- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-3-460/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00069-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- M. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo skolininkas M. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti antstolio J. P. 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-172-51837 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Nurodė, kad išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nepagrįstai grąžinti išieškotojai VMI prie FM, kadangi 2015 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. 31N-23928206-15 buvo išduotas Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK; baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimo ir išieškojimo klausimus sprendžia ir nutarimo skirti baudą kontrolę vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinė komisijos prie savivaldybių tarybų, protokolą surašęs organas (pareigūnas). Todėl antstolis patvarkymu anksčiau nurodytą vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui – Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1PK, o ne VMI, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo kompetencija spręsti klausimą dėl tolimesnio vykdomojo rašto vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis 2022 m. sausio 4 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad išieškojimas vykdomas CPK nustatyta tvarka, be to, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, neįvykdyti ar ne pilnai įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami išieškotojai VMI prie FM, pagal įstatymą atstovaujančiai valstybę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Esant prieštaravimų tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės.
3.2. Antstolis J. P. pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė 2021 m. gruodžio 13 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51828 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-51837 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai VMI prie FM.
3.3. Esant teisiniam reglamentavimui, įvertinus visas aplinkybes, teismas nusprendė, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus bei priimdamas skundžiamą 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-172-51837 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nepažeidė CPK esančių nuostatų. Teismas pažymėjo, jog tokią praktiką formuoja ir Klaipėdos apygardos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti kitą procesinį sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Nurodo, kad CPK 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos CPK taikymo ribos, dėl to galima daryti išvadą, kad šiuo atveju CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ATPK nereglamentuoja atitinkamų teisinių santykių. CPK reglamentuoja ne administracinių nuobaudų – baudų vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką, o administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d. vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos.
4.2. Antstoliui vykdant Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK 2015 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 31N-23928206-15 paskirtos 43,00 Eur ATPK baudos išieškojimą iš skolininko galėjo būti taikomos tik CPK 624 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Kitos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 631, 632, 638, straipsniai) galėjo būti taikomos tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtiems sprendimams vykdyti.
4.3. Apeliantės vertinimu, dėl to, kad 2015 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. 31N-23928206-15 dėl 43,00 Eur ATPK baudos išieškojimo iš skolininko buvo priimtas Klaipėdos AVPK 1 PK, antstolis anksčiau nurodytu patvarkymu 2015 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 31N-23928206-15 turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne apeliantei, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolimesnio anksčiau nurodyto vykdymo rašto vykdymo, kadangi baudos skolininkui skyrimo metu ši kompetencija apeliantei nebuvo priskirta.
4.4. Įstatymų leidėjas tik nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtų administracinių baudų nurodytus klausimus pavedė kontroliuoti apeliantei, o iki 2015 m. liepos 1 d. klausimus, susijusius su nutarimų vykdymu, sprendžia arba nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), arba protokolą surašęs organas (pareigūnas).
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija.
5.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos antstoliui perduotas vykdymui teismo vykdomasis raštas išieškoti baudą vykdytinas pagal CPK VI dalies normomis nustatytą vykdymo procesą. Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Esant įstatymų kolizijai, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Institucijų ir pareigūnų nutarimai.
5.3. Administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatytos faktinės aplinkybės
3. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis J. P. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00377, pradėtą pagal Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK 2015 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 31N-23928206-15 dėl 43 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. J. valstybės naudai. Nutarimą vykdymui pateikė Lietuvos antstolių rūmai, vadovaudamiesi tarp Lietuvos antstolių rūmų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, pasirašytu susitarimu dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo. Antstolis, atlikęs skolininko turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, nėra registruotų transporto priemonių, skolininko vardu kredito įstaigose atidarytose sąskaitose nėra piniginių lėšų, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas esančius pas trečiuosius asmenis, skolininkas nedirba ir jokių piniginių lėšų negauna. Nustatytų aplinkybių pagrindu antstolis surašė 2021 m. gruodžio 13 d. išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai – valstybei, atstovaujamai VMI prie FM.
Dėl ginčo esmės ir atskirojo skundo argumentų
4. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kam – išieškotojai ar institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, o valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, konstatavo, kad vykdomasis dokumentas turi būti grąžinamas apeliantei.
