Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1334-1025/2024 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei P. J. dėl santuokos nutraukimo ir pagal atsakovės P. J. priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; dukros išlaikymui nustatyti ieškovo nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės mokamą 300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, suteikiant atsakovei uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui; nustatyti ieškovo ir šalių dukters bendravimo tvarką; padalyti santuokos metu įgytą turtą.

2. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo: nutraukti santuoką tarp atsakovės ir ieškovo dėl ieškovo kaltės; nenustatyti šalims termino susitaikymui; nustatyti, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra kartu su motina; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui po 420 Eur per vieną mėnesį kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio šioje byloje padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukra; padalyti turtą; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę J..

3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo: tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, o dėl kitos reikalavimų dalies atsakovės priešieškinį atmesti; 2) nustatyti ieškovo ir šalių dukters bendravimo tvarką; priteisti ieškovui iš atsakovės 6 200 Eur dydžio piniginę kompensaciją už padalijamą turtą.

4. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su dukra: ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo ar mokymosi įstaigos (atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę) ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę tą pačią dieną iki 20.00 val.; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę sekmadienį ne vėliau kaip iki 20.00 val.

5. Prašymas grindžiamas tuo, jog atsakovė pastaruoju metu sudaro įvairias dirbtines kliūtis matytis su dukra. Tam, kad būtų kuo labiau minimalizuotas neigiamas poveikis, kuris šiuo metu atsakovės yra daromas dukrai dėl bendravimo su tėvu, bei tam, kad nenutrūktų ir būtų puoselėjamas tėvo ir dukters tarpusavio ryšys, būtina nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su jo nepilnamete dukra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino iš dalies; taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė skyrium gyvenančio ieškovo A. J. laikiną bendravimo tvarką su dukterimi E. J., iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje: ieškovas A. J. turi teisę matytis su dukra E. J. kiekvieną antradienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo ar mokymosi įstaigos (atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę) ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę P. J. tą pačią dieną iki 20.00 val.; Ieškovas A. J. turi teisę bendrauti su dukra E. J. paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę P. J. sekmadienį ne vėliau kaip iki 20.00 val.; kitą prašymo dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, susipažinęs su ieškovo siūloma nustatyti laikinąja bendravimo tvarka, teismas mano, kad ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka šiuo atveju yra ir perteklinė, ir pernelyg intensyvi, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies.

8. Pažymėtina, kad nei ieškiniu, nei priešieškiniu nesiūloma nustatyti, jog ieškovui būtų du kartus per savaitę sudaromos sąlygos susitikti su vaiku darbo dienomis, todėl tokios galimybės suteikimas nustatant laikiną bendravimo tvarką nelaikytinas racionaliu. Dėl vaiko bendravimo su ieškovu savaitgaliais su nakvyne teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, dėl konfliktinių ginčo šalių santykių, ieškovui nesudaromos sąlygos matytis su vaiku. Nuo ginčo šalių faktinio išsiskyrimo vaikas tik du kartus buvo pasilikęs nakvoti tėvo namuose. Paties ieškovo teigimu, jo santykiai su dukra yra nutrūkę. Todėl staigus vaiko išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui, itin dažnos kelionės pas ieškovą į nežinomą aplinką jam gali sukelti neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą. Teismo vertinimu, iki kol normalizuosis tėvo ir dukters santykiai, vaiko praleistinų savaitgalių su nakvyne skaičius ieškovo namuose turi būti ribojamas iki minimumo. Pažymėtina, kad nors atsakovė yra išreiškusi nepritarimą dėl ieškovo susitikimų su vaiku savaitgaliais su nakvyne, argumentuodama, jog ieškovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo bei vartoja alkoholį būdamas su vaiku namuose ir pateikė nuotraukas bei vaizdo įrašą, tačiau šiuo atveju teismas pažymi, jog šioje bylos stadijoje nėra atliekamas įrodymų vertinimas, ir šiuo metu atsakovės pateikti duomenys nėra pakankami daryti išvadą, jog atsakovas turi problemų dėl alkoholio, taip pat nėra duomenų, jog ieškovas atlieka veiksmus, kurie yra žalingi bei priešingi vaiko interesams, kelia vaikui pavojų, ir jis negali bendrauti su dukra. Teismo vertinimu, svarbu pažymėti ir tai, jog institucija, teikianti išvadą byloje, nenustatė, kad tokių susitikimų apskritai nustatymas būtų žalingas vaikui, priešingai, pateikta išvada patvirtina, jog būtina vaikui bendrauti ir matytis su abiem tėvais, siekiant stiprinti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti tokią skyrium gyvenančio ieškovo A. J. laikiną bendravimo tvarką su dukterimi, iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje: ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo ar mokymosi įstaigos (atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę) ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę tą pačią dieną iki 20.00 val.; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę sekmadienį, ne vėliau kaip iki 20.00 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, t. y. byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ar daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. Atsakovo tėvo valdžia nėra apribota, todėl turėtų būti nustatyta maksimali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

