- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- I1-2388-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02910-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- E. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 20 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1-5, 10) nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – ir Marijampolės kalėjimas) laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 9 d. jam, kaip dirbančiam vyrui, buvo neužtikrintas visavertis, pakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimas. Nurodė, jog nuteistieji maitinami pagal Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas maitinimo normas, pagal kurias, nedirbančiam asmeniui skiriama paros suma yra nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur, o dirbančiam – nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur. Minėta suma nekito nuo 2007 m., tačiau maisto produktai ženkliai pabrango, todėl nuteistųjų maitinimas neatitinka jų poreikio. Porcijų kiekis ir maisto normos neatitiko nustatytų reikalavimų, sriuboje buvo daug vandens, mažai daržovių, košės vandeningos, perkamos pašarinės daržovės ir pan. Produktų maistinė vertinė labai žema, riebalų, mėsos kiekiai sumažinti. Maitinimas visą laiką neatitiko pareiškėjo fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinama maisto energetinė vertė ir kokybė. Nebuvo kam išreikšti pretenzijas dėl netinkamo maitinimo, patikrinimai neatliekami. Maisto davinius tikrindavo komisijos, tačiau jų atvykimo dienos įstaigai buvo žinomos iš anksto, todėl tikrinimo dienomis maisto daviniai atitikdavo normas. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas jautė alkį, svorio pokyčius, išsekimą, vangumą, apatiją, atsirado potraukis kaupti maistą, pasidarė irzlus, sunkiai tramdė pyktį.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime (1 t., b. l. 19-25) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad nuteistųjų maitinimas Marijampolės kalėjime organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis juose patvirtintais valgiaraščiais. Marijampolės kalėjimas periodiškai, bent kartą per pusmetį, teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui, pataisos namuose maisto kokybę tikrina ir valstybinės institucijos. Nurodė, jog Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su UAB „Niklita“, kuri teikdama maitinimo paslaugas nuteistiesiems, griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento ir maitinimo organizavimo taisyklėmis. Patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka kaloringumo reikalavimus, o pagrindinių maisto elementų kiekis netgi viršija Vyriausybės nutarimu patvirtintas fiziologines mitybos normas. Įstaiga, vadovaudamasi Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punktu, bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Marijampolės kalėjimas nuolat teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto tyrimų centrui. Įstaigoje taip pat sudaryta maitinimo paslaugos tikrinimo komisija, kuri ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlieka maitinimo paslaugų kokybės patikrinimus. Patikrinimų metu yra matuojama maisto davinio temperatūra, maisto produktų kokybė, paruošimo sąlygos, sveriamos maisto porcijos. Apie nustatytus neatitikus informuojama maitinimo paslaugas teikianti įmonė. Kaip matyti iš teismui pateiktų patikrinimo aktų, jokių pažeidimų ginčo laikotarpiu nustatyta nebuvo. Pareiškėjo skundo argumentai grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina Marijampolės kalėjimo neteistų veiksmų. Atsakovė prašė reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikyti ieškinio senaties terminą, nes objektyvių priežasčių senaties termino atnaujinimui nėra, o patį skundą atmesti.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš, pareiškėjo teigimu, neteisėtų atsakovės veiksmų netinkamai organizuojant maitinimą Marijampolės kalėjime, t. y. tiekiant nevisavertį, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimą laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 9 d.
Atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 9 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovę arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ar gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į kalinimo įstaigą dienos, į teismą su skundu kreipėsi tik 2023 m. spalio 9 d. (1 t. b. l. 6), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios.
Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė. Todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo patenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 8 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 9 d. (ginčo laikotarpis).
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 5 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančias jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Tos pačios redakcijos BVK 173 straipsnio 10 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad „arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.“ Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (nuo 2023-01-01 galiojančios BVK redakcijos 92 str. 10 d.).
Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.)), maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek turi sudaryti riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai).
