- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- TA-97-520/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02910-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 9 d. buvo kalinamas Tarnybos Marijampolės kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. Marijampolės pataisos namai; toliau – ir Kalėjimas), kuriame nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, todėl jis buvo alinamas, žalojama jo sveikata, kt.
2.2. Pareiškėjas maitinamas nevisaverčiu maistu. Valstybės institucijos nepaisė nuteistųjų pretenzijų ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus raštų dėl maitinimo, net nebandė pašalinti problemos. Patikrinimai neveiksmingi, patikrinimo dieną tiekiamas geresnis maistas.
2.3. Paros maitinimo išlaidų normos nesikeitė nuo 2007 metų, nepaisant maisto produktų pabrangimo. Nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė akivaizdžiai suprastėjo, pavyzdžiui, sriubas iš esmės sudaro vanduo, daržovės yra žemiausios rūšies, košėje paprastai nebūna margarino.
2.4. Pareiškėjas nuolat jautė alkį, galvodavo tik apie maistą, jo svoris sumažėjo dešimtimis kilogramų. Pareiškėjas nesikreipė į gydytojus, nes jautė gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleisdamas trejų metų ieškinio senaties terminą, ir nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių šio termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamas laikotarpis turėtų būti nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 9 d.
4.2. Maitinimo paslaugas Kalėjimui teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Niklita“, kuri griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir normomis. Patvirtinti valgiaraščiai yra subalansuoti, atitinkantys kaloringumo reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad maitinimas Kalėjime organizuojamas netinkamai.
4.3. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras, Kalėjime sudaryta maitinimo paslaugos tikrinimo komisija ir kitos įstaigos periodiškai tikrino tiekiamą maistą ir teikiamas maitinimo paslaugas, tačiau neužfiksavo pažeidimų.
4.4. Pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė išgyvenimus, yra tik deklaratyvūs pasisakymai. Pareiškėjas nesikreipė į medikus, psichologus dėl alkio, kūno alinimo ar pan.
II.
5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo E. L. skundą, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.
6. Teismas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 9 d., atlyginimą pritaikė trejų metų senaties terminą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat pažeidimo pradžios ir kreiptis dėl to į atsakovą arba teismą, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2023 m. spalio 9 d. Teismas nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Teismas, atsižvelgęs į tai, vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 9 d.
7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinės mitybos normų nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtinto Skiriamų maisto produktų vidutinį paros kiekio vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nuostatas, pažymėjo, kad pataisos įstaiga privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų ir skiriamų paros maitinimo išlaidų normų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė prašymo ištirti norminius teisės aktus, teismui nekilo abejonių dėl taikomų teisės aktų teisėtumo, todėl nenustatytas pagrindas pradėti byloje taikytinų norminių teisės aktų tyrimą.
8. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Nr. 2017/1-63, nes ši ataskaita surašyta daugiau nei prieš ketverius metus iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios ir negali pagrįsti pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl maitinimo ginčo laikotarpiu.
9. Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2022 m. gruodžio 8 d. pažymoje Nr. 4D-2022/1-99 rekomendavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reguliavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomas; kita vertus, už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog, renkantis maitinimo tiekėją, prioritetas teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui, maitinimui skiriama suma yra daug didesnė nei patvirtinta minėtame teisės akte, todėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas buvo nutrauktas. Teismas nurodė, kad ši pažyma yra aktuali nagrinėjamam ginčui, nes joje konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietų įstaigose yra viršijamos.
10. Teismas akcentavo, kad Kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos užtikrinamos pagal Maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 27/10-61, sudarytą su UAB „Niklita“. Šios sutarties 2 priede nurodyti maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno dirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 2,90 Eur, t. y. dvigubai didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1R-252 nustatytą paros maitinimo išlaidų normą dirbančiam vyrui (nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur). Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad Kalėjime dirbantiems vyrams skiriama maitinimo išlaidų norma neatitiko nustatytos išlaidų normos.
11. Teismas pažymėjo, kad asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnyba) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius (toliau – ir Valgiaraščiai), su pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas.
12. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas, atlikęs maisto kokybės patikrinimus Kalėjimo valgykloje, nustatė tik mažareikšmius pažeidimus, nesusijusius su pareiškėjo nusiskundimais, pavyzdžiui, konstatuoti smulkaus gamybinio inventoriaus priežiūros ir maisto laikymo tarose neatitikimai. Kalėjime buvo atliekami tiek planiniai, tiek neplaniniai patikrinimai, todėl teismas nepritarė pareiškėjo pozicijai, kad tikrinimai buvo neveiksmingi, iš anksto suderinti.
