Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirtas areštas trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir G. M. paskirtas areštas devyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas septyniems mėnesiams, paskiriant G. M. intensyvią priežiūrą, nustatant, kad nuteistasis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o pakeitęs gyvenamąją vietą, kitoje gyvenamojoje vietoje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, registravimusi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją, uždraudžiant nuteistajam vartoti alkoholį. Taip pat G. M. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo įpareigotas tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje, o darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nekeisti darbo vietos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas Probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendis buvo patikslintas, taip pat ir nurodant, kad realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitomas G. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 13 d. 21.45 val. iki 2024 m. sausio 15 d. 11.40 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. M. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. sausio 19 d., apie 12.35 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio žodinio konflikto su sugyventine L. B., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, metu tyčia pastarajai kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia du kartus įspyrė L. B. į dešinį šoną ir tokiu būdu, mušdamas ir kitaip smurtaudamas, L. B. padarė 3x1,5 cm nubrozdinimą nugaros dešinėje pusėje (apie 5 cm žemiau bambos lygio) ir veido dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį 4x4 cm dydžio minkštųjų audinių paraudimu ir patinimu prieš dešinę ausį, dėl ko L. B. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Skunde aiškinama, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Nustatytos aplinkybės turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus jam paskirtos bausmės atlikimo, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir turinčius auklėjamąjį bei pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

7. Prokuroro įsitikinimu, baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. M. nusikalto neatsitiktinai, jis iš tikrųjų yra linkęs nusikalsti bei spręsti konfliktus neteisėtais būdais, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Nors nukentėjusioji nuteistajam atleido, tačiau konfliktai tarp jų kyla ne pirmą kartą, nuteistojo smurtinis elgesys kartojasi, anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nedavė teigiamo rezultato ir nuo neteisėtų veiksmų nuteistojo nesulaikė. Šiuo atveju pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti nebaudžiamumo jausmą ir neturėti jokios teigiamos įtakos G. M. veiksmams bei pasirinktam gyvenimo būdui keisti, todėl ateityje jis gali daryti analogiško pobūdžio (smurtinius) nusikaltimus. Tik realus arešto bausmės atlikimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šiuo atveju prokuroro apeliaciniame skunde ginčijamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam G. M. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju visų pirma patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

11. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu yra nusprendžiama, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju ginčas kyla dėl to, ar G. M., kuriam vieną kartą jau buvo atidėtas arešto bausmės, kuri buvo paskirta ir už analogiško nusikaltimo padarymą, vykdymas ir kuris naują nusikaltimą padarė šios bausmės vykdymo atidėjimo metu, dar kartą atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai.

12. Iš tikrųjų teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajame įstatyme nėra pateikiamas aplinkybių, į kurias privalu atsižvelgti, svarstant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, sąrašas, todėl, sprendžiant, ar konkrečiu atveju paskirtos bausmės vykdymas gali ir turi būti atidėtas, būtina vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-489/2025, 2K-111-976/2024 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinta, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-244-976/2021 ir kt.). Tais atvejais, kai asmuo nusikaltimą padaro bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog jis daugiau nenusikals (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-203-976/2023).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. M. atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas). Taip pat buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

14. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad G. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai, buvusiai nuteistojo sugyventinei, buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. G. M. fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją panaudojo žodinio konflikto metu, kuris kilo, nes nukentėjusioji buvo pavartojusi alkoholio ir nuteistasis nesusivaldė (b. l. 82-83, 153). Čia pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų manyti, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Nukentėjusioji nuteistajam atleido (b. l. 36-37). Nuteistasis nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nedirba, o nuo 2024 m. spalio 23 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 114-117), jis rūpinasi garbaus amžiaus neįgaliu tėvu. G. M. nėra baustas administracine tvarka, anksčiau yra teistas vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką šiuo atveju yra tikslinga skirti arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytas arešto bausmės vidurkis.

