Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-770/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-03
Bylos Nr.: 2A-770/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01181-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas: A. D.
Trečiasis asmuo: R. D., Vilniaus miesto 28 notarų biuro
Atsakovas: akcinės bendrovės „SEB bankas“

Kategorijos

32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-770/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01181-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 42.9; 45. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ir trečiojo asmens R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys ir patenkintas priešieškinis, civilinėje byloje Nr. 2-2581-661/2012 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos linija“, akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl prievolės pripažinimo tinkamai įvykdyta ir įpareigojimo panaikinti hipoteką, tretieji asmenys R. D. , Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarė S. B. , bei atsakovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ priešieškinį ieškovui A. D. , atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos linija“ ir trečiajam asmeniui R. D. dėl sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. D. pareikštu atsakovams RUAB „Statybos linija“ ir AB „SEB bankas“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovo prievolę atsiskaityti už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. gruodžio 11d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Statybų linija“, tinkamai įvykdyta ir pasibaigusia; 2) panaikinti ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), sutartinę hipoteką; 3) įpareigoti atsakovus kreiptis į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto ir 1/5 dalies automobilių stovėjimo aikštelės sutartinės hipotekos išregistravimo per 10 darbo dienų nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyti, kad tuo atveju, jeigu atsakovai per nustatytą terminą nesikreipia į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl nurodytos hipotekos išregistravimo, dėl to kreiptis į šią hipotekos įstaigą turi teisę ieškovas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2008 m. liepos 24 d. jis ir atsakovas UAB „Statybų linija“ (toliau – Bendrovė) sudarė preliminariąją sutartį Nr. 2008.07.24-SL5/07 (toliau – Preliminarioji sutartis) dėl patalpų pirkimo – pardavimo, kuria Bendrovė įsipareigojo pastatyti Preliminariosios sutarties 1.2 punkte numatytas patalpas ir sudaryti su ieškovu Pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, o ieškovas įsipareigojo dalinai finansuoti patalpų statybą ir pastatytas patalpas nupirkti iš Bendrovės už Preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Vykdydamas savo įsipareigojimus pagal Preliminariosios sutarties 4.1.1 punktą jis pervedė Bendrovei 50 000 Lt (toliau – Įmoka Nr. 1). Preliminariosios sutarties 5.4 punktu Bendrovė įsipareigojo Patalpas inventorizavus kaip nebaigtą statybą (ne mažiau 70 proc. baigtumas), iki 2009 m. vasario 25 d. sudaryti su ieškovu Pagrindinę sutartį dėl jų pirkimo – pardavimo.

Ieškovas ir Bendrovė 2008 m. spalio 10 d. pasirašė Susitarimą Nr. 1, kuriuo pakeitė Preliminariosios sutarties sąlygas ir kuriuo ieškovas įsipareigojo per 3 dienas nuo Susitarimo Nr. 1 pasirašymo sumokėti Bendrovei 320 000 Lt (toliau – Įmoka Nr. 2).

Preliminariosios sutarties šalys 2009 m. vasario 17 d. pasirašė Susitarimą Nr. 2, kuriuo pakeitė Susitarimo Nr. 1 sąlygas ir be kita ko nurodė, jog ieškovas Bendrovei yra sumokėjęs įmokas Nr. 1 ir Nr. 2, t. y. iš viso 370 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovė iki 2009 m. vasario 25 d. Pagrindinės patalpų pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi Bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla.

Atsakovas AB „SEB bankas“ (toliau – Bankas) 2009 m. lapkričio 23 d. raštu „Dėl leidimo parduoti bankui įkeistą turtą ir pakartotinio turto įkeitimo“ davė sutikimą Bendrovei parduoti ginčo patalpas, įkeistas užtikrinant Bendrovės prievolių pagal 2003 m. birželio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr.1450311011090/08 tinkamą vykdymą pagal sutartinės hipotekos lakštus (toliau – Hipoteka). Tuo pagrindu Ieškovas ir bei Bendrovė 2009 m. gruodžio 11 d. sudarė Pagrindinę minėto nekilnojamojo turto, kurio baigtumo procentas – 78, pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis, taip pat Sutartis). Šią sutartimi įsigytas turtas (toliau – Turtas) už Preliminariąja sutartimi nustatytą ir Susitarimais pakeistą 850 000 Lt sumą.

Pagrindinės sutarties 2.1.2 punkte numatyta, jog likusią Turto kainos dalį, sudarančią 200 000 Lt (toliau – Įmoka Nr. 3), ieškovas įsipareigoja sumokėti per 40 dienų nuo Pagrindinės sutarties pasirašymo, o 280 000 Lt (toliau – Įmoka Nr. 4) – per 40 dienų nuo 100 proc. Turto statybų baigtumo įregistravimo VĮ Registrų centre ir Bendrovės pranešimo apie pastato pripažinimo tinkamu naudoti įregistravimo VĮ Registrų centre gavimo dienos. Pagrindinės sutarties 5.10 punktu Bendrovė įsipareigojo, kad Turtas bus pripažintas tinkamu naudoti iki 2010 m. birželio 1 d. Kartu su Pagrindine sutartimi sudarytu Susitarimu Bendrovė įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 1 d. atlikti/pabaigti Susitarime numatytus Buto statybos bei apdailos darbus ir jų rezultatą perduoti ieškovui perdavimo – priėmimo aktu, o vėluojant juos atlikti, įsipareigojo jam mokėti ne didesnę nei 5 000 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną.

Pastatas, kuriame yra Butas, buvo pripažintas tinkamu naudoti 2010 m. lapkričio 19 d. Apie Pastato statybos užbaigimo akto pasirašymą bei Pastato 100 proc. baigtumo įregistravimą VĮ Registrų centre Bendrovė informavo 2010 m. lapkričio 29 d.

Pagrindinėje sutartyje ir Susitarime numatyti Buto statybos ir apdailos darbai buvo užbaigti tik 2010 m. gruodžio 23 d. ir šalys sudarė darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodytas Bendrovės atliktų Buto statybos bei apdailos darbų trūkumų, kuriuos ši įsipareigojo pašalinti vėliau, sąrašas.

Bendrovė pažeidė prisiimtus įsipareigojimus – pavėlavo pripažinti Pastatą tinkamu naudoti ilgiau nei 4 mėnesius, o užbaigti Buto statybos ir apdailos darbus – beveik 4 mėnesius (113 kalendorinių dienų). Be to, kai kurie Bendrovės atlikti Buto statybos bei apdailos darbai buvo ir šio ieškinio pateikimo teismui dieną yra su trūkumais, kuriuos Bendrovė dar privalo ištaisyti.

Vadovaujantis Pagrindinės sutarties 4.5 punktu, dėl Buto statybos ir apdailos darbų užbaigimo vėlavimo Bendrovės mokėtinos netesybos iš viso sudaro 565 000 Lt, kuriuos ieškovas geranoriškai sumažino iki 1 000 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. iki 113 000 Lt.

Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis CK 6.130, 6.131 straipsniais ir Pagrindinės sutarties 7.6 punktu, jis 2011 m. sausio 6 d. rašte dėl 2009-12-11 pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, pranešė Bendrovei ir Bankui, jog įskaitė šiuos priešpriešinius vienarūšius reikalavimus: (i) Bendrovės prievolę, kylančią iš Pagrindinės sutarties 4.5 punkto, sumokėti jam 113 000 Lt dydžio netesybas; ir (ii) jo prievolę, kylančią iš Pagrindinės sutarties 2.1.3 punkto, sumokėti Bendrovei dalį Turto kainos, sudarančią 113 000 Lt. Likusią Turto pirkimo kainos dalį – 167 000 Lt, jis sumokėjo Pagrindinės sutarties nustatyta tvarka ir terminais.

Ieškovas Bendrovei yra įvykdęs Pagrindine sutartimi sulygtą piniginę prievolę, todėl Bendrovei bei Bankui atsirado Pagrindine sutartimi nustatyta prievolė išregistruoti Hipoteką per 30 kalendorinių dienų nuo Pagrindinės sutarties 2.1.3 punkte numatytos Kainos dalies sumokėjimo. Ieškovas 2011 m. vasario 22 d. raštu dėl galutinio atsiskaitymo pagal 2009-12-11 pirkimo – pardavimo sutartį pareikalavo Bendrovės ir Banko: (i) nedelsiant pateikti Pagrindinės sutarties 1.6 punkte numatytą pareiškimą, patvirtinantį, kad visos Pagrindinės sutarties 2.1 punkto sąlygos yra įvykdytos ir A. D. yra galutinai atsiskaitęs su Bendrove pagal Pagrindinę sutartį; ir (ii) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų (t. y. iki 2011 m. kovo 24 d.) panaikinti ir išregistruoti Turto Hipoteką vadovaujantis Pagrindinės sutarties 4.12 ir 5.13 punktais.

Nurodė, jog iki šio ieškinio pateikimo dienos Hipoteką nebuvo išregistruota, nebuvo gautas nei Bendrovės, nei Banko atsakymas į šį raštą, tuo pažeistos Banko sutikime ir Pagrindinėje sutartyje numatytos sąlygos ir terminai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje R. D. atsiliepimu su ieškiniu sutiko jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas AB „SEB bankas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d., 4.189-4.193 str., 4.196 str.). Teigė, jog ieškovui buvo žinoma, kad Turtas yra įkeistas Bankui. Hipoteka įstatymų nustatyta tvarka įforminta, įregistruota, galiojanti. Prieš sudarant Turto Pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį Bankas 2009-11-23 rašte dėl leidimo parduoti įkeistą turtą ir pakartotinio turto įkeitimo, išdėstė sąlygas, kurioms esant sutinka, kad Turtas būtų parduotas, bei kurias įvykdžius jis, kaip hipotekos kreditorius, atsisakys Hipotekos. Nurodė, kad įskaitymai atlikti be Banko sutikimo, o leidime parduoti įkeistą Turtą įtvirtintos pardavimo sąlygos nėra įvykdytos, dėl ko Bankas neatsisako Hipotekos.

Atsakovas RUAB „Statybų linija“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas Pagrindinėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais sumokėjo tik dalį Turto kainos, t. y. 737 000 Lt iš 850 000 Lt, todėl nėra teisinio pagrindo išregistruoti Hipoteką. Ieškovo 2011 m. sausio 6 d. atliktas 113 000 Lt įskaitymas negali būti laikomas tinkamu atsiskaitymo būdu nei pagal Pagrindinę sutartį, nei pagal teisės aktų – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo ir CK, reikalavimus. Jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (ĮRĮ 9 str., 1 d. 3 p., 4 p.), todėl negali sukelti ieškovo nurodomų teisinių pasekmių.

Bendrovei nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę netesybų forma, nes Pagrindine sutartimi sulygti terminai perduoti Turtą buvo praleisti dėl nuo Bendrovės nepriklausančių aplinkybių bei paties ieškovo nesąžiningo elgesio, dėl nežinomų priežasčių delsiant pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktus. Be to, Pagrindinės sutarties 4.5 punkte numatyta, jog Bendrovei vėluojant atlikti Preliminariojoje sutartyje, jos prieduose bei papildomame susitarime numatytus darbus, jis įsipareigojo mokėti ieškovui ne didesne kaip 5 000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi numatytos netesybos sudaro daugiau nei pusę Pagrindinėje sutartyje numatytos Turto sumos. Nors ieškovas sumažino netesybų dydį iki 1 000 Lt už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ir tokio dydžio netesybos nėra pagristos jokiais dokumentais, taip pat neatitinka interesų pusiausvyros principo, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

Šalies argumentai

Atsakovas AB „SEB bankas“ pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. gruodžio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp RUAB „Statybų linija“ ir A. D. 7.6 punktą, numatantį, kad šioje Sutartyje nustatytas netesybas (delspinigiai ir/ar baudos) šalys laiko teisingomis bei pagrįstomis ir sutinka, kad jos nebūtų mažinamos, nepriklausomai nuo to ar dalis prievolių yra įvykdyta; jog šalys pripažįsta, kad minėtų netesybų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusiosios Šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita Šalis turi kompensuoti nukentėjusiajai Šaliai dėl Sutarties pažeidimo (nesilaikymo), nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Netesybos yra įskaitomos į Šalių tarpusavio atsiskaitymus, t. y. Šalis, kuriai turi būti mokamos netesybos, gali įskaityti jas į kitai Šaliai mokėtinas sumas.

Nurodė, kad minėtos Pagrindinės sutarties nuostatos, numatančios paskaičiuotų netesybų įskaitymą į mokėtiną kainą, prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo bei CK nuostatoms, reglamentuojančioms hipotekos, įskaitymo teisinius santykius, prieštarauja teismo patvirtintam RUAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo planui, kuriam pritarė ir įmonės kreditoriai.

Sudarant Pagrindinę sutartį, Bendrovė jau buvo restruktūrizuojama, todėl jos veiklai bei turto realizavimui (be apribojimų kylančių iš hipotekos) buvo taikomas ypatingas teisinis režimas, neleidžiantis laisvai disponuoti ginčo Turtu. Teisinis Bendrovės statusas nulemia ne tik jos skolinių įsipareigojimų vykdymą bet ir ieškovo interesų gynimą, kadangi disponuojama turtu, reikalavimai reiškiami ir tenkinami Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis ir teismo patvirtintu restruktūrizavimo planu.

