Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1401-961/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-16
Bylos Nr.
1-1401-961/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35626-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nukentėjusysis
R. K.
Kaltinamasis
A. N.
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1401-961/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35626-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, Audronei Šukienei,nukentėjusiajam R. K. (R. K.),kaltinamajam A. N. (A. N.), jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2023-09-08 apie 01.00 val. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą R. K., tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-02-05 specialisto išvadą Nr. G 6428/2024(01) padarydamas nukentėjusiajam R. K. nosies kaulų lūžį, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Teisiamajame posėdyje A. N. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad R. K. yra kaimynės sūnus. Visą vasarą vyko barniai dėl katino ir triukšmo. R. su savo draugu A. triukšmavo koridoriuje, jis negalėjo užmigti ir apie 1 valandą nakties išėjo parūkyti. Nepastebėjo, kaip pabėgo jo katinas iš kambario ir nubėgo į bendrą virtuvę; žiūrėjo į koridoriaus pusę ir pastebėjo, kaip jo katinas išbėgo iš virtuvės. Jam pasirodė, kad jie katinui spyrė. Įvyko barnis ir daugiau nieko neatsimena, nes buvo praradęs sąmonę. Jis taip pat buvo sumuštas. Atsimena, kad jo sugyventinė buvo išėjusi ir jis grįžo namo visas kruvinas.

Pripažįsta, kad įvykis buvo, bet nepripažįsta, kad nuo jo (A. N.) smūgio R. K. lūžo nosis. Nežino, nuo ko šiam buvo tie sužalojimai, visą naktį jie kažką dar veikė. Galėjo suduoti R. K., bet jokio kraujo nematė. Spėja, kad pats gavo smūgį nuo R. K. draugo. Nežino, nuo ko R. K. gavo smūgį. Buvo praradęs sąmonę ir neatsimena. Anksčiau buvo patyręs galvos traumą. Jie buvo trise – jis (A. N.), R. ir jo draugas A. Kitą rytą jam skaudėjo visą galvą ir žandikaulį. Jį mušė, kai jis krito ant grindų, tikriausiai spardė. Jo sugyventinė pradėjo klykti, kai jis krito. Prasidėjo ginčas, nes tikriausiai jie buvo neblaivūs ir jis jų paklausė, ką jie čia daro. Neatsimena, kas sudavė pirmą kartą. Pirmiausiai įvyko žodinis konfliktas, o kas buvo paskui, neatsimena. Atsibudo visas kruvinas, nes iš galvos bėgo kraujas. Sugyventinė jam pasakė, kad kai jis gulėjo, tai jie dviese šalia jo stovėjo. Kai jis prabudo, jo jau niekas nemušė.

Jie elgiasi įžūliai visada. Jis nerašė pareiškimo, kai jį sumušė. Paskui policija atsisakė priimti tą pareiškimą. Jam nepriimtini tie teismai. Negali atsakyti, kas pirmas sudavė smūgį. Nieko negali pasakyti, nes nežino. Jis neturi atminties sutrikimų, epilepsija neserga. Buvo blaivus. Tikriausiai buvo smūgis, nes jis prarado sąmonę. Tai galėjo būti tik nuo smūgio.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. K. parodė, kad konfliktas įvyko dėl katino. Tas katinas eina į visus butus ir teršia viską. Vieną vakarą katinas užbėgo pas juos į namus, jis tada tą katiną ,,pasiuntė“ ir taip įvyko konfliktas. A. N. išėjęs iš virtuvės sudavė jam į krūtinę. Jie susistumdė, tada ir gavo smūgį į nosį. Konfliktas buvo žodinis. Jis pasakė kaltinamajam, kad pasiimtų savo katiną, prasidėjo keiksmažodžiai. Jis (R. K.) išėjo iš namų į virtuvę. Konfliktas vyko namuose arba koridoriuje. Jie apsižodžiavo ir jis atgal kaltinamajam kažką pasakė, dabar neatsimena, ką pasakė. Jie konfliktavo per atstumą. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo prie virtuvės, ar prie balkono. Praėjo 5 ar 10 minučių ir kaltinamasis išlindo iš virtuvės ir tada prasidėjo iš jo pusės veiksmai. Pirmieji smūgiai buvo į krūtinę, kažkur 2-3 smūgiai. Jis (R. K.) pasimetė ir jie pradėjo smūgiuotis ir stumdytis. Jis kaltinamąjį ,,pasiuntė“, o tada gavo smūgį į nosį. Jis nukrito, tada atsistojo ir pasakė, kad viską baigiam, tačiau vėl gavo smūgį į nosį. Žino, kad parodymus duos teisme, todėl nepasakė ikiteisminiame tyrime, kad krito. Jis nukrito nuo apsistumdymo. Jie abu nukrito. Buvo susikibę. Jis atsistojo ir kaltinamasis atsistojo, ir tada gavo smūgį į nosį. Jis taip pat sudavė kaltinamajam smūgį. Šį konfliktą galėjo matyti kiti žmonės, buvo ir pažįstamas A., šis tuo metu pas juos nuomojosi butą. A. tuo metu buvo ant slenksčio arba koridoriuje. Jis nedalyvavo šiame įvykyje. Jie nevartojo alkoholio. Jis (R. K.) negali vartoti alkoholio, nes atlieka bausmę, būna tikrinamas ir gali gauti nuobaudą. Kelis smūgius trenkė ir kaltinamajam. Po nukritimo jis pradėjo smūgiuoti, kai kaltinamasis jam sudavė smūgį į nosį. Iki nukritimo jie apsistumdė.

Neturtinė žala susidaro iš to, kad jam buvo sukeltas moralinis ir fizinis skausmas. Negalėjo dirbti mėnesį laiko, bijojo eiti namo po įvykio, kompleksuoja dėl savo nosies, taip pat negali sportuoti, reikėjo lankytis pas gydytojus dėl tos nosies. Prieš tai sportavo, eidavo į salę. Nedirbo visą mėnesį, turėjo nedarbingumą. Prašo, kad už visą šitą patyrimą būtų grąžinti pinigai. Nežino, gal ir yra galimybė atstyti nosį. Jis kreipėsi į gydytojus dėl nosies. Neprisimins, ką jie pasakė. Pasakė, kad galima pagydyti tą nosį. Jis ėjo pas gydytoją iškart po traumos, o sakė reikia laiko. Nenuėjo po dviejų savaičių pas konsultantą. Jam poliklinikoje buvo pratęstas nedarbingumas po 4 dienų. Jis nurodė gydytojams kitą priežastį, nes norėjo nesakyti policijos pareigūnams apie šitą įvykį. ,,Sodroje“ parašė laišką, kad šie pinigai dėl įvykio. Jis manė, kad po šio įvykio jie daugiau nekonfliktuos, todėl nurodė kitą priežastį. Kitą savaitę atvažiavo pareigūnai dėl kitos situacijos ir tada jis parašė pareiškimą dėl šio įvykio. Jis manė, kad kaltinamasis nutils ir jie paliks tą įvykį. Tačiau vėl prasidėjo konfliktai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad pačių peštynių nematė ir ten nedalyvavo. Jam kaip kaimynui su A. nebuvo jokių problemų. Mano, kad dėl įvykio buvo kaltas alkoholis. Po šio įvykio nėra matęs R. K. Iš gyventojų girdėjo, kad kaltinamasis tiesiog neatlaikė R. spaudimo. Žino tik iš kalbų. Kiek ten gyveno, tai su A. neturėjo jokių rūpesčių. Su R. ir jo šeimyna yra kitaip. Mano, kad viskas galėjo kilti iš R. pusės. Tas A. katinas liudytojui nekėlė jokių rūpesčių.