13. Teismas nurodė, kad Kalėjime yra sudaryta komisija, kuri ne rečiau nei kartą per mėnesį atlieka maitinimo paslaugų teikimo kokybės patikrinimus. Ši komisija tikrina patiekalų sudėtį pagal valgiaraščius, išvaizdą, svorį, temperatūrą, pagaminamų porcijų kiekį ir pan. Teismas, išanalizavęs pateiktus patikrinimo aktus, konstatavo, kad maisto porcijų Kalėjime laikomiems asmenims pagaminama pakankamai, pagaminto maisto racionas atitinka nustatytus valgiaraščius, o maistas gaminamas laikantis higienos normų reikalavimų. Be to, teismo vertinimu, akivaizdu, kad Kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu ir ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti, jog nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos atitiktų teisės aktų reikalavimus.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo direktorių su 2023 m. liepos 4 d. skundu, kuriame teigė, kad 2023 m. liepos 3 d. vietoj bulvių košės jam buvo patiekti 3–4 šaukštai skystos bulvių tyrės. Kalėjimo administracija 2023 m. rugpjūčio 4 d. rašte nurodė, jog prieš kiekvieną maitinimą maistas pasveriamas ir patiekiamas pagal nustatytas normas, o dalinis nukrypimas nuo maisto davinio normos yra galimas; patikrinimų metu nenustatyta pažeidimų dėl maisto patiekalų svorio, raciono ir pan. Byloje nėra konkrečių duomenų (pvz., kompetentingų institucijų patikrinimo aktų), kad 2023 m. liepos 3 d. maisto davinio porcijos dydis ir maistinė vertė neatitiko nustatytų reikalavimų.
15. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimo komisija, atliekanti maitinimo paslaugų teikimo kokybės patikrinimus, 2023 m. rugsėjo 14 d. nustatė, jog nuteistiesiems (dirbantiems ir nedirbantiems vyrams) tiekiamas maistas iš dalies neatitiko valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 065,90 g, turi būti 1 120 g; dirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 394 g, turi būti 1 470 g. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, netinkamai organizuojant nuteistųjų, tarp jų – ir pareiškėjo, maitinimą, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d. patiekus maistą, kuris iš dalies neatitiko valgiaraštyje nustatyto svorio ir vertės. Pabrėžta, kad šiuo atveju yra konstatuoti ne sisteminiai pareiškėjo maitinimo organizavimo pažeidimai, o vienkartinis maisto davinio svorio ir maistinės vertės neatitikimas.
16. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dirbo įkalinimo įstaigoje, todėl jam turėjo būti leidžiama papildomai įsigyti maisto produktų. Jei pareiškėjas, kaip teigiama skunde, Kalėjime nuolat jautė alkį, jis galėjo papildomai apsirūpinti maistu pataisos namų parduotuvėje ir nepatirti skunde nurodytų išgyvenimų (alkio ir pan.); nėra duomenų, iš kurių galima spręsti, kad pareiškėjas Kalėjime buvo laikomas alkanas ar dėl nepakankamo maitinimo nusilpęs.
17. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš Tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. pažymos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į medikus dėl skunde išdėstytų aplinkybių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nenustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (vienkartinis maisto davinio svorio ir maistinės vertės neatitikimas) pareiškėjui kilo sunkūs padariniai ir kad atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą, nusprendė nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismo vertinimu, teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija.
III.
19. Pareiškėjas E. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir visiškai tenkinti jo skundą (priteisti 20 000 Eur).
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:
20.1. Teismo sprendime akcentuojami vienkartinio pobūdžio pažeidimai turi būti vertinami bendrame skunde išdėstytų faktų kontekste, pirma, dėl formaliai vykdomų patikrinimų, antra, dėl tinkamo maisto davinio neužtikrinimo.
20.2. Atsakovas nevykdo įsipareigojimų dėl visaverčio maisto užtikrinimo. Atsakovo kaltės klausimas yra antraeilis, o pareiga atlyginti neturtinę žalą yra nustatyta teismų praktikoje.
20.3. Sumos dirbantiems vyrams maitinti yra per mažos. Byloje nepateikti įrodymai, kad šios pinigų sumos buvo padidintos. Be to, nepateikti įrodymai, kad faktiškai įmanoma užtikrinti dirbančiam vyrui tinkamą maitinimą už 2,90 Eur.
20.4. Pareiškėjas pirko maisto produktus įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, tačiau tai tik patvirtina atsakovo nesugebėjimą užtikrinti savo, kaip valstybės, įsipareigojimų vykdymą. Pareiškėjas buvo priverstas pasinaudoti ribota galimybe apsipirkti, sumokant aukštesnę nei rinkos kainą už didelio kaloringumo maisto produktus, todėl jis patyrė ir turtinę žalą, turėjo riboti kitų prekių (pvz., higienos reikmenų) įsigijimą.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
22. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė teisingą sprendimą. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokių neigiamų išgyvenimų ar sukrėtimų, kuriuos būtų galima įvertinti pinigine išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kalėjime, atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo.