6. Atskirajame skunde nurodoma. kad teismas, spręsdamas klausimą dėl skundo pagrįstumo, taikė CPK normas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės, tačiau jos neturi reikšmės klausimo išnagrinėjimui šioje byloje. Antstolis anksčiau nurodytu patvarkymu 2015 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 31N-23928206-15, kuris buvo išduotas Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK, turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne apeliantei, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolimesnio anksčiau nurodyto vykdymo rašto vykdymo, kadangi baudos skolininkui skyrimo metu ši kompetencija apeliantei nebuvo priskirta.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomoji byla buvo vykdoma Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK 2015 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 31N-23928206-15 administracinio teisės pažeidimo byloje pagrindu. Taigi, sprendžiant dėl vykdymo veiksmų, be kita ko, aktualus teisinis reguliavimas, reglamentuojantis nuobaudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, vykdymą. Kadangi šiuo atveju bauda už administracinį teisės pažeidimą paskirta 2015 m., visų pirma, vertintina, ar taikytinos ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., ar nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK normos.
8. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir veika vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, bylų teisena vyksta pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad skolininko padaryta veika būtų perkvalifikuota pagal ANK (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog šiuo atveju taikytinos ATPK nuostatos.
9. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 312 straipsnyje įtvirtinta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal tos pačios redakcijos ATPK 309 straipsnio 2 dalį nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
10. Kaip žinoma, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo VMI kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje taip pat buvo kilęs ginčas tarp VMI ir antstolio dėl antstolio veiksmų, grąžinant pareiškėjai VMI 2008 m. teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą išieškojimo, priėmus išieškojimo negalimumo aktą, nesant skolininko turto ir (ar) lėšų, iš kurių būtų galima priverstinai išieškoti baudą, ir užbaigus vykdomąją bylą, teisėtumo. Kasacinis teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-701/2022 išaiškino, jog pagal ATPK, galiojusio nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nuostatas nutarimo skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą vykdymo kontrolė buvo pavesta VMI, kuriai, be kita ko, vykdant priverstinį išieškojimą, neradus skolininko turto ir (ar) lėšų, iš kurių būtų galima priverstinai išieškoti baudą, antstolis grąžina sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo. Tačiau ši baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo vykdymo tvarka galioja tik baudoms už administracinius teisės pažeidimus, kurios paskirtos po 2015 m. liepos 1 d. Tuo tarpu iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 312 straipsnyje įtvirtinta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal tos pačios redakcijos ATPK 309 straipsnio 2 dalį nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Tos pačios redakcijos ATPK 314 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir su pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos.
12. Vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiu kasacinio teismo išaiškinimu ir atsižvelgiant į tai, kad antstolio vykdyta vykdomoji byla buvo vykdoma pagal Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK 2015 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 31N-23928206-15 dėl 43 Eur baudos išieškojimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą iki ATPK pakeitimų, priimtų įstatymu Nr. XII-601, įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.), vadovaujantis iki 2015 m. birželio 30 d. imtinai galiojusio ATPK redakcijos 309 straipsnio 2 dalimi, 312 straipsniu, antstolis, priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismas ar administracinė komisija prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), kuriam priskirtina nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė.
13. Apibendrinant tai, kas anksčiau nurodyta, nuspręstina, jog antstolis, priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) arba nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) spręsti klausimą dėl teismo išduoto vykdomojo rašto tolimesnio vykdymo pagal įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, o ne VMI, kuriai baudos skyrimo metu ši kompetencija nebuvo priskirta.
14. Nors antstolis atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimis civilinėse byloje Nr. e2S 1150-459/2021 ir Nr. e2S-1153-253/2021, išnagrinėjęs analogiškus pareiškėjos VMI atskiruosius skundus, pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų atmetė, tačiau po priimtos minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-701/2022 ši antstolio nurodyta Klaipėdos apygardos teismo praktika yra nebeaktuali ir netaikoma.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Esant šioms aplinkybėms skundžiama nutartis panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas ir antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
17. Antstolis atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, šios suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės– tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio J. P. 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-172-51837 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.