Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai R. V., pareiškėjos atstovei advokatei I. Petkienei, antstolei V. Š. suinteresuoto asmens Pakruojo ūkininkų kredito unijos (toliau PŪKU) atstovams Kristinai Vilkūnaitei, Gintarui Beniuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Pakruojo ūkininkų kredito unija, bylos nagrinėjimo metu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. V. savo skundą palaikė ir prašė, jį tenkinti.

Antstolė V. Š. teismui pateikė patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti R. V. skundą, kuriame nurodė, kad antstolės V. Š. kontoros Pakruojo skyriuje, vykdomas Šiaulių apygardos teismo, 2014-11-17, išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-112-267/2013, dėl 37 322,51 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, 583,87 Eur ir 525,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (viso 38 432,04 Eur) išieškojimo iš skolininkės R. V., trečios eilės išieškotojo Pakruojo ūkininkų kredito unijos, naudai. Antstolės V. Š. 2015 m. gegužės 6 d. Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. 2-112-267/2013, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 613 straipsniu ir 628 straipsnio 2 dalimi, bei 2015 m. balandžio 30 d. priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2-606-186/2015, kuria nutarta panaikinti 2015 m. sausio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį Nr. 2-582-357/2015 (šia nutartimi buvo nutarta sustabdyti vykdomą išieškojimą visų skolininkų atžvilgiu pagal 2014 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-112-267/2013 iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo). 2015 m. sausio 6 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Tai, kad 2015 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi Nr. 2-606-186/2015, nutarė Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, bei ieškovės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, 2015 m. gegužės 6 d. buvo priimtas Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. 2-112-267/2013. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų argumentų, nėra pagrindo panaikinti Antstolės V. Š. 2015 m. gegužės 6 d. Patvarkymo dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. 2-112-267/2013. Pareiškėjos skundą antstolė atmetė.

Teismo posėdžio metu antstolė palaikė patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodytus motyvus ir prašė teismo pareiškėjos (skolininkės) skundą atmesti.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas - teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK18 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl sustabdžius Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 vykdymą, būtų paneigti išieškotojo - Pakruojo ŪKU - teisėti interesai ir paties teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 str.). Teismai, kurie išnagrinėjo R. V. skundus, nėra nurodę jokių aplinkybių, kad įsiteisėjusio sprendimo vykdymas ieškovei sukeltų ypatingai sunkias pasekmes. Pažymėtina, kad paskolą Unijai negrąžinama nuo 2008 m., civilinės bylos nagrinėjimas teisme truko nuo 2010 m., todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas visiškai formaliais pagrindais dar neapibrėžtam laikui, reikštų išieškotojo - Pakruojo ŪKU - teisėtų lūkesčių paneigimą ir būtų dar viena galimybė skolininkei išvengti piniginių prievolių vykdymo. Todėl šis pareiškėjos skundas dėl patvarkymo panaikinimo atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Šiuo atveju būtų tikslinga taikyti šią įstatymo normą ir panaikinti 2015 m. gegužės mėn. 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pareiškėjos R. V. pareikštą skundą Pakruojo ŪKU prašo teismo pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti pareiškėjai R. V. maksimalią baudą (CPK 95 str.), 50 proc. baudos priteisiant Pakruojo ŪKU. Pareiškėjos piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad ji reiškia nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sistemingai rašo skundus dėl antstolio veiksmų ir vykdymo sustabdymo, taip pat teismuose ne pirmą kartą nagrinėjami analogiški pareiškėjos skundai (Šiaulių apylinkės teismo nutartis 2014-12-12 nutartis c. b. Nr. 2-11036/2014, Šiaulių apylinkės teismo nutartis 2015-01-05 nutartis c. b. Nr. 2-755-776/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis c. b. Nr. 2-606-186/2015). Todėl akivaizdu, jog pareiškėja R. V. pareiškė eilinį nepagrįstą skundą, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo, taip vilkindama skolų išieškojimo procesą, siekdama išvengti išieškojimo.