24. Pareiškėjas E. L. skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 20 000 Eur neturtinės žalos, patirtos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 9 d. dėl Kalėjime neužtikrinto tinkamo maitinimo, atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį, procesines palūkanas.
25. Pirmosios instancijos teismas pritaikė trejų metų senaties terminą ir vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 9 d., konstatavo, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. Kalėjimo valgykloje buvo pateiktas maistas, kuris iš dalies neatitiko valgiaraštyje nustatyto svorio ir vertės, ir pripažino, jog pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, bet atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pasitvirtinę pažeidimo faktai turėtų būti vertinami bendrame skunde išdėstytų faktų kontekste (pirma, dėl formaliai vykdomų maisto patikrinimų, antra, dėl tinkamo maisto davinio neužtikrinimo), jog byloje nėra įrodymų apie padidintą maisto davinio pinigų sumą ir 2,90 Eur sumos pakankamumą užtikrinti tinkamą maitinimą dirbančiam vyrui, ir kad pareiškėjas patyrė papildomų nepatogumų dėl poreikio įsigyti papildomą maistą parduotuvėje.
27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišreiškia nesutikimo su pirmosios instancijos teismo pritaikytu ieškinio senaties terminu, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, šiuo aspektu nepasisako ir vertina pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 9 d.
29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui turėjo būti priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų minėtu laikotarpiu, pirmiausia pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.
30. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025; kt.).
31. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).
32. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-67-492/2025; kt.). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.
33. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų maitinimo sąlygas Kalėjime nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 9 d., nenustatė, kad nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) maitinimas buvo nevisavertis, maisto porcijos buvo nepakankamo kiekio ar nepakankamos energetinės vertės, išskyrus 2023 m. rugsėjo 14 d., kai Kalėjimo komisija, atliekanti maitinimo paslaugų teikimo kokybės patikrinimus, užfiksavo, kad nuteistiesiems (dirbantiems ir nedirbantiems vyrams) tiekiamas maistas iš dalies neatitiko valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 065,90 g, turi būti 1 120 g; dirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 394 g, turi būti 1 470 g. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo padavęs 2023 m. liepos 4 d. skundą dėl netinkamos maisto kokybės (t. y. 2023 m. liepos 3 d. vietoj bulvių košės patiekti 3–4 šaukštai skystos bulvių tyrės), tačiau Tarnyba (pirmosios instancijos teismo sprendime netiksliai nurodyta, kad atsakymą pareiškėjui pateikė Kalėjimo administracija) 2023 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. SN-20-996 nenustatė pažeidimų.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neįvardijo konkrečių atvejų, kai jam patiekti maisto patiekalai neatitiko patvirtinto valgiaraščio, svorio, kiekio, paros maitinimo išlaidų normos ar kitų reikalavimų, pavyzdžiui, kurią dieną sriubą iš esmės sudarė vanduo (svorio trūkumas buvo kompensuojamas vandeniu) arba košėje nebuvo margarino; kt. Pareiškėjas teigia, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimas apskritai neatitinka kaloringumo, kokybės ir panašių reikalavimų, o 2,90 Eur nėra pakankama paros maitinimo išlaidų norma vienam dirbančiam vyrui, tačiau šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir pagrįsti tik subjektyvia nuomone.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek 2019 m. birželio 14 d. Maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 27/10-61, tiek 2022 m. birželio 14 d. Maitinimo paslaugos teikimo Marijampolės pataisos namuose viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. ST-50 (jų prieduose) yra įtvirtinti reikalavimai maisto produktams, iš kurių ruošiamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, 1 paros maitinimo kaina vienam asmeniui (pvz., pagal sutartį Nr. ST-50, dirbantiems vyrams – 3,78 Eur, nedirbantiems vyrams – 2,90 Eur) ir kiti reikalavimai, o pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, keliančių abejones dėl sutartyse nustatytų reikalavimų atitikties teisės aktų reikalavimams, įskaitant BVK įtvirtintą pareigą arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančius nuteistuosius nemokamai aprūpinti maistu, atitinkančiu fiziologines mitybos normas / rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3024 redakcijoje – 173 str. 5 d.; 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcijoje – 92 str. 5 d.).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai, kai vieną kartą buvo pateikta per maža maisto porcija, nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima laikyti nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu draudimu (t. y. draudimu asmenį kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis arba bausti tokiu būdu) ir įvertinti prašoma 20 000 Eur suma. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi Kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (vieną kartą pateiktos maisto porcijos dydis buvo iki 100 g mažesnis nei turėjo būti), tai, jog nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis arba kad sutriko pareiškėjo sveikata, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išnagrinėti, aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.