Žemesnės instancijos teismas
Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.). Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 p.); šios išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad pataisos įstaigai nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, pataisos įstaiga privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas skunde prašymo ištirti norminius teisės aktus nepateikė, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų teisės aktų teisėtumo nekyla, todėl nėra nei faktinio nei teisinio pagrindų pradėti byloje taikytinų norminių teisės aktų tyrimą. Tokią praktiką dėl būtinybės tirti norminus administracinius aktus formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-639-815/2023; 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018).
Pareiškėjas prašė išreikalauti į bylą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Nr. 2017/1-63, tačiau nekonkretizavo, kokius konkrečius įrodymus minėta ataskaita gali patvirtinti. Akcentuotina, kad įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta ataskaita surašyta daugiau nei prieš ketverius metus iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios (2017 m.), negali pagrįsti pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl maitinimo ginčo laikotarpiu, todėl prašymas minėtą dokumentą išreikalauti ir vertinti netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Kita vertus, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-99 (toliau – ir Pažyma), kuri įvertinta Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas; toliau – ir VAAT) 2023 m. sausio 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. I1-1123-816/2023), ir tokiam vertinimui pritarė LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eTA-486-815/2023). Pažymoje, be kita ko, teisingumo ministrei buvo rekomenduota apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reglamentavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomas. Tačiau, įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui ir nėra vadovaujamasi galiojančiomis teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė nei patvirtinta minėtame teisės akte, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas buvo nutrauktas. Pažyma aktuali nagrinėjamam ginčui, nes joje konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose yra viršijamos.
Pareiškėjas nurodo, kad jam, kaip dirbančiam vyrui, skiriama maitinimo išlaidų norma buvo nepakankama.
Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos užtikrinamos Marijampolės kalėjimo su UAB „Niklita“ sudarytos Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 27/10-61 ir jos priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ pagrindu (1 t., b. l. 58-97; toliau – Maitinimo sutartis). Maitinimo sutarties 2 priede nurodomi Maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno dirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 2,90 Eur, t. y. dvigubai didesnė už Teisingumo ministro 2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1R-252 nustatytą (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) paros maitinimo išlaidų normą dirbančiam vyrui (nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur). Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Marijampolės kalėjime dirbantiems vyrams skiriama maitinimo išlaidų norma neatitiktų Teisingumo ministro įsakymu nustatytos normos.
Pareiškėjo teigimu, jam tiekiamas maistas nebuvo visavertis, porcijos per mažos.
Akcentuotina ir tai, kad asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius (toliau – ir Valgiaraščiai). Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 buvo patvirtinti nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščių pakeitimai. Valgiaraščiuose, be kita ko, nurodomi patiekalų pavadinimai, maisto produktų kiekiai (gramais).
Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisyklių 10 punktą valgiaraščiai iškabinami virtuvėje. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus (Taisyklių 16 p.). Taisyklių 3 priede patvirtinti patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energetinė vertė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kuriose konkreti paros maitinimo išlaidų norma nuteistajam nėra nustatyta, tačiau reglamentuojama, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga (311 p.); suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 p.); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas); laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (322 p.).
