Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-417/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-23Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
1A-95-417/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43627-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-417/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43627-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.3; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-12-23 nuosprendžio, kuriuo S. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

S. S. perduotas laiduotojos D. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstatyto ir nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymą –priėmimo dienos, t. y. 2020-11-01.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nurodyta iš S. S. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ½ (vieną antrąją) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 3 285 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) į valstybės biudžetą, nustatytas 12 (dvylikos) mėnesių šios poveikio priemonės įvykdymo terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2020-10-31, apie 21.50 val., Pagėgių sav., Lumpėnų sen., Bardėnų k., Rambyno g., vairavo automobilį ,,Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu S. S. (toliau – ir apeliantas, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės) su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-12-23 nuosprendžio dalimi, kuria jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas dvejiems metams ir turto (automobilio ,,Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ½ (vienos antrosios) dalies vertės atitinkančios pinigų sumos – 3 285 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) konfiskavimu ir išieškojimu į valstybės biudžetą. Apeliantas nurodo, kad sutinka su paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių būtinumu, tačiau nesutinka su jų dydžiu. Priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais skiriant baudžiamojo poveikio priemones (taikant jų dydžius). Apelianto nuomone, šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, neskirti konfiskacijos instituto šioje byloje ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL), ją išdėstant. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo

2.1. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliantas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Neteistas, nebaustas, neįrašytas į psichiatro ar narkologo įskaitą. Ypač teigiamai charakterizuojamas darbdavių, laiduotojo ir kitų asmenų. Supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes ir dėl to gailėsis visą likusį gyvenimą. Tačiau teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą bei taikomos baudžiamojo poveikio priemonės termino skyrimą. Veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, apeliantas nesiekė ir nesukėlė sunkių padarinių, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą gyvenime. Neturėdamas teisės vairuoti apeliantas negalės tinkamai pasirūpinti savo vieniša, sunkiai sergančia mama, su kuria dabar gyvena, ir savo vaiku.

2.2. teismams nagrinėjant kitos viešosios teisės šakos pažeidimų bylas, pvz., administracinių nusižengimų bylas, teismai retais atvejais skiria teisės pažeidėjui specialiosios teisės atėmimą atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui ar didesniam terminui. Jei pažeidėjas gailisi, pripažįsta kaltę, yra kitos aplinkybės (gailisi, teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, sunki pažeidėjo sveikata ir pan.), teismai dažnai skiria minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.

2.3. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018 ir 1A-413-626/2018 asmenims buvo nustatytas 2,69 prom. neblaivumas, tačiau abiem atvejais nusikalstamas veikas padariusiems asmenims teismas skyrė tik vienerių metų specialiosios teisės atėmimo terminą.

2.4. COVID-19 pandemijos metu, apelianto sunkiai sergančiai ir kartu gyvenančiai mamai, turinčiai tik 45 proc. darbingumą (įrodymai byloje), esančiai padidėjusios rizikos grupėje, nerekomenduojama daug laiko praleisti viešose vietose, todėl tik apeliantas gali ją aprūpinti reikalingomis prekėmis ir vaistais. Esant dideliam neapibrėžtumui dėl tolesnio pandemijos vystymosi ypač svarbu turėti galimybę pagelbėti apelianto mamai, pasirūpinti mažamečiu vaiku, taip pat padėti kitiems giminaičiams ar kaimynams, esantiems rizikos grupėje, taip pat minimizuoti užsikrėtimo rizikas transporte. Iš apelianto gyvenamosios vietos retai kursuoja viešasis transportas.

2.5. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad važiavo ne darbo dieną, laiku, kada eismas buvo neintensyvus, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, niekam nebuvo padaryta žala, savo sąžiningais ir pilietiškais veiksmais apeliantas prisidėjo prie greito ir objektyvaus nusikalstamos veikos atskleidimo.

2.6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, taikydamas uždraudimą naudotis specialiąja teise būtent 2 metų terminui, visiškai šio būtinumo tokiam terminui nemotyvavo. Teismas visiškai nevertino šiandieninės ir artimiausių kelerių metų COV1D-19 įtakos ekonomikai ir ūkio sektoriui šalyje ir iš to kylantį didelį sunkumą ieškant darbo apeliantui neturint teisės vairuoti transporto priemones.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

2.7. nusikaltimas yra padarytas ne iš savanaudiškų tikslų.