9.2. Vaiko teisių apsaugos institucija byloje pateikė išvadą dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje visiškai palaikė ieškovo prašymą.

9.3. Ieškovas nuo pat gimimo augino savo dukrą, ja rūpinosi ir rūpinasi, auklėja, tarp jo ir vaiko yra susiformavęs stabilus ir stiprus, meile, pasitikėjimu ir rūpesčiu pagrįstas ryšys. Todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo riboti maksimaliai įmanomą ieškovo ir jo dukters bendravimo trukmę.

9.1. Tokia ilgam laikui minimalizuota nepilnametės dukters ir tėvo bendravimo trukmė yra šiurkščiai pažeidžianti vaiko interesus, nes turės įtakos santykių silpnėjimui bei praktiškam ieškovo išbraukimui iš vaiko gyvenimo.

10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

10.1. Nors ieškovas to nepripažįsta, tačiau jis turi problemų su alkoholiu ir, kol jų nesprendžia, nepilnamečiam vaikui (7 metų) būti su tėvu yra nesaugu ir net pavojinga. Ir dukra dėl to su tėvu jau nebenori bendrauti, bet gali būti ir daugiau priežasčių. Dukra atsisako bendrauti, kalbėtis su tėvu net telefonu.

10.2. Atsakovė jau ėmėsi veiksmų, kad su vaiku pabendrautų vaikų psichologas, kad būtų išsiaiškintos priežastys, kodėl vaikas taip jautriai reaguoja į bendravimą su tėvu, tiksliau, atsisako su juo kalbėti telefonu, nenori susitikti, nuolat verkia, kai kalba pasisuka apie jos tėtį.

10.3. Tik taikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas pradėjo rodyti iniciatyvą, kad jis neva labai nori bendrauti su vaiku.

10.4. Atsakovė vis dar tikisi, kad ieškovas dės visas įmanomas pastangas, kad susitvarkytų savo problemas su alkoholiu, kad ieškovas vis dėlto parodys iniciatyvą ir dalyvaus kartu su dukra ir jos mama pas psichologą, nes tai yra būtina, siekiant normalizuoti tėvo ir vaiko santykius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

12. Iš byloje esančių įrodymų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

13. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo ar mokymosi įstaigos (atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę) ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę tą pačią dieną iki 20.00 val.; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę sekmadienį ne vėliau kaip iki 20.00 val.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teismas tik preliminariai vertina šalių nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

17. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo – iš dalies patenkino prašymą bendrauti darbo dienomis – antradieniais – ir iš dalies patenkino prašymą bendrauti su dukra savaitgaliais, tai yra, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tėvas gali bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį su nakvyne.

