- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 2YT-5834-675/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00590-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Kreditorius
- UAB „Vandentvarkos sprendimai“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. V. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje – išieškotojas UAB „Vandentvarkos sprendimai“
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme buvo gautas pareiškėjo (skolininko) V. V. skundas dėl antstolės J. B. veiksmų, kuriuo reiškia nušalinimą ekspertizės įstaigai UAB „Verslavita“. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. antstolė J. B. priėmė patvarkymą Nr. S-21-86-6200 dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo paskyrė ekspertizę 10,4200 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančiam (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Atlikti ekspertizę pavedė ekspertizės įstaigos UAB „Verslavita“ į.k. 145762127 ekspertams. Nurodė, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas tinkamas įkainojimas , ners jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. Turtas turi būti įvertinamas pagal CPK 681 str. taisykles, nepriklausomai nuo to, ar jis iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė nušalinti ekspertą, nes nežinoma kas atliks ekspertizę, bei koks ekspertas , ar jis turės tinkamą kvalifikaciją, todėl prašo panaikinti 2021 m. gegužės 18 d. patvarkymą Nr. S-21-86-6200, nes antstolė J. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė turto areštą reglamentuojančių teisės normų bei tuo pačiu neproporcingai suvaržė ir pažeidė pareiškėjo V. V. teises ir teisėtus interesus. CPK 681 str. 1 d. įtvirtina, jos areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui
arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės , antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolės parinkta bendrovė galimai turi kvalifikuotus turto vertintojus, atitinkančius minėto įstatymo nuostatas , tačiau pareiškėjas nebuvo informuotas iš anksto apie antstolio norą paskirti turto vertintoją, nebuvo suteikta galimybė dėl klausimų ekspertui uždavimo bei pačios ekspertinės įstaigos parinkimo. Nėra aišku kodėl antstolis parinko būtent šią ekspertinę įstaigą, neaišku koks ekspertas atliks ekspertizę ir ar jis turi tinkamą kvalifikaciją, nebuvo suteikta galimybė reikšti nušalinimą ekspertui. Be to net nebuvo svarstoma šios ekspertizės atlikimo kaina, kurią po to teks apmokėti pareiškėjui iš savo lėšų. Patvarkyme antstolė tik nurodė, kad nepavykus įvertinti iš varžytynių parduodamo turto bus kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo. Pareiškėjas pabrėžė, kad nebuvo išlaikytas rungtyniškumo principas. Pareiškėjas pažymi, kad nepriklausomumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantijų, būtina pasitikėjimo sąlyga, pareiškėjas abejoja UAB „Verslavita“ nešališkumu. Pareiškėjas dar iki ekspertizės atlikimo turi galimybę reikšti nušalinimą UAB „Verslavita“ neaišku ar turi turto ar verslo vertintojo kvalifikaciją ir pažymėjimus, kokia bus atliekamos ekspertizės kaina, todėl reiškia nušalinimą.
A. J. Blažienė 2021-05-24 patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų Reg. Nr. S-21-86-6454 vykdomojoje byloje Nr. 0086/20/05148 pareiškėjo skundo netenkino. Patvarkyme nurodo, kad antstolės J. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0086/20//05148 dėl 75000 Eur išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojo UAB „Vandentvarkos sprendimai“ naudai pagal 2020-10-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų išduotą vykd. raštą Nr. 2VP-4831-759. 2021-05-18 buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo 10,4200 ha. žemės ūkio paskirties sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-05-20 antstolės J. B. kontoroje gautas skolininko V. V. skundas dėl patvarkymo skirti ekspertizę nepagrįstumo. Pareiškėjas skundu reiškia nušalinimą UAB „Verslavita“, kadangi neaišku ar įmonė turi Turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją ir pažymėjimus. Nurodė, kad eksperto kandidatūra su pareiškėju nebuvo derinta. Taip pat nurodo, kad patvarkyme nėra aptartas klausimas, susijęs su turto vertinimo pavedimu konkrečiam turto vertintojui, nežinoma kokia turto ekspertizės kaina, abejoja UAB „Verslavita“ nešališkumu bei prašo panaikinti 2021-05-18 patvarkymą Nr. S-21-86- 6200, kadangi buvo pažeistos turto areštą reglamentuojančios teisės normos bei suvaržyti pareiškėjo interesai. Antstolė netenkindama skundo nurodė, kad pareiškėjo skunde nušalinti ekspertą, nėra nei vieno iš CPK 65, 67 str., nurodytų pagrindų. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad neaišku ar UAB „Verslavita“ turi Turto arba verslo vertinimo kvalifikaciją, todėl turi būti nušalinta nėra pagrįsta jokiais argumentais, išskyrus bendro pobūdžio pasvarstymus. UAB „Verslavita“ įkurta 2001 m. Bendrovė turi pažymėjimą leidžiančią verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Šį informacija yra vieša ir pareiškėjas prieš reikšdamas tokio pobūdžio nušalinimą turėjo galimybę tuo įsitikinti. Taigi pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad paskirta ekspertizės įmonė neturi kvalifikacijos turto vertei nustatyti ir kiti skunde nurodyti teiginiai ir prielaidos nesudaro pagrindo nušalinti ekspertą Civilinio proceso kodekso 67 straipsnyje numatytais pagrindais. Tai, kad pareiškėjo nuomone, nebuvo svarstoma ekspertizės atlikimo kaina bei, kad nėra aiškūs ekspertizės įstaigos pasirinkimo kriterijai, nėra pakankamas pagrindas nušalinti ekspertizės įstaigą bei pripažinti antstolio patvarkymą negaliojančiu. Tiek ekspertizės įstaiga, tiek konkretus ekspertas gali būti parinkti atsitiktinės atrankos būdu, nei Civilinio proceso kodekse, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta detali eksperto kandidatūros parinkimo tvarka. Taip pat pažymėtina, kad įstatymai nenumato teisės skolininkui reikalauti, kad ekspertizę atliktų vykdomojoje byloje jo pasiūlytas ekspertas, kadangi tokiu atveju jis gali būti šališkas. Kaip ir buvo minėta vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo bei parinkti ekspertizės įstaigą. Vadovaudamasi išdėstytu, antstolė nutarė atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą, o vykdomąją bylą persiuntė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Esminis civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus CPK 2 straipsnis).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0086/20/05148 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-4831-759 dėl 75000 Eur išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojo UAB „Vandentvarkos sprendimai“ naudai. Antstolė 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-20-86-13222 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir kartu su Raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-20-86-13233 išsiuntė 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui V. V. el. paštu (duomenys neskelbtini)bei registruota pašto siunta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad registruota pašto siunta siųsti dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti, grąžintas vokas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. 2020 m. gruodžio 15 d. antstolė surašė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-86-14003. Iš į bylą pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad antstolė 2021 m. sausio 8 d. turto arešto aktu Nr. S-21-86-365, areštavo skolininko turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytam nekilnojamajam turtui taikomi ir kitų antstolių areštai su apribota disponavimo teise. 2021 m. gegužės 18 d. priimtas patvarkymas S-21-86-6200 skirti ekspertizę nustatyti 10,4200 ha žemės ūkio paskirties sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikti ekspertizę pavedė ekspertizės įstaigos UAB „Verslavita“ ekspertams.
Pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; etc.).
Pažymėtina, kad nagrinėjant pareiškėjų (skolininkų, išieškotojų, varžytinių dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų) skundus dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka galioja tikimybių pusiausvyros principas, kuriuo yra grindžiamas įrodinėjimas civiliame procese (nagrinėjant bylas tiek ginčo, tiek ypatingąja teisena), t. y. teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Bendroji CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad teismas, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 212 straipsnio 2 dalis numato, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti; teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme; kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.
Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu bei siekdamas tinkamai įvertinti areštuotą turtą, patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo 2021 m. gegužės 18 d. paskyrė ekspertizę. Ekspertizę atlikti pavedė nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Verslavita“. Pagal CPK 65 ir 67 straipsnius, ekspertas turi nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 7) jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Teisės aktai nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, dėl kurių ekspertas gali ir turi būti nušalintas.
CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Taigi įstatymas vykdymo procese taip pat numato galimybę pavesti atlikti ekspertizę tiek ekspertui, tiek ekspertizės įstaigai.
Pažymėtina, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, o jų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje bei 12 straipsnyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys (turto arba verslo vertintojai), tiek juridiniai asmenys (turto arba verslo vertinimo įmonės), atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus. Įvertinus aptartas normas darytina išvada, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tokios pozicijos dėl ekspertų skyrimą vykdymo procese reglamentuojančių nuostatų aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz.: žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1556-656/2016; 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-224-431/2016; 2015 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1140-661/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1998-656/2014).
19Pažymėtina ir tai, kad CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimą, nenumato, kad pasirenkant ekspertą turėtų būti išklausoma šalių nuomonės. Tačiau dėl to vykdymo proceso šalių teisės nėra pažeidžiamos, nes CPK 682 straipsnio 1 dalyje šalims yra numatyta galimybė pareikšti ekspertui nušalinimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl antstolio paskirtos turto vertintojo. Kaip jau buvo minėta, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Taigi vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašo nušalinti ekspertą, tačiau nenurodo nei vieno iš pirmiau paminėtų pagrindų, be to konkretus ekspertas nepaskirtas. Antstolis nurodė tik UAB „Verslavita“, kuri įkurta 2001 m. Bendrovė turi pažymėjimą leidžiančią verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Šį informacija yra vieša. CPK nenustato tokio vykdymo proceso instituto kaip vertintojo išsirinkimas. Skiriant vertintoją areštuoto turto rinkos vertei nustatyti antstoliui svarbiausia du kriterijai: turto vertintojo kvalifikacija ir nešališkumas. Įstatymai nenumato teisės skolininkui reikalauti, kad ekspertizę atliktų vykdomojoje byloje jo pasiūlytas ekspertas, kadangi tokiu atveju jis gali būti šališkas. Vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo bei parinkti ekspertizės įstaigą. Taigi, įstatymai nenumato jokių kitų parinkimo kriterijų, tik kaip turėjimas reikiamos kvalifikacijos. Teismui nėra pateikta duomenų, jog nagrinėjamu atveju egzistuotų bent vienas iš CPK įtvirtintų eksperto nušalinimo pagrindų, dėl kurių paskirtas ekspertas galėtų būti nušalintas, o pareiškėjas teigdamas priešingai – nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų pareiškime išdėstytas abejones (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pareiškėjas teigiant, kad antstolio siūlomas ekspertas yra galimai šališkas, neobjektyvus bei suinteresuotas šioje byloje turto konkrečios vertės nustatymu, – jie privalo tokį savo teiginį tinkamai pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog tenkinti pareiškėjo skundo nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
Remiantis vykdomojoje bei šioje byloje esančiais duomenimis bei nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo naikinti antstolio 2021 m. gegužės 18 d. patvarkymą dėl ekspertizės vykdomojoje byloje Nr. 0086/20/05148.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad antstolis teisėtai, veikdamas pagal įstatymu jam suteiktus įgaliojimus ir jų neviršydamas, siekdamas vykdomojo dokumento įvykdymo bei tinkamo visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų užtikrinimo, visiškai pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teisėjas
nutaria:
pareiškėjo V. V. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.