Pagrindinės sutarties sudarymo metu galiojusi ĮRĮ redakcija numatė, kad restruktūrizavimo proceso metu įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonės veiklą, kreditorių reikalavimų (jų dalies) atsisakymą, prievolių vykdymo terminų atidėjimą, privalomųjų įmokų mokėjimą, taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip (ĮRĮ 1 str. 5 d.). Nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus bei reikalavimų įskaitymas, jei jie nenustatyti restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 9 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju įskaitymai, susiję su Bendrovei priklausančio turto realizavimu, restruktūrizavimo procese nebuvo numatyti, taip pat tam nebuvo gautas ir įmonės kreditorių pritarimas. Ginčijamu įskaitymu yra pažeidžiamas ĮRĮ 14 straipsnis ir Bendrovės restruktūrizavimo planas bei hipoteką reglamentuojančios teisės normos. Net nustačius, kad A. D. turi pagrindą reikalauti netesybų, jam nepagrįstai prieš kitus kreditorius suteikiamas prioritetas nesant tam teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Ieškovas A. D. ir trečiasis asmuo ieškovo pusėje R. D. prašė atmesti atsakovo priešieškinį iš esmės remdamiesi ieškinio argumentais.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 28 notaro biuro notarė S. B. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimų patenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, o atsakovo priešieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad Bankas neturi teisės ginčyti Pagrindinės sutarties, nes nėra jos šalis, sutartis nėra sudaryta jo naudai. Pagrindinė sutartis nepažeidė jokių Banko teisių ar teisėtų interesų. Banko interesas yra susijęs su Pagrindine sutartimi tik tiek, kad nepriklausomai nuo A. D. ir RUAB „Statybų linija“ tarpusavio santykių ir piniginių sumų už ginčo turtą mokėjimo, Bankas įsipareigojo Turtui panaikinti Hipoteką tik tuo atveju, jeigu į specialią RUAB „Statybų linija“ sąskaitą, esančią Banke, bus pervesta konkreti pinigų suma. Hipoteka ginčo turtui gali pasibaigti tik po tinkamo skolinio įsipareigojimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškovo A. D. ieškinį atmetė, atsakovo AB „SEB bankas“ priešieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu 2009 m. gruodžio 11d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp RUAB „Statybų linija“ ir A. D. 7.6 punktą, numatantį, kad „Šalys pareiškia, kad šioje Sutartyje nustatytos netesybos (delspinigiai ir/ar baudos) yra laikomos teisingomis bei pagrįstomis ir sutinka, kad jos nebūtų mažinamos, nepriklausomai nuo to ar dalis prievolių yra įvykdyta. Šalys taip pat pripažįsta, kad minėtų netesybų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusiosios Šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita Šalis turi kompensuoti nukentėjusiajai Šaliai dėl Sutarties pažeidimo (nesilaikymo), nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Netesybos yra įskaitomos į Šalių tarpusavio atsiskaitymus, t.y. Šalis kuriai turi būti mokamos netesybos, gali įskaityti jas į kitai Šaliai mokėtinas sumas“.

Teismas, įvertinęs Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (Pagrindinės sutarties sudarymo metu galiojusios įstatymo redakcijos) 1 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, CK 6.130 straipsnio 1 dalies, nuostatas, aplinkybę, kad Bendrovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, nurodė, kad šalims sudarant Pagrindinę sutartį buvo būtina atsižvelgti į imperatyvias ĮRĮ nuostatas, susijusias su restruktūrizuojamai įmonei priklausančio turto disponavimu bei reikalavimų restruktūrizuojamai įmonei pareiškimu, jų tenkinimo tvarka bei restruktūrizavimo plane nustatytais apribojimais. Sutiko su Banko argumentu, kad patenkinus ieškovo finansinį reikalavimą ir įskaičius 113 000 Lt būtų pažeisti kitų Bendrovės kreditorių interesai, nes dėl tokio reikalavimo patvirtinimo nėra kreditorių sutikimo, jis nėra įtrauktas į restruktūrizavimo planą bei sudarant Pagrindinę sutartį ir nustatant sutartinių netesybų dydį nebuvo gautas kreditorių sutikimas. Be to, 113 000 Lt dydžio įskaitymas yra reikšmingas restruktūrizuojamai Bendrovei bei patvirtinto restruktūrizavimo plano vykdymui. Tokiu atveju, atsakovams pripažinus tokį įskaitymą, restruktūrizavimo planas turėtų būti tikslinamas ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalies nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, jog atliktas įskaitymas bei Pagrindinės sutarties 7.6 punktas dėl netesybų mokėjimo tvarkos bei dydžio prieštarauja imperatyvioms Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 11 dalies nuostatoms, todėl yra neteisėtas ir ieškovo ieškinys yra netenkintinas, o Banko priešieškinis tenkintinas.

Teismas laikė nepagrįstais notarės S. B. argumentus, kad Bankas negali ginčyti Pagrindinės sutarties. Nurodė, kad Bankas yra RUAB „Statybų linija“ kreditorius ir jis gali naudotis visomis ĮRĮ įtvirtintomis kreditoriaus teisėmis, todėl turi teisę ginčyti sandorį, kuris yra susijęs su jo, kaip RUAB „Statybų linija“ kreditoriaus teisėmis bei pareigomis.

Netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo, teismas netenkino išvestinio reikalavimo dėl hipotekos panaikinimo. Papildomai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas įvykdė sutartinę prievolę – pervedė į nurodytą sąskaitą sutartas pinigines lėšas ir tinkamai atsiskaitė su kreditoriumi. Bankas Hipotekos neatsisako, nes nepripažįsta, kad ieškovas įvykdė prievolę. Todėl reikalavimas panaikinti Hipoteką ginčo Turtui yra nepagrįstas ir netenkintinas (CK 4.197 str.). Be to, jį patenkinus būtų pažeistos Banko, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės. Sąžiningo asmens teisės turi būti ginamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. ir trečiasis asmuo R. D. prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovo AB „SEB bankas“ priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl priešieškinio nepagrįstumo:

1.1. Teismo išvada dėl Sutarties 7.6 punkto neteisėtumo ir negaliojimo yra padaryta teismui neišsiaiškinus visų Sutarties 7.6 punkte esančių sąlygų turinio, esmės, jų tarpusavio santykio, tuo pažeidžiant CK 6.193 straipsnio ir CPK 176, 185 straipsnių reikalavimus. Sutarties 7.6 punkto punkte yra suformuluota ne viena, o kelios savo prasme, tikslais, reikšme netapačios nuostatos. Iš Banko priešieškinio dalyko matyti, kad Bankas ginčijo Sutarties 7.6 punktą visa apimtimi, tačiau iš priešieškinio pagrindo matyti, kad jame Bankas pateikė tik tokius argumentus, kurie susiję su ginčo punkte esančios nuostatos, leidžiančios netesybas įskaityti į šalių tarpusavio atsiskaitymus, neteisėtumu. Priešieškinyje nėra jokių argumentų, kuriais Bankas įrodinėtų kitų ginčo punkte esančių nuostatų neteisėtumą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p., 143 str. 3 d.). Teismo sprendime taip pat nėra jokių argumentų, kurie pagrindžia teismo išvadą pripažinti negaliojančiu Sutarties 7.6 punktą visa apimtimi. Be to, ginčo dalyką byloje sudarė ieškovo 2011-01-06 atlikto vienašalio įskaitymo teisėtumas. Įskaitymas savo esme susijęs tik su Sutarties 7.6 punkte esančia sąlyga dėl netesybų įskaitymo.

1.2. Sutarties 7.6 punkto sąlyga, numatanti netesybų įskaitymo į Sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymus galimybę, nėra Sutarties šalies įskaitymo teisę sukurianti nuostata, nes tokia teisė, kaip tokia, kildintina ne iš šalių susitarimo, o iš įstatymo – CK 6.130, 6.131 straipsnių. Apie vienašalio įskaitymo teisėtumą/neteisėtumą turi būti sprendžiama ne pagal tai, ar sutarties šalies įskaitymo teisę numato ar nenumato šalių susitarimas, o pagal tai, ar yra visos įskaitymui atlikti būtinosios sąlygos, ar įskaitymas įvyko (yra realus), ar nėra įskaitymą draudžiančių pagrindų. Dėl to vienašalio įskaitymo, kaip sandorio, neteisėtumo savaime nenulemia Sutarties (jos dalies) neteisėtumas, o Sutarties dalies neteisėtumo savaime nenulemia vienašalio įskaitymo neteisėtumas. Todėl ieškovo atliktas vienašalis įskaitymas ir Sutarties 7.6 punktas negalėjo būti vertinami tapačiai.

