Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1044-1130/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-26
Bylos Nr.
eII-1044-1130/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01016-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pažeidėjas
C. W.
Kategorijos
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1044-1130/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01016-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 17.11.4.1; 17.11.4.2; 22.10.4
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2025 m. rugsėjo 26 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui C. W. (C. W.) ir jo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

vertėjaujant Jūratei Kajokaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo C. W. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12994-2025 (ROIK: 25270587238) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiasis tyrėjas 2025 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo C. W. (toliau – ir Pareiškėjas) paskirta galutinė nuobauda – 490 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių, už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą. C. W. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, dalyvavo nelegaliose lenktynėse, tai yra gatvėje garsiniu signalu įspėjo kitą lenktynių dalyvį apie lenktynių pradžią, smarkiai didindamas greitį, manevruodamas tarp automobilių nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų, keisdamas eismo juostas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptis. Tokiu būdu savo pavojingu elgesiu demonstravo išskirtinumą, nepagarbą kitiems automobilių vairuotojams ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams bei nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo ir kitu žmonių sveikatai ar net gyvybei, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 4, 5, 9. 82.1, 81, punktus.

C. W. padavė teismui skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą pakeisti - nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (dvi veikos) ir dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo arba netenkinus pirmojo prašymo, skundžiamą nutarimą pakeisti iš dalies - už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei paskirta Institucijos Nutarimu. Skunde nurodo, kad nėra ginčo, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo transporto priemonę, tačiau nesutinka su Institucijos padaryta išvada, jog automobilis kelyje buvo vairuojamas chuliganiškai. Neturėjo motyvo viešai demonstruoti visuomenės negerbimą, šiurkščiai pažeidinėti viešąją tvarką ar nusistovėjusias taisykles. Nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Bylos nagrinėjimas neteismine tvarka vyko greitai, pareigūnas visiškai nebuvo suinteresuotas išsamiai išnagrinėti bylą. Skundžiamas Nutarimas be jokios motyvacijos. Nurodoma, kad pripažįstant jį kaltu remiamasi tarnybiniu pranešimu ir filmuota medžiaga. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad būtina ne tik išvardinti įrodymus, bet ir pagrįsti ką įrodo atitinkamas įrodymas. Institucija, turėdama įstatymais jai suteiktą kompetenciją nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir griežtų sankcijų už aptariamą nusižengimą pobūdis grindžia Institucijos pareigą bylą nagrinėti ne atmestinai, formaliai. ANK 618 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nutarime turi būti išdėstytos, kas buvo iš dalies padaryta, ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Kad skundžiamas Nutarimas priimtas šabloniškai, atsainiai išnagrinėjus bylą, rodo, kad jame paminimas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nors jis administracinių nusižengimų bylų nenagrinėja kone 20 metų. daugybė gramatinių klaidų, pabrėžiama, kad „veiksmas vyko kelyje kur maksimalus leistinas grietis yra žymiai didesnis negu kituose keliuose“. Pastebėtina, kad Geležinio Vilko g. dalyje, kurioje jis važiavo, maksimalus leistinas greitis 60 km/val. Daugelyje Vilniaus miesto gatvių maksimalus leistinas greitis yra 50 km/val., tad negalima būtų sutikti, kad kelyje, kuriame jis važiavo, buvo žymiai didesnis nei kitose Vilniaus miesto gatvėse. Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo Nutarimo negalima suprasti su kuriuo (-iais) administracinio nusižengimo protokole išvardintais KET yra susietas ne tik ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, bet ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytas nusižengimas. Nuorodos į KET 4, 5 ir 9 punktus, nurodytos bendro pobūdžio taisyklės, būdingos apskritai kiekvienam vairuotojui, dalyvaujančiam eisme ir kiekvienam eismo atvejui. Kaip suprantama pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jis yra patrauktas už vieną iš alternatyvių veikų - vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Jo vairavimas „nelegaliose lenktynėse“ pasireiškė tuo, kad „gatvėje garsiniu signalu įspėjo kitų lenktynių dalyvį apie lenktynių pradžią“. Toliau, kaip suprantama už skundžiamame nurodytus kitus veiksmus „keisdamas eismo juostas neįsitikino, kad tai daryti saugu, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptis“ yra patrauktas jau už kitą ANK 420 straipsnio 1 dalyje vieną iš nurodytų alternatyvių veikų - pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas. Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad „manevruodamas tarp automobilių nerodė atitinkamo krypties posūkio signalų“, inkriminuoti KET 82.2 ir 81 punktų pažeidimai ir už tai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nes šioje normoje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Negalima tokia situacija, kai asmuo patraukiamas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (dvi veikas), dar už tuos pačius neva padarytus veiksmus patraukti ir pagal kitą straipsnį. Asmenų dvigubas baudimas (non bis in idem) administracinių nusižengimų teisėje negalimas. Kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, aiškiai nesuprato, kuo yra kaltinamas. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nelabai suprato kas tas chuliganiškas vairavimas ir pasakė, kad jeigu pareigūnams atrodo, kad jis važiuodamas pažeidė KET yra nusižengimas, jis jį priima ir prašo griežtai nebausti, bet kai gavo skundžiamą nutarimą, liko apstulbęs. Nubaustas kone kriminaline bausme, neparodant jam jokių jo kaltės įrodymų. Skundžiamame nurodyta, kad jo kaltė grindžiama filmuota medžiaga. Jam ji nebuvo parodyta. 2025 m. balandžio 18 d. apie 00 vai. 27 min., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, vairavo automobilį, važiavo namo. Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad privertė kitus eismo dalyvius stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tačiau nenurodyti jokie eismo dalyviai, kuriems savo vairavimu neva sukėlė pavojingą situaciją. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, šalia alternatyvių požymių - pavojaus sukėlimo eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, būtina nustatyti būtinąjį požymį - chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Taigi, chuliganiškas vairavimas reikalauja ne tik KET pažeidimo fakto, kas beje šioje byloje nėra nurodyta, ir pavojaus sukėlimo, bet ir aiškaus viešosios tvarkos pažeidimo, nukreipto į aplinkinių negerbimą, moralės ir elgesio normų niekinimą, arba iššūkio visuomenei demonstravimo. Chuliganiškoms paskatoms konstatuoti būtina nustatyti veiksmų demonstratyvumą, t. y. kad elgesys būtų nukreiptas į aplinkinius, matomas viešumoje, kad būtų konfliktas su bendrosiomis visuomenės elgesio normomis, kad elgesys būtų tyčinis, su tikslu parodyti niekinimą ar iššūkį visuomenei. Kaip supranta, jo vairavimą matė policijos pareigūnai, tačiau, chuliganiškos paskatos negali būti preziumuojamos remiantis vien tuo, kad vairavimą matė aplinkiniai. Neturėjo motyvo viešai demonstruoti visuomenės negerbimą, šiurkščiai pažeidinėti viešąją tvarką ar nusistovėjusias taisykles. Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos yra vertinamojo pobūdžio objektyvusis nusižengimo požymis, pripažįstant tokias administracinio nusižengimo padarymą lėmusias paskatas būtina įrodyti, kad buvo siekiama veikti įžūliai, priešpastatyti save visuomenei. Tokio momento, jo veikoje nebuvo. Nesiekė ne prieš nieką pasirodyti ir juo labiau kažką įsivaizduojamo pažeminti. Byloje nėra jokių duomenų, kad kažkas pasijautė įžeistas, pažemintas, sumenkintas, išsigandęs dėl savo saugumo, šokiruotas, pasipiktinęs. Remiantis aukščiau išdėstytu, jam iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, turi būti nutraukta nesant jo veiksmuose šių administracinių nusižengimų sudėties. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Jeigu Teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą, manytų, kad jis klysta ir jo veiksmai įvertinti ir kvalifikuoti tinkamai, prašo Teismo, visapusiškai išnagrinėti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo jo atžvilgiu. Skundžiamas Nutarimas formalus. Iš ginčijamo Nutarimo turinio matoma, kad Institucija nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatė ir sunkinančių. Toliau Institucija nevertino jokių nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių. Institucija aiškiais argumentais, kurie paskatino ją priimti tokį sprendimą, nepagrindė kokios jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Institucijai neleido spręsti, kad jo atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus apribojimų terminus nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai už padarytą pažeidimą. Institucija visiškai neatsižvelgė į jo teigiamą socialinį ir profesinį portretą, kurie patvirtina, kad padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, o ne sistemingas ar dėsningas. Tokiu būdu pažeistas individualizavimo principas. Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant šios normos taikymo klausimą. Teismo prašo susipažinti su pateiktomis charakteristikomis bei dokumentais, kurie pagrindžia jo atsakingą elgesį visuomenėje, šeimos situaciją ir socialinius ryšius. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po vertinamo administracinio nusižengimo padarymo būtų vėl pažeidęs KET. Nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (nebuvo užfiksuotas neblaivus viešoje vietoje, netriukšmavo, nesikeikė, nesikabinėjo prie žmonių). Apskritai, duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis byloje nėra. Nėra ir nebuvo kaltinamasis jokioje baudžiamojoje byloje, civiliniu atsakovu civilinėje byloje ar liudytoju bet kurios kategorijos byloje, o tai rodo, kad nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Neteistas ir nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu. Anksčiau niekada nebuvo trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už analogiškus nusižengimus nei Lietuvoje, nei Vokietijoje. Administracinių nusižengimų registro išraše tokių duomenų nėra. Yra baustas už kelis KET pažeidimus. Be kita ko, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ankstesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumai už KET pažeidimus negali būti kliūtimi skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Yra studentas, studijuoja (duomenys neskelbtini), mokosi gerai, yra teigiamai charakterizuojamas, gyvendamas Vokietijoje daug savanoriavo (įrodymus pateiks teisme). Institucija nevertino administracinio poveikio priemonės skyrimo teisingumo ir proporcingumo požiūriu ir neatsižvelgė į būtinybę turėti teisę vairuoti. Teisė vairuoti jam reikalinga vykimui į paskaitas, kurios vyksta kiekvieną dieną (įrodymai pridedami) bei grįžimui namo į Vokietiją. Mokslai yra mokami ir juos apmoka tėvai.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Nusižengimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Šiuo atveju įvertinus pažeidėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes skundžiamu nutarimu buvo teisingai nustatyta, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad atsižvelgus į visas padaryto nusižengimo aplinkybes, Pareiškėjui atimta teisė vairuoti transporto priemones arti minimaliam sankcijoje numatytam terminui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu C. W. paaiškino, kad važiavo namo iš draugo J. K. namų, važiavo Geležinio Vilko gatve, viskas buvo normalu, kaip įprasta, važiavo neviršydamas leistino greičio. Ten buvo greičio kamera, buvo vidutinio greičio matuoklis, tuo metu šalia jo arba šiek tiek už jo važiavo kitas automobilis. Kai baigėsi greičio kamerų zona šiek tiek padidino greitį, nes norėjo greičiau parvežti draugą ir pats grįžti namo, nes kitą dieną jam turėjo būti egzaminas. Nėra tikras, kokiu greičiu važiavo. Neužilgo, kai pagreitino, patikrino akląją zoną ir gal po 20-30s. pamatė, kad už jo greitai artinasi policijos automobilis. Parodė šviesos signalą ir sustojo dešinėje, kur saugu. Nesutiko su tuo, ką sakė pareigūnai. Nebuvo jokio aiškaus garso signalo, kurį būtų girdėjęs. Jokiuose renginiuose su automobiliais nedalyvauja, lenktynėse nedalyvavo. Retai susitinka su grupele draugų pasikalbėti.