- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-438-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00227-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Skolininkas
- S. S.
- Kategorijos
Pirmos instancijos teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-438-252/2017
2017 m. gegužės 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. S. (S. S.) atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-03-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-318-477/2017, išnagrinėtoje pagal skolininko S. S. skundą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2017-03-03 antstolis S. O. G. patvarkymu Nr. R7-2037 atsisakė tenkinti skolininko S. S. skundą dėl 2017-01-30 antstolio patvarkymo Nr. S-17-168-1814, kuriuo areštuotos skolininko lėšos ir/ar turtinės teisės, esančios pas trečiuosius asmenis, panaikinimo.Antstolis patvarkyme Nr. R7-2037 konstatavo, kad vykdant skolos išieškojimą iš skolininko S. S., gauti teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-01-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1720-473/2017 skolininkui priteista 666 Eur neturtinei žalai atlyginti. Gavęs šiuos duomenis, antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo skolininko turtines teises į jam išmokėtiną žalos atlyginimą 346,63 Eur sumai. Antstolis patvarkyme nurodė, kad draudimas nukreipti išieškojimą į sumas, skirtas neturtinei žalai atlyginti nėra teisės aktuose numatytas. Todėl patvarkymas priimtas nepažeidžiant galiojančio teisinio reglamentavimo bei vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, dėl ko pagrindo naikinti 2017-01-30 patvarkymą Nr. S-14-168-1814, nėra. Vykdymo išlaidos su kurių dydžiu nesutinka apeliantas yra apskaičiuotos realiai atliktais vykdymo veiksmais, šie dydžiai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus vykdymo išlaidų dydžius. Nesutikdamas su skolininko S. S. skundu antstolis 2017-03-03 patvarkymu Nr. R7-2037 S. S. skundą su vykdomosiomis bylomis Nr.0168/13/00178, Nr. 0168/13/01285 perdavė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-03-14 nutartimi skolininko S. S. skundas atmestas. Teismas pripažino, kad antstolis S. O. G. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jis nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos būtų buvusios CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad antstolis taip pat pažeidė CPK 668 straipsnio nuostatas, numatančias draudimą nukreipti išieškojimą į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal profesiją ar mokymuisi. Pažymėjo, kad S. S. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose ir yra visiškai išlaikomas valstybės. Jis nepagrindė ir neįrodė jam tenkančių pačių būtiniausių išlaidų, šių išlaidų dydžio, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Teismas sprendė, kad antstolis vykdomosiose bylose Nr.0168/13/00178, Nr. 0168/13/01285 vykdymo išlaidas apskaičiavo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų dydžius, jos yra pagrįstos vykdomosios bylose esančiais atliktais vykdymo veiksmus patvirtinančiais įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu S. S. prašo panaikinti: Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-03-14 nutartį ir panaikinti antstolio S. O. G. 2015-06-10 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir panaikinti areštą, kuriuo apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę gauti žalos atlyginimą, JTO Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte bei JTO Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintą teisę būti pripažintam teisinių santykių subjektu. Tvirtina, kad Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingą jos atlyginimą ir šį atlyginimą gauti. Teigia, kad teisė į žalos atlyginimą privalo būti realizuota nepaisant vykdomo išieškojimo. Pabrėžia, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pažymi, kad BVK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Be to, patiems už savo pinigus, tenka susimokėti už elektrą ir telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistieji neturi galimybės įsigyti būtiniausių produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė yra tokių produktų įsigyti įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos tvarka nenumato kitokių galimybių tokių reikmenų įsigyti, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios yra atsiskaitoma už prekes, būtiniausius reikmenis. Apelianto nuomone, jo išdėstytos aplinkybės šalina, bet kokius motyvus, kad esą nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Skunde cituojama LAT 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Teigia, kad pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumų, viršijančių Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Pažymi, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. O. G. nurodo, kad skolininko S. S. skundas yra nepagrįstas, prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-03-14 nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad apelianto cituojamoje LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 aptarti skirtumai tarp išieškojimų (išskaitų) vykdomų pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį ir CPK 736 straipsnio nuostatas. Pasisakyta dėl išieškojimo ribojimų, kai jis vykdomas iš darbo užmokesčio ir kito turto, likusio po CPK 736 straipsnyje nurodomų išskaitų įvykdymo, bet ne konstatuota, kad lėšų areštas, ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, areštas būtų negalimas. Antstolio teigimu, apribojimų nukreipti išieškojimą į lėšas, priteistas neturtinei žalai atlyginti, įstatymas nenumato, iš priteisto žalos atlyginimo išieškotai sumai taip pat netaikytinos CPK 736 straipsnio taisyklės, nes ji nelaikytina darbo užmokesčiu ar kitomis jam prilygintomis išmokomis bei daviniais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Antstolis S. O. G. vykdomojoje byloje Nr. 0168/13/01285 2017-01-30 priėmė patvarkymą Nr. S-17-168-1814 dėl skolininko S. S. lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto (vykd. b.l. 61). Minėtu patvarkymu areštuotos skolininko turtinės teisės į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos žalos už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje atlyginimui išmokėti 346,63 Eur sumai. Antstolis šiame patvarkyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija skolininkui S. S. turi išmokėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-01-06 Sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1720-473/2017 iš Lietuvos valstybės priteistą neturtinės žalos atlyginimą. 2017-02-06 raštu Nr. (1.15) 7R-1107 Teisingumo ministerija informavo, kad šiuo metu neturi turtinių (piniginių ) ar neturtinių įsipareigojimų, taip pat nėra sudariusi jokių sutarčių, pagal kurias galėtų būti pervedamos piniginės lėšos S. S. (b.l. 65). Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad S. S. dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-01-06 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1720-473/2017 yra pateikęs apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi Vilniaus apygardos teismo sprendimas šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs ir jokios lėšos dėl neturtinės žalos į pareiškėjo sąskaitą nėra pervestos. S. S. į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygomis patirtų emocinių ir psichologinių išgyvenimų. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad reikalaujama neturtinė žala prilygintina darbo užmokesčiui ir taikytinas išskaitų procentų dydis (CPK 736 straipsnis). Tokiu būdu pareiškėjui kaip neturtinės žalos atlyginimas priteistos sumos nepatenka į CPK 739 straipsnyje reglamentuojamą sąrašą sumų, iš kurių išieškoti galima tik su atitinkamais apribojimais. CPK 739 straipsnyje yra konkrečiai nurodytos pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti, šis sąrašas yra baigtinis, o jame lėšos, kurios skirtos neturtinei žalai atlyginti, nenurodytos. Taigi, nesant draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, priteistą neturtinei žalai atlyginti, antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į S. S. turtines teises, t.y. į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos žalos už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje išmokėti.Apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde suformuluotų reikalavimų panaikinti antstolio S. O. G. 2015-06-10 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto, kuriuo apribojama apelianto teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, nesvarsto. Apeliacinės instancijos teismui pateiktose vykdomosiose byloje Nr. 0168/13/00178 ir Nr. 0168/13/01285, kuriose vykdomi du vykdomieji dokumentai dėl 6,76 Eur ir 57,82 Eur skolų išieškojimo iš skolininko S. S., 3-ios eilės išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2015-06-10 priimto patvarkymo nėra. Taip pat teismas nenustatė, kad antstolio S. O. G. 2017-01-30 patvarkyme Nr. S-17-168-1814, kurį apeliantas skundė, būtų ribojama apelianto teisė apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, t.y. uždėtas koks tai areštas. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos priteisimu ir pareiškėjo teisės į šią žalą realizavimu, skundą nagrinėjantis teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2017-01-30 antstolio patvarkymas pažeidžia jo interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.