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Bankas turi teisę ginčyti Sutarties 7.6 punktą (CPK 5 str. 1 d., CK 6.161 str., 6.227 str.). Bankas nėra Sutarties šalis, ji nėra sudaryta jo naudai. Ginčijant Sutarties 7.6 punktą, reikėjo įrodyti, kad būtent minėtas punktas pažeidžia Banko teises ir interesus, tačiau taip nėra. Teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti Banko teisių ir pareigų pažeidimą būtent dėl ginčo punkto. Bankui taip pat nesuteikta teisė ginti kitų Bendrovės kreditorių teisių ir interesų, taip pat viešojo intereso, todėl priešieškinis turėjo būti atmestas (CPK 5 str.). Be to, priešieškinis nėra pareikštas CK 6.66 — 6.69 straipsniuose įtvirtintų kreditoriaus interesų gynimo priemonių pagrindu.

1.4. Teismas teisiškai neįvertino aplinkybės, kad Sutartis buvo sudalyta dar iki tol, kol Vilniaus apygardos teismo 2009-12-18 nutartimi buvo patvirtintas Bendrovės restruktūrizavimo planas. Sutarties sudarymo metu galiojus ĮRĮ nenustatė absoliutaus draudimo restuktūrizuojamai įmonei restruktūrizavimo plano rengimo metu sudaryti šiai įmonei naudingus sandorius. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Sutartis būtų sudaryta pažeidžiant ĮRĮ 16 straipsnio 3 dalies imperatyviuosius reikalavimus. Priešingai, Bankas laikosi pozicijos, kad Sutartis kitoje dalyje yra teisėta ir galiojanti. Be to, Sutarties tekstas buvo derinamas ne tik su Sutarties šalimis ir jų atstovais, bet ir su atsakingu Banko darbuotoju, kuris jokių pastabų pateiktam Sutarties projekto tekstui neturėjo. Bendrovės kreditorių sutikimo nebuvimas, kaip pagrindas naikinti restruktūrizuojamos bendrovės sudarytą sutartį, nenumatytas nei ĮRĮ 16 straipsnyje, nei jokioje kitoje ĮRĮ nuostatoje.

1.5. Teismas, kaip minėta, neįvertino tos aplinkybės, kad Sutartis buvo sudaryta, dar nesant Bendrovės restruktūrizavimo planui. Todėl restruktūrizavimo plano patvirtinimas negali daryti jokios įtakos anksčiau sudarytos Sutarties ir/ar atskirų jos sąlygų teisėtumui (galiojimui) bei vykdymui, taigi toks planas negalėjo nustatyti, kad tam tikros Sutarties sąlygos neturėtų būti taikomos arba taikomos kitaip, nei numatyta Sutartyje (CK 6.189 str.).

1.6. Bendrovės restruktūrizavimo planas nedraudžia butų pirkimo – pardavimo sutartyse numatyti priešpriešinių prievolių įskaitymo galimybę. Be to, Sutartimi įvykdytas sandoris yra palankus Bendrovei ir jos kreditoriams, nes Turtas parduotas didesne kaina, nei restruktūrizavimo plane numatyta analogiško nekilnojamojo turto pardavimo kaina. Net ir atlikus įskaitymą Bendrovei buvo sumokėta didesnė Buto įsigijimo kaina, palyginus su ta kaina, kuri buvo numatyta restruktūrizavimo plane.

1.7. Teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮRĮ 1 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios nėra savarankišku sandorio negaliojimo pagrindu.

1.8. Ginčijamas sutarties punktas neprieštarauja ir nepažeidžia ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris galioja ir taikytinas tik sandoriams (prievolėms), sudarytiems (atsiradusioms) bei neįvykdytiems (-oms) iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ne prievolėms, kylančioms iš sandorių, sudarytų jau po restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo. Tiek Sutartis, tiek Sutartimi sulygtos jos šalių prievolės vykdymas (tinkamas nevykdymas) atsirado jau po restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo.

1.9. Nei ginčijamas Sutarties punktas, nei ieškovo atliktas įskaitymas neprieštarauja ĮRĮ 14 straipsnio 11 daliai, kuris nustato restruktūrizavimo plano keitimo tvarką. Be to, Bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu ir Sutarties sudarymo metu galiojusios ĮRĮ redakcijos 14 straipsnis apskritai 11 dalies neturėjo, o įmonės restruktūrizavimo plano svarstymą ir patvirtinimą reglamentavo ĮRĮ 15 straipsnis, kuriame analogiškos šiuo metu galiojančiai ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalies nuostatai teisės normos nebuvo. Minėta norma pagal savo esmę, pobūdį ir turinį apskritai negali būti vertinama kaip norma, kurios reikalavimams turėtų atitikti Bendrovės sudaromi sandoriai ir jų sąlygos.

1.10. Nei ĮRĮ, nei joks kitas įstatymas nenumato draudimo restruktūrizuojamai įmonei, sudarant sandorius jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nesant dar patvirtinto (ir įsigaliojusio) restruktūrizavimo plano, t. y. restruktūrizavimo plano rengimo metu, sutartyse su trečiaisiais asmenimis numatyti netesybas ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo galimybę, taip pat nesuteikia restruktūrizuojamai bendrovei teisės nevykdyti po restruktūrizavimo bylos iškėlimo sudaryta sutartimi prisiimtų prievolių, įsipareigojimų ar kitų sutarties sąlygų ar juos vykdyti netinkamai. Tais atvejais, jei restruktūrizuojama bendrovė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo sudaro sandorius, šių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis.

1.11. CK 6.134 straipsnyje yra įtvirtinti ne sutarčių (dvišalių sandorių) (jų dalių) negaliojimo teisiniai pagrindai, t. y. ne pagrindai, lemiantys sutarčių (jų dalių) negaliojimą, o pagrindai, įsakmiai draudžiantys asmenims atlikti įskaitymą. CK 6.134 straipsnio prasme nei ĮRĮ 1 straipsnio 5 dalis, nei 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nei 14 straipsnio 11 dalis, nei jokia kita ĮRĮ norma negali būti vertinamos nei kaip teisės normos, įsakmiai draudžiančios įskaitymą susijusį su restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano rengimo metu sudaryto sandorio vykdymu, nei kaip teisės normos, sudarančios pagrindą pripažinti negaliojančiu restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano rengimo metu sudarytos sutarties sąlygą numatančią sutarties šalies įskaitymo teisę.

1.12. Sutarties 7.6 punktas Banko buvo ginčijamas CK 1.80 straipsnio pagrindu. Tačiau tiek priešieškinyje, tiek sprendime nurodytos teisės normos negali būti vertinamos kaip sudarančios pakankamą pagrindą tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl Sutarties 7.6 punkto pripažinimo negaliojančiu taikant CK 1.80 straipsnį.

2. Dėl reikalavimo pripažinti ieškovo prievolę atsiskaityti su Bendrove pagal Pagrindinę sutartį tinkamai įvykdyta ir pasibaigusia:

2.1. Ieškovas Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaitė su Bendrovę už įsigytą Turtą. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 str. 1 d.). Bendrovės prievolė sumokėti netesybas ieškovui atsirado todėl, kad ji netinkamai vykdė savo prievoles pagal Sutartį (Sutarties 5.10 p.). Šalių susitarimo dėl netesybų ir jo dydžio, įtvirtinto Sutarties 4.5 punkte, nei Bendrovė, nei Bankas neginčija. Bendrovės mokėtinos netesybos dėl laiku neužbaigtų darbų sudarytų 565 000 Lt sumą, kuria ieškovas sumažino iki 113 000 Lt. Kadangi Bendrovė ir ieškovas vienas kito atžvilgiu turėjo teisę į priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, tai ieškovas turėjo teisę į įstatymuose numatytą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kurią ir įgyvendino (CK 6.131 str.).

