- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-839-260/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- K. E.
- Atsakovas
- A. M., Kauno apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- K. K., N. A.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša, Saulius Brazauskas
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė Procesinio sprendimo kategorija: 24.2; 30.5; 42.11.3; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 1 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei K. E., ieškovės atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, atsakovės A. M. atstovams advokatui Sauliui Brazauskui ir M. O., atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Čeičytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K. E. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-02017-528/2009 pagal ieškovės K. E. patikslintą ieškinį atsakovams A. M., Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims K. K., N. A. (K.) dėl pažeistų teisių atstatymo, t.y. žemės pirkimo - pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė K. E., 2007 09 18 pateikusi ieškinį (b.l. 3-5, t.1), vėliau jį patikslinusi 2007 10 02 ir 2008 02 08 patikslintais ieškiniais ( b.l. 26-28,t.1 ; b.l. 82-85, t. 1 ir b.l. 26-30, t. 2), prašė: pripažinti negaliojančia 1996 09 12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr.P19/96-3477 ir iš dalies negaliojančiu Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 08 21 įsakymo Nr.01-3670, priedo 21 p., kuriuo leista atsakovei A. M. pirkti 1254 kv.m žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 123,7 kv.m pardavimo, taip pat atnaujinti ieškinio senaties terminą (b.l.26-30, t.2).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad 2000 m. po tėvo mirties su seserimis paveldėjo 1963 m. tėvo statytą, 1978 m. rekonstruotą namą, kuris ribojasi su atsakovės sklypu. 2007 m. gegužės mėnesį, iškvietus geodezininką, ji sužinojo, kad atsakovė yra išsipirkusi žemę, kurioje yra jos tvora ir pastato dalis, o ant atsakovės žemės plano ieškovės parašas suklastotas. Atsakovės namų valdos žemės sklypo ribų plane nėra parodyti ant sklypo ribos esantys ieškovės statiniai, o tai prieštarauja žemės sklypų formavimo tvarkai. Atsakovei negalėjo būti suformuotas ir parduotas žemės sklypas, kuriame yra ieškovei priklausančio namo dalis. Ieškovei normaliai naudotis pastatais ir juos prižiūrėti reikia 3 m priėjimo prie namo, kas sudaro 123,7 kv.m, ir tai atitinka dabartines normas, nes ginčas nagrinėjamas šiuo metu. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 08 21 įsakymas iš dalies neteisėtas, nes prieštarauja 1995 07 17 patvirtintai Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkai, pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises. Taip pat neteisėta 1996 09 12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, nes viešai tvarkai bei gerai moralei prieštaraujantis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senatį, nes nežinojo, kad sklypai persidengia, o jos namo dalis yra atsakovei priklausančiame žemės sklype.
Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovės tėvas savavališkai pastatė namo priestatą ant ribos, išgriovė pusę tvoros ir dėl to prasidėjo šalių konfliktai. Ieškovei neperkėlus laiptų, atsakovė nedavė sutikimo įteisinti savavalinę statybą, tačiau vėliau teismas įpareigojo leisti. 1996 m. atsakovė A. M. išsipirko faktiškai naudojamo dydžio sklypą 1254 kv.m, nes pagal planą buvo 1258 kv.m, o geodeziniais matavimais nustatyta 1254 kv.m. Ginčijamas įsakymas ir sutartis nepažeidė jokių tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Ieškovės gyvenamojo namo priestatas 1a2p, kuris „įlenda“ į atsakovės sklypą, buvo įteisintas tik 2000 m., todėl atsakovės sklypo plane į savavališkai pastatytą statinį negalėjo ir neturėjo būti atsižvelgiama. Iki 2007 m. atlikti matavimai jokio „įlindimo“ nebuvo nustatę, tai nekonstatuota kadastro ir registro duomenyse, planuose, o kol Registro duomenys nenuginčyti, jie laikomi teisingais, be to, „įlindimas“ yra leistinos paklaidos ribose. 