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, kad nukentėjusysis yra jo sugyventinės sūnus. R. ir A. susimušė tą vakarą. Liudytojas buvo su vaikais ir nuėjo į virtuvę. Tada pamatė, kad jie mušasi koridoriuje. A. pargriovė R. ant grindų ir mušė į veidą. Vaikai išbėgo ir liudytojas nubėgo paskui juos, nes norėjo juos nuraminti. Koridoriuje kitų žmonių nebuvo, tik vėliau išėjo kaimynai. Negali tiksliai pasakyti, kaip jie mušėsi. Matė, kaip R. gulėjo ant grindų ir A. jį mušė. A. buvo prisėdęs ant R. R. nesudavė A. smūgių. Nukentėjusiajam buvo sumušta nosis ir bėgo kraujas. Viskas įvyko dėl katino. R. pasakojo, kad A. pradėjo jį mušti ir pulti. Po to buvo atėjusi A. žmona. Daugiau koridoriuje nieko nebuvo. Liudytojui kol kas katinas problemų nekelia. Jie pradėjo pyktis dėl ankstesnio įvykio dėl katino. Nieko nepadarė A., bet R. katiną tiesiog išvijo. Jis išstūmė koja tą katiną. Liudytojas nematė, kad tą dieną kas nors muštų A. Netiksliai prisimena. Tik akimirką matė, kad R. muša. Jis matė R. virtuvėje. Šis nevartojo alkoholinių gėrimų. Po įvykio R. nematė. Kad A. R. trenkė gulinčiam, tai tą tikrai atsimena. Negirdėjo jokių balsų koridoriuje.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. K. parodė, kad su sūnumi R. yra geri santykiai. Su kaimynu A. blogi santykiai dėl jo katino nuo to laiko, kai katinas jų bute buvo savaitę laiko netyčia užrakintas. Ji prašydavo, kad A. susitvarkytų po katino padarytų gamtinių reikalų, bet niekas nieko nedarydavo. Jos sūnus taip pat pykstasi su A. dėl katino. Ji įvykio metu dirbo naktinėje pamainoje. Jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jam sulaužė nosį. Jis pasakė, kad išmetė katiną iš virtuvės ir A. tada smogė R. iš pasalų. R. buvo su draugu tuo momentu, ir iš nugaros trenkė A. Ji pasakė, kad važiuotų į Lazdynų ligoninę dėl tos nosies. Ji bandė susitaikyti su A., prašė, kad atlygintų žalą. Ji R. užrašė į privačią kliniką ir ten reikėjo už vizitą 100 eurų sumokėti, o už operaciją 600 eurų. Tačiau gydytojas paskui pasakė, kad operacija yra nebūtina. Ji prašė A. 3000 eurų atlyginti už padarytą žalą. R. nenorėjo rašyti pareiškimo į policiją, todėl ji viską darė. Nedarbingume R. buvo apie mėnesį. Jis buvo namuose, negalėjo eiti į darbą, nes buvo patinęs, buvo mėlynės po paakiais. Jie prašė 3000 eurų, nes jam visam gyvenimui padaryta žala yra ir buvo labai mažas ,,Sodros“ išmokėjimas. Čia yra jo veidas ir jam bus sunku kažkur įsidarbinti. Su amžiumi keičiasi veidas ir ta nosis atrodys kitaip.

Jis pats nuvyko į ligoninę. R. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Ji nežino, ką sūnus pasakė ligoninėje. Jis dėl savęs treniruojasi sporto salėje. Ant A. ji nepastebėjo jokių sužalojimų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja O. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Viskas prasidėjo dėl katino. R. išvarė katiną iš virtuvės ir prasidėjo dėl to konfliktas. Tą dieną ji išgirdo garsus ir todėl atėjo į virtuvę. Prie įėjimo į virtuvę gulėjo A. Jis turėjo galvos traumą, tai todėl dengėsi galvą. R. stovėjo prie galvos ir spardė į galvą, o A. stovėjo prie pilvo ir mušė. A. buvo visas kruvinas, sužalojimų buvo ant veido ir kūno. Kraujo buvo ant grindų ir sienos. A. buvo sužalota galva, daug mėlynių ir sužalotas šonkaulis. R. sakė, kad jam gaila batų, daugiau ji nieko negirdėjo. To įvykio metu buvo išėjusi tik kaimynė A.