2.2. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas — kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais (CK 6.73 str., 6.205 str. 1 d., 6.256 str., 6.258 str.).

2.3. Sutartį pažeidusi šalis RUAB „Statybų linija“ yra verslininkas, turintis patirties tiek verslo (būtent statybos srityje), tiek ir derybų srityje, o nukentėjusioji Sutarties šalis — ieškovas yra vartotojas ir silpnesnioji šalis. Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes Turtą ieškovas siekė įsigyti ne verslo tikslais, o šeimos poreikiams patenkinti; Sutarties sudarymo procese ne būtent Bendrovė buvo Sutarties rengėja, todėl galėjo numatyti savo įsipareigojimų įvykdymo terminus ir juos Sutartyje apibrėžti taip, kad jie nebūtų pažeisti; galėjo numatyti savo įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir tokius padarinius apibrėžti, pasirenkant tik tokias Sutarties sąlygas, kurios ją tenkintų; Sutarties 7.7 punktu buvo sulygta, kad Sutartyje numatytą statybos darbų atlikimo ir Turto pripažinimo tinkamu naudoti terminų laikymasis bei Turto atitikimo Sutarties nuostatoms sąlygos yra esminės Sutarties sąlygos (CK 6.162 str. 2 d.). Bendrovė nuolat elgėsi nesąžiningai ir nuolat tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ieškovui dar nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo. Todėl jos veiksmai, netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, vengiant laiku perduoti tinkamai atliktus statybos darbus, privalo būti vertinami ne siauriai ir izoliuotai tik Pagrindinės sutarties kontekste, o kartu su netinkamu Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu.

3. Dėl sutartinės hipotekos panaikinimo

3.1. Sutarties 4.12 punkto sąlyga dėl Turto hipotekos pabaigos ir Banko 2009-11-23 rašte duotas sutikimas dėl atsisakymo nuo Turto hipotekos turi būti sistemiškai aiškinami su Sutarties 2.1 punktu ieškovo prisiimta pinigine prievole sumokėti bendrovei 850 000 Lt ir jos pobūdžiuAiškinti nurodytų sąlygų vien gramatiškai negalima, nes tokiu atveju būtų paneigiama sutarties šalies galimybė įvykdyti piniginę prievolę įskaitymo būdu, kuris yra leidžiamas įstatymo (CK 6.130 str., 6.131 str.,). Tiek pagal Sutartį priklausančių pinigų sumokėjimas Bendrovei, tiek ir teisėtas atitinkamų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, jeigu jį atlikęs ieškovas lieka nebeskolingas kitai Sutarties šaliai, iš esmės reiškia vieną ir tą patį padarinį — Sutartimi ieškovo prisiimtos piniginės prievolės įvykdymą. Todėl faktas, kad ieškovas nepervedė Bendrovei visos pagal Sutartį priklausančios pinigų sumos, savaime nereiškia, kad jis nėra tinkamai įvykdęs Sutartimi prisiimtos piniginės prievolės ir nereiškia, kad jis nėra įgijęs teisės reikalauti, kad Sutarties 4.12 pagrindu būtų panaikinta jo Turtui nustatyta hipoteka.

3.2. Byloje yra pakankamas pagrindas ne tik pripažinti, kad ieškovo prievolė Bendrovei yra įvykdyta, bet ir nuspręsti dėl Turto hipotekos pabaigos (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas AB ,,SEB banaks“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teigdamas, kad:

Šalies argumentai

1. Sutarties 7.6 punktas turi būti aiškintinas kaip visuma ir negali būti dirbtinai skaidomas į tokias dalis, kaip skunde nurodo apeliantai. Dirbtinai skaidydami minėtą punktą apeliantai siekia jį aiškinti išimtinai savo naudai. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nors buvo atstovaujami profesionalaus teisininko, jie taip pat nesigynė nuo priešieškinio minėtu argumentu, kad Sutarties 7.6 punktą tariamai sudaro keturios dalys, kurių kiekvienos negaliojimą reikia įrodinėti.

2. Įskaitymas ir Sutarties 7.6 punktas aiškiai prieštarauja ĮRĮ 9 straipsnio l dalies 3 punktui, 14 straipsniui. A. D. buvo žinoma apie tai, kad Bendrovė yra restruktūrizuojama ir todėl jos atžvilgiu taikomos specialios taisyklės ir apribojimai, numatyti ĮRĮ. Bendrovės restruktūrizavimo planui, kuriame numatytas ir ieškovo įsipareigojimų pagal Pagrindinę sutartį vykdymas, pritarė kreditoriai, šį planą patvirtino teismas, plane nenumatyta įskaitymo galimybė, įskaitymo galimybės nenumato ir imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios restruktūrizavimo procesą. Todėl sudarant ieškovui galimybę skaičiuoti netesybas bei jas įskaityti į mokėtiną turto įsigijimo kainą, pažeidžiamos ne tik imperatyvios restruktūrizavimo procesą reglamentuojančios teisės normos, bet ir kitų kreditorių interesai, taip pat teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas. Be to, Sutarties 7.6 punktui, kaip leidžiančiam netesybų skaičiavimą bei įskaitymą, nebuvo gautas nei Banko, nei kitų kreditorių pritarimas. Vien dėl tos priežasties, kad Sutartis buvo sudaryta po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nereiškia, kad ieškovas įgyja kažkokį prioritetą kitų Bendrovės kreditorių, ypač hipotetinio kreditoriaus – Banko, atžvilgiu.

3. Sutarties 7.6 punktas pažeidžia ne tik Banko, bet ir kitų kreditorių interesus, todėl Bankas, taip pat būdamas ir hipotekinis kreditorius, turi teisę ginčyti Pagrindinę sutartį, o net jei jos neturėtų, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį Sutarties 7.6 punktą teismas gali pripažinti negaliojančiu ex officio (1.78 str., 1.80 str., 4.170 str., 4.171 str., 4.189-4.193 str., 4.196 str.).

4. Vienašališkai atliktą įskaitymą ieškovas nepagrįstai tapatina su einamųjų įmokų mokėjimu (ĮRĮ 2 str.). Privalomosios įmokos įstatyme apibrėžiamos, kaip Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų nustatyti mokesčiai bei valstybės rinkliavos, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų nustatytos įmokos. Sisteminė teisės normų analizė leidžia teigti, kad einamosios įmokos sietinos su įmonės einamosios veiklos kaštų dengimu, o ne su skolinių įsipareigojimų vykdymu tretiesiems asmenims užskaitų būdu, kuriuo pažeidžiama ne tik kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilė, bet ir restruktūrizavimo plano nuostatos, susijusios su įmonei priklausančio turto pardavimu.

5. Netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo ir nepripažinus įskaitymo teisėtumo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl hipotekos panaikinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas RUAB ,,Statybų linija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teigdamas, kad teismas sprendimu pagrįstai konstatavo prievolės baigties įskaitymo būdu negalimumą ginčo atveju. Byloje pagrįstai buvo nustatytas tiek teisinių sąlygų, tiek faktinių prielaidų įskaitymui atlikti nebuvimas:

1. Formalių teisinių pagrindų įskaitymui atlikti nebuvimas dėl ĮRĮ įtvirtintų apribojimų (ĮRĮ 9 str. 1 d. 1 p., 3 p., 14 str.) teismo pagrįstai buvo įvertintas, kaip eliminuojantis sutarties šalių galimybę laisvai susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų savo nuožiūra. Jei imperatyvios įstatymo nuostatos šalims draudžia atlikti tam tikrus veiksmus, šiuo atveju – įskaitymą – šalys tokio draudimo negali nepaisyti kitaip susitardamos sutartimi (CK 6.157 str.). Apeliantų pateiktas ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies aiškinimas yra nesąžiningas, nelogiškais ir prieštaraujantis kitoms įstatymo normoms. Nepaisant to, kad Sutartis buvo pasirašyta iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme dienos, ieškovas vienašališko įskaitymo veiksmus atliko ne plano rengimo laikotarpiu, o jau jam galiojant – 2011-01-06. Plane tokių veiksmų galimybė numatyta nebuvo. Taigi, tokie veiksmai negali būti traktuojami jokiu vykdytinu einamuoju mokėjimu plano rengimo laikotarpiu ĮRĮ 10 straipsnio prasme.

2. Sutarties 7.6 punktas pažeidžia hipotetinio kreditoriaus – Banko teises bei teisėtus interesus, todėl jis turėjo teisę ginčyti šią Pagrindinės sutarties sąlygą (CK 6.227 str. 3 d.). Bankas leido parduoti Bendrovei priklausantį ir Bankui įkeistą turtą tik esant konkrečioms, hipotekinio kreditoriaus keliamoms sąlygoms, tarp jų ir dėl Turto kainos sumokėjimo tvarkos, kurios buvo perkeltos į Pagrindinę sutartį. Todėl Sutarties 7.6 punkte numatyta priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo galimybė, negali būti vertinama kaip leidžianti įskaityti kokiu nors pagrindu kylančius finansinius reikalavimus į ieškovo Bendrovei mokėtinas kainos sumas.

3. Byloje CPK nustatyta tvarka nebuvo įrodytas ieškovo realaus ir galiojančio priešpriešinio piniginio reikalavimo į atsakovą RUAB „Statybų linija“ egzistavimas. Ieškiniu reikalaudamas pripažinti prievolę sumokėti Sutarties kainą vienašalio įskaitymo pagrindu tinkamai įvykdyta, ieškovas privalėjo įrodyti ir pagrįsti visų Bendrovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, tačiau tai nebuvo atlikta. Civilinė atsakomybė dėl ikisutartinių, t. y. bet kokių kitų ieškovo ir Bendrovės sudarytų sandorių sąlygų galimo pažeidimo negali būti nustatoma, apskaičiuojama ir atlyginama vadovaujantis jau po jų atsiradimo sudarytos Sutarties 4.5 punkto nuostatomis. Ieškovas turi teisę reikalauti tik tų nuostolių atlyginimo, kurie yra tiesioginė Sutarties, o ne kokių nors kitų sutarčių pažeidimo pasekmė (CK 6. 6.245 str. 3 d., 6.247 str.). Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka nepagrindė, jog jo įskaityti nuostoliai yra Bendrovės neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.246 str., 6.247 str.).

4. Turto hipotekos pabaigos pagrindu vienareikšmiškai buvo įvardintas nurodytos sumos piniginėmis lėšomis įmokėjimas į Banko sąskaitą, kas pagal kreditorių traktuotina kaip dalinis RUAB „Statybų linija“ prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymas, sudarantis pagrindą baigti hipoteką Turto atžvilgiu. Ši sąlyga, kuri ieškovui buvo žinoma, įvykdyta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.

Atsiliepimu trečiasis asmuo Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarė S. B. prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti sprendimo dalį, kuria yra tenkintas atsakovo AB „SEB bankas“ priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys, palikti nepakeistą. Sutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl priešieškinio nepagrįstumo. Su argumentais dėl ieškinio pagrįstumo nesutiko. Teigia kad:

1. Atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą (nuostoliai dėl netinkamo Pagrindinės sutarties vykdymo), ieškovas turi teisę reikalauti tik tų nuotolių atlyginimo, kurie yra tiesioginė Pagrindinės sutarties, o ne kitų sutarčių priežastis. Visų galimų iki Pagrindinės sutarties atsiradusių nuostolių negalima įrodinėti po nuostolių atsiradimo faktinio pagrindo sudarytos Pagrindinės sutarties pažeidimu. Teismui nustačius, kad ieškovas dėl Pagrindinės sutarties pažeidimo patyrė nuostolius, konkrečia nuostolių suma galėjo būti įskaityta į Sutarties kainą vadovaujantis 7.6 punktu, tačiau tai nereiškia, kad ieškovo įskaityta suma taip pat gali mažinti RUAB „Statybų linija“ įsipareigojimus Bankui ir reikalauti panaikinti hipoteką.

2. Ieškovas, atstovaujamas teisininkų profesionalų, galėjo ir turėjo suprasti, kad hipoteka Turtui bus panaikinta tik tokiu atveju, jeigu bus įvykdyti Banko 2009-11-23 rašte nurodyti Bendrovės skoliniai įsipareigojimai ir ieškovas Bankui į specialiąją RUAB „Statybų linija“ nurodytą sąskaitą sumokės 480 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliantų A. D. ir R. D. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovo A. D. atsakovo RUAB „Statybos linija“ restruktūrizavimo proceso metu atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas gali būti laikomas tinkamu prievolių pagal nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymu, sudarančiu pagrindą hipotekos išregistravimui, bei dėl sutarties sąlygos, numatančios šalių teisę netesybas įskaityti į tarpusavio atsiskaitymus, teisėtumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas A. D. ir atsakovas RUAB „Statybų linija“ 2008 m. liepos 24 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2008.07.24-SL5/07, kuria Bendrovė įsipareigojo pastatyti Preliminariosios sutarties 1.2 punkte numatytą Turtą ir sudaryti su ieškovu pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, o šis įsipareigojo dalinai finansuoti Turto statybą ir nupirkti jį iš Bendrovės už Preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Ieškovas, vykdydamas Preliminariosios sutarties 4.1.1 punktą, pervedė Bendrovei 50 000 Lt. Preliminariosios sutarties 5.4 punktu Bendrovė įsipareigojo, Patalpas inventorizavus kaip nebaigtą statybą (ne mažiau 70 proc. baigtumas), sudaryti su ieškovu Pagrindinę sutartį iki 2009 m. vasario 25 d. Šalys 2008 m. spalio 10 d. ir 2009 m. vasario 17 d. pasirašė Susitarimus, kuriais pakeitė Preliminariosios sutarties sąlygas ir pripažino, kad ieškovas Bendrovei yra sumokėjęs iš viso 370 000 Lt sumą.

Bendrovė iki 2009 m. vasario 25 d., t. y. iki numatyto termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos, šios sutarties su A. D. nesudarė.

RUAB „Statybų linija“ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla.

Atsakovas AB „SEB bankas“ 2009 m. lapkričio 23 d. raštu davė sutikimą Bendrovei parduoti Turtą, įkeistą Bankui, užtikrinant Bendrovės prievolių pagal 2003 m. birželio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1450311011090/08 tinkamą vykdymą sutartinės hipotekos lakštais. Nurodė, jog ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų atsisakys Turto Hipotekos po to, kai bus įvykdytos sutikime nurodytos sąlygos, įskaitant Kainos sumokėjimą į specialią Bendrovės vardu atidarytą sąskaitą.

Ieškovas ir RUAB „Statybų linija“ 2009 m. gruodžio 11 d. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria už Preliminaria sutartimi nustatytą ir Susitarimais pakeistą 850 000 Lt kainą ieškovas iš Bendrovės įgijo Preliminariojoje sutartyje nurodytą Turtą. Sutarties 2.1.2 ir 2.1.3 punktais ieškovas įsipareigojo likusią Turto kainos dalį, sudarančią 200 000 Lt, sumokėti per 40 dienų nuo Pagrindinės sutarties pasirašymo, o 280 000 Lt – per 40 dienų nuo 100 proc. Turto statybų baigtumo įregistravimo VĮ Registrų centre ir Bendrovės pranešimo apie pastato pripažinimo tinkamu naudoti įregistravimo VĮ Registrų centre gavimo dienos. Bendrovė įsipareigojo panaikinti Turto Hipoteką ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Sutarties 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose nurodytų įmokų sumokėjimo (Sutarties 4.12 p., 5.13 p.). Bendrovė įsipareigojo, kad Turtas bus pripažintas tinkamu naudoti iki 2010 m. birželio 1 d., o statybos darbai atlikti ir perduoti ieškovui iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (Sutarties 5.10 p., 2009 m. gruodžio 11 d. Susitarimas prie Sutarties). Vėluojant atlikti minėtus darbus Bendrovė įsipareigojo mokėti ieškovui ne didesnę nei 5 000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 4.5 p.).

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino RUAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo planą.

Pastato, kuriame yra Turtas, statybos užbaigimo aktas buvo sudarytas ir pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2010 m. lapkričio 19 d. Apie Pastato statybos užbaigimo akto sudarymą bei Pastato 100 proc. baigtumo įregistravimą VĮ Registrų centre ieškovas buvo informuotas 2010 m. lapkričio 29 d. Šalys 2010 m. gruodžio 23 d. sudarė darbų perdavimo – priėmimo aktą.

Ieškovas 2011 m. sausio 6 d. raštu informavo Bendrovę apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir tinkamą Sutarties įvykdymą, prašydamas panaikinti Turtui taikytą hipoteką.

Dėl atsakovo AB „SEB bankas“ teisės ginčyti sutarties, kurios šalimi jis nėra, sąlygas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Remiantis CK 6.227 straipsnio 3 dalimi, teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė.

Nagrinėjamu atveju Bankas yra RUAB „Statybų linija“ kreditorius. Jo reikalavimų pagal su Bendrove 2003 m. birželio 6 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 1450311011090/08 tinkamas įvykdymas yra užtikrintas konkrečiu nekilnojamuoju turtu, į kurio sudėtį įeina taip pat ir ieškovui Pagrindine sutartimi parduotas Turtas. Remiantis Kredito sutartimi Bendrovė Bankui įkeistą turtą perleisti tretiesiems asmenims gali tik gavusi kreditoriaus sutikimą. Būtent Bankas 2009 m. lapkričio 23 d. raštu davė sutikimą sudaryti Pagrindinę sutartį ir jos pagrindu parduoti jam įkeistą Turtą ieškovui rašte nurodytomis sąlygomis, kurias įvykdžius būtų atsisakyta Turto hipotekos. Taigi Bankui įkeisto Turto pardavimas yra tiesiogiai susijęs su jo, kaip RUAB „Statybų linija“ kreditoriaus, interesais, o tinkamas Pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymas sukelia jam pareigą panaikinti Turto hipoteką. Todėl AB „SEB bankas“ turi teisę ginčyti jo skolininko sudarytus sandorius ar tokių sandorių sąlygas, galimai pažeidžiančias jo teises bei teisėtus interesus (CK 6.227 str. 3 d.).

Dėl Pagrindinės sutarties 7.6 punkto ir ieškovo atlikto įskaitymo RUAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo proceso metu teisėtumo

Kaip žinoma, restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatyme įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą. Siekiant tinkamai įgyvendinti restruktūrizavimo procesui keliamus tikslus ĮRĮ procesinėse normose aiškiai ir imperatyviai reglamentuoti atskiri procesiniai veiksmai, jų atlikimo tvarka, nustatyti konkretūs tokių veiksmų atlikimo terminai ir kt. (ĮRĮ 1 str.).

RUAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo byla iškelta 2009 m. liepos 1 d. nutartimi, galiojant 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. gruodžio 27 d. ĮRĮ redakcijai, todėl bylos nagrinėjimui taikytinos būtent šios įstatymo redakcijos nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, kad vyksta Bendrovės restruktūrizavimo procesas, tiek šalims sudarant Pagrindinę sutartį, tiek ieškovui įskaitant vienarūšius priešpriešinius reikalavimus buvo privalu laikytis ne tik CK normų bet ir imperatyvių ĮRĮ nuostatų (ĮRĮ 1 str. 5 d.).

Restruktūrizuojama įmonė, įgyvendindama restruktūrizavimo procedūras, siekdama restruktūrizavimo proceso keliamų tikslų, privalo griežtai laikytis teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano nuostatų, kuriam yra pritarę kreditoriai (ĮRĮ 9 str. 1 d. 4 p., 13 str., 14 str., 15 str.). Restruktūrizavimo plane numatytų priemonių neįgyvendinimas sudaro pagrindą restruktūrizavimo bylos nutraukimui (ĮRĮ 24 str. 1 d. 3 p.).

ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas nuostato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos yra sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus bei reikalavimų įskaitymas, jei jie nenumatyti restruktūrizavimo plane.

Kaip minėta, byloje nustatyta, jog Pagrindinė sutartis buvo sudaryta iškėlus Bendrovei restruktūrizavimo bylą, tačiau iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, ginčo įskaitymas buvo atliktas po minėto plano patvirtinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad restruktūrizavimo plane yra aptartas ir numatytas įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas, tačiau įskaitymo, kaip tinkamo atsiskaitymo pagal Pagrindinę sutartį, galimybė jame nėra numatyta. Ginčo dėl to byloje nėra. Taigi, jeigu Sutartyje buvo numatyta įskaitymo, kaip tinkamo prievolių pagal sutartį įvykdymo, galimybė, ji privalėjo būti aptarta vėliau patvirtintame restruktūrizavimo plane.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokiam įskaitymui nėra pritarę RUAB „Statybų linija“ kreditoriai, kurių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra numatyta būtent restruktūrizavimo plane. Ieškovo atliktam įskaitymui taip pat nebuvo duotas ir AB „SEB bankas“, kuris nors ir nėra Sutarties šalis, tačiau Sutartimi jam yra nustatytas įpareigojimas dėl Turto hipotekos panaikinimo, sutikimas. Restruktūrizavimo procesas lemia specifinę atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. Tiek lėšų gavimas, tiek jų naudojimas skolų dengimui ar kitiems mokėjimams yra kiekvieno restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus interesus liečiantys klausimai, kadangi nuo to priklauso įmonės mokumo atkūrimas, veiklos tęsimas bei kiekvieno iš kreditoriaus galimybė atgauti skolą.