Teismo posėdžio metu išieškotojo atstovai palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus motyvus ir prašė teismo jį atmesti.

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Dėl antstolės veiksmų vykdymo procese.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (LR CPK 7 straipsnis), tačiau šio principo įgyvendinimas negali suvaržyti vykdymo proceso dalyvių procesinių teisių. Vykdymo procese kreditorius ir skolininkas turi LR CPK 638-645 straipsniuose numatytas teises ir pareigas. Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi būti įforminamas, t. y. atliekamas priimant procesinį dokumentą - patvarkymą (CPK 613 str.). Reikalavimų, keliamų antstolio veiksmams įforminti, laikymasis užtikrina atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, taip pat tai, kad antstolis, sprendžiant jo atsakomybės klausimą ir nustatinėjant, ar tinkamai vykdė pareigas, galės įrodyti, jog atitinkamas veiksmas tikrai buvo atliktas ir vykdymo proceso dalyviai apie tai nustatyta tvarka informuoti.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų turinio matyti, jog ji nesutinka su 2015-05-06 antstolės priimto patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo. Iš vykdomosios bylos Nr. 0071/14/01056/2 medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. priėmė nutartį Nr. 2-606-186/2015, kuria panaikino Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-582-357/2015, kuria buvo nutarta sustabdyti vykdomą išieškojimą visų skolininkų atžvilgiu pagal 2014 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-112-267/2013, iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo, ir perdavė klausimą išspręsti iš esmės, bei ieškovės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. 2015 m. sausio 6 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Vykdymo veiksmų sustabdymą ir atnaujinimą reglamentuoja LR CPK 628 straipsnis, kuriame numatyta, jog vykdomoji byla sustabdoma iki išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ir skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Lietuvos apeliacinis teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties Nr. 2-606-186/2015, pagrindu antstolė 2015 m. gegužės 6 d. priėmė Patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. 2-112-267/2013. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų argumentų, nėra pagrindo panaikinti Antstolės V. Š. 2015 m. gegužės 6 d. Patvarkymo dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. 2-112-267/2013.

Teismas įvertinęs aplinkybių visumą laiko, kad išnykus pagrindams, kurias buvo sustabdyti vykdomieji veiksmai ir antstoliui savalaikiai juos vykdant, nurodytas patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, buvo atliktas savalaikiai ir teisėtai, panaikinti jo skunde nurodytais pagrindai nėra pagrindo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5579-772/2015, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus antstolės V. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01056/2 po jos atnaujinimo iki R. V. skundo išnagrinėjimo, naikintinos nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Suinteresuotas asmuo PŪKU atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo pripažinti, kad R. V. nuolat piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti pareiškėjai R. V. maksimalią baudą (CPK 95 str.), 50 proc. baudos priteisiant Pakruojo ŪKU.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobūdžio negatyvius teisinius padarinius. Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ expressis verbis paminėti tik du iš jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teisę į gynybą, atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti piktnaudžiaujant procesu padarytus nuostolius neprivalo būti reiškiamas toje pačioje byloje.

Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012, 2015-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015 ir kt.).

LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors pareiškėja ir anksčiau buvo pareiškusi skundus teisme, skundo pateikimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesine teise. Tenka pastebėti, kad ginčai teisme tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens dar nesuteikia teismui teisinio pagrindo juos laikyti pareiškėjos piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje. Teismui nenustačius pareiškėjos kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas suinteresuoto asmens prašymas skirti R. V. baudą (CPK 95 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144, 145, 151 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos R. V. skundą atmesti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5579-772/2015, taikytas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus antstolės V. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01056/2, po jos atnaujinimo iki R. V. skundo išnagrinėjimo, t. y. 2015 m. gruodžio 8 d.

Suinteresuoto asmens Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą dėl baudos skyrimo R. V. atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Šios nutarties kopiją išsiųsti proceso dalyviams.