Byloje nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu maisto kokybės neplaninius patikrinimus Marijampolės kalėjimo valgykloje atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas. Esminių tiekiamo maisto kokybės pažeidimų nebuvo nustatyta. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas nustatė tik mažareikšmius pažeidimus, nesusijusius su nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytu nevisaverčiu, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimu. Pavyzdžiui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte Nr. 41 VMĮP-148 konstatuoti smulkaus gamybinio inventoriaus priežiūros ir maisto laikymo tarose neatitikimai (2 t., b. l. 1-10). Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų turinio matyti, jog Marijampolės kalėjime buvo atliekami tiek planiniai, tiek neplaniniai patikrinimai (1 t., b. l. 178-191, 2 t., b. l. 1-18), todėl pareiškėjo argumentai, kad tikrinimai buvo neveiksmingi, nes iš anksto suderinti, laikytini nepagrįstais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės kalėjime taip pat sudaryta komisija, kuri ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlieka maitinimo paslaugų teikimo kokybės patikrinimus. Komisija tikrina patiekalų sudėtį pagal valgiaraščius, išvaizdą, svorį, temperatūrą, pagaminamų porcijų kiekį ir pan. (1 t., b. l. 27-57, 98-177). Minėtais duomenimis nustatyta kad maisto porcijų kalėjime laikomiems asmenims pagaminama pakankamai, pagaminto maisto racionas atitinka nustatytus valgiaraščius, o maistas gaminamas laikantis higienos normų reikalavimų. Marijampolės kalėjimo 2020 m. lapkričio 20 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. spalio 28 d., 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. kovo 30 d. patikrinimo aktuose konstatuota, kad maisto pagaminama daugiau ir dėl to dalis maisto išmetama (1 t., b. l. 27-28, 47-49, 50-51, 54-55, 122-124, 129-132, 139-141, 145-147, 169-171). Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems maisto porcijų buvo pagaminama pakankamai. Taip pat akivaizdu, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, jog užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. skundu kreipėsi į Marijampolės kalėjimo direktorių dėl, jo nuomone, netinkamos maisto davinio kokybės (1 t., b. l. 11). Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad 2023 m. liepos 3 d. vietoje bulvių košės jam buvo patiekti 3-4 šaukštai skystos bulvių tyrės. Atsakydama į pareiškėjo skundą, Marijampolės kalėjimo administracija 2023 m. rugpjūčio 4 d. rašte „Dėl nuteistojo E. L. skundo teiraujantis apie bausmės atlikimo sąlygas“ nurodė, kad prieš kiekvieną maitinimą maistas pasveriamas bei patiekiamas pagal nustatytas normas, o dalinis nukrypimas nuo maisto davinio normos yra galimas. Įstaigoje yra vykdomi netikėti kontroliniai patikrinimai. Patikrinimų metu nenustatyta pažeidimų dėl maisto patiekalų svorio, raciono, porcijų kiekio ir pan. (1 t., b. l. 14-15). Teismas pažymi, kad byloje nėra konkrečių duomenų (pavyzdžiui, kompetentingų institucijų patikrinimo aktų), iš kurių būtų galima spręsti, kad 2023 m. liepos 3 d. maisto davinio porcijos dydis ir maistinė vertė neatitiko nustatytų reikalavimų.
Tačiau teismas pažymi, kad Marijampolės kalėjimo komisija, atliekanti maitinimo paslaugų teikimo kokybės patikrinimus, 2023 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo metu nustatė, jog nuteistiesiems (dirbantiems ir nedirbantiems vyrams) tiekiamas maistas dalinai neatitinka valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 065,90 g., turėjo būti 1 120 g., dirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 394 g., turi būti 1 470 g. (1 t., b. l. 103-106). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus netinkamai organizavus nuteistųjų, tarp jų ir pareiškėjo, maitinimą, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d. patiekus maistą, kuris dalinai neatitiko valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus. Tačiau teismas akcentuoja, kad šiuo atveju byloje yra konstatuoti ne sisteminiai pareiškėjo maitinimo organizavimo pažeidimai, o vienkartinis maisto davinio svorio ir maistinės vertės neatitikimas.
Teismas pažymi, kad pats pareiškėjas nurodo, jog įkalinimo įstaigoje dirbo, todėl pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 42 punktą, jam turėjo būti leidžiama pačiam papildomai įsigyti maisto produktų. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20 punkte. Pažymėtina, kad jei pareiškėjas, kaip nurodoma skunde, įkalinimo įstaigoje nuolat jautė alkį, maistu jis galėjo papildomai apsirūpinti pataisos namų parduotuvėje ir nepatirti skunde nurodomų išgyvenimų (alkio, silpnumo, išsekimo, vangumo, apatijos ir pan.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo laikomas alkanas ar dėl nepakankamo maitinimo nusilpęs.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius ir fizinius nepatogumus, išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. pažymos (2 t., b. l. 29) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į medikus dėl skunde išdėstytų aplinkybių nesikreipė.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (vienkartinis maisto davinio svorio ir maistinės vertės neatitikimas), pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Byloje nenustačius, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nustatytas vienkartinis maisto davinio svorio ir maistinės vertės neatitikimas) pareiškėjui būtų kilę sunkūs padariniai, nenustačius, jog pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą, teismas daro išvadą, jog šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo E. L. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.