Kadangi Pagrindinės sutarties tinkamas įvykdymas įskaitymu bei apskritai vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo galimybė RUAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo plane nėra numatyta, o kreditoriai tokiam įskaitymui nėra pritarę, Sutarties 7.6 punkto sąlyga, leidžianti įskaityti netesybas į šalių atsiskaitymus, bei ieškovo jau po restruktūrizavimo plano patvirtinimo atliktas įskaitymas prieštarauja ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, pasirašydamas Pagrindinę sutartį, žinojo, kad Turtas yra įkeistas Bankui, žinojo Banko sutikimo sudaryti Sutartį sąlygas, tarp jų ir sąlygas, kurias tinkamai įvykdžius Bankas atsisakytų hipotekos, kurios šalių buvo perkeltos į Sutartį (Sutarties 4.12 p.).

ĮRĮ 14 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Taigi visa įkeisto Turo pardavimo kaina, nustatyta Sutarties 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose, turėjo būti pirmiausia nukreipiama hipotekos kreditoriaus, t. y. AB „SEB bankas“, reikalavimų dengimui. Šiuo atveju, ieškovo veiksmai atliekant ginčijamą įskaitymą sukūrė situaciją, kuomet įkeisto Turto pardavimo lėšų dalis buvo nukreipta ne hipotekinio kreditoriaus reikalavimams dengti, bet kitiems Bendrovės prievoliniams įsipareigojimams (baudai pagal Pagrindinę sutartį – jei laikytume ją pagrįstą) ieškovui, nors toks reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik antrąja eile (ĮRĮ 14 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Kadangi, kaip minėta, įskaitymas nebuvo numatytas Bendrovės restruktūrizavimo plane, ieškovo atliktas įskaitymas bei minėta Pagrindinės sutarties 7.6 punkto sąlyga taip pat prieštarauja ir kitų Bendrovės kreditorių, tarp jų ir Banko, interesams, jų finansinių reikalavimų tenkinimo eilei ir tvarkai, nustatytai plane, nes taip ieškovui suteikiamas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu ir yra pažeidžiamos ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 14 straipsnio nuostatos, imperatyviai reglamentuojančios restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Bankas leido parduoti RUAB „Statybų linija“ priklausantį ir Bankui įkeistą turtą tik esant konkrečioms sąlygoms, išplaukiančioms iš atsakovų sudarytos Kredito sutarties. Banko sutikime dėl Pagrindinės sutarties sudarymo, kuriuo vadovautasi sudarant notarinį Turto pirkimo – pardavimo sandorį, įsakmiai nurodyta, jog Bankas leidžia Bendrovei perleisti turtą ieškovui tik tuo atveju, jei visa Turto pirkimo – pardavimo kaina bus mokama piniginėmis lėšomis, pervedant jas į konkrečią sąskaitą, o tuo atveju, jei ieškovas nurodyta tvarka nesumokės visos turto kainos, RUAB „Statybų linija“ įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir jei tokia atsiskaitymo tvarka bus nustatyta sudaromoje notarinėje Sutartyje. Šių nuostatų tinkamas įgyvendinimas įvardintas kaip viena iš hipotekos turto atžvilgiu atsisakymo sąlygų. Kaip minėta, būtent tokia Turto kainos sumokėjimo tvarka ir buvo šalių perkelta į Pagrindinę sutartį (Sutarties 2.1.2 p., 2.1.3 p.). Todėl sistemiškai aiškinant minėtų Sutarties punktų nuostatas kartu su Banko raštu dėl sutikimo parduoti Turtą, darytina išvada, jog ieškovo prievolė sumokėti Bendrovei Turto kainą galėjo būti vykdoma išimtinai sumokant pinigų sumas mokėjimo pavedimu į specialiąją Banko sąskaitą, atidaryta Bendrovės vardu, o ne atliekant vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CK 6.39 str. 1 d., 6.193 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sutarties 7.6 punkto ginčo sąlygos ir ieškovo atlikto įskaitymo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms yra teisėtos ir pagrįstos.

Sutiktina su apeliantų argumentais, kad Sutarties 7.6 punktas yra sudėtinis, jame yra suformuluota ne viena, o kelios savo prasme, tikslais, reikšme netapačios nuostatos:

„Šalys pareiškia, kad šioje Sutartyje nustatytos netesybos (delspinigiai ir/ ar baudos) yra laikomos teisingomis bei pagrįstomis.

Šalys sutinka, kad jos nebūtų mažinamos, nepriklausomai nuo to ar dalis prievolės yra įvykdyta.

Šalys pripažįsta, kad minėtų netesybų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusiosios Šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita Šalis turi kompensuoti nukentėjusiajai Šaliai dėl Sutarties pageidimo (nesilaikymo), nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų.

Netesybos yra įskaitomos į Salių tarpusavio atsiskaitymus, t. y. Šalis, kuriai turi būti mokamos netesybos, gali įskaityti jas į kitai Šaliai mokėtinas sumas.“

Ginčas byloje kilo tik dėl paskutinės minėto punkto nuostatos, leidžiančios netesybas įskaityti į tarpusavio atsiskaitymus, teisėtumo. Pirmosios tris šio punkto nuostatos ginčijamos nebuvo, argumentų bei įrodymų dėl jų ne/teisėtumo šalys neteikė, pirmosios instancijos teismas taip pat dėl jų nepasisakė ir jų neįvertino. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu Sutarties 7.6 punktą visa apimtimi, nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl 7.6 punkto paskutinės nuostatos neteisėtumo ir nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Šis netikslumas pašalinamas apeliacinės instancijos teismui patikslinant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nevyksta ginčas dėl netesybų (baudos) priteisimo, nebuvo ginčijamas Sutarties 4.5 punktas, teismas, pripažinęs, kad įskaitymas buvo atliktas neteisėtai, nesprendė RUAB „Statybų linija“ civilinės atsakomybės netesybų (baudos) forma klausimų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija minėtais klausimais nepasisako. Ieškovas reikalavimą dėl civilinės atsakomybės už pavėluotą Pagrindinės sutarties įvykdymo RUAB „Statybų linija“ taikymo turi teisę reikšti ginčo teisena įstatymų nustatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas nustatyta aukščiau, teisėjų kolegija laiko, jog kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaneigia aukščiau padarytų išvadų, todėl dėl jų nepasisakoma, bei sprendžiama, jog teismas, atmesdamas ieškovo A. D. ieškinį atsakovams RUAB „Statybų linija“ ir AB „SEB bankas“ bei tenkindamas atsakovo AB „SEB bankas“ priešieškinį, tinkamai taikė bei aiškino teisės normas, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliantai A. D. ir R. D. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas netenkintinas, nes jų apeliacinis skundas atmestas (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat netenkinamas analogiškas atsakovo RUAB „Statybų linija“ prašymas, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme patvirtinantys dokumentai (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovas AB „SEB bankas“ neprašė atlyginti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą apeliantų A. D. ir R. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl šis sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 263 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškovo A. D. ieškinį atmesti, atsakovo AB SEB bankas priešieškinį patenkinti ir pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 11d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3665, sudarytos tarp restruktūrizuojamos UAB „Statybų linija“ ir A. D. 7.6 punkto sąlygą, numatančią, kad „<...> Netesybos yra įskaitomos į Šalių tarpusavio atsiskaitymus, t.y. Šalis kuriai turi būti mokamos netesybos, gali įskaityti jas į kitai Šaliai mokėtinas sumas“.

Priteisti iš A. D. AB SEB banko naudai bylinėjimosi išlaidas - 139,20 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.“

Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Gintaras Pečiulis Nijolė Piškinaitė