 kv. m. dydžio su kiemo pastatais, kurie visiškai pastatyti pagal patvirtintą 1966 m. spalio 8 d. projektą (3 t., b. l. 20–22). Remiantis bylos medžiaga pradėtas statyti 1966-10-24 gyvenamasis namas 60 kv. m. naudingo ploto, 86 kv. m. gyvenamojo ploto ir ūkio pastatas, remiantis 1969-03-07 aktu, priimti eksploatacijai, teisiškai įregistruoti trečio asmens F. K. vardu (3 t., b. l. 14). Nurodyti sutartyje žemės sklypo išmatavimai ir pastatų išdėstymas visiškai atitinka žemės sklypo naudojimo tarp bendrasavininkų padalinimo 1978-11-13 projektą, kuris patvirtintas teismo 1979-08-30 (3 t., b. l. 23, 115). Vėlesniais, Kauno miesto DŽDTVK 1979 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 419 trečiam asmeniui leista įrengtą gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini) padidinti iki 60 kv. m., bendrąjį naudingą – padidinti iki 100 kv. m., pastatant priestatą, tarp jų ir Kauno miesto DŽDTVK 1984 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 180 trečiam asmeniui F. K. buvo leista atlikti savavališkai pastatytų statinių (duomenys neskelbtini) pagal priedėlį teisinę registraciją (3 t., b. .1 5–16). Tai visiškai atitinka trečio asmens F. K. vardu įregistruotus nuosavybės teise pastatų plotus ir įrašus techninės apskaitos byloje (c. b. 2-2017/2009, 1 t., b. l. 119–120, 150–154, 122–123). Pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise trečio asmens F. K. įregistravimo pagrindas DŽDT VK sprendimas 1969-10-01 Nr. 527, tai atitinka išduotą registracijos pažymėjime Nr. 3024 pastatų registracijos pagrindą (1 t., b. l. 153, 156). Tarp jų 1/3 d. pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas LDT VK 1984-05-21 sprendimu Nr. 180 (1 t., b. l. 150–152). Taigi pateikti byloje administraciniai sprendimai dėl pastatų ir žemės sklypo įregistravimo F. K. vardu sutampa su NTRCDB išrašais, laikomi ne tik teisingi, bet ir žinomi trečiam asmeniui F. K. šio turto savininkui nuo įregistravimo momento. Tad mažai tikėtina, kad tretysis asmuo F. K. nežinojo, jog dalis tariamai apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, neįregistruoti jo vardu. Todėl apelianto motyvai apie tai, kad apeliantas nežinojo, jog ginčo pastatai įregistruoti P. K. vardu, o ne apelianto vardu, vertinami kritiškai ir atmestini.

Kiti rašytiniai įrodymai, pateikti teismui (c. b. 2-2017/2009, 1 t., b. l. 124–178) patvirtina, kad Kauno miesto DŽDTVK 1973 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 352 ir 1974 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 422 buvo nuspręsta (2 t., b. l. 31–32) įpareigoti trečią asmenį F. K., gyv. (duomenys neskelbtini) , panaikinti ūkio pastate įrengta gyvenamąjį plotą, nugriauti prie ūkio pastato pradėtą statyti priestatą ir šalia sklypo pastatytus šiltnamius. Byloje pateikti trečio asmens F. K. ir V. L. vardu surašyti ir notariškai 1974-08-20 patvirtinti pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjų buvusiame ūkio pastate įrengtas gyvenamasis namas, pastatytas savavališkai, sandėlis 3 I1/p, šiuos pastatus pareiškėjai prašė įteisinti P. K. vardu ir išskirti jam žemės sklypą iš jų daržo. Pareiškėjos V. L. vardu 1974-08-20 surašytas pareiškimas įtrauktas į notarinių veiksmų knygą ir pareiškėjos pasirašytas (3 t., b. l. 122, 2 t., b. l.74, 128–133, c. b. 2-2017/2009, 1 t., b. l., 155–157).