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. T. parodė, kad patruliavo kartu su specialistu M. K., buvo vykdomos prevencinės akcijos dėl lenktynių Vilniaus mieste. Pareigūnai dirbo su tikslu kontroliuoti, užfiksuoti kas lenktyniauja gatvėse, fiksuoti chuliganiško, pavojingo vairavimo atvejus. Buvo nurodyti taškai kur renkasi automobiliai, kur jie bus. Važiuojant Geležinio Vilko gatve, priekyje jų gal už 50 metrų važiavo automobilis BMW, kitas automobilis buvo Audi baltos spalvos. Kolega buvo pravėręs langą ir išgirdo garsinį signalą, kad vienas iš vairuotojų duoda signalą pradėti lenktynes. Po to jie dideliu greičiu pradėjo nuo pareigūnų tolti, manevruoti, lenktyniauti. Minėti automobiliai važiavo greta vienas kito iki tol, kol atsirado daugiau eismo juostų, atsirado galimybė jiems manevruoti tarp automobilių. Stengėsi juos pavyti, tačiau iš karto to padaryti nepavyko, jų automobilio galimybės to neleido. Automobiliai važiavo virš 200 km/val., jie patys viršijo greitį, bet net nepriartėjo prie jų. Juos stabdyti pradėjo Geležinio Vilko gatvėje, netoli Ukmergės gatvės, nes vienas automobilis nusuko į vieną pusę, kitas į kitą. Pavyko sustabdyti tik pareiškėjo automobilį. Jam išaiškino, dėl ko jį sustabdė, jis nieko neaiškino, kodėl taip važiavo, kodėl taip darė. Lenktyniaudami jie tarpusavyje manevravo tarp automobilių, kelis kartus matė, kaip užkirto kelią kitiems automobiliams, kurie buvo priversti stabdyti, vengti kontakto. Mažiausiai du kartus matė, kad buvo sudarytos avarinės situacijos, jis rikiuodamasis neįsitikino, kad yra saugu, dideliu greičiu apvažiuodamas užkirto kelią kitam automobiliui, automobilis keitė kryptį iš vienos juostos į kitą. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, paaiškino, matosi, kad atsiranda trys ar keturios juostos ir automobiliai pradeda manevruoti. Jis priėjo prie vairuotojo, pirmas pradėjo bendrauti su vairuotoju.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad važiuojant Geležinio Vilko gatve pastebėjo porą automobilių, kurie stipriai viršijo greitį ir nuo Geležinio Vilko - Mokslininkų sankryžos stipriai akceleravo ir nuvažiavo Geležinio Vilko gatve link centro. Jie bandė kažkokiu būdu tą užkirsti, bet jų automobilis ne toks greitas ir nesugebėjo jų pavyti tam, kad įjungti švyturėlius, duoti signalą, kad sustotų. Jie važiavo gerokai virš 200 km/val., bet jų negalėjo pavyti. Bandymas juos prisivyti truko apie 2-2,5 km. Siekiant neišgąsdinti, stabdyti tik priartėjus, užkardyti priekyje vykstančius veiksmus jie švyturėlių nejungė, tuo metu buvo visiškai tuščia gatvė, ten nėra šoninių kelių. Geležinio Vilko gatve priartėjo prie Kazlausko gatvės, ten yra atkarpinis greičio matuoklis, toje vietoje jie priartėjo prie tų automobilių, kadangi ten greičio matuoklis, jie važiavo 50 km/val. greičiu, pareigūnai taip pat, tada jie priartėjo gerokai arčiau, gal 30-40 metrų už jų. Baigiant privažiuoti tą vietą, kur baigiasi atkarpinis matavimas, jis išgirdo, kad kažkuris iš vairuotojų signalizuoja keletą kartų garsiniu signalu, po to jie vėl stipriai akceleravo ir nuvažiavo Geležinio Vilko gatve link centro. Jie vėl bandė juos pasivyti, įsijungė švyturėlius, važiavo labai greitai, bet jie vis tolo ir sulėtino greitį tik ties Geležinio Vilko – Žalgirio sankryža, toje vietoje šiek tiek priartėjo ir ieškojo vietos, kur saugiai juos sustabdyti. Saltoniškių sankryžoje vienas pasuko į dešinę, kitas į kairę. Automobilis, kuris pasuko į kairę, buvo lietuviškais numeriais, tikėjosi, kad jis bus užfiksuotas vaizdo stebėjimo įranga, todėl pasirinko stabdyti automobilį su vokiškais numeriais, kuris pasuko į dešinę, nes jį būtų sudėtingiau identifikuoti. Abu su kolega bendravo su vairuotoju. Vairuotojo pozicija buvo nepasakoti kas įvyko. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, paaiškino, kad matosi, kai automobiliai jau posūkyje, vienas paskui kitą važiuoja. Matosi ta vieta, kai jie energingai pajudėjo nuo sankryžos, kai jie suprato, kad kažkas čia bus negerai. Matosi, kaip jie bando juos prisivyti, greitis primažintas, kadangi yra kitų automobilių. Kuris automobilis, kurioje pusėje buvo, dabar nepasakys. Matosi, kaip automobiliai važiuoja vienas šalia kito, vienas Audi, kitas BMW. Jie patys žiūrėjo vaizdo įrašą, bet jame nesigirdi signalo. Jis buvo su Body kamera. Matosi kiti automobiliai, kurie važiuoja lėtesniu greičiu. Matosi, kaip jie sprendžia, kad jau reikėtų juos stabdyti, nes čia kaip ir saugi vieta, jų švyturėliai įjungti ir vienas nusuka į kairę, o kitas į dešinę. Jeigu neklysta, automobilyje jie buvo keturiese, pora panelių ir dar vaikinas, tai kėlė pavojų ne tik aplinkiniams, bet ir savo keleiviams. Keleivių asmenybės nebuvo nustatytos. Merginos, jis girdėjo, kad kalbėjo lietuviškai, o vaikinas ne lietuvis.