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, kad pačio įvykio nematė, pabudo nuo triukšmo ir išėjo į koridorių. Ten pamatė A. ir nukentėjusįjį su kraujuota nosimi. R. buvo duše, prausėsi. A. buvo prie savo durų ir ji nematė ant jo sužalojimų. Ji jiems pasakė, kad netriukšmautų. Siena prie jos durų buvo kraujuota. Ji nežino, kas ten tiksliai įvyko. Draugiškai sutaria su K. šeima. Su A. kartais pasipyksta, bet šiaip geri santykiai. Tas katinas atlieka gamtinius reikalus duše ir paskui A. nesutvarko nieko. Dabar katinas uždarytas bute ir jo neišleidžia. Kiek žino, tai konfliktas vyko dėl katino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. I. parodė, kad su R. K. ir liudytojo buvusia mergina tą vakarą gėrė alkoholį buvusiame liudytojo bute. Jie sugalvojo eiti parūkyti. Pats pirmas išėjo R. K. Kai liudytojas išėjo iš buto, tai pamatė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju grumiasi. Kas sudavė pirmuosius smūgius, nežino. Vienas kitam jie tikrai sudavė smūgius. Liudytojas rusiškai nesupranta, tai nežino, ką jie vienas kitam sakė. Kiek girdėjo anksčiau, tai konfliktai kildavo dėl katino. Matė tik grumtynes. Kai jis (A. I.) gavo nuo kaltinamojo kelis smūgius, tai nukentėjusysis R. K. gal supyko ir dar labiau pradėjo muštis. Liudytojas bandė juos skirti ir pats gavo smūgių, o tada sudavė ir kaltinamajam. Konfliktas baigėsi automatiškai. R. pradėjo praustis kraują po konflikto, o kaltinamasis grįžo į savo butą. Kaltinamasis buvo nukritęs, liudytojas buvo priklaupęs, o R. K. kaip ir nebuvo nukritęs. Jie smūgius sudavinėjo vienas kitam. Smūgių kojomis nebuvo. Tai truko apie dešimt minučių, o gal ir penkias. Jo buvusi mergina nemėgsta tokių dalykų, tai atsitraukė nuo tos vietos. Jis (A. I.) taip pat nemėgsta tokių dalykų, tačiau norėjo juos išskirti. Jam buvo suduota į krūtinę, galvos sritį ir tarp šonkaulių. Jam atrodo, R. K. pats nuo kaltinamojo nuėjo tiesiog ir viskas taip baigėsi. Tada R. pasiėmė kaimynai. Konfliktas vyko koridoriuje, tai kaimynai turbūt išgirdo viską ir tada išsivedė nukentėjusįjį. Liudytojas nematė, kaip kaltinamasis atrodė po konflikto.

Kai užsidegė šviesa, tik tada pamatė, kad R. visur kraujuotas. Kaltinamasis liudytojui sudavė smūgius tada, kai jis bandė juos išskirti. Kaltinamasis turbūt bandė trenkti R., bet kliuvo liudytojui. Kaltinamasis atsidūrė ant žemės tuo metu, kai liudytojas smūgiavo jam atgal. Nežino, ar kaltinamasis nugriuvo nuo jo (liudytojo) smūgių. Kaltinamasis gulėdamas nieko nemušė. R. K. gulinčiam kaltinamajam smūgių taip pat nesudavė. Kaltinamasis po smūgių bandė keltis. Kaltinamąjį stumdydami į priekį vedė namo, bet jis dar norėjo grįžti atgal. Jis buvo ganėtinai daug išgėręs. Nežino, ar jis buvo praradęs sąmonę. Po jo (A. I.) smūgių jis atsigulė ant žemės ir tada bandė stotis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. N. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. R. K. yra jo kaimynės J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, buto numerio neprisimena, sūnus. Beveik visą vasarą tarp jo (A. N.) ir J. K. vyksta konfliktai dėl katino ir jos gyvenimo būdo bendrabutyje, nes ji viešoje vietoje per daug sau leidžia. 2023-09-08 apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje R. K. buvo su savo draugu, kurio vardo jis nežino, nes jį matė pirmą kartą. R. K. su draugu leido laiką bendroje virtuvėje ir koridoriuje, triukšmavo, trukdė jam miegoti. Jis išėjo į bendrą balkoną parūkyti ir tuo pat metu iš buto išbėgo jo katinas, kuris nuėjo link jų, tačiau jis to iš karto nepastebėjo. Stovėdamas balkone jis žiūrėjo į koridorių, kas jame vyko. Jis pastebėjo, kad jo katinas neįprastai išbėgo iš virtuvės, kaip suprato, kad jam kažkas spyrė, dėl to jis ir išlėkė. Todėl jis išėjo ir priėjo prie virtuvės, kurioje buvo R., jo draugas ir viena mergina, kurios jis taip pat nepažįsta. Jis paklausė jų, kuo jiems vėl kliuvo jo katinas, ir dėl to prasidėjo konfliktas. Šio žodinio konflikto metu iš pradžių įvyko susistumdymas tarp jo ir R. Po susistumdymo tiek jis, tiek R. rankų kumščiais smūgiavo vienas į kitą, jis neneigia, kad buvo smūgiavęs rankų kumščiais R. į veidą, tačiau ir šis jam buvo sudavęs į veidą ne vieną kartą, nuo smūgių buvo nukritęs ant grindų, po ko tiek R., tiek jo draugas pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Jis neprisimena, kiek jis buvo sudavęs smūgių R., tiek pat negali nurodyti ir kiek jis jam su savo draugu buvo sudavęs smūgių ir kiek kartų spyrė. Taip pat jis neprisimena, kas iš jų pirmas pradėjo muštis. Per šias muštynes į koridorių išbėgo jo sugyventinė O. K. bei kita kaimynė A., jos pavardės jis nežino, ir jos abi juos išskyrė. Po to, kai juos išskyrė, jis nuėjo į savo butą. Ant jo veido, po kaire akimi po šio įvykio buvo kraujosruva, kuri šiuo metu jau praėjo. Jis į ligoninę nesikreipė. Šiuo metu jis neturi pretenzijų R., tačiau jeigu šis jam reikš pretenzijų, tada ir jis turės jam pretenzijų dėl fizinio skausmo sukėlimo. Daugiau jis nieko nurodyti negali (1 t., b. l. 198-200).

2023-12-20 apklaustas papildomai kaip įtariamasis A. N. parodė, kad jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2023-09-16 apklausos metu. Jam šiandien minėti parodymai yra paskelbti. Jis dėl minėto įvykio į policiją su pareiškimu nesikreipė. Kaip jam yra žinoma, tai nukentėjusysis R. K. yra nuteistas ir yra (duomenys neskelbtini) PN (2 t., b. l. 2-3).

2024-03-08 apklaustas papildomai kaip įtariamasis A. N. parodė, kad su įtarimu, kuris jam šiandien (2024-03-08) įteiktas, sutinka iš dalies. Jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2023-09-16 apklausos metu. Jam šiandien (2024-03-08) minėti parodymai yra paskelbti. Daugiau nieko papildomai parodyti neturi (2 t., b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2023-09-08 apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo aukšte, koridoriuje, su kaimynu S., pavardės nežino, jis gyvena bute (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas dėl jo katino, nes katinas atėjo pas jį į butą. Atėjusį katiną jis išvarė, tuomet tarp jo ir kaimyno S. kilo žodinis konfliktas, jo metu S. jį puolė ir kilo susistumdymas, tuomet jis S. nuo savęs nustūmė, o S., kuria tiksliai ranka pasakyti negali, nes nepamena, kumščiu sudavė jam vieną kartą į nosį, po ko jis pajuto fizinį skausmą. Po ko vėl kilo susistumdymas, kuris labai greit baigėsi. Po konflikto išsiskirstė. Tą pačią dieną, po kurio laiko, jis pats savarankiškai nuvyko į Respublikinę universitetinę Lazdynų ligoninę, kur jam diagnozavo nosies kaulų lūžį. Po apžiūros ligoninėje grįžo namo ir nuėjo miegoti. 2023-09-19 jam bus daroma nosies operacija, dėl padarytos žalos tyrimo eigoje reikš civilinį ieškinį. Taip pat šiuo metu turi nedarbingumą, kuris yra nuo 2023-09-09 iki 2023-09-20. Žodiniai konfliktai dėl katino su kaimynu vyksta beveik kiekvieną savaitę. Ar dažnai vartoja alkoholinius gėrimus kaimynas, jis nežino, bet jis yra agresyvus. Žino, kad šis kaimynas gyvena ne vienas, su sugyventine (1 t., b. l. 32-36).

2023-09-16 apklaustas papildomai nuketėjusysis R. K. parodė, kad visą įvykį matė kaimynas A. I., kuris gyvena priešais jo butą, bet tiksliai koks butas, jis nežino ir daugiau jo duomenų nežino (1 t., b. l. 37-40).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-07 apklaustas kaip liudytojas A. I. parodė, kad jis yra R. K. draugas. Pažįsta jau 6 metus. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. pradžios (tiksliai datos neatsimena) iki 2023 m. rugsėjo mėn. pabaigos jis gyveno nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Minėtas butas yra priešais butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyvena R. K., jo motina su šeima. Iš matymo jis pažįsta R. K. kaimyną vardu A. N. Kaip jis pastebėjo, tai A. N. yra konfliktiškas, agresyvus žmogus, nuolat vartojo alkoholinius gėrimus ir atrodo, iš bendros išvaizdos, kad ir narkotikus. Jam taip atrodo, nes šis nuolat vaikščiojo svirduliuodamas, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nedraugiškas, agresyvus. Minėtame bendrabučio tipo name yra bendro naudojimo virtuvė, o pačiame koridoriaus gale yra bendras balkonas. A. N. butas yra prie balkono, pačiame koridoriaus gale. Virtuvė yra arti R. buto ir buto, kur jis (liudytojas) gyveno. Jis atsimena, tai 2023-09-08, apie 01.00 val. (nakties metu) jis kartu su R. K. išėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu gyveno, parūkyti virtuvėje. R. K. išėjo pirmas, o jis išėjo beveik iškart jam iš paskos. Kai jis išėjo, tai pamatė, kaip A. N. mušasi su R. K., t. y. vienas kitam vienu metu smūgiavo kumščiais. Viskas įvyko bendrame koridoriuje prie įėjimo į virtuvę. Tuo metu apšvietimas buvo neblogas, atstumas nuo jo iki R. su N. buvo ne daugiau kaip 2 m. Tuo metu koridoriuje nieko nebuvo. Jis greitai pribėgo ir pradėjo skirti N. nuo R. Kiek atsimena, tai N. jam kumščiais trenkė ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas, pataikydamas į pakaušį, į šonkaulius, į krūtinę. Jis gindamasis irgi trenkė N. kumščiais į įvairias kūno vietas, tačiau kur pataikė, neatsimena. Jis pamatė, kad R. K. veidas kraujuotas, iš nosies bėgo kraujas. Dar atsimena, kad N. nukrito, tačiau dėl ko, nematė. Jis atsimena, kad jis N. spyrė vieną kartą į kūną (kur konkrečiai pataikė, neatsimena), nes N. buvo labai agresyvus. Kiek atsimena, tai dėl triukšmo atbėgo iš buto R. K. motinos J. K. sugyventinis (jo vardo neatsimena, pavardės nežino). Jis tik stovėjo ir tylėjo, stovėjo prie K. buto, koridoriuje. Tuo metu, kai jis įlindo tarp R. ir N., tai R. dėl nosies sužalojimo išėjo į virtuvę, o jis liko muštis su N., po ko juos išsiskyrė N. žmona. Įvykio metu buvo jis, R. K., A. N., R. K. motinos sugyventinis. Gali tvirtai parodyti, kad konflikto pražios niekas nematė, t. y. kaip N. trenkė R. K. į veidą, jis nematė, tik, kai išėjo R. iš paskos, tai jau jis buvo sumuštas. Ar koridoriuje buvo kiti kaimynai – neatsimena. Po to, kai N. žmona išskyrė juos, t. y. savo vyrą A. N. atitraukė nuo jo, tai A. N. žmona nuvedė į butą, o jis nuėjo į virtuvę, kur