Trečias asmuo F. K. byloje įrodinėjo, kad jo vardu 1974-08-20 surašytas pareiškimas dėl pastatų perleidimo P. K. yra suklastotas, tad atsakovai negalėjo ginčo pastatų įteisinti, o atsakovės po tėvo P. K. mirties paveldėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens F. K. motyvai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovės paveldėjo ir registravo nuosavybės teise trečiojo asmens F. K. nuosavybės teise valdomus (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) pastatus, kadangi tai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams. Kauno miesto DŽDTVK 1974 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. 422 patvirtina, kad nuspręsta pakeisti 1973 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto DŽDTVK sprendimo Nr. 352 dalį ir prašyti Kauno miesto vykdomąjį komitetą įteisinti piliečio P. F. K. savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą (duomenys neskelbtini) . Vėliau Kauno miesto DŽDTVK 1979 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 35 nuspręsta išimties būdu įteisinti iki 1967 m. sausio 1 d. savavališkai pastatytus namus ir suteikti 600 kv. m. bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) P. F. K., gyv. (duomenys neskelbtini) – paimant jį iš F. F. K. ir V. L. F. valdos. Pateikti byloje techninės bylos apskaitos duomenis nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo registruoti pastatai nuosavybės teise priklausantys trečiam asmeniui F. K.. Priešingai nei teigia trečias asmuo F. K., iki 1967 m. sausio 1 d. savavališkai pastatyti pastatai (duomenys neskelbtini) įteisinti Kauno miesto DŽDTVK 1979 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 35 pagrindu, P. K. vardu, o ne apelianto F. K. vardu. Tad registracijos pažymėjimas Nr. 3024 išduotas F. K. apie registruotus jo vardu statinius (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) nepatvirtina trečio asmens F. K. motyvų dėl apelianto asmeninės nuosavybės į ginčo pastatus. Teisėjų kolegijos vertinimu dauguma surinktų byloje rašytinių įrodymų patvirtina, kad pastatai pastatyti (duomenys neskelbtini) ir įteisinti mirusio P. K. vardu, buvo perduoti valdyti asmeninės nuosavybės teise P. K. tuo metu galiojančių įstatymų pagrindu, o ne apeliantui (CPK 12, 178 str.), todėl byloje pateiktas pažymėjimas Nr. 3024, išduotas F. K., šios aplinkybės nepaneigia. Be to, kaip nustatyta anksčiau, pažymėjime Nr. 3024 nurodytas pastatų įregistravimo pagrindas DŽDT VK sprendimas 1969-10-01 Nr. 527, kuris nurodytas NTR įregistruojant apelianto vardu gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , o ne ginčo pastatus registruotus mirusio P. K. vardu. Taigi ir šis apelianto argumentas nėra nepagrįstas

Vertinant motyvus dėl trečiojo asmens F. K. galimybės įstatyme nustatytu terminu kreiptis į teismą, reikšminga yra tai, kad ginčo šalis sieja giminystės ryšiai, trečias asmuo F. K. ir miręs P. K. – broliai, atsakovės – mirusio P. K. dukros, ginčo šalys gyvena kaimynystėje ir bylinėjosi skirtingose civilinėse bylose, susijusiose su ginčo turtu, tad teisėjų kolegijos vertinimu trečias asmuo F. K. turėjo galimybę susipažinti su nagrinėjamų bylų medžiaga, gauti informaciją apie pastatų teisinę registraciją arba jos nebuvimą, taip pat sužinoti duomenis apie ginčo pastatų registraciją nuo 2000-10-10, kai duomenys buvo viešai paskelbti NTR duomenų banke. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė K. E. civilinėje byloje Nr. 2-18086/99 prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo P. K. mirties 1995-02-18 faktiškai pradėjo valdyti namą. Trečias asmuo F. K. šioje byloje buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu (b. l. 3). Civilinėje byloje buvo pateikti duomenys apie kilnojamą ir nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (9–13), į kurio paveldėjimą pretendavo atsakovė. Trečias asmuo F. K. į teismo posėdį neatvyko, 1999-11-18 teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjos K. E. pareiškimas buvo patenkintas, neskundė. Taigi trečias asmuo F. K. galėjo suprasti, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovėms gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ginčo turtui ir kad atsakovės gali atlikti ginčo turto registraciją savo vardu, tačiau nieko nepadarė, jei manė, kad tai yra neteisėta. Apelianto motyvai dėl 1999 m. surašytų paklausimų apie turto registraciją atsakovės vardu nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantas protingai elgėsi šioje situacijoje, t. y. rašydamas raštus apie atsakovės galimybę įregistruoti ginčo pastatus atsakovės vardu, tačiau nedalyvaudamas teismo procese dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kur apeliantas buvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu, ir kur buvo sprendžiama atsakovės teisę paveldėti ginčo pastatus (c. b. 2-18086/99). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepasinaudojo jam suteikta įstatymu teisę teikti paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl pastatų, kuriuos ieškovas laikė savo asmeniniu turtu, elgėsi pasyviai, neišnaudojo visų procesinių galimybių. Teismo sprendimas civilinėje byloje 2-18086/99 įsiteisėjo. Teisėjų kolegija vadovaujasi teismo 1999-11-18 sprendimu civilinėje byloje (CPK 182 str. 1 d. 2 p., 18 str.), kuris laikomas teisėtu dokumentu, šio sprendimo pagrindu priimtas ginčijamas KAVA įsakymas, įteisintas ir įregistruotas ginčo turtas mirusio P. K. vardu bei atsakovėms išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, jų vardu įregistruotas ginčo turtas. Tad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovėms 2000-11-07 išduoti paveldėjimo teisės liudijimai yra neteisėti (c. b. 2-2017/2009, b. l. 7), dėl to trečiojo asmens reikalavimas panaikinti ginčo paveldėjimo teisės liudijimą negali būti patenkintas.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo ir atsakovų atsiliepimų į trečiojo asmens F. K. apeliacinį skundą motyvais dėl nuo 2000-10-10 praleisto ieškinio senaties termino, jo skaičiavimo ir neatnaujinimo motyvais, todėl jų nekartoja ir konstatuoja, kad praleistas ieškinio senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimui atmesti. Todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes (CPK 185 str.), paaiškėjus, kad trečias asmuo F. K. praleido ieškinio senaties terminą be svarbios priežasties, nes, kaip teigia apeliantas, apie ginčo įsakymą jis sužinojo 2009 m., o į teismą kreipėsi 2011-11-28, apelianto teisė, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi būti ginama, o praleistas trečio asmens F. K. ieškinio senaties terminas, jo nurodytais motyvais pagrįstai pirmosios instancijos teismo neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 1 d. CK 1.131 str. 1 d.). Todėl apelianto motyvai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti trečiojo asmens F. K. apeliacinio skundo motyvai iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai nepasisako.

Apeliantai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų nurodytų ieškinio pareiškimuose motyvų, teisėjų kolegijos nuomone, paminėti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Teisėjų kolegija nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, atsakydama į apeliacinio skundo motyvus ir vertindama atsiliepimus į apeliacinius skundus, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pasisakė dėl įrodymų vertinimo šiame procesiniame dokumente bei nustatė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą nustatęs, kad apeliantai praleido ieškinio senaties terminą, šio termino pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino. Todėl senaties termino praleidimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė savarankišku pagrindu atmesti apeliantų ieškinius. Kaip žinia, teisėtas ir pagrįstas sprendimas negali būti panaikintas formaliu pagrindu, nes tai draudžia įstatymas (CPK 328 str.), todėl šiais apeliantų motyvais teismo sprendimo panaikinti negalima. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs teismas nepažeidė CPK nuostatų dėl įrodymų vertinimo ir ieškinio senatį nustatančių materialinės teisės normų taikymo, todėl A. M. ir F. K. apeliaciniai skundai netenkintini, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str.1 d, 1 p.).

Teisėjų kolegija sutiko su atsakovių atsiliepimais į A. M. ir F. K. apeliacinius skundus. Teisines paslaugas atsakovėms remdamasi atstovavimo sutartimi suteikė (b. l. 129–131, 4 t.) advokatė Ž. U., už atsiliepimų surašymą, pagal 2012-12-03 pinigų priėmimo kvitą Nr. 507506, atsakovė K. E. sumokėjo advokatei 2 420 Lt (4 t. b. l. 127). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamą priteisti maksimalų atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį (8.11 p.), įvertinusi bylos apimtį bei sudėtingumą, taip pat tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengusi advokatė atstovavo atsakovėms nuo proceso pirmosios instancijos teisme pradžios, taigi bylos aplinkybės jai buvo žinomos ir reikėjo mažiau laiko bei darbo sąnaudų procesiniam dokumentui parengti, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei K. E. iš apeliantų priteistina po 800 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

n utaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti atsakovei K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) iš ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir trečiojo asmens F. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) po 800 (aštuonis šimtus) Lt apmokėti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai Arvydas ŽibasGalina BlaževičGintautas Koriaginas