1996 m. (duomenys neskelbtini) namo savininkas buvo ieškovės dėdė F. K., kuris dėl ribų neprieštaravo tada ir dabar, todėl tuometinio savininko interesai nebuvo pažeisti. 1996 m. ieškovės tėvas nebuvo sklypo ar statinių savininkas, buvo 10 faktinių valdytojų, o matininkams kaip gretimo sklypo savininką nurodžius ieškovę, vėliau paaiškėjo, jog ji neturi nuosavybės teisių į pastatus ir žemės sklypas priklauso F. K.. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes jai jau 2003 m., išsiperkant savo sklypą, buvo žinoma apie atsakovės naudojamo sklypo privatizavimą. Įsakymui taikomas 30 dienų, sutarčiai – 3 m. ieškinio senaties terminas, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 1996 09 21. Ieškovė nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 5000 Lt už teisines paslaugas. Teismas nustatė, kad šalys neginčija, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojamų žemės sklypų plotai ir ribos nekito nuo žemės sklypų gavimo dienos. Ieškovė su trečiaisiais asmenimis išsipirko savo sklypą 2003 m., atsakovė A. M. - 1996 m. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo pat pradžių buvo suformuoti kaip du atskiri sklypai, o sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas išskyrus žemės sklypo dalį iš sklypo (duomenys neskelbtini), nes ieškovės tėvas P. K. įsirengė namą iš ūkinio pastato, priklausiusio F. K., bei savavališkai pasistatė daržinę 3J1/p. Vėliau ieškovės tėvas P. K. be statybos leidimo atliko namo rekonstrukciją – pastatė namo priestatą 1a2/p prie pat sklypo su atsakovės A. M. sklypu ribos. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovės A. M. tėvui buvo suteiktas 1200 kv.m žemės sklypas individualiai statybai, o nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog naudojamas 1258 kv.m plotas. Atlikus geodezinius matavimus buvo nustatyta, kad atsakovė naudojasi 1254 kv.m žemės sklypu ir tokį plotą jai leista išsipirkti. Žemės sklypo ribų planas buvo parengtas ir suderintas pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 04 30 nutarimu Nr.316 patvirtintus Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatus bei suderintas su gretimų namų valdų naudotojais. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės A. M. žemės sklypo plane K. E. neturėjo pasirašyti, nes tuo metu ieškovė nebuvo gretimo sklypo pastatų savininkė ar teisėta sklypo naudotoja. Tačiau 2008 09 08 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta, jog A. M. namų valdos žemės sklypo ribų plano skiltyje „Suderinta“ 7 eilutėje ties E. pavarde pasirašė ne K. E.. Atsakovės A. M. atstovai teigė nežinantys kas pasirašė žemės sklypo plano skaidrėje. Iš bylos dokumentų teismas nustatė, kad ieškovės tėvo P. K. savavališkai pastatytų gyvenamojo namo su priestatu ir ūkinio pastato įteisinimas buvo atliktas tik 2000 m., tai yra, kai atsakovė A. M. jau buvo išsipirkusi savo žemės sklypą. Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog atsakovės žemės sklypo plane turėjo būti nurodytos jos namo koordinatės, nes tuo metu ieškovės pastatai teisiškai neegzistavo, todėl nebuvo jokio teisėto pagrindo A. M. žemės sklypo plane žymėti kaimyniniame sklype esančius savavalinius statinius. 1996 m. atsakovei A. M. išsiperkant jos naudojamą žemės sklypą, sklype (duomenys neskelbtini) esančių pastatų savininkas F. K. dėl atsakovės A. M. sklypų ribos pretenzijų neturėjo bei neturįs jų ir dabar. Kadangi šalys patvirtino, jog riba tarp abiejų sklypų nėra pasikeitusi, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamo sandorio prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismas konstatavo, kad, nei 1996 m. atsakovei A. M. išsiperkant savo naudojamą žemės sklypą, nei 2003 m. ieškovei su trečiaisiais asmenimis išsiperkant savąjį, nebuvo nustatyta joks sklypų persidengimas ar pastatų „įlindimas“ į kaimyninį sklypą. Tai nebuvo nustatyta ir civilinės bylos, kai buvo leista be atsakovės A. M. sutikimo įteisinti savavališkai pastatytus ieškovės tėvo pastatus, metu bei nėra fiksuota abiejų namų valdų kadastro ir registro bylose ar VĮ „Registrų centras“ dokumentuose, o kol jie nenuginčyti – laikomi teisingais. 2007 m. B.Balsevičiaus firmos „Librana“ nustatytas namo kampo (tšk. 24) „įlindimas“ į atsakovės sklypą yra koordinatėms leidžiamų skirtumų ribose, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog teisės normos yra pažeistos ir dėl to būtina naikinti ginčijamą įsakymą bei sutartį. Nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, teismas laikė, kad ieškinio senaties termino eiga neprasidėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 31-32, t.3) ieškovė K. E. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. 1996 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo priėmimo metu ir 1996 m. rugsėjo 12 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr.987 patvirtinta žemės sklypų nuomos ir pardavimo ne žemės ūkio veiklai nustatyta tvarka. Šios tvarkos 4 str. nustato, kad faktiškai privačių namų valdoms parduodamas sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Jeigu nėra patvirtintų detaliųjų planų, žemės sklypas parduodamas pagal mero parengtą ir suderintą su miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba brėžinį, kuriame įvertinamas ir gretimų žemėnaudų išdėstymas ir patikrinamas ribų nustatymo tikslumas. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino nurodytos teisės normos nuostatas. Nustatant parduodamo namų valdos sklypo dydį priimama domėn tik teisėtai naudojamas žemės sklypo dydis. Atsakovei A. M. 1955 05 09 buvo suteiktas 1200 kv.m. žemės sklypas, tačiau parduota 1254 kv.m. žemės sklypas, t.y. 54 kv.m. didesnis negu buvo teisėtai suteiktas. Teismo išvada, kad A. M. žemės sklypo ribų planas nepažeidžia Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 04 30 nutarimu Nr.316 patvirtintų žemės kadastro nuostatų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos medžiagos yra nustatyta, kad A. M. žemės sklypas persidengia su ieškovės namų valdos žemės sklypu. Todėl rengiant žemės sklypo planą nebuvo įvertinta gretimų valdų išsidėstymas ir jų ribos, tačiau buvo pažymėtas už ieškovės sklypų ribų esančios valdos (duomenys neskelbtini) esamas pastatas. Teismas savo sprendimu konstatavo, kad Kauno m. VK 1979 01 31 sprendimu Nr.35 įteisino iki 1967 m. savavališkai pastatytus namus ir P. K. suteikė 600 kv.m. žemės sklypą. 1995 02 18 P. K. mirė ir ieškovė su trečiaisiais asmenimis palikimą priėmė. Todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 587 str. 5 d. ieškovei ir tretiesiems asmenims visos teisės ir pareigos perėjo nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo 2000-06-28, kaip nurodė teismas. Šią teismo išvadą paneigia ta aplinkybė, kad AB „Komprojektas", parengusi 1995 m. birželio mėn. planą, žemės sklypo Nr.7 naudotoja nurodė E., tačiau neatžymėjo ieškovės esamų pastatų ir neteisingai nustatė faktiškai naudojamos žemės ribą ir su ieškove nesuderino žemės sklypo ribų, tai patvirtina ekspertų išvada, kad nurodytame plane pasirašė ne ieškovė. Tuo pačiu atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 07 17 nutarimu Nr.987 patvirtintos tvarkos 4 p. reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 8 str. ir žemės įstatymo 8 str. nuostatas. Teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės normą, laikė, kad asmenys tik nuosavybės teisėmis valdantys žemės sklypus turi teisę į jų ribų apsaugą. Tuo tarpu, tiek Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 07 17 nutarimas Nr.987, tiek 1992 04 30 Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtinti kadastro nuostatai žemės teisėtais naudotojais laiko ne tik žemės sklypų savininkus, bet ir jų kitus teisėtus naudotojus. Atsakovė, nugriaudama tvorą, pažeidė ieškovės teises, kadangi tiek ieškovės namų valdos techninės apskaitos byloje, tiek VĮ „Registrų centras" Kauno filialo išduotame išraše yra nurodyta, kad tvora (kiemo įrenginiai-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teisėmis. Kauno m. apylinkės teismas 2000 m. kovo 16 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovės gyvenamojo namo laiptai į antrą aukštą yra pastatyti ieškovės naudojamame žemės sklype, todėl nustatant A. M. žemės sklypo ribą ieškovės pastatų užimtoje žemės sklypo dalyje, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įteisinti ar ne, teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad A. M. buvo parduotas jos teisėtai naudojamas žemės sklypas. Pati atsakovė A. M., 2000 m. nagrinėjant bylą, pripažino, kad gyvenamą namą pastatė P. K. ir šio fakto neginčijo. Teismo motyvas, kad nėra ginčo tarp šalių dėl žemės sklypo ribos, neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovė nugriovė tvorą, nustačiusią žemės sklypų ribą ir ją perkėlė į ieškovės žemės sklypo ribas per 0,09 m bei pretenduoja į ieškovės faktiškai naudojamą nuosavybės teisėmis žemės sklypą. Atsakovė A. M., nagrinėjant bylą, teismui padavė ieškinį dėl ieškovės gyvenamojo namo nugriovimo tuo pagrindu, kad ieškovės namas yra jos žemės sklype. Todėl ginčas tarp šalių yra kaip tik dėl žemės sklypų ribos, todėl teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 135, 137 straipsniais, turėjo pasiūlyti tikslinti ieškinio dalyką, o ne formaliai ieškinį atmesti neišsiaiškinus jo esmės. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio reikalavimus, išnagrinėtas aplinkybes vertino vienašališkai ir nesivadovaudamas įstatymu. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė labai dideles bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas, todėl jos turėtų būti sumažintos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 45-46, t.3) atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 02 12 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Kauno apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas ir atmestinas. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja 1996 09 12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr.P19/96-3477 bei Kauno apskrities administracijos valdytojo 1996 08 21 įsakymo Nr.01-3670 priedo 21 punktas, kuriuo leista atsakovei A. M. pirkti 1254 kv.m žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. M. išsiperkant žemės sklypą galiojo Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 07 17 nutarimas Nr.987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos", kurio 4 ir 6 p. nustatyta, kad miestuose privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylos duomenis. Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis buvo naudojamas 1258 kv.m žemes sklypas, 1995 m. atlikus namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) geodezinius matavimus, nustatyta, kad naudojamas 1254 kv.m žemės sklypas. Žemės sklypo ribų planas buvo parengtas ir suderintas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad nei 1996 m. atsakovei A. M. išsiperkant savo naudojamos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nei 2003 m. ieškovei su trečiaisiais asmenimis išsiperkant savąjį ((duomenys neskelbtini)), nebuvo nustatytas joks sklypų persidengimas ar pastatų „įlindimas" į kaimyninį sklypą. Tai nebuvo nustatyta ir civilinės bylos Nr.2-5877/2000, kai buvo leista be atsakovės A. M. sutikimo įteisinti savavališkai pastatytus ieškovės tėvo pastatus, metu bei nėra fiksuota abiejų namų valdų kadastro ir registro bylose ar VĮ „Registrų centras“ dokumentuose, o kol jie nenuginčyti - laikomi teisingais. Be to, šalys patvirtino, kad riba tarp abiejų sklypų nėra pasikeitusi. Todėl atmestinas ieškovės argumentas, jog teismo išvada, kad A. M. žemės sklypo ribų planas nepažeidžia Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 04 30 nutarimu Nr. 316 patvirtintų žemės kadastro nuostatų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 49-54, t.3) atsakovė A. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 02 12 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog 1254 kv.m. žemės sklypą atsakovė būtų valdžiusi neteisėtai. Byloje taip pat nėra duomenų, jog, 1995-1996 m. formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebūtų atsižvelgta į gretimas žemėvaldas. Ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausantys statiniai (duomenys neskelbtini), įteisinti tik 2000 metais, o pats žemės sklypas, kuriame jie stovi, suformuotas ir parduotas tik 2003 metais. Todėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pardavimo momentu ieškovės ir trečiųjų asmenų teisės nebuvo pažeistos, nes tuo metu jokių teisių šių objektų atžvilgiu nei ieškovė, nei tretieji asmenys neturėjo ir negalėjo turėti. Būtent tai ir konstatavo Kauno miesto apylinkės teismas šioje byloje. Jokiuose namų valdų oficialiuose dokumentuose (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose, planuose, Nekilnojamojo turto registro įrašuose ir kt. ) gyvenamojo namo priestato 1a2p „įlindimo" į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ar sklypų persidengimo faktas nebuvo ir nėra nurodytas. Nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais ieškovės argumentas, kad su F. K. nereikėjo derinti gretimų žemės sklypų ribų. Byloje yra pateiktas 1984 m. rugsėjo 20 d. registracijos pažymėjimas Nr.3024, kuriame nurodyta, jog gyvenamasis namas (pastatas), dalis gyvenamojo namo (pastato) (duomenys neskelbtini), remiantis Kauno liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1969 m. spalio 1 d. sprendimu Nr.527, įregistruotas nuosavybės teise K. F., F. vardu. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių statinių nuosavybės teisės įrašai Nekilnojamojo turto registre ieškovės ir trečiųjų asmenų vardu galioja tik nuo 2001 04 17. Jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų plano derinimo momentu (1995 m. birželio mėn.) žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantys statiniai nuosavybės teise būtų priklausę ne K. F., o ieškovei, jos tėvui P. K. ar tretiesiems asmenims, byloje nėra. Vadovaujantis 2000 09 27 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr.02-01-6980, savavališki statiniai P. K. vardu namų valdoje (duomenys neskelbtini), įteisinti tik 2000 09 27. Todėl ieškovės tėvo mirties metu (1995 02 18) statiniai (duomenys neskelbtini), kuriuos galėtų paveldėti ieškovė ir/ar tretieji asmenys, teisiniu požiūriu neegzistavo. Neteisėtai pastatyti statiniai iki jų įteisinimo apskritai nelaikytini nuosavybės ar kitų teisių objektu. Todėl ieškovei pagal 2000 11 07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr.8735 priėmus palikimą, visos teisės ir pareigos statinių atžvilgiu perėjo nuo šių statinių įteisinimo dienos (2000 09 27), o ne nuo tėvo P. K. mirties dienos. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pardavimo metu (1995-1996 m.), ieškovė nebuvo teisėta gretimo žemės sklypo naudotoja. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), iki 2003 10 03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.8031 sudarymo dienos, priklausė valstybei. Ieškovė 1995-1996 m. nebuvo sudariusi nei žemės sklypo nuomos, nei neatlygintino naudojimo (panaudos) ar kitokios sutarties, suteikiančios teisę jai valdyti ir naudoti žemės sklypą. Ieškovė tuo momentu nebuvo priėmusi ir jos tėvo P. K. palikimo. 1995-1996 m. žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), naudojosi apie 10 asmenų. Jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti ieškovę tuo metu turint tokias teises, byloje nėra. Tvora, skirianti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. M.. Tai patvirtina namų valdos, (duomenys neskelbtini), bylos 1984 01 21 įrašas, kuriame nurodyta, kad dalis tvoros yra priskirtina būtent šiai namų valdai. 1990 01 10 susitarimu F. K. atsakovei A. M. pardavė likusią tvoros dalį. Tvoros nuosavybės teisę patvirtina ir 2007 10 09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad kiti statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pastatui - gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini). Jokių ieškovės nuosavybės teisių atsakovė A. M. nepažeidė. Ieškovė nurodo, kad teismas sutinkamai su LR CPK 135 str., 137 str. turėjo pasiūlyti tikslinti ieškinio dalyką, o ne formaliai ieškinį atmesti neišsiaiškinęs jo esmės. Tačiau vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais, būtent ieškovė turėjo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo labiau, jog ieškovę, tiek ruošiant procesinius dokumentus, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, atstovavo advokatas. Teismo priteistos procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduotinų priteisti dydžių (rekomendacijų 8.2 p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismo iš ieškovės priteistos bylinėjimosi ir juridinės pagalbos išlaidos yra visiškai pagrįstos.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, atsakovės atstovai – ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės K. E. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, teisingai taikė materialines bei procesines normas, tinkamai įvertino įrodymus, dėl ko jo priimtas sprendimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nepagrįsta teismo išvada, kad A. M. žemės sklypo ribų planas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 04 30 nutarimu Nr. 316 patvirtintų žemės kadastro nuostatų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Atsakovei A. M. išsiperkant žemės sklypą galiojo Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 07 17 nutarimas Nr.987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos", kurio 4 ir 6 p. nustatyta, kad miestuose privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylos duomenis. Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis buvo naudojamas 1258 kv.m žemes sklypas. 1995 m. atlikus namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) geodezinius matavimus, nustatyta, kad naudojamas 1254 kv.m žemės sklypas. Žemės sklypo ribų planas buvo parengtas ir suderintas teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nei 1996 m. atsakovei A. M. išsiperkant savo naudojamos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nei 2003 m. ieškovei su trečiaisiais asmenimis išsiperkant savąjį (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytas joks sklypų persidengimas ar pastatų „įlindimas" į kaimyninį sklypą. Tai nebuvo nustatyta ir civilinės bylos Nr.2-5877/2000, kai buvo leista be atsakovės A. M. sutikimo įteisinti savavališkai pastatytus ieškovės tėvo pastatus, metu bei nėra fiksuota abiejų namų valdų kadastro ir registro bylose ar VĮ „Registrų centras“ dokumentuose. Kol minėti duomenys nenuginčyti, jie laikomi teisingais.
Atmestinas ir apeliantės teiginys, kad byloje pateikta medžiaga yra nustatyta, jog A. M. žemės sklypas persidengia su ieškovės namų valdos žemės sklypu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo konstatuota, jog sklypai persidengia. Kaip jau buvo nurodyta, jokiuose namų valdų oficialiuose dokumentuose (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose, planuose, Nekilnojamojo turto registro įrašuose ir kt.) žemės sklypų persidengimo faktas nebuvo ir nėra nurodytas. Nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-5877/2000 pagal ieškovės K. E. ieškinį atsakovei A. M. dėl pažeistų teisių atstatymo, ieškovė K. E. pripažino, kad gyvenamasis namas pastatytas ant žemės sklypo ribos (t.1, b.l. 77-78). Ieškovė teigdama, kad žemės sklypai persidengia, remiasi B.Balsevičiaus firmos „Librana“ 2007-05-17 paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad geodezininkui B.Balsevičiui atlikus matavimus nustatyta, kad namo kampas „įlenda“ per 0,09 m į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau remtis vien šiuo paaiškinimu konstatuoti žemės sklypų persidengimo faktą nėra pagrindo. Be to minėtame paaiškinime nurodyta, kad nustatyti netikslumai neviršija leistinų netikslumų.
Apeliantė teigia, kad 1995 02 18 mirė ieškovės tėvas P. K. ir ieškovė su trečiaisiais asmenimis palikimą priėmė, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 587 str. 5 d. ieškovei ir tretiesiems asmenims visos teisės ir pareigos perėjo nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo 2000-06-28, kaip nurodė teismas.