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad C. W. yra jo draugas. Važiavo iš jo (J. K.) namų, klausėsi muzikos, su draugais sėdėjo automobilyje. Toje vietoje, kur juos sustabdė policija, prieš sustabdymą pajuto, kad C. pagreitėjo, bet į tai nekreipė dėmesio ir važiavo toliau. Jis sėdėjo gale, už C.. Tuo metu iš galo pastebėjo švyturėlius ir teko sustoti. Kai C. pagreitino, šalia jo buvo kitas automobilis, bet tai nebuvo toks dalykas, kad jie jį matytų labai susikoncentravę, jokio pypsenimo nebuvo, tiesiog jie pajudėjo, gal padidėjo greitis, bet nebuvo jokio lenktyniavimo. Negali pasakyti, koks šalia buvo kitas automobilis. Iš to ką jis matė, nebuvo tokio momento, kad jie sukeltų kitam automobiliui pavojų. Garso signalo nebuvo. Žino, koks renginys tą vakarą vyko, galvojo gal tai susiję, tačiau tame renginyje nebuvo, buvo namuose. Jis vairuoja elektromobilį, tai nevažiuoja į lenktynes.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų.

ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad C. W. padarė nurodytus administracinius nusižengimus, todėl pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 417 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai.

C. W. nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, dalyvavo nelegaliose lenktynėse, tai yra gatvėje garsiniu signalu įspėjo kitą lenktynių dalyvį apie lenktynių pradžią, smarkiai didindamas greitį, manevruodamas tarp automobilių nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų, keisdamas eismo juostas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptis. Tokiu būdu savo pavojingu elgesiu demonstravo išskirtinumą, nepagarbą kitiems automobilių vairuotojams ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams bei nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo ir kitu žmonių sveikatai ar net gyvybei.

Šioje byloje ginčas tiek dėl pačių nusižengimų padarymo fakto, tiek dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones). Skundu prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba netenkinus pirmojo prašymo, skundžiamą nutarimą pakeisti iš dalies - už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei paskirta Institucijos Nutarimu.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų – policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie, apklausiami teismo posėdžio metu, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Posėdžio metu apklausti pareigūnai nurodė, kad važiuojant Geležinio Vilko gatve, priekyje jų gal už 50 metrų važiavo automobilis BMW, kitas automobilis buvo Audi baltos spalvos. BMW ir Audi automobiliai važiavo greta vienas kito iki tol, kol atsirado daugiau eismo juostų, atsirado galimybė jiems manevruoti tarp automobilių. Pareigūnai stengėsi juos pavyti, tačiau iš karto to padaryti nepavyko, nes jų automobilio galimybės to neleido. Automobiliai važiavo virš 200 km/val., patys pareigūnai viršijo greitį, bet net nepriartėjo prie jų. Bandymas juos prisivyti truko apie 2-2,5 km. Kai Geležinio Vilko gatve priartėjo prie Kazlausko gatvės, automobiliai važiavo 50 km/val. greičiu, kadangi ten yra atkarpinis greičio matuoklis. Toje vietoje pareigūnai priartėjo prie tų automobilių, apie 30-40 metrų už jų. Baigiant privažiuoti tą vietą, kur baigiasi atkarpinis matavimas, M. K. išgirdo, kad kažkuris iš vairuotojų signalizuoja keletą kartų garsiniu signalu, po to minėti automobiliai vėl stipriai pagreitėjo ir nuvažiavo Geležinio Vilko gatve link centro. Pareigūnai vėl bandė juos pasivyti, įsijungė švyturėlius, važiavo labai greitai, bet jie vis tolo ir sulėtino greitį tik ties Geležinio Vilko – Žalgirio sankryža. G. T. kelis kartus matė, kaip užkirto kelią kitiems automobiliams, kurie buvo priversti stabdyti, vengti kontakto. Mažiausiai du kartus matė, kad buvo sudarytos avarinės situacijos, Pareiškėjas rikiuodamasis neįsitikino, kad yra saugu, dideliu greičiu apvažiuodamas užkirto kelią kitam automobiliui, automobilis keitė kryptį iš vienos juostos į kitą.

