Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, rašytinio proceso tvarka, atsakovui M. Š. už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal „Swedbank“, AB ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui M. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, 2012 m. lapkričio 3 d. buvo įteikti M. Š. mamai E. Š., todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam iškeltą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 1 d.). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (Lietuvos Respublikos CPK 77 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: pagal 2010 m. liepos 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 10-051962-GV ieškovė atsakovui iki 2012 m. liepos 7 d. suteikė 5000 Lt dydžio kreditą su 19 % dydžio metinėmis palūkanomis. Atsakovas pagal sutarties 7.1 punktą privalėjo užtikrinti, kad suėjus mėnesinio mokėjimo terminui jo sąskaitoje būtų visa reikiama lėšų suma mokėjimui atlikti, tačiau lėšų buvimo banko sąskaitoje, nuo kurios vykdomi periodinių mokėjimų nurašymai, neužtikrino bei kitu būdu nustatytais terminais nevykdė periodinių mokėjimų.

Skolininko kaltė preziumuojama, todėl atsakovo pareiga įrodinėti, kad prievolė buvo nevykdoma ne dėl jo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 1 d.). Tokių įrodymų byloje nėra, todėl atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolę. Ieškovė nurodo, kad atsakovas liko jai skolingas 764,58 Lt negrąžinto kredito dalį bei 36,29 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą. Tam pagrįsti pateikia nedetalų skolos paskaičiavimo dokumentą. Iš byloje esančio priedo prie 2010 m. liepos 22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 10-051962-GV Nr. 1, atsižvelgiant į ieškovės prašomos priteisti sumos dydį, tikėtina, jog M. Š. įmokos buvo atliekamos iki 2012 m. balandžio mėnesio ir pagal priede Nr. 1 esantį grafiką negrąžinta 760,65 Lt kredito dalis ir nesumokėtos 24,57 Lt palūkanos už negrąžintą kreditą. Kadangi ieškovė nepaaiškina, kodėl prašo priteisti 3,93 Lt didesnę kredito dalį ir 11,72 Lt didesnę palūkanų sumą negu galimai negrąžintą, nepateikia jokių prašomos sumos įrodymų, kuriais remiantis galima būtų pagrįsti tokį negrąžinto kredito bei nesumokėtų sutartinių palūkanų dydį, jai priteistina 760,65 Lt negrąžinto kredito dalis ir 24,57 Lt palūkanos. Tai, kad priede Nr. 1 mokėtinų palūkanų suma įvardinta kaip preliminari, o skolos paskaičiavimo dokumente nurodyta, jog negrąžinta 764,58 Lt kredito suma, o nesumokėtos palūkanos sudaro 36,29 Lt, nepateikus detalesnių duomenų, neleidžia teigti, jog teisinga yra būtent ši suma.

Ieškinyje „Swedbank“, AB nurodo, kad LR CK 6.37, 6.210, 6.872, 6.881 str., Lietuvos teismų praktika ir sutarčių teisės teorija išskiria dvi palūkanų funkcijas – mokėjimo ir kompensavimo. Mokėjimo funkciją atlieka sutartinės palūkanos mokamos už naudojimąsi paskolos suma, šiuo konkrečiu atveju remiantis kredito sutarties sąlygomis atsakovas privalo mokėti bankui 19 % (kredito sutarties pagrindinėse kredito sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) metines palūkanas. Minėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos prašomos priteisti kredito sumos ir toliau skaičiuojamos nuo kitos dienos, einančios po ieškinio 4 priede (Skolos paskaičiavimo dokumento) nurodytos skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Kompensavimo funkciją atlieka procesinės LR įstatymuose nustatytos palūkanos, kurios mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir remiantis LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. yra 5 % dydžio.

