Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-608-761/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-12-30Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-31Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
1-608-761/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15056-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Kaltinamasis
S. Z.
Nukentėjusysis
S. K.
Advokatai
Aušrinė Zaburienė, Rimvidas Valančius, Rimvydas Valančius
Baudžiamoji byla Nr. 1-608-761/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15056-2021-5Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Stonkui,kaltinamajam S. Z., jo gynėjui advokatui Rimvidui Valančiui,nukentėjusiajai S. K., jos atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Zaburienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2020-12-17 Tauragės apylinkės Šilalės rūmų pagal baudžiamojo kodekso (toliau BK) 153 str. 1 d., 150 str. 4 d. - laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per visą laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. 2021-09-27 Tauragės apylinkės teismo nutartimi S. Z. paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų trukmės arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis S. Z. 2021 m. gegužės 7 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia – du kartus plaštaka sudavė sugyventinei S. K. į nosies sritį, taip nukentėjusiajai S. K. padarė nosies kaulų lūžį jos sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. S. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. gegužės 7 d. buvo girtas, tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, kurio metu nesivaldydamas ir nesiorientuodamas sudavė du kartus delnu sugyventinei S. K.. Matė, kad S. K. yra sužalota. Dėl sužalojimo jis atsiprašė sugyventinės, o ji jam dovanojo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

3. Be kaltinamojo S. Z. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

4. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad Specializuoto kompleksinio pagalbos centro gautas pranešimas apie smurto atvejį, vykusį gegužės 7 d. Pranešime nurodyta, kad sugyventinis S. Z. smurtavo prieš pagalbos prašančią S. K., šiuo metu esančią centre. Nurodyta nusikalstama veika, kad 2021-05-07 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) virtuvės kambaryje S. Z. naudojo prieš sugyventinę S. K. fizinį smurtą, tai yra tyčia du kartus trenkė plaštaka į nosį. Dėl sukelto fizinio skausmo į med., įstaigą nukentėjusioji nesikreipė (1 t., b. l. 66-69).

5. Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su S. Z. kartu gyveno 4 metus, turi dvi dukras, kurios gyvena atskirai pas globėjus. 2021-05-07 jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), pas sugyventinį atėjo kaimynas V. N., kuris su sugyventiniu namo patalpose gėrę alkoholį. Sugyventiniui apgirtus, virtuvės kambaryje apie 14:00 val., sugyventinis pradėjo jai priekaištauti dėl ankstesnių gyvenimo nesutarimų, po to du kartus matant V. N. sudavė plaštaka jai į nosį. Po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tačiau medikų ir policijos nekvietė, nes neleido sugyventinis. Jis net užrakino duris kad nepabėgtų iš namų. Po to įvykio praėjus kuriam tai laikui ji buvo iškviesta į koordinacinį centrą "Gilė" ir tada sužinoję apie tą įvykį darbuotoja pranešė policijai. Tada ir parašė pareiškimą.

6. Iš specialisto išvada Nr. G 882/2021(03) nustatyta, kad S. K. padarytas nosies kaulų lūžis be poslinkio. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, paveikus nosies sritį. Nosies kaulų lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl S. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 52-53).

7. Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kaimynystėje su sugyventiniais S. Z. ir S. K.. 2021 m. gegužės mėnesį, tikslaus laiko pasakyti negali, jis buvo nuėjęs į svečius pas S. ir S.. Ten jie vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant jie pradėjo pyktis, žodžiu vienas kitą kolioti. Jis juos ramino. Kai jis pradėjo juos raminti, tai labai nepatiko S. ir ji pradėjo jį kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, paėmusi nuo virtuvėje esančio stalo puodelį jau ruošėsi mesti į jį, bet jis tai pamatęs tai atsistojo, ji matyt išsigando ir atgal padėjo tą puodelį. Todėl nutarė išeiti iš jų namų. Kai jis išėjo iš jų namų, jie dar paliko virtuvėje geriantys. Jam būnant S. K. nebuvo sumušta. Kol bendravo su S. K. nematė ant jos kūno jokių sužalojimų (1 t., b. l. 72-73).

8. Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės mėn. 8 ar 9 dieną, tikslios datos nepamena, dukra S. K. paskambino tėvui A. K. ir paprašė, kad ją nuvežtų į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji nieko neaiškino, tik pasakė, kad nori vykti į savo kambarį ir ten gyventi. Apie naudotą smurtą prieš ją ji nepasakojo. Ji kartu su vyru nevyko ir dukros tą dieną nematė. Tik 2021-05-12 jai paskambino iš Šilalės koordinacinio centro "Gilė" darbuota L., kuri pasakė, kad jos dukra S. K. yra pas juos įstaigoje ir yra sužeista. Po pietų jai paskambino dukra S. K., kuri paaiškino, kad ją iš koordinacinio centro "Gilė" pareigūnai nuvežė į Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centrą. Taip pat dukra pasakė, kad gydytojas išrašė siuntimą ir ji su greitąja pagalba išvyksta gydytis į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę. Tvarkant dukros butą tarp daiktų paėmė išplauti drabužius ir tuomet pamatė, kad ties krūtine yra kraujo dėmė (1 t., b. l. 78-79).

9. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 9 dieną, tikslaus laiko nepamena, dukra S. K. paskambino jam ir pasakė, kad labai susipyko su savo sugyventiniu S. Z.. Paprašė, kad ją perkraustytų į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie naudotą smurtą prieš ją ji nepasakojo, tik matė, kad ji buvo nusiverkusi, raudonu veidu, bet jis nesuprato, kad jai sužeista nosis. 2021-05-12 žmona papasakojo, kad jai paskambino iš Šilalės koordinacinio centro "Gilė" darbuotoja ir pasakė, kad jų dukra S. K. yra pas juos įstaigoje ir yra sužeista. Vėliau su greitąja pagalba išvežta gydytis į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę gydytis. Po dienos ar dviejų su savo žmona E. K. nuvyko į dukros butą, esantį (duomenys neskelbtini) nes norėjo sutvarkyti namus. Kai parsivežė drabužius į namus ir norėjo juos išplauti, pastebėjo, kad ties krūtine yra kraujo dėmė. Jam dukra iki tos dienos nieko nepasakojo, tik tai, kad jie yra susipykę (1 t., b. l. 84-85).

10. Aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad Kaltinamasis S. Z. 2021 m. gegužės 7 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia – du kartus plaštaka sudavė sugyventinei S. K. į nosies sritį, taip nukentėjusiajai S. K. padarė nosies kaulų lūžį sutrikdė jai sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis sužalojimą padarė sugyventinei, t. y. savo šeimos nariui, todėl tokia S. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

11. Kaltinamasis S. Z. padarė apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). S. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nes sukėlė norą smurtauti. Taip pat tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, nes naują nusikaltimą padarė neatlikęs 2020-12-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). S. Z. 2020-12-17 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 153 str. 1 d., 150 str. 4 d. - laisvės apribojimu 10 mėn. Tačiau S. Z. nevykdant skirtų įpareigojimų jam 2021-09-27 Tauragės apylinkės teismo nutartimi paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų trukmės arešto bausmę. S. Z. nedirba, buvo pasislėpęs nuo tyrimo jam 2021-07-29 paskelbta paieška. S. Z. sulaikytas 2021-10-29. S. Z. yra baustas administracine tvarka už pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, veikos pavojingumą – nusikaltimas truko trumpą laiko tarpą, delnu suduoti du smūgiai nukentėjusiajai į nosį, kuriais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį.

12. Kaltinamasis S. Z. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Kadangi naują nusikaltimą S. Z. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės jam naujai paskirta bausmė bendrinama su 2020-12-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi taikant BK 64 straipsnio 1 dalies 2 dalies nuostatas. S. Z. nuo 2021-10-29 atlieka bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje. Nuosprendžio priėmimo dienai S. Z. yra atlikęs 62 paras arešto bausmės. Todėl neatlikta bausmės dalis yra 28 paros.

14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Naujai paskirtos subendrintos bausmės pradžią teismas nustato pagal faktinį jos atlikimo pradžios laiką. Tais atvejais, kai nuosprendžio paskelbimo metu nuteistasis yra suimtas ir jam skiriama subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas nustato bausmės laiko skaičiavimo pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Turint galvoje, kad bendrinama tik neatliktos bausmės dalis pagal pirmiau priimtą nuosprendį, teismas neturi pagrindo nustatyti ankstesnį naujai paskirtos subendrintos bausmės skaičiavimo pradžios laiką. Tokiu atveju nėra ir pagrindo į subendrintos bausmės laiką įskaityti jau atliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021).

15. Todėl nagrinėjamu atveju prie šiuo nuosprendžiu naujai paskirtos laisvės atėmimo pridedama 2020-12-17 Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2021-09-27 Tauragės apylinkės teismo nutartimi S. Z. pakeistos į 90 parų trukmės arešto bausmę, neatliktos bausmės dalis, tai yra 28 parų arešto bausmė ją remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu keičiant į 28 dienų laisvės atėmimą. Bausmės pradžia nustatytina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra 2021 m. gruodžio 30 d.

Dėl civilinių ieškinių

16. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 38,12 eurų civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų, išleistų nukentėjusiojo gydymui atlyginimo (1 t., b. l. 96-107).

17. Nukentėjusioji S. K. pareiškė ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 3000 € neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistos sumos visiško atlyginimo.

18. Kaltinamasis S. Z. su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiosios S. K. ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad nukentėjusiajai yra padaryta neturtinė žala, tačiau mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes jam 3000 € suma yra labai didelė suma.

19. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalą padarytą asmeniui, taip pat ir neturtinę žalą, kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo.

20. Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas. Dėl S. K. gydymo turėtas išlaidas PSDF biudžetui patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas iš kurio matosi, kad VšĮ Šilalės rajono ligoninė Otorinolaringologo ir radiologo paslaugoms apmokėti turėjo 38,12 € išlaidų (1 t., b. l. 99). S. Z. žalą PSDF biudžetui padarė nusikaltimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str., 6.282 str. 3 d., 6. 283 str. 1 d. jis kaltais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti visiškai. Todėl iš S. Z. priteistina PSDF biudžetui padaryta 38,12 € žala.

21. S. K. ieškinys tenkintinas iš dalies.

21.1. Įvertinus nukentėjusiojo, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą bei kitą bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamais veiksmais tyčia – du kartus plaštaka sudavė sugyventinei S. K. į nosies sritį, taip nukentėjusiajai S. K. padarė nosies kaulų lūžį be poslinkio taip sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

21.2. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

21.3. Sužalojimas S. K. sukėlė didelį fizinį skausmą. Po suduotų smūgių ant nukentėjusios veido daugiau kaip dvi savaites buvo mėlynė, o nosis skauda ir bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamojo elgesys paveikė ir nukentėjusiosios emocinę būseną. Iš koordinacinio cento „Gilė“ pateiktos informacijos nustatyta, kad dėl patirto smurto artimoje aplinkoje S. K. būtina parama palaikymas, išklausymas. Dėl atsiradusio nesaugumo jausmo ir nerimo nukentėjusioji lanko psichologo konsultacijas. Santykiai su Kaltinamuoju padarė traumuojančios žalos S. K. somatinei ir emocinei sveikatai (tarpasmeniniams santykiams, pasitikėjimui, savivertei, orientacijai į ateitį). Nukentėjusiajai epizodiškai pasireiškia potrauminio streso sutrikimo simptomai: sutrikęs miegas, vakare sunkiai užmiega, naktį dažnai nubunda nuo košmariškų sapnų, atsiradusi baimė, užeinantis tremoras, nerimas, padažnėjęs širdies plakimas, sutrikusi dėmesio koncentracija, pasitikėjimas savimi ir pan. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų S. K. patyrė dvasines ir fizines kančias, smūgiai suduoti į veidą, t.y. labai jautrią ir pažeidžiamiausią kūno vietą. Smurtą nukentėjusioji patyrė nuo artimo žmogaus – sugyventinio, kuris net ir po smurto panaudojimo neleido išsikviesti pagalbos. Dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė šoką, potrauminį stresą, baimę, dvasinį sukrėtimą. Patirti neigiami išgyvenimai ilgalaikiai. Nustatant žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti tyčiniais veiksmais, smurtas nebuvo intensyvus - nukentėjusiajai suduoti du smūgiai. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. Aptarti veiksniai yra reikšmingi nustatant neturtinės žalos dydį. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. Todėl ši aplinkybė sudaro prielaidas nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat turi įtakos nustatomam neturtinės žalos dydžiui.

21.4. Iš bylos duomenų matosi, kad šiuo metu S. Z. atlieka bausmę, pajamų neturi, jo vardu nėra registruot kilnojamojo bei nekilnojamojo turto. Tačiau kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakovas S. Z. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje turi galimybių uždirbti žalos atlyginimui. Todėl atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes vadovaujantis proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos dydžius S. K. priteistinas 2500 € neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl proceso išlaidų

22. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VGTPT) 2021-12-14 gauta pažyma, kuria prašoma priteisti iš kaltinamojo S. Z. 269,23 € už advokato padėjėjos Aušrinės Zaburienės antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai S. K..

23. 2021-12-16 gauta pažyma, kuria prašoma priteisti iš kaltinamojo S. Z. už advokato Rimvido Valančiaus kaltinamajam suteiktą būtinąją valstybinės garantuojamą teisinę pagalbą priteisti 266 €.

24. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

25. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. VGTPT 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu S. K. suteikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, apmokant 100 % teisinės pagalbos išlaidų. Todėl valstybės turėtos išlaidos 269,23 € už advokato padėjėjos Aušrinės Zaburienės antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. apmokėti priteistinos iš kaltinamojo S. Z.

26. Advokatas R. Valančius buvo paskirtas, kadangi kaltinamasis atliko arešto bausmę, todėl gynėjo dalyvavimas buvo privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Pažymėtina ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant dėl VGTPT išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę kaltinamajam priteisimą turi būti atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju S. Z. nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi, šiuo metu atlieka arešto bausmę ir neturi galimybės gauti pajamų. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei tai, kad gynėjo paskyrimas nepriklausė nuo kaltinamojo valios, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. Z. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams,

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti S. Z. laisvės atėmimą vieneriems metams dviems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi prie paskirtos bausmės laisvės atėmimo vieneriems metams dviems mėnesiams pridėti 2020 m. gruodžio 17 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir 2021 m. rugsėjo 27 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi S. Z. pakeistą į 90 parų trukmės areštą neatliktą bausmės dalį, tai yra 28 parų arešto bausmę, ją remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu keičiant į 28 dienų laisvės atėmimą ir galutinę bausmę S. Z. paskirti laisvės atėmimą vienerius metus du mėnesius 28 dienas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 30 d.

Priteisti iš S. Z. 38,12 € (trisdešimt aštuonis eurus 12 centų) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, žalai padarytai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti. Įpareigoti žalą atlyginti į Valstybinės ligoniu kasos prie SAM (Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, įm kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank“ AB, b. k. 73000.

Priteisti iš S. Z. nusikaltimu padarytą 2500 € (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų neturtinę žalą S. K., bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistos sumos visiško atlyginimo.

Priteisti iš S. Z. valstybės naudai 269,23 € (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 23 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokato Rimvydo Valančiaus teiktą būtinąją teisinę pagalbą S. Z. netenkinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas Osvaldas Briedis