buvo sužalotas R. K. Kodėl jis neiškvietė policijos, nežino. Jis irgi policijos nekvietė, nes nebuvo tokių minčių (1 t., b .l. 70-72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-07 apklausta kaip liudytoja A. M. parodė, kad A. N. yra jos kaimynas, jis gyvena su šeima bute Nr. (duomenys neskelbtini) (jo butas yra prie bendro balkono). Minėtą kaimyną pažįsta apie 10 metų. R. K. irgi yra jos kaimynas, jis su šeima gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jo butas ir jos butas yra netoli nuo virtuvės. 2023-09-08, nakties metu, gal apie 01.00 val. buvo savo bute ir išgirdo, kaip kažkas stipriai atsitrenkė į jos buto duris. Ji išėjo iš savo buto ir pamatė, kad virtuvėje stovi kaimynas R. K., jo pažįstamas vardu A. ir R. K. motinos J. K. sugyventinis vardu A. R. K. veidas buvo kruvinas. R. K. pasakė, kad jį sumušė kitas kaimynas A. N., t. y., kad A. N. jam trenkė į veidą, kad konfliktas prasidėjo dėl A. N. katino. Taip pat koridoriuje prie savo buto stovėjo A. N. su savo žmona O. Ji nepastebėjo, ar A. N. buvo sumuštas, ar ne. Kai atsimena, tai ji garsiai pasakė jam, kad eitų namo, ir tada A. N. pradėjo garsiai keiktis ir pasakė jai: „eik ...“. Ji pati konflikto nematė, nematė, kaip buvo sumuštas R. K. (1 t., b. l. 74-76).???

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-07 apklaustas kaip liudytojas A. M. parodė, kad jis yra J. K. sugyventinis. Jie gyvena kartu nuo 2023 m. 2023-09-08, apie 01.00 val. J. dar nebuvo, ji buvo darbe, jis išėjo į bendrą virtuvę kažko pasiimti iš maisto. Tuo metu, kai jis išėjo iš buto, jis pamatė, kaip kaimynas A. N. staigiai kumščiu (ar dešinės rankos, ar kairės rankos, tiksliai dabar neatsimena) trenkė vieną kartą R. K. į veidą ir beveik iškart savo rankomis sugriebė R. iš priekio už pečių ir paguldė ant grindų. Ar tuo metu koridoriuje buvo dar kas nors, dabar tiksliai neatsimena. Jis norėjo padėti R. K. (šis yra jo sugyventinės sūnus), tačiau nespėjo, nes iš buto pasirodė J. K. dvi mažametės dukros ir jis greitai grįžo į butą ir uždarė buto duris, kad apsaugotų vaikus. Kodėl A. N. sumušė R. K., jis nežino (1 t., b. l. 79-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-07 apklausta kaip liudytoja J. K. parodė, kad ji yra įtariamojo A. N. kaimynė, jį pažįsta jau 3 metus. 2023 m. birželio mėn. ji A. N. atleido iš darbo ir nuo to laiko tarp jų prasidėjo žodiniai konfliktai. Jos butas yra Nr. (duomenys neskelbtini), jo butas Nr. (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su šeima, t. y. su sugyventine O. K. ir nepilnamete dukra A. K. Ji gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo nepilnamečiais vaikais bei su sugyventiniu A. M. bei ten gyvena jos sūnus R. K. 2023-09-08, nakties metu ji buvo darbe ir, kai grįžo apie 02.00 val. namo, tai pamatė, kad jos sūnus R. K. yra sumuštas, jo nosis yra sulaužyta, kraujavo. Sūnus jai pasakė, kad A. N. pirmas jam trenkė į veidą vieną kartą. Ji pati konflikto nematė ir kokiomis aplinkybėmis jos sūnus buvo sumuštas, nežino (1 t., b. l. 86-87). ???

