Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021-12-30 nuosprendžio, kuriuo S. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatytas laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams. Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi prie paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams dviem mėnesiams bausmės pridėta Tauragės apylinkės teismo 2020-12-17 nuosprendžiu paskirta ir Tauragės apylinkės teismo 2021-09-27 nutartimi S. Z. pakeista į 90 parų trukmės areštą neatlikta bausmės dalis, tai yra 28 parų arešto bausmė, ją, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeičiant į 28 dienų laisvės atėmimą, ir galutinė bausmė S. Z. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams dvidešimt aštuonioms dienoms. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2021-12-30.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. Z. nuteistas už tai, kad 2021-05-07, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia du kartus plaštaka sudavė sugyventinei S. K. į nosį, taip nukentėjusiajai S. K. padarė nosies kaulų lūžį, jos sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjimu, būtent dėl galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

6. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

7. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

8. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

9. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – apeliantas gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, siekia susirasti darbą, yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas, be to, aplinkybės, kad apeliantas turi priklausomybę alkoholiui, yra nedirbantis, todėl turėtų siekti gydytis nuo priklausomybės ir siekti įsidarbinti, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau apelianto nuo nusikaltimo darymo ne tik nesulaikė, apeliantas pats pripažįsta, kad būtent dėl suvartoto alkoholio kiekio jis padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Apeliantas praeityje ne kartą yra teistas (1 t., b. l. 136–141). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas recidyvistas, t. y. nagrinėjama nusikalstama veika padaryta neatlikus 2020-12-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino apelianto baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Akivaizdu, kad apeliantas nepadarė išvadų ir nedėjo pakankamų pastangų koreguoti savo nusikalstamą elgesį ir po 2020-12-17 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, – laisvės apribojimo 10 mėnesių, kuri, atsižvelgus į aplinkybę, kad apeliantas nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų, 2021-09-27 Tauragės apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų trukmės arešto bausmę. Taigi, (trumpalaikio) laisvės atėmimo bausmė nebuvo pakankamas pagrindas apeliantui kritiškai įvertinti savo elgesį, jį koreguoti ir nebenusikalsti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju nepasieks įstatymo leidėjo baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės paskirties ir tikslų. Be to, negalima neatsižvelgti ir į aplinkybes, kad apeliantas nedirba, buvo pasislėpęs nuo tyrimo, 2021-07-29 paskelbta jo paieška. S. Z. sulaikytas 2021-10-29. S. Z. yra baustas ir administracine tvarka už pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę (1 t., b. l. 174). Išdėstytų aplinkybių visuma tik patvirtina didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu jo gyvenime. Šios aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad apeliantas supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, nors ir pripažįsta kaltę ir nesistengė išvengti atsakomybės, tačiau tokiu savo elgesiu neįrodo, jog ateityje nedarys kitų veikų.

10. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos apelianto veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne, kaip siekia apeliantas, pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisinis pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.

12. Be to, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jam nėra žinoma, ar gynėjas dalyvavo antrame pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2021-12-30, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2021-12-30 vykusio posėdžio metu nebuvo sprendžiamas apelianto kaltės klausimas, nurodytą dieną vykusio posėdžio metu buvo paskelbtas baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis. Pastebėtina, kad BPK 308 straipsnio 3 dalis numato, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Iš Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021-12-17 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nutarė nuosprendžio priėmimą ir paskelbimą atidėti 2021-12-30, 11.00 val., nuosprendį skelbti nedalyvaujant kaltinamajam. Aplinkybė, kad nuosprendis buvo paskelbtas apeliantui nedalyvaujant, neturėjo jokios įtakos jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nuteistojo kaltės klausimo išsprendimui ir (ar) jam skiriamos bausmės rūšies ir termino nustatymui.

13. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021-12-30 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti ar pakeisti jį nuteistojo S. Z. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. Z. apeliacinį skundą atmesti.