- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- TS-87-486/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą bei prokuroro skundą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, BK 249 straipsnio 2 dalį (nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo veikloje), BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti), BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. liepos 20 d.), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litrais skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK), BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas), paskirta galutine subendrinta keturiolikos metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2016 m. rugpjūčio 5 d., bausmės vykdymo pabaiga 2027 m. lapkričio 24 d. Neatlikta bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 4 metai 2 mėnesiai 25 dienos. Nuteistasis A. P. 2/3 (du trečdalius) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gruodžio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. RV-25-2882 (toliau ir – Nutarimas) Komisija (penki komisijos nariai iš penkių), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad A. P. anksčiau neteistas. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 13 kartų skatintas, nebaustas. Jo elgesys visos laisvės atėmimo bausmės metu vertinamas kaip nepriekaištingas. Įvykdė visas ankstesnio svarstymo metu teiktas rekomendacijas.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija, kurios posėdyje dalyvavo 5 nariai konstatavo, jog nuteistasis daro pažangą valdant nusikalstamo elgesio riziką, ir balsų dauguma nutarė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilnius apylinkės prokuratūros 1 skyriaus prokuroras A. V. pateikė skundą dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2882 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P., prašydamas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nors A. P. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau vien tai nėra pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Skunde pagrindas akcentas yra tas, kad teigiama A. P. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, priduria, kad A. P. neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė 4 metai 2 mėnesiai 25 dienos. Mano, kad reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Skunde manoma, kad A. P. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, o nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
A. P. teismui pateikė atsiliepimą į prokuroro skundą, nurodydamas, kad prokuroro skundo motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, jame net nebuvo vertinta A. P. nusikalstamo elgesio rizikos balų dinamika. Komisija savo nutarime akcentavo nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu prokuroras išskirtinį dėmesį skunde skyrė tik nusikalstamų veikų sunkumui, pavojingumui, pobūdžiui ir jų padarymo aplinkybėms. Skirdamas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. A. P. manymu, jis pilnai atitinka įstatyme įtvirtintus pagrindus bei formalius ir materialius kriterijus taikyti lygtinį paleidimą. Kaltę dėl padarytų nusikaltimu pripažįsta, geba prisiimti atsakomybę. Vien tai, kad jis savo subjektyviu vertinimu neatliko tam tikrų veiksmų, savaime nereiškia, kad jis nepripažįsta byloje galutiniu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių. Jis pripažįsta, kad praeityje buvo pasirinkęs netinkamą problemos sprendimo būdą, nes neįvertino visų savo veiksmų pasekmių, tačiau šiuo metu gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Turi realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. A. P. nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį jis turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kuris pataisos namų administracijos ir Komisijos nuomone, atsižvelgiant į visą kompleksą aplinkybių, buvo nepriekaištingas. Nuteistojo įsitikinimu, lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai iš taisyklės yra nepagristas ir neatitinka šio instituto esmės. Nagrinėjamu atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik su padarytų nusikaltimų pobūdžiu susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Prokuroro skundo motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, kai jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad jo resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad jis laisvėje turi sutartą gerai apmokamą darbo vietą, užtikrintą gyvenamąją vietą, jo neslegia įsiskolinimai, rodo, kad laisvėje jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos. Be to, kaip minėta A. P. išlaikė artimus socialinius ryšius su savo giminaičiais, todėl būdamas laisvėje jis turės artimųjų paramą ir moralinį palaikymą. Taigi A. P. atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas. A. P. yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Atsižvelgdamas į išdėstytą, nuteistasis A. P. prašo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Nuteistasis A. P , įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Du trečdalius paskirtos bausmės jis atliko 2022 m. gruodžio 14 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir Komisijos rekomenduotas priemones. A. P. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip yra konkrečiu atveju.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.).
Spręsdamas klausimą dėl A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Vis dėlto, formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertintina ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta BVK 82 straipsnyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Susipažinus su nuteistojo A. P. asmens byla matyti, kad jis anksčiau teistas nebuvo, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkius, sunkius, apysunkius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau tai sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, kad teismas galėtų patikėti, jog nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jo elgesys ir kitos asmenybės charakteristikos yra nepriekaištingos bei sudaro tvirtą pagrindą konstatuoti, kad jis padarė pakankamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Komisija ir pats nuteistasis akcentuoja, kad bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį skatintas 13 kartų. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, įgijo net kelias specialybes, vykdo individualią veiklą. Palaiko glaudžius santykius su šeima. Laisvėje turi užtikrintą darbo vietą. A. P. anksčiau neteistas. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2022 m. gegužės 27 d. išleidžiamas į trijų parų išvykas į namus, sąlygų nepažeidė. Nuteistasis iki suėmimo dirbo. Bausmės atlikimo metu dėjo pastangas įgyti išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją. Turi įgijęs suvirintojo elektra rankiniu būdu, šildymo-vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesines kvalifikacijas, papildomai mokosi italų kalbos ir lanko muzikos būrelį. Pataisos įstaigose nedirba, tačiau užsiima individualia (apmokestinamąja) veikla – teikia vertimo bei verslo konsultacijų paslaugas ir turi su šia veikla susijusias priemones: čekių knygelę ir gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Interviu metu išsako teigiamą nuostatą į darbinę veiklą laisvėje – nori dirbti kvalifikuotą darbą, gauti nuolatines pajamas ir turėti galimybę materialiai išlaikyti šeimą. Nuteistasis suvokia savo poreikius, kelia realius tikslus, turi planų kaip juos pasiekti, tačiau turi ribotas galimybes įkalinimo sąlygomis spręsti savo socialines problemas, todėl pasirengęs dirbti ir grįžti į visavertį gyvenimą visuomenėje bei yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Pastaruoju metu nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos procese bei stiprina problemų identifikavimo įgūdžius (dalyvavimas intervencinėse priemonėse vertinamas kaip sėkmingas). Bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese. Specialistų išvadose teigiama, kad intervencinių programų metu, aptariant nusikalstamų veikų žalą, nuteistasis išreiškia neigiamas nuostatas bet kokiems teisės pažeidimams, įvardina nusikalstamo elgesio rizikas bei numato nusikalstamo elgesio atkryčio alternatyvas. Suvokia, kad gyvendamas visuomenėje turi laikytis taisyklių. Struktūruotoje aplinkoje yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, įsitraukimas į resocializacijos procesą. Jo elgesys visos laisvės atėmimo bausmės metu vertinamas kaip nepriekaištingas. Įvykdė visas ankstesnio svarstymo metu teiktas rekomendacijas.
