Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji, 2023 m. spalio 15 d., apie 09.30 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, vairavo lengvąjį automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0053 (patikros sertifikato Nr. 1985867), jai buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Šiais savo veiksmais I. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamoji I. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino I. A. pareikštą kaltinimą. Apklausta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad vakare prieš įvykį ji buvo apsinuodijusi grybais ir apie 22 val. išgėrė 200 g degtinės, gal truputį daugiau, o įvykio dienos ryte, apie 9.30 val. važiavo į darbą. Buvo reidas ir tikrino visus automobilius, ją sustabdė ir pasakė pūsti į alkotesterį, jai nustatė 2,25 prom. neblaivumą. Tai, kad I. A. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, vaizdo įrašų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. A. 2023 m. spalio 15 d., apie 09.30 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, vairavo lengvąjį automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0053 (patikros sertifikato Nr. 1985867) buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdama KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji I. A. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, I. A. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir I. A. apibūdinančių duomenų visumą. Ji yra neteista (b. l. 95-96), administracine tvarka bausta praeityje du kartus, už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturinti, todėl laikytina nebausta, dirbanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 100), gauta jos darbovietės 2023 m. gruodžio 19 d. charakteristika, kurioje nurodyta, kad tiesioginis darbuotojos vadovas I. A. apibūdina kaip sąžiningą žmogų, laiku ir nepriekaištingai atliekantį pavestas užduotis, besilaikančią darbo tvarkos taisyklių, veiklos standartų ir procesų, darbo metu jokių neigiamų asmens savybių ir elgesio nepastebėta. Byloje nėra duomenų apie jos priklausomybes ar blogus įpročius. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti S. U., kuris yra kaltinamosios sugyventinis. Tiek I. A., tiek S. U. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie gyvena kartu jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį. Tiek kaltinamoji, tiek galimas laiduotojas nurodė, kad S. U. yra autoritetas I. A., pajėgus jai daryti teigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. U. yra neteistas, per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta ir nuobauda nebegaliojanti, todėl asmuo laikytinas nebaustu. Byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 15 d. S. U. charakteristika, kurioje jis charakterizuojamas teigiamai, nurodyta, kad darbo užduotis jis atlieka laiku ir kokybiškai, jo žalingų įpročių nepastebėta. Jis rūpestingai prižiūri jam priskirtą (duomenys neskelbtini), dalyvauja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nusiskundimų dėl jo tarpo bendrovė nėra gavusi, kolegų S. U. yra mėgstamas ir gerbiamas. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju S. U. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jį su kaltinamąja I. A. sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, jis yra kritiškas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, jo vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu jis gali daryti teigiamą įtaką I. A., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat įvertina tai, kad S. U. sutiko sumokėti užstatą už I. A., kas vertintina kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas.

Įvertinus kaltinamosios asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojo S. U. turtinę padėtį, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, I. A., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo S. U. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji I. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vairuodama transporto priemonę, I. A. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Taigi, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamoji automobilį vairavo neblaivi Vilniaus mieste, ryto metu, kuomet eismas yra intensyvesnis, tokiu būdu keldama pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti tokio jos poelgio padarinių. Pažymėtina ir tai, kad iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajai buvo nustatyti trys iš keturių išorinių neblaivumo požymių, taip pat iš liudytojo E. P. paaiškinimų matyti, kad kaltinamosios neblaivumo požymiai jam buvo akivaizdūs. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamoji galėjo sąžiningai klysti vertindama savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį. Visgi, teismas taip pat įvertina, kad kaltinamoji iki tol buvo neteista, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas tik du kartus, už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturinti, anksčiau nebuvo bausta už vairavimą neblaiviai ar kitus šiurkščius KET pažeidimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajai būdingas sistemingas KET pažeidinėjamas. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, I. A. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad I. A. 2023 m. lapkričio 3 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 91-93), tokiu būdu I. A. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 2023 m. lapkričio 3 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, I. A. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. lapkričio 3 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju I. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiai kaltinamajai. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus I. A., ji automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.

Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajai I. A. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis, automobilio savininkė yra pati I. A.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 2 600 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamosios teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo I. A. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, I. A. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jai neskiriama bausmė, ji neįgyja teistumo. Neskyrus I. A. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajai galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios I. A. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. (b. l. 56-57). Atsižvelgiant į tai, kad I. A. priklausantis automobilis „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajai I. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 91-93) – paliktinos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diskas su vaizdo įrašu – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 1 000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti I. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, I. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam I. A., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajai I. A. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti I. A. ir S. U., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti S. U., kad 1 000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio užstatas laiduotojo turi būti įmokėtas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, esančią AB Swedbank banke. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti, kad mokamas užstatas baudžiamojoje byloje Nr. 1-606-1123/2024. Jeigu užstatą įmokėtų kitas asmuo, būtina mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti laiduotojo vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad užstatas pasibaigus laidavimo terminui grąžinamas laiduotojui pateikus prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti I. A., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.