15. Kaip jau buvo minėta, G. M. yra teistas vieną kartą. Vis tik baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad G. M. anksčiau yra nusikaltęs viso tris kartus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo patvirtintas prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. nutarimas, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nutraukti G. M. ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 100). Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės galėjo ir gali būti atleidžiamas tik tais atvejais, kai yra nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. M. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika 2024 m. sausio 13 d. buvo padaryta prieš tą pačią nukentėjusiąją kaip ir nagrinėjamu atveju) bei 281¹ straipsnio 1 dalį. Čia pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas G. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, 2024 m. sausio 22 d. buvo nutrauktas, tačiau vėliau, laikantis BPK 217 straipsnio nuostatų, buvo atnaujintas (b. l. 101). Tuo pačiu būtina pabrėžti, kad kaltininkas, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, galėjo ir gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo. Nuteistasis buvo įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nustatytu laiku būti savo gyvenamojoje vietoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Į probuojamųjų asmens duomenų registrą nuteistasis buvo įtrauktas 2024 m. lapkričio 5 d. (b. l. 99-102). Šiuo atveju yra akivaizdu, kad naują smurtinį nusikaltimą nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo praėjus tik kiek daugiau nei trims mėnesiams. Pastebėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarimu G. M. buvo baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo automobilį, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, už padarytus pažeidimus jam buvo paskirtas areštas dvidešimčiai parų. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad anksčiau nuteistajam taikytos priemonės pageidaujamų rezultatų nedavė, G. M. jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, manymas, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepasitvirtino, teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytos pareigos bei realaus bausmės vykdymo grėsmė nesulaikė jo nuo nusikalstamų veiksmų pakartojimo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tikėtis, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai šiuo atveju gali būti efektyviai įgyvendinti vėl atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, net ir paskyrus jam intensyvią priežiūrą bei vieną pareigą, kuri anksčiau nuteistajam nebuvo taikyta (kitos skundžiamu nuosprendžiu paskirtos pareigos iš esmės sutapo su baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirtomis pareigomis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. M. asmenybę apibūdinantys duomenys, vertinant juos kartu su tuo, jog nusikaltimu padaryta turtinė žala buvo atlyginta, nukentėjusioji atleido nuteistajam, leidžia manyti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą atidedant. Šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių esminių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, pasikeitimo (naujų atsiradimo), kuris leistų manyti, jog jis daugiau nenusikals. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas G. M. buvo atidėtas nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

17. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles nuteistajam paskirta bausmė bendrinama ir tais atvejais, kai nauja nusikalstama veika yra padaroma bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme turi būti bendrinama laikantis BK 64 straipsnio nuostatų, taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pasirinko bausmes bendrinti visiško sudėjimo būdu. Vis tik pirmosios instancijos teismas, sudėdamas bausmes, netinkamai taikė BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas.

18. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. M. buvo paskirta galutinė bausmė – areštas šešiasdešimčiai parų. Į šią bausmę, jos realaus atlikimo atveju, buvo nuspręsta įskaityti G. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką, t. y. dvi dienas. Taigi G. M. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlikęs penkiasdešimt aštuonių parų arešto bausmės, o ne kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje šešiasdešimties parų arešto. Esant aptartoms aplinkybėms, keistina ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam buvo subendrintos paskirtos arešto bausmės.

19. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo patikslintas skundžiamas nuosprendis ir nutarta realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į G. M. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 13 d. 21.45 val. iki 2024 m. sausio 15 d. 11.40 val. (dvi dienas), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Pažymėtina, kad būtent šį laikiname sulaikyme išbūtą laiką į paskirtą bausmę, realaus jos atlikimo atveju, buvo nuspręsta įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi priimtas sprendimas neatitinka BK 64 straipsnio nuostatų, nes pagal šias nuostatas naujai paskirta bausmė yra bendrinama ne su visa anksčiau paskirta bausme, į galutinę bausmę įskaitant atliktą jos dalį, o su bausmės dalimi, kuri nėra atlikta. Anksčiau atlikta bausmės dalis į naujai skiriamą bausmę yra įskaitoma tais atvejais, kai skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės yra bendrinamos laikantis BK 63 straipsnio nuostatų. Taigi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalis, dėl laikiname sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, yra naikintina.

20. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2025 m. birželio 10 d., Nr. APD-2025-07026). Šioje pažymoje nurodyta, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 177,80 Eur suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios. Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma sunkinti nuteistojo padėtį ir šis skundas yra tenkinamas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytą sumą iš nuteistojo būtų neteisinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam G. M. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir subendrintos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas paskiriant jam intensyvią priežiūrą, pareigas bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, G. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatliktos bausmės dalimi ir nuteistajam paskirti areštą aštuoniasdešimt aštuonioms paroms.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria nutarta realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į G. M. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 13 d. 21.45 val. iki 2024 m. sausio 15 d. 11.40 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytos 177,80 Eur sumos už G. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šio nuteistojo neišieškoti.