Aukščiau išdėstytos minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi savaime vien faktai, kad A. P. yra skatintas už gerą elgesį, dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Teismas sutinka, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis neturi sunkumų apriboti savo elgesį bei poreikius ir elgtis disciplinuotai, tačiau tokių polinkių jis nerodė būdamas laisvėje, darydamas ne vieną itin pavojingą nusikalstamą veiką ir pirmenybę teikdamas nusikalstamam gyvenimo būdui.
Teismas pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo galimybę būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko požiūrį į padarytus nusikaltimus, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis padarė nemažą pažangą keisdamas savo elgesį. Bylos nagrinėjimo metu jis kaltę pripažino tik iš dalies, buvo linkęs menkinti savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, neigė organizuotos grupės subūrimą nusikalstamai veikai daryti, savo vaidmenį joje. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nusikalstama veika susijusi su siekiu pasipelnyti neteisėtais būdais; nusikalstamas gyvenimo stilius; negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakos; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Teismas pažymi, kad visi jie iš esmės susiję su vidinėmis asmens nuostatomis ir gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų keisti mąstymą, požiūrį. Tuo tarpu apsauginiai veiksniai – nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė dirbti, profesinė kvalifikacija, teigiami santykiai su artimaisiais, nuteistojo gyvenime buvo visuomet, bet nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė ir netapo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo ypač drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022, IS-188-891/2021, 1S-149-851/2021 ir kt.). Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, be kita ko ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų nuteistajam būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Teismas sutinka, kad pagal pateiktus duomenis galima spręsti, jog nuteistasis A. P. įkalinimo įstaigoje nevengia įsitraukti į socialinės reabilitacijos prevencinių bei intervencinių pataisos priemonių, skirtų kriminogeninių veiksnių valdymui, vykdymą, tačiau teismas, susipažinęs su dalyvavimo šiose priemonėse aprašymu, pasigenda įtikinamo jų teigiamų rezultatų įvertinimo. Socialinio tyrimo išvadoje detaliai aprašomi priemonių pobūdis, eiga, siekiami tikslai, ir tik kartais išsamiau apibūdinamas nuteistojo dalyvavimo jose procesas, įsitraukimas, kuris kartais įvertinamas kaip sėkmingas, kartais – kaip nelabai (2020 - 2021 m. nestebimas noras asmeniniams pokyčiams, korekcinis darbas apsunkintas neatsiskleidimu, neutralios, atsargios pozicijos užėmimu, gynybiškos pozicijos, nerodomos pastangos dirbti su savo silpnosiomis pusėmis), tačiau teismas pasigenda šių priemonių rezultatų, kurie liudytų aiškius nuteistojo mąstymo, pasaulėžiūros pokyčius, aprašymo. Sprendimą dėl lygtinio paleidimo lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, o jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, liudijantis, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Tokių išvadų taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų aprašymuose teismas neįžvelgia. Vėlgi, tai nesudaro esminio pagrindo nutarimo netvirtinimui. Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ir likusios bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė – ne mažiau kaip 4 metai 2 mėnesiai ir 25 dienos. Tą iš esmės akcentuoja ir prokuroras prašydamas atmesti Komisijos nutarimą ir jo netvirtinti. Tačiau vertinant Komisijos nutarimo turinį, išsamiai analizuojant 2023 m. rugpjūčio 16 d. socialinio tyrimo išvadą matyti, kad 2023-08-14 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, įsitraukimas į resocializacijos procesą. Tam manytina teigiamą įtaką darys ir apsauginiai veiksniai, o būtent nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, galimybė dirbti laisvėje, įgyta profesinė kvalifikacija, įgijo ir (duomenys neskelbtinI) specialybę. Be to, teismo vertinimu, tai negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui. Teismo nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Teismo vertinimu, nuteistasis yra pasiruošęs efektyviai integracijai į visuomenę ir yra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme. Be to, nuteistajam toliau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei nuteistojo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį.
Bendrame aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai, lygtinio paleidimo ir nuteistųjų probacijos taikymo teisinis reglamentavimas nustato ypač precizišką lygtinai paleistų asmenų priežiūrą, todėl nuteistajam nesilaikant jam nustatytų pareigų, jis gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su komisijos sprendimu taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su baudžiamosiomis poveikio priemonėmis, kadangi nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, aukščiau išvardintų kitų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl komisijos nutarimas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir yra tvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. RV-25-2882, dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. P.
Netenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundo dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2882, netvirtinimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.