Byloje esančiame vaizdo įraše yra matoma, kaip pareigūnų automobilis dideliu greičiu važiuoja Geležinio Vilko gatve, tačiau Pareiškėjo automobilio pareigūnai net negali pasivyti. Įraše taip pat matomos ir kitos transporto priemonės, važiuojančios gerokai mažesniu greičiu nei policijos automobilis. Toje vietoje, kur yra atkarpinis greičio matuoklis, matosi, jog priekyje pareigūnų automobilio vienas šalia kito važiuoja du automobiliai, kurie iškart už matuojamos greičio atkarpos staigiai padidina greitį. Ties Geležinio Vilko – Žalgirio gatvės sankryža matomas pavojingas automobilių manevravimas.

Tačiau teismo posėdžio metu apklausto Pareiškėjo C. W. ir jo draugo J. K. parodymai vertintini, kaip siekis sušvelninti Pareiškėjo atsakomybę. Pareiškėjas nurodė, kad važiavo Geležinio Vilko gatve, neviršydamas leistino greičio. Toje vietoje, kur buvo vidutinio greičio matuoklis, tuo metu šalia jo arba šiek tiek už jo važiavo kitas automobilis. Kai baigėsi greičio kamerų zona, jis šiek tiek padidino greitį, nes norėjo greičiau parvežti draugą ir pats grįžti namo. Jis nebuvo tikras, kokiu greičiu važiavo. Jo draugas J. K. nurodė, kad jautė, jog Pareiškėjas pagreitėjo, tačiau į tai nekreipė dėmesio ir važiavo toliau. Kai C. W. pagreitėjo, šalia jo buvo kitas automobilis, bet jie į tą automobilį nekreipė dėmesio, nebuvo jokio lenktyniavimo. Iš to ką jis matė, nebuvo tokio momento, kad jie sukeltų kitam automobiliui pavojų.

Tačiau yra akivaizdu, jei Pareiškėjas būtų važiavęs leistinu greičiu, pareigūnai būtų jį pasiviję gerokai greičiau. Teismo vertinimu, nuoseklių policijos pareigūnų parodymų ir byloje esančio vaizdo įrašo pilnai užtenka įrodyti Pareiškėjo kaltę.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Skunde Pareiškėjas prašo netenkinus pirmojo prašymo, skundžiamą nutarimą pakeisti iš dalies - už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei paskirta Institucijos Nutarimu. Nors Pareiškėjas ankščiau nėra baustas už analogiškus nusižengimus, tačiau jis padarė itin šiurkščius nusižengimus, kėlė pavojų ne tik kitiems vairuotojams, bet ir savo draugams, esantiems automobilyje, važiuodamas itin dideliu greičiu mieste. Teismo vertinimu, Institucija tinkamai individualizavo C. W. paskirtos administracinio poveikio priemonės dydį, paskiriant jam artimą minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminą ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

Skunde, be kita ko, Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykimui į paskaitas, kurios vyksta kiekvieną dieną bei grįžimui namo į Vokietiją. Teismo vertinimu, šios C. W. nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, nors administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau šiuo konkrečiu atveju asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtas specialiosios teisės atėmimas sukelia C. W. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jo kasdieninis gyvenimas, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas, darydamas administracinį teisės pažeidimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis Nr. ATP-82-1020/2017). Administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis ir administracinio poveikio priemonių trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės C. W. taps sunkiau ir nepatogiau naudotis judėjimo laisve, vykti į mokslus bei grįžti namo į Vokietiją, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Pažymėtina, kad C. W. skunde nurodytos aplinkybės nėra netipinės ir išskirtinės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinant tai, jog apie neigiamas pasekmes Pareiškėjas buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo visa apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Nors tokio pobūdžio administracinius nusižengimus C. W. padarė pirmą kartą, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai buvo itin šiurkštūs, sukėlė realų pavojų kitiems vairuotojams. Šiuo atveju paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė artima minimaliam terminui yra proporcingos C. W. padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytina asmens teises suvaržanti labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Įvertinęs tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu C. W. paskirta teisinga nuobauda ir proporcinga administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. C. W. paskirtas baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės dydis, atsižvelgiant į jo asmenybę, individualizuotas tinkamai. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, taigi keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl C. W. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

C. W. (C. W.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12994-2025 (ROIK: 25270587238) palikti nepakeistą.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis