Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Igno Totilo, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-745-1045/2025 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

- teismas nurodęs, kad atsakovas ginčo Bute gyvena labai ilgai (virš 30 metų) ir kad kambarys su balkonu (11,85 m²) yra atsakovo miegamasis, kuriame jis laiko savo daiktus ir leidžia laiką, ir nekonstatavęs, jog objektyviai yra galima kita naudojimosi Butu tvarka, iš esmės suteikė prioritetą atsakovo interesams, faktiškai pripažino atsakovo siekį patenkinti tik jo interesus ir teisę prieštarauti bet kokiems kompromisiniams variantams dėl naudojimosi Butu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) ir faktiškai nustatė aplinkybę, jog be proporcingos žalos Butui (neatlikus rekonstravimo, pertvarkymo ir panašiai) naudojimosi juo tvarkos nustatyti objektyviai neįmanoma;

14.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu neatskleisdamas bylos esmės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti ir nustatyti tokias aplinkybes: dėl galimybės šalims paskirti naudotis nevienodo vertingumo Buto patalpas; dėl būtinybės ir kartu galimybės kuriai nors iš šalių skirti naudotis didesnę Buto dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje; dėl atsakovui mokėtinos 1 500,30 Eur piniginės kompensacijos už ieškovui tenkantį naudotis 4,1675 m² didesnį Buto gyvenamąjį plotą (ne)pakankamumo; dėl teisingos ir (ne)pakankamos piniginės kompensacijos dydžio už ieškovui naudojimui tenkančią didesnį Buto dal nustatymo teismo iniciatyva; dėl galimybės nukrypti nuo taisyklės, kad naudojimui tenkančios daikto dalys turi kaip įmanoma atitikti turimas idealiąsias dalis motyvuojant kitokį tvarkos nustatymo būdą; dėl Buto balkono ir rūsio naudojimosi tvarkos; dėl objektyvios galimybės nustatyti bet kokią kitą naudojimosi Butu tvarką, kuri užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, užkirstų kelią ginčų kilimui ateityje, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, teisėtumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus; dėl galimo atsakovo piktnaudžiavimo esama padėtimi sutinkant perduoti raktus ir dokumentaciją po naudojimosi tvarkos nustatymo; dėl atsakovo naudojimosi ieškovui priklausančia Buto dalimi nuo 2024-02-07 ieškovui nemokant piniginės kompensacijos ir neįleidimo į Butą; dėl kitų galimų alternatyvių ginčo sprendimų būdų: 1) ieškovas nuperka iš atsakovo 8,5150 m² bendro naudojimo patalpų už 31 590,65 Eur (8,5150 m² x 3 710 Eur/1 m²), tada prašoma nustatyti naudojimosi Butu tvarka atitiks bendratučių dalis nuosavybėje ir papildoma piniginė kompensacija atsakovui nebūtų mokama; 2) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai atsakovas sumoka ieškovui 46 783,10 Eur kompensaciją (12,61 m² x 3 710 Eur/1 m²) ir iekšovui tenka visas Butas, arba kai ieškovas sumoka atsakovui 140 349,30 Eur kompensaciją (37,83 m² x 3 710 Eur/1 m²) ir visas Butas tenka ieškovui.

16.5. Bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai, nes, priešingai nei bando įrodyti apeliantas, šioje byloje nesąžiningai elgėsi būtent jis, nes darė tiesioginį spaudimą atsakovui, kad jis sutiktų parduoti atsakovui jo turimą 1/4 dalį Buto nupirkti už daugiau nei 46 000 Eur (ženkliai didesnę sumą, nei jis šią Buto dalį įsigijo iš varžytynių), nors žinojo, kad atsakovas yra nepasiturintis pensininkas ir ginčo Butas yra jo vienintelė nuolatinė gyvenamoji vieta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuo 2024-02-09 nuosavybės teise priklauso ¼ Buto dalis Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ¾ minėto buto dalys pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir paveldėjimo teisės liudijimą. Tarp bendraturčių naudojimosi Butu tvarka nenusistovėjusi ir nenustatyta.

21. Pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos projektą, šalys naudotųsi tokiomis Buto dalimis: 1) ieškovas – 11,85 m² ploto kambariu, Buto plane pažymėtu indeksu 20-4, ir balkonu, į kurį galima patekti iš šio kambario; 2) atsakovas – 18,88 m² kambariu, Buto plane pažymėtu indeksu 20-3, ir 1,16 m² buitine patalpa, Buto plane pažymėta indeksu 20-5, bei 2,52 m² rūsiu, plane pažymėtu indeksu P-18; 3) Buto patalpomis, pažymėtomis indeksais 20-1 (6,45 m² ploto koridoriumi), 20-2 (8,21 m² ploto virtuve), 20-6 (2,71 m² ploto vonia) ir 20-7 (1,21 m² ploto tualetu) ieškovas ir atsakovas naudotųsi bendrai. Ieškovas sutinka sumokėti atsakovui 1 500,30 Eur kompensaciją už naudojimąsi Buto papildomu gyvenamuoju 4,1675 m² plotu.

22. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo prašoma patvirtinti naudojimosi Butu tvarka, pasiūlė tokią naudojimosi Butu tvarką: 1) atsakovas naudojasi 11,85 m² ploto patalpa (kambariu), Buto plane pažymėta indeksu 20-4; 2) atsakovas naudojasi buto priklausiniu balkonu; 3) atsakovas naudojasi Buto patalpomis, Buto plane pažymėtomis indeksais 20-2 (8,21 m² ploto virtuve); 20-6 (m² m ploto vonia) ir 20-7 (1,21 m² ploto tualetu); 4) ieškovas naudojasi Buto priklausiniu – rūsiu; 5) ieškovas naudojasi jam priklausančia 7,68 m² m ploto patalpos (kambario), Buto plane pažymėto indeksu 20-3, dalimi, kuri atitveriama stumdoma sistema; 6) ieškovas izoliuotai naudojasi 1,16 m² ploto patalpa (buitine patalpa), Buto plane pažymėtą indeksu 20-5; 7) Buto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-1 (6,42 m²ploto koridoriumi), šalys naudojasi bendrai.

Dėl Buto naudojimosi tvarkos nustatymo (ne)galimumo

24. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (LAT 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

25. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (LAT 2020-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).

26. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (LAT 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

27. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (LAT 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (LAT 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

29. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (LAT 2003-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo ieškinį dėl naudojimosi Butu tvarkos nustatymo argumentuoja tuo, kad teismas neatsižvelgė į LAT praktiką, pagal kurią teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus, taip pat spręsti dėl piniginės kompensacijos dydžio nustatymo, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Teisėjų kolegija tokiems apelianto pateiktiems argumentais nepritaria žemiau pateiktų argumentų pagrindu.

32. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nekilnojamojo daikto bendraturčiai, bet ne teismas, turi teisę rengti bendrosios dalinės nuosavybės teisės naudojimosi tvarkos projektus. Kaip minėta tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra tik spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką, tačiau teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija (LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto Buto naudojimosi tvarkos projektą, negali sutikti su argumentu, kad minėtas projektas tik nevisiškai neatitinka daikto, esančio bendrąją daline nuosavybe naudojimosi modelio, pagal kurį savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje, už nelygiaverčią naudojimosi tvarką asmeniui sumokant tam tikrą kompensaciją, kas, pagal apelianto nurodytą kasacinio teismo praktiką, nėra laikytina netinkama naudojimosi tvarka (LAT 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

34. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo 49-50 punktuose pateikti argumentai, priešingai nei nurodo apeliantas, rodo ne tai, kad jo pateiktas Buto naudojimosi tvarkos projektas nevisiškai neatitinka daikto, esančio bendrąją daline nuosavybe, naudojimosi modelio, o tai, jog šis pateiktas projektas iš esmės yra ydingas.

35. Apelianto pateikto Buto naudojimosi tvarkos projekto ydingumą, kolegijos vertinimu, patvirtina aplinkybė, kad apeliantas, prašydamas leisti jam naudotis izoliuotu kambariu su balkonu, neatsižvelgė į svarbią šiai bylai aplinkybę, jog atsakovas, kuris yra ¾ Buto dalių savininkas, ginčo Bute gyvena virš 30 metų, nurodytas kambarys yra pagrindinis jo gyvenamasis kambarys, kuriame jis praleidžia daugiausia laiko, laiko pagrindinius asmeninius poreikius tenkinančius daiktus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstatama, kad nustatant bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo tvarką reikia atsižvelgti ir į faktinį nuosavybės teisių stabilumo kriterijų (LAT 2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga) (Teismų praktika Nr. 52).

36. Apelianto pateikto Buto naudojimosi tvarkos projekto ydingumo negali paneigti ta aplinkybė, kad apeliantas, prašydamas leisti jam naudotis izoliuotu kambariu su balkonu ir kartu su atsakovu bendrai naudotis virtuve, koridoriumi, vonia ir tualetu, t. y. didesne dalimi, nei priklausytų pagal turimą nuosavybės teisės dalį, už tai atsakovui pasiūlė sumokėti 1 500,30 Eur kompensaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nevertinant kitų aspektų, pagal bylos duomenis kompensacijos dydis nepagrįstas objektyviais skaičiavimais. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, nėra aišku kokiu pagrindu ir kokiais faktiniais duomenimis remdamasis apeliantas apskaičiavo, kad už jam tenkantį 4,1675 m² didesnio gyvenamojo ploto dalį 1 m² kaina yra 6 Eur. Piniginės kompensacijos skaičiavimas susiejant jos dydį su atsakovo gyvenimo trukme, nustatyta paties apelianto, apskritai yra neetiškas. Šios apskaičiuotos kompensacijos sumos dydžiui įtakos neturi ir apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis atsisako savo turimo rūsio ir buitinės patalpos dalies, už tai apeliantui paliekant balkoną, į kurį patenkama per jam naudojimuisi tenkantį kambarį. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad tiek rūsys, tiek ir balkonas yra bendro naudojimo patalpos, priklausančios abiem bendraturčiams, todėl apeliantas turi teisę atsisakyti savo teisės naudotis rūsiu, bet neturi teisės nuspręsti už atsakovą, kad šis nesinaudotų balkonu, nes, kaip nustatyta iš nagrinėjamos bylos duomenų, atsakovas nesutiko atsisakyti savo teisės naudotis balkonu, kurį jis daug metų naudojo gyvendamas šeimos namuose ir savo lėšomis suremontavo.

37. Apelianto sutikimas nupirkti iš atsakovo 8,5150 m² Buto bendro naudojimo patalpų už 31 590,65 Eur (8,5150 m² x 3 710 Eur/1 m²), po ko šalių turimos bendro turto dalys atitiktų apelianto prašomą nustatyti naudojimosi Butu tvarką ir piniginė kompensacija atsakovui nebūtų mokama, nesudaro pagrindo spręsti apie naudojimosi Butu tvarkos tinkamumą, nes perleidžiant nuosavybės teisės dalį reikia ne tik apelianto noro (sutikimo) pirkti atsakovui priklausančią Buto dalį, bet ir atsakovo sutikimo laisva valia jį perleisti sutartomis sąlygomis, o, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, atsakovas su tokiu apelianto pasiūlymu nesutiko.

38. Pirmosios instancijos teismas kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų įvertino ir atsakovo byloje pateiktą Buto naudojimosi tvarkos projektą, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kadangi atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neapskundė, apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.

39. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad apeliantas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo tik nedidelę Buto dalį (12,61 m²), kad Butas yra sąlyginai nedidelio ploto (50,44 m²), kad šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, kad atsakovas nuosavybės teise valdo daug didesnę Buto dalį (37,83 m²), kad Butas buvo (yra) atsakovo šeimos namai, kuriuose jis su sutuoktine, o vėliau – vienas, gyvena ilgą laiką (virš 30 metų) ir kito gyvenamojo ploto neturi, kad atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, o iš varžytinių įsigydamas tik nedidelę dalį buto, kuriame gyvena daug didesnę buto dalį valdantis bendraturtis, rizikavo, jog gali nebūti galimybės šia Buto dalimi naudotis natūra, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių nustatyti naudojimosi Butu tvarką pagal šalių turimas nuosavybės dalis be neproporcingos žalos turto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisių ir teisėtų interesų nėra realios galimybės.

40. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto ieškinį dėl Buto naudojimosi tvarkos nustatymo CK 4.81 straipsnio pagrindu. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, jei bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimo

41. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstai ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas byloje nenagrinėjo klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalinimo (ne)galimumo.

42. Kaip minėta, bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką CK 4.81 straipsnio pagrindu. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas yra įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o kitais atvejais – vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

43. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Galimybės taikyti daikto atidalijimą natūra nebuvimas bei sąlygų taikyti išimtinį atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją pinigais išpildymas suponuoja prielaidas riboti bendraturčio nuosavybės teisę; jos ribojimas iš esmės neišvengiamas esant šalių ginčui, kurį teismas turi spręsti vadovaudamasis proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT 2022-03-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 ir 40 punktai).

44. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą tarp bendraturčių nustatyti naudojimosi Butu tvarką pagal jų pateiktus projektus CK 4.81 straipsnio pagrindu nenustatęs tam būtinų sąlygų.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs, jog pagal šalių pateiktus projektus nėra galimybės nustatyti naudojimosi ginčo Butu tvarkos, nenagrinėjo klausimo dėl kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, numatyto CK 4.80 straipsnyje (atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės), nepaisant to, kad tiek apeliantas, tiek ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pateikę savo pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės išmokant tam tikro dydžio pinigines komepnsacijas, taigi, ginčo šalys negavo procesinio teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

46. Apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad jo turimos Buto nuosavybės dalies (12,61 m²) neužtenka norint ginčą Butą pertvarkyti į du atskirus butus, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto ,,Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ patvirtintas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatas, minimalus plotas, būtinas būsto (buto) suformavimui yra 20 m².

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus duomenis turėjo galimybes nustatyti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą, ar nėra sąlygų bendraturčius atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės vienam iš jų išmokant realią Buto rinkos kainą atitinkančią piniginę komepnsaciją, jei jau nėra galimybės nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, ir taip iš esmės išspręsti šalių ginčą.

48. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą išspręsti šalių ginčą, turėjo teisę ir pareigą pasiūlyti bylos šalims pateikti įrodymus apie ginčo Buto rinkos vertę (CPK 178 straipsnis), jei šalys pačios netinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą, ar spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo ginčo Buto rinkos vertei nustatyti (CPK 212 straipsnis), taip siekiant nuspręsti dėl realios kompensacijos dydžio vienai iš šalių priteisimo. 2023-08-30 Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta Buto vertė buvo prieš dvejus metus, todėl ji neįrodo realios Buto rinkos vertės aktualiu šiai bylai laikotarpiu.

49. Remdamasi išdėstytais argumetais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo ištirtos ir įvertintos aukščiau aptartos esminės ginčo aplinkybės, dėl to liko neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti ir įvertinti pirmiau nutartyje nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas byloje pareikštų reikalavimų tinkamam išnagrinėjimui.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

50. Vienas iš apelianto pateikto apeliacinio skundo motyvų yra ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus jo byloje pareikštus reikalavimus, kurių negalima išskirti CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, dėl ko tai turi būti pripažinta absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimu pagrindu, numatytu CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Apelianto nuomone, minimą absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė tokių jo byloje pareikštų savarankiškų reikalavimų – įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje perduoti ieškovui Buto įėjimo durų raktus ir šio Buto kadastrinių matavimų bylos kopiją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo sprendimu (jo motyvais), su tokiais nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

51. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neišsprendė minėtų ieškinio reikalavimų, nes, kaip matyti iš teismo sprendimo motyvų, teismas juos vertino išvestiniais reikalavimais, spręstinais iš esmės tik išsprendus pagrindinį materialinį teisinį reikalavimą dėl naudojimosi Butu tvarkos nustatymo, kuris, minėta, pagrįstai atmestas (pirmosios instancijos teismo sprendimo 54 punktas).

52. Kita vertus, jei paminėtus reikalavimus vertinti ir kaip savarankiškais materialiniais teisiniais reikalavimus, kurie liko neišspręsti, nebūtų pagrindo pripažinti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nes šiuos reikalavimus, priešingai nei nurodo apeliantas, galima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, todėl jie galėtų būti grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pažymėtina, kad apeliantas, kaip Buto bendraturtis, turi teisę kreiptis į valstybės įmonę ,,Registrų centrą“ ir gauti Buto kadastrinių matavimų bylos kopiją, o ne reikalauti, kad ją gautų (parengtų) atsakovas.

53. Sutiktina, kad apeliantas, kaip ginčo Buto bendraturtis turi teisę valdyti ir naudoti jam priklausančią Buto dalį (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, CK 4.75 straipsnio 1 dalis), įskaitant ir turėti įėjimo į Butą raktus.

54. Visgi kasacinis teismas yra pasisakęs, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves (LAT 2015-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

55. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo Butas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta, priešingai nei apelianto, kuris turi kitą gyvenamąją vietą, į konfliktiškus šalius santykius bei tai, kad šalių ginčas dėl naudojimosi Butu tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra galutinai išspręstas, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima vienareikšmiškai spręsti, ar raktų reikalavimas iš atsakovo apeliantui tikrai yra savalaikis ir aktualus, nes kol neaiški galutinė bylos baigtis tenkinus tokį reikalavimą yra didelė titkimybė, jog tarp šalių kils dar dažnesni ir aštresni interesų konfliktai, nes šalims, sprendžiant pagal bylos eigoje užfiksuotus duomenis, konfliktų nepavyksta sureguliuoti taip, kad būtų pasiektas kompromisas.

56. Kadangi teisėjų kolegija nusprendė, kad yra pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl bylos esmės neatskleidimo, tai pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas bylą iš naujo turės pareigą svarstyti ir šiuos du reikalavimus, todėl kiti argumentai, susiję su minėtais dviem neišspręstais reikalavimais, tampa neaktualūs.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų koelgija panaikina apskųsta teismo sprendimą ir perduoda pirmosiosinstancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatske;lista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apelaicinės instancijos teisme (CPK 327 striapsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). gi apeliacinės instancijos teismo nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai nurodyti šios nutarties 45-46 punktuose, negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, o šalys, nesutikdamos su byloje priimtu teismo procesiniu sprendimu, prarastų galimybę pasinaudoti apeliacijos teise, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

58. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008, 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

59. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (LAT 2018-07-04 nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

60. Panaikinus sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straispnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-24 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.