Kadangi tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Įstatymas draudžia paslaugos teikėjui naudotis išimtine teise aiškinti vartojimo sutartį (CK 6.188 str. 2 d. 14 p.). Šalių sudarytoje sutartyje nėra apibrėžta palūkanų funkcija, todėl ieškovės prašymas priteisti mokėjimo funkciją atliekančių 19 % dydžio palūkanų iki paskolos sumos grąžinimo, laikytinas neatitinkančiu silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningas. Tokių palūkanų priteisimas kartu su įstatyme nustatyto dydžio palūkanomis į ateitį neproporcingai apsunkina vartotojo padėtį. Todėl tikėtina, jog “Swedbank”, AB po sutarties nutraukimo siekia privilegijuotos padėties – iki paskolos grąžinimo gauti didesnes, negu buvo susitarta, palūkanas, iš viso – 24 metinius procentus. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, dėl kurių nutrūko įmokų pagal grafiką mokėjimas, nepaaiškino, nuo kada, kokiomis aplinkybėmis atsakovas nebemoka įmokų, kodėl neišnaudojo kitų vartojimo kredito sutartyje numatytų savo teisių gynimo būdų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad negrąžinta nedidelė kredito dalis (15 %).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus, ieškovei iš atsakovo priteistinos nuo negrąžintos kredito dalies (760,65 Lt) nuo kredito grąžinimo termino pasibaigimo dienos (2012 m. liepos 7 d.) iki raginime susimokėti M. Š. nustatyto galutinio termino atsiskaityti – 2012 m. rugpjūčio 28 d. apskaičiuotos 19 % dydžio sutartinės metinės palūkanos, t. y. 19,78 Lt, kurios kartu su iki kredito grąžinimo termino negrąžintomis sutartinėmis palūkanomis sudaro 44,35 Lt (24,57 Lt + 19,78 Lt). Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. numato skolininko pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant ieškovės prašymui ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog su atsakovu sutarė dėl didesnių nei įstatyme numatyto dydžio procesinių palūkanų, iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, šiuo atveju 2012 m. lapkričio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas dar kartą pabrėžia, jog tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, o tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Atsižvelgiant į sutarties pobūdį (vartojimo sutartis), sutarties šalis (vartotojas – fizinis asmuo, kreditorė – juridinis asmuo), skolos dydį, priskaičiuotas sutartines palūkanas ne tik iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, bet ir iki „Swedban“, AB raginime nustatyto galutinio grąžinimo termino, laikytina, kad sutartyje numatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, įtvirtina baudines netesybas ir sudaro pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas sutarties sudarymo metu dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba vertintina kaip orientacinė nagrinėjamos bylos kontekste ir byloje nesant duomenų, kad ieškovės nuostoliai yra didesni nei priteistinos netesybos, remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), atsižvelgdamas į prašomos priteisti skolos, palūkanų dydį, teismas netesybų dydį mažina, jas skaičiuojant 0,05 % dydžio (t. y. 18,25 % metinių palūkanų). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės „Swedbank“, AB reikalavimas dėl 0,1 % delspinigių nuo negrąžintos kredito sumos (764,58 Lt) priteisimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti 92,47 Lt nesumokėtą delspinigių sumą iki 0,05 % delspinigių už pagal sutarties priedą apskaičiuotą negrąžintą kredito sumą (760,65 Lt) nuo raginime susimokėti M. Š. nustatyto galutinio termino atsiskaityti (2012 m. rugpjūčio 28 d.) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2012 m. lapkričio 2 d.), t. y. 25,10 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Be to, atsižvelgiant į tai, kas jau buvo paminėta, į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 4 d., kurioje nurodyta, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, ieškovės prašymas priteisti 4,57 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas netenkintinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo M. Š. ieškovei „Swedbank“, AB priteistina 760,65 Lt negrąžinta kredito dalis, 44,35 Lt sutartinės palūkanos, 25,10 Lt delspinigiai, iš viso – 830,10 Lt. Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012 m. lapkričio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 71 Lt žyminį mokestį valstybei. Tenkinant ieškinį iš dalies (92,45 % visų reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 66 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str. 2 d).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekia Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 760,65 Lt (septynių šimtų šešiasdešimties litų, 65 centų) negrąžinto kredito dalį, 44,35 Lt (keturiasdešimt keturių litų, 35 centų) sutartines palūkanas, 25,10 Lt (dvidešimt penkių litų, 10 centų) delspinigius, 5 % (penkių procentų) procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt (šešiasdešimt šešių litų) žyminio mokesčio dalį ieškovei „Swedbank“, AB, kurios juridinio asmens kodas 112029651, buveinė Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB.

Likusioje dalyje pateikto ieškinio netenkinti.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.