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-08 apklausta kaip liudytoja O. K. parodė, kad ji yra įtariamojo A. N. sugyventinė. Jie gyvena kartu jau 16 metų. 2023-09-08 apie 01.00 val. ji buvo bute ir išgirdo bendrame koridoriuje triukšmą. Išėjusi iš buto pamatė, kad jos sugyventinis A. N. guli ant grindų prie įėjimo į bendrą virtuvę, o kaimynas R. K. kartu su savo draugu vardu A. spardė jos gulintį sugyventinį A. N. Ji pradėjo šaukti ir greitai pribėgo padėti atsistoti A. Kai ji priėjo ir pažadėjo iškviesti policiją, tai tik tada R. K. kartu su A. nustojo spardyti A. Po ko A. atsistojo, ant jo veido buvo kraujas. Ji kartu su A. įėjo į savo butą. Konflikto pradžios ji nematė. Kas dar buvo tuo metu koridoriuje, ji tiksliai neatsimena, jai atrodo, išėjo ir greitai vėl užėjo į savo butą kaimynė vardu A. Kas dar ten buvo, tiksliai neatsimena. Ar R. K. veidas buvo sumuštas, tiksliai neatsimena (1 t., b. l. 89-91).

2023-09-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridorius adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas į namą yra pro šarvuotas duris, kurios atsidaro su telefonspyne. Pakilus į (duomenys neskelbtini) namo aukštą yra šarvuotos durys, kurios yra neuždarytos. Už šių durų yra koridorius, kuris išsišakoja į kairę ir į dešinę pusę. Pasukus į kairę, žiūrint nuo įėjimo durų koridoriaus linkme, kairėje ir dešinėje pusėje yra išsidėstę butų durys. Koridoriaus grindys yra dengtos linoleumu. Žiūrint nuo įėjimo durų, koridoriaus linkme, į kairį koridoriaus išsišakojimą, ant dešinės baltos spalvos sienos yra matomos raudonos spalvos dėmės, kurių paimama nuoplova ir supakuojama į voką Nr. 1 su plomba Nr. 121091. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 17-21, 22-26).

2023-09-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis R. K. pateikė 2023-09-09 ambulatorinio apsilankymo aprašymo nuotrauką (1 t., b. l. 50-53, 54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-02-05 specialisto išvadoje Nr. G 428/2024(01) nurodyta, kad R. K. nustatytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2023-09-09 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir smūgiuojant, ir susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Nosies kaulų lūžis, nesant aplinkinių minkštųjų audinių sužalojimo, nėra būdingas kritimui iš aukštumos ar griuvimui. Duomenų, leidžiančių pasisakyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir smūgiuojant kumščiais, ir spardant, ir suduodant kietu daiktu (1 t., b. l. 64-66).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-09-19 specialisto išvadoje Nr. G 2938/2023(01) nurodyta, kad A. N. padaryti odos nubrozdinimai galvoje ir kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-09-08. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis sužalojimo jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. A. N. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgius griovimo metu, susižalojant pačiam, atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam darymo metu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kumščiais, kietu daiktu, spardant ar pačiam griūvant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (2 t., b. l. 15).

2023-09-16 Tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad dirbant pagal ROIK 0123000555319, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur pasitiko O. K., kuri paaiškino, kad namo (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje, virtuvėje, triukšmauja, kaip paskui paaiškėjo, tai buvo E. K., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi. Pranešėja paaiškino, kad tarp jos ir E. nuolatos vyksta žodiniai konfliktai, taip pat nurodė, kad E. 2023-09-15 atėjo ir pradėjo daužytis į jos buto duris. E. paaiškino, kad gyvena su savo sūnumi R. K. ir dažnai konfliktai kyla tarp jos ir pranešėjos dėl katino, nes jis visur bėgioja ir šlapinasi. Pranešėja ir E. buvo įspėtos dėl drausmės. R. K. paaiškino, kad jį bendro naudojimo koridoriuje sumušė, kaip paskui paaiškėjo, A. N. R. K. paaiškino, kad A. N. kartais būna (duomenys neskelbtini) ir kartais jį mato prie namo. R. K. buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis, dėl ko jam bus reikalinga operacija ir šiuo metu yra nedarbingume, pareiškimo R. K. nenorėjo rašyti todėl, kad nenorėjo daugiau problemų. Išeinant iš namo laiptinės, prie jos buvo sutiktas vyras, kaip paskui paaiškėjo, tai A. N., kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpą. Filmuota BODY (1 t., b. l. 28-29).

2024-03-07 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie policijos pareigūnų uniformos (BODY CAM), kai 2023-09-15, apie 22:35