2.8. iš formuojamos ir aktualios teismų praktikos matyti, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi.

Atsiliepimas

2.9. apeliantas, remdamasis į bylą pateiktomis rekomendacijomis, atkreipia dėmesį į tai, kad jis charakterizuojamas ypač teigiamai, jokių neigiamų atsiliepimų apie jį nėra. Be to, ir baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas nėra apibūdinamas kaip nuolat darantis nusikalstamas veikas ar itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus asmuo. Ir nors visa tai apelianto elgesio, kai jis pasirinko vairuoti transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, nepateisina, tačiau tai rodo, jos nusikaltimų vykdymas nesudaro kaltinamajam būdingo elgesio modelio, o yra labiau atsitiktinio pobūdžio.

2.10. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, konfiskavimo institutas nėra privalomas. Taikant konfiskavimo institutą, nukentės visai su šiuo nusikaltimu nesusiję asmenys – apelianto mama, kuriai reikalinga apelianto pagalba, ir sūnus, kurį apeliantas išlaiko iš šiuo metu gaunamų nedidelių pajamų. Taikant konfiskavimo institutą, apeliantas prie sūnaus išlaikymo prisidėti nebeturėtų galimybės.

2.11. transporto priemonės vertės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir apeliantą išimtinai teigiamai charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) apelianto padarytam teisės pažeidimui. Darant nusikalstamą veiką niekam nebuvo padaryta žala. Transporto priemonės 3 285 Eur vertės konfiskavimas sužlugdytų apeliantą finansiškai ir morališkai ir neatitiktų proporcingumo principų įgyvendinimo. Tai būtų apeliantui realiai nepakeliama finansinė našta. Apeliantas yra bedarbis. Užsiregistravęs užimtumo tarnyboje. Visiškai neturi santaupų. Apelianto mama, tikroji automobilio savininkė, gauna tik 140 Eur pašalpą.

2.12. Apelianto pajamos yra tik 200 Eur, jis padeda išlaikyti ir savo mažametį vaiką, ir neįgalią mamą, su kuria kartu gyvena. Apeliantas nurodo, kad jis nori dirbti ir užsidirbti, bet to negali padaryti dėl visiškai ne nuo jo priklausančių aplinkybių – COVID-19 ligos (pandemijos) ir didelio nedarbo šalyje. Apeliantas dėl sunkios turtinės padėties ir negalėjimo užsidirbti nesugebės sumokėti priteistos tokios didelės sumos.

2.13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas manys, kad apeliantui, kaip atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turėtų taikyti dvi (atimti specialiąją teisę ir kt.) baudžiamojo poveikio priemones, apeliantas prašo skirti jam įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL), išdėstant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Nagrinėjamu atveju taip pat nekyla ginčas dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, būtent dėl baudžiamojo poveikio priemonių atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės individualizavimo teisėjų kolegija pasisakys plačiau. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas, atleidęs jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skyrė nepagrįstai griežtas baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

6. BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir bausme paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimant ar apribojant jiems galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ( iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva.

8. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 2 metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Priešingai, spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo termino, apylinkės teismas įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes – apeliantui nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad asmuo pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, nėra padaręs kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems motyvams ir daro išvadą, jog apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra tinkamas ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), padarius nusikaltimą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius – nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis baudžiamojoje byloje 2K–85/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trumpesnis nei paskirtasis specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į apelianto įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nebūtų proporcingas jo padarytam nusikaltimui.