18. Atsakovė šiai nustatytai laikinai bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkai neprieštarauja, tačiau ieškovas pageidauja bendrauti su nepilnamete dukra papildomai ketvirtadieniais bei kas antrą savaitgalį su nakvyne. Savo atskirąjį skundą ieškovas grindžia tuo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, nepateikta įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ar daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, atsakovo tėvo valdžia nėra apribota, todėl turėtų būti nustatyta maksimali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Be to, institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje visiškai palaikė ieškovo prašymą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais.

19. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

20. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

22. Pasisakant dėl nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos darbo dienomis, apeliacinės instancijos teismo pažymi, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė yra pareiškę reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Abu tėvai savo procesiniuose dokumentuose prašo nustatyti, jog nepilnametė dukra bendrauja su tėčiu kiekvienos savaitės antradieniais. Nei ieškovo ieškinyje, nei atsakovės priešieškinyje tokio reikalavimo nustatyti, jog nepilnametis vaikas bendrauja su tėčiu papildomai dar ir kiekvienos savaitės ketvirtadieniais, nėra. Todėl ieškovas prašydamas nustatyti laikiną bendravimo tvarką tokiu būdu, jog jis bendrauja su nepilnamečiu vaiku dar ir ketvirtadieniais, iš esmės viršija ieškiniu pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų, dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo šios prašymo dalies tenkinimui.

23. Pasisakant dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo kas antrą mėnesio savaitgalį, pažymėtina, jog esminis ginčas tarp šalių kyla dėl galimybės matytis su vaiku savaitgaliais su nakvyne.

24. Atsakovė iš esmės sutinka su ieškovo bendravimu su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, tačiau nesutinka su tuo, jog mergaitė pasiliktų tėčio namuose su nakvyne. Atsakovė teigia, jog nepilnamečiam vaikui nėra saugu su tėčiu, kadangi ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti į maišus sukrauti alaus buteliai ir pan., bei 2024 m. sausio 26 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog nepilnametis vaikas paaiškino, jog norėtų, kad tėtis mažiau gertų alų ir nerūkytų. Atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo įrodymai nėra vertinami, minėti atsakovės argumentai bei pateikti įrodymai šioje proceso stadijoje nevertinami.

25. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka kas antrą savaitgalį su nakvyne laikytina per daug intensyvia, įvertinus mažą vaiko amžių (7 metai) bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, jog nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, kai šalys nustojo gyventi kartu, ieškovas tik porą kartų bendravo su nepilnamečiu vaiku ir porą kartų buvo pasiėmęs vaiką su nakvyne. 2024 m. balandžio 15 d. išvadoje Institucija, teikianti išvadą byloje, pasisakė, jog atsakovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka kas antrą savaitgalį be nakvynės labiau atitiktų pereinamąjį laikotarpį, siekiant atkurti vaiko ir ieškovo ryšį.

26. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, siekiant išimtinai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasimatymai su tėčiu kas antrą savaitgalį be nakvynės tėčio namuose pereinamuoju laikotarpiu, siekiant sustiprinti nepilnamečio vaiko ir tėvo ryšį, labiausia atitinka tiek nepilnamečio vaiko interesus atkurti ir išlaikyti artimą ryšį su tėvu, tiek tėvo interesus dalyvauti vaiko gyvenime ir juo rūpintis.

27. Ieškovui išaiškintina, jog, pasikeitus aplinkybėms, ieškovas turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį, rezoliucinę nutarties dalį išdėstant taip:

Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra E. J. tvarką, pagal kurią:

1. Ieškovas A. J. turi teisę matytis su dukra E. J. kiekvieną antradienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo ar mokymosi įstaigos (atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę) ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną iki 20.00 val.;

2. Ieškovas A. J. turi teisę bendrauti su dukra E. J. kas antrą savaitgalį (be nakvynės), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę P. J. šeštadienį ne vėliau kaip iki 20.00 val. ir pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį ne vėliau kaip iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę P. J. sekmadienį ne vėliau kaip iki 20.00 val.

Kitos prašymo dalies netenkinti.