Pripažintina, kad priėmusiam palikimą įpėdiniui pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis nuo palikimo priėmimo momento tampa paveldėto turto savininku: gali jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, išskyrus registruojamas daiktines teises (nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus). Paveldėtos registruotinos daiktinės teisės gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis tik įregistruotos viešame registre. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 1996 m. atsakovei A. M. išsiperkant jos naudojamą žemės sklypą, ieškovė nebuvo gretimo sklypo pastatų savininkė ar teisėta sklypo naudotoja. Nors ieškovė, 1995 m. priėmusi palikimą, faktiškai valdė ir naudojosi statiniais, tačiau laikyti ją teisėta paveldėto turto savininke ar naudotoja nebuvo tam teisinio pagrindo.
Apeliantės teigimu ginčas tarp šalių yra kaip tik dėl žemės sklypų ribos, kadangi atsakovė nugriovė tvorą, nustačiusią žemės sklypų ribą ir ją perkėlė į ieškovės žemės sklypo ribas per 0,09 m bei pretenduoja į ieškovės faktiškai naudojamą nuosavybės teisėmis žemės sklypą, taip pat atsakovė A. M. padavė ieškinį dėl ieškovės gyvenamojo namo nugriovimo tuo pagrindu, kad ieškovės namas yra jos žemės sklype. Todėl pirmosios instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 135, 137 straipsniais, turėjo pasiūlyti tikslinti ieškinio dalyką, o ne formaliai ieškinį atmesti neišsiaiškinus jo esmės.
Vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais, būtent ieškovė turėjo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovę, tiek ruošiant procesinius dokumentus, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, atstovavo advokatai, taigi jai buvo užtikrinta teisinė pagalba, o CPK 135 str. ir 137 str. nuostatos neįpareigoja siūlyti ieškovui tikslinti ieškinio dalyką.
Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat pareiškė reikalavimą peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nurodydama tik, kad bylinėjimosi išlaidas teismas prieteisė nepagrįstai, tačiau nenurodydama, kodėl reikėtų vertinti, jog tokios išlaidos priteistos nepagrįstai.
Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 5000 Lt išlaidų už teisinę pagalbą.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovę atstovavęs advokatas Saulius Brazauskas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 6 val. (t. 1 b.l. 47-48; 107-109; 133-134; 163-164; 181-183; t.3 b.l. 17-22). Pagal minėtas rekomendacijas už atstovavimą teisme advokato užmokestis sudarytų 720 Lt (6 val. x 0,15x 800 Lt (MMA)). Už dokumentų (atsiliepimas į ieškinį, prašymai dėl ekspertizės, sustabdyti bylos nagrinėjimą, dėl dokumentų išreikalavimo) parengimą maksimalus dydis remiantis rekomendacijomis sudarytų 3184 Lt (t.1 b.l. 86-90; 122-123; 131-132; 148-151; 173-174; t.3 b.l. 3). Viso už atstovavimą ir dokumentų parengimą maksimalios išlaidos būtų 3904 Lt. Be to pagal susitarimą su klientu advokatas teikė teisines konsultacijas. Įvertinus advokato atliktą darbą, kad byla yra didelės apimties, jos nagrinėjimas užtruko gana ilgai, o ieškovė reiškė nepagrįstus reikalavimus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagal advokato darbo sąnaudas priteistos 5000 Lt išlaidos už konsultacijas, advokato atstovavimą bylos nagrinėjimo metu ir dokumentų parengimą neviršija rekomenduotinų dydžių. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje nekeistinas.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, o jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. T. K. miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas nekeistinas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinį skundą dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme nepriteistini.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteistinos 1500 Lt jos turėtos išlaidos už teisines paslaugas, o valstybei iš ieškovės priteistinos 8 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 3 d., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K. E. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovei A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1500Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės K. E. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 8 Lt (aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke “Hansabankas”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.