9. Apeliantas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Jo nurodomos aplinkybės, kad yra nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nėra, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad yra neteistas, nebaustas, neįrašytas į psichiatro ar narkologo įskaitą, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavių, laiduotojo ir kitų asmenų, supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes ir dėl to gailėsis visą likusi gyvenimą; kad važiavo ne darbo dieną, laiku, kada eismas buvo neintensyvus, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, niekam nebuvo padaryta žala, savo sąžiningais ir pilietiškais veiksmais apeliantas prisidėjo prie greito ir objektyvaus nusikalstamos veikos atskleidimo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir trumpinti paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą. Svarbiau už apelianto nurodomas aplinkybes yra tai, kad nusikalstamą veiką S. S.padarė tyčia, t. y. aiškiai žinodamas, kad transporto priemonę vairuoja būdamas neblaivus, tai draudžia įstatymas ir tai reiškia, jog jis suvokė savo veikos pavojingumą, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą. Apeliantui buvo nustatytas net 2,20 promilės girtumas, kuris žymiai viršijo 1,50 promilės ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, o ir net 5,5 karto viršijo vairuotojui leistiną 0,4 promilės ribą. Taigi jis tyčia itin šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia ir į ypač mažareikšmę priežastį, dėl kurios apeliantas būdamas vidutinio girtumo laipsnio sėdo prie automobilio vairo – nuvažiuoti į kavinę atsigerti kavos. Tokiu būdu apeliantas savo veiksmais kėlė didelę grėsmę visuomenės bei eismo saugumui ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta skaudžių ir nepataisomų pasekmių.

10. Be to, aplinkybė, kad niekam nebuvo padaryta žala, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, nes būtent todėl, kad niekam nebuvo padaryta žala, apeliantas ir yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tuo atveju, jeigu žala vis dėlto būtų buvusi padaryta, apeliantas būtų teisiamas pagal BK 281 straipsnį.

11. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su pasaulinės pandemijos COVID-19 sukeltais padariniais fiziniams asmenims (apeliantui – su sumažėjusiomis galimybėmis susirasti darbą, su pareiga rūpintis iš dalies nedarbinga motina bei išlaikyti mažametį vaiką). Pažymėtina, kad apie minėtos pandemijos sukeltus padarinius apeliantas žinojo ir sėsdamas prie automobilio vairo, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų apeliantą nuo nusikalstamo elgesio pasirinkimo. Todėl jos nevertintinos ir kaip apsauginis apelianto priešingo teisei elgesio ateityje veiksnys.

12. Papildomai pažymėtina tai, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad COVID-19 pandemija ypač sunkina apeliantui darbo paieškas. Iš byloje esančio Duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo (b. l. 72) nustatyta, kad apeliantas dirbo tik nuo 1998 iki 2004 metų. Iš išdėstytų duomenų akivaizdu, kad ne COVID-19 pandemija sunkina apeliantui darbo paiešką.

13. Esant tokioms aplinkybėms, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 2 metų terminui yra proporcingas. Nustatytas terminas yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis, todėl jo dar labiau mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

14. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikydamas jam BK 72 nuostatas, pažeidė turto konfiskavimo instituto taikymo teisinius pagrindus bei nesirėmė aktualia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Apelianto nuomone, transporto priemonės vertės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir apeliantą išimtinai teigiamai charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) apelianto padarytam teisės pažeidimui.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika šiuo klausimu yra įvairi: nors apeliantas skunde nurodo ne vieną teismų priimtą procesinį sprendimą, kuriais asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padariusiems analogišką veiką, turto konfiskavimas nebuvo taikomas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra ne viena nutartis, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019, 2K-104-1073/2019, 2K-186-648/2019 ir kt.). Taigi kiekvienu atveju teismai vertina konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

16. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių ir turto konfiskavimas ar turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš BK 72 straipsnyje išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad automobilis, kurį būdamas neblaivus vairavo apeliantas, yra nusikaltimo padarymo priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

17. Nuspręsdamas, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikaltimo padarymo priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą ar jos dalį, teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu bus užtikrinti prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis nėra apibūdinamas kaip sistemingai darantis nusikalstamas veikas ar itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus asmuo. Ir nors visa tai kaltinamojo elgesio, kai jis pasirinko vairuoti transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, nepateisina, tačiau tai rodo, jog nusikaltimų vykdymas nesudaro kaltinamajam būdingo elgesio modelio, o yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas nusprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bus pasiekti išieškant iš kaltinamojo pusę (1/2 dalį) konfiskuotino turto – automobilio ,,Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 3285 Eur, nustatant 12 mėnesių šios poveikio priemonės įvykdymo terminą.

18. Nors apeliantas skunde daug dėmesio skiria aplinkybei, kad apeliantas negalės tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinti, nes jo gaunamos pajamos yra ypač mažos, be to, jis padeda iš dalies nedarbingai motinai, prisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad apeliantui turėjo būti žinoma apie griežtą administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kuri apima ir vairuotos transporto priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, taigi jis suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir riziką netekti vairuojamo automobilio ar patirti didelius finansinius praradimus išieškant konfiskuotino turto vertę (jos dalį), tačiau šios aplinkybės nesudarė pagrindo apeliantui atsisakyti nusikalstamų veiksmų.

19. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors apeliantas teigia, kad prisideda prie savo vaiko išlaikymo, tačiau pažymėtina tai, kad iš apelianto pateiktų duomenų (b. l. 176) akivaizdu, kad prie vaiko išlaikymo apeliantas prisideda tik fragmentiškai. Iš apelianto sąskaitos išrašo už tris mėnesius matyti, kad vaiko motinai apeliantas yra pervedęs tik vienkartinę 300 Eur sumą, kitų duomenų apie kitokiais būdais mokamą (pvz., grynaisiais pinigais) vaiko išlaikymą apeliantas nepateikė, todėl apeliacinio skundo argumentas, susijęs su prašymu sumažinti ar neskirti konfiskuotino turto vertę (jos dalį) atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, nes apeliantas prisideda prie vaiko išlaikymo, vertintinas kaip nepagrįstas.

20. Apeliantas savo prašymą netaikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo grindžia ir savo asmenybės išskirtinai teigiamu vertinimu. Atsakant į šį apelianto argumentą visų pirma pažymėtina, kad jo asmenybė buvo įvertinta svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tai, kad jis išimtinai teigiamai charakterizuojamas, buvo viena iš sąlygų taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą ar konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (jos dalies) išieškojimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo ar konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (jos dalies) išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

21. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius būtų galima teigti, kad konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė, skirtina jam padarius tyčinį nusikaltimą. Apeliantas nurodė, kad ½ automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas turėtų didelių neigiamų pasekmių ne tik jam, nes tai finansiškai jį sužlugdytų, bet ir jo motinai bei vaikui. Dėl to pirmiausia pažymėtina, kad aplinkybė, jog paprastai neblaivaus (vidutinio ar sunkaus girtumo laipsnio) asmens vairuojamas automobilis konfiskuojamas ar jo vertę (jos dalį) atitinkanti pinigų suma išieškoma, jam turėjo būti žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo, nes tai nustatyta įstatymu, metu, bet tai apelianto nesulaikė nuo priešingo teisei elgesio. Taigi neigiamų padarinių šeimos buities ar finansų srityse atsiradimas nagrinėjamu atveju yra asmens padarytos nusikalstamos veikos natūraliai atsiradę padariniai ir tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, pagrindžianti ½ konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš apelianto negalimumą. Apeliantas, žinodamas, kad jam automobilis yra brangus ir labai svarbus, žinodamas, kad jo gaunamos pajamos yra ypač mažos ir jam bus sudėtinga sumokėti automobilio vertę (jos dalį) atitinkančią pinigų sumą, vis tiek vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl taip elgdamasis prisiėmė riziką ir dėl galimo turto (pinigų) praradimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas realiai jokių iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų nepatyrė – jam už nusikaltimo padarymą nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas.

22. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-03-15, 2009-04-10, 2011-01-31, 2013-12-06 nutarimai).

23. Nagrinėjamu atveju neskyrus apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės dalies atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, o skiriant apelianto prašomą 5 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, būtų neadekvačiai per švelni ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. Dėl išdėstytų priežasčių netenkinamas apelianto prašymas pakeisti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vietoj konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimo skirti 5 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

24. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantui paskirtos aptartos baudžiamojo poveikio priemonės yra visiškai adekvačios jo padarytai nusikalstamai veikai, jos padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-12-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė