Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui S. S. (S. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas dalyje.

Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. S. 2013-12-23 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-12-24 kameroje Nr. 111 buvo 2 asmenys; nuo 2013-12-25 iki 2013-12-26 kameroje Nr. 111 buvo 1 asmuo; 2013-12-27 perkeltas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2013-12-28 perkeltas į kamerą Nr. 285, kurios plotas 7,08 m², kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013-12-29 iki 2014-01-14 kameroje Nr. 285 buvo 4 asmenys; 2014-01-22 atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-01-23 perkeltas į kamerą Nr. 370, kurios plotas 7,01 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-01-24 iki 2014-01-27 kameroje Nr. 370 buvo 1 asmuo; 2014-01-28 perkeltas į kamerą Nr. 285, kurios plotas 7,08 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2014-01-29 kameroje Nr. 285 buvo 4 asmenys; 2014-01-30 kameroje Nr. 285 buvo 2 asmenys; 2014-01-31 kameroje Nr. 285 buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-01 iki 2014-02-04 kameroje Nr. 285 buvo 4 asmenys; nuo 2014-02-05 iki 2014-02-10 kameroje Nr. 285 buvo 3 asmenys; 2014-02-11 perkeltas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-02-11 perkeltas į kamerą Nr. 285, kurios plotas 7,08 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2014-02-12 perkeltas į kamerą Nr. 385, kurios plotas 6,79 m², kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-13 iki 2014-02-19 kameroje Nr. 385 buvo 4 asmenys; 2014-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 303, kurios plotas 8,02 m², kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-21 iki 2014-02-27 kameroje Nr. 303 buvo 3 asmenys; 2014-02-28 kameroje Nr. 303 buvo 2 asmenys; nuo 2014-03-01 iki 2014-03-04 kameroje Nr. 303 buvo 4 asmenys; 2014-03-05 kameroje Nr. 303 buvo 3 asmenys; 2014-03-06 perkeltas į kamerą Nr. 285, kurios plotas 7,08 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-03-07 iki 2014-03-09 kameroje Nr. 385, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-03-10 perkeltas į kamerą Nr. 340, kurios plotas 8,17 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-03-11 iki 2014-03-12 kameroje Nr. 340 buvo 1 asmuo; 2014-03-13 kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys; 2014-03-14 perkeltas į kamerą Nr. 404, kurio plotas 17,02 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-03-15 iki 2014-03-19 kameroje Nr. 404 buvo 5 asmenys; 2014-03-20 perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas 29,44 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-03-21 iki 2014-03-23 kameroje Nr. 387 buvo 4 asmenys; 2014-03-24 perkeltas į kamerą Nr. 380, kurios plotas 7,35 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-03-25 iki 2014-03-27 kameroje Nr. 380 buvo 4 asmenys; nuo 2014-03-28 iki 2014-04-02 kameroje Nr. 380 buvo 3 asmenys; nuo 2014-04-03 iki 2014-04-14 kameroje Nr. 380 buvo 2 asmenys; 2014-05-13 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-05-13 perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas 29,44 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-05-21 atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-05-22 perkeltas į kamerą Nr. 313, kurios plotas 7,79 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-05-23 iki 2014-05-26 kameroje Nr. 313 buvo 2 asmenys; 2014-10-28 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2014-11-05 atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-11-06 perkeltas į kamerą Nr. 375, kurios plotas 7,37 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-11-07 iki 2014-11-10 kameroje Nr. 375 buvo 2 asmenys; 2015-01-20 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2015-01-20 perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas 17,02 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-28 atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-29 perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas 7,76 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2015-01-30 kameroje Nr. 271 buvo 4 asmenys; nuo 2015-01-31 iki 2015-02-02 kameroje Nr. 271 buvo 3 asmenys; 2015-08-03 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-04 perkeltas į kamerą Nr. 272, kurios plotas 7,75 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-08-05 iki 2015-08-11 kameroje Nr. 272 buvo 2 asmenys; 2015-08-19 atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-20 perkeltas į kamerą Nr. 272, kurios plotas 7,75 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-02 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-03 perkeltas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2015-10-04 kameroje Nr. 107 buvo 2 asmenys; 2015-10-05 kameroje Nr. 107 buvo 1 asmuo; 2015-10-06 perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas 29,44 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-10-07 iki 2015-10-09 kameroje Nr. 387 buvo 1 asmuo; nuo 2015-10-10 iki 2015-10-12 kameroje Nr. 387 buvo 4 asmenys; 2015-10-13 kameroje Nr. 387 buvo 1 asmuo; 2015-10-14 perkeltas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-15 perkeltas į kamerą Nr. 377, kurios plotas 7,33 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-11-24 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2015-12-31 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2015-12-31 perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas 32,33 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2016-01-01 iki 2016-01-02 kameroje Nr. 398 buvo 3 asmenys; 2016-01-03 kameroje Nr. 398 buvo 1 asmuo; 2016-01-04 kameroje Nr. 398 buvo 2 asmenys; 2016-01-05 kameroje Nr. 398 buvo 1 asmuo; 2016-02-12 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2016-02-13 iki 2016-02-14 kameroje Nr. 116 buvo 3 asmenys; 2016-02-15 perkeltas į kamerą Nr. 391, kurios plotas 34,27 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-02-16 kameroje Nr. 391 buvo 1 asmuo; 2016-02-19 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2016-02-20 iki 2016-02-21 kameroje Nr. 112A buvo 1 asmuo; 2016-02-22 perkeltas į kamerą Nr. 263, kurios plotas 7,83 m², kurioje buvo 2 asmenys; 216-02-23 kameroje Nr. 263 buvo 1 asmuo; 2016-03-09 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-03-10 perkeltas į kamerą Nr. 372, kurios plotas 7,23 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2016-03-11 iki 2016-03-13 kameroje Nr. 372 buvo 2 asmenys; 216-03-14 kameroje Nr. 372 buvo 1 asmuo; 2016-03-15 kameroje Nr. 372 buvo 2 asmenys; 2016-03-21 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2016-03-22 perkeltas į kamerą Nr. 321, kurios plotas 7,70 m², kurioje buvo 1 asmuo.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 112 dienų. Pareiškėjas 74 dienas Lukiškių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 74 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose taip pat yra stalas, užimantis 0,5 m² grindų ploto, dviejų aukštų gultai, užimantys 1,3 m² grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 0,86 m² grindų ploto.

Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas periodiškai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista.

Pareiškėjos teigimu, kamerose šalta, drėgna, neužtikrinamas natūralus apšvietimas. Asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis: asmuo, esant žemai temperatūrai, verčiamas nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes.

Atsakovės atstovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktus, iš kurių matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, 2014-01-21 atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, kad kameroje Nr. 105, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2014-01-22, temperatūra buvo 18,6 oC, ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laiku oro temperatūra turi būti 18–22 oC (t. I, b. l. 33); Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014-05-13 ir 2014-05-23 patikrinimų metu nustatė, jog kamera Nr. 313, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-05-23 iki 2014-05-26, vėdinama per langą, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, oro temperatūra kameroje buvo 21,3 oC, santykinė oro drėgmė – 47,2 proc., ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kurioje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų ir bendrosios paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18–28 oC, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., dirbtinė apšvieta kameroje buvo 313 lx, naktinė – 19 lx, ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte reglamentuojamą vertę, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų dieninis dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis nei 200 lx, naktinis – ne mažesnis nei 10 lx ir ne didesnis nei 20 lx (t. I, b. l. 60); Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016-03-07, 2016-03-09 ir 2016-03-15 patikrinimų metu nustatė, kad kameroje Nr. 115, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016-03-09 išmatuota oro temperatūra buvo 19,2 oC, ir tai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 16 punkto reikalavimą, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 28 oC (t. I, b. l. 188). Taigi, iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad kamerose temperatūra, drėgmė ir apšvietimas atitiko Lietuvos higienos normų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl temperatūros, drėgmės ir apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu kamerose rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas šio argumento nedetalizavo, nenurodė konkrečių su šiuo teiginiu susijusių aplinkybių, taip pat, nenurodė ar buvo pažeista būtent jo teisė būti laikomam atskirai nuo rūkančiųjų, vertina šį pareiškėjo argumentą, kaip bendro pobūdžio nusiskundimą ir atmeta, kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas 74 dienas pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą kameroje, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje 9,00 Eur yra maksimali suma už 1 dieną, praleistą Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2015-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1219-502/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 666,00 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 666,00 Eur.

Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 10,86 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 10,86 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 10,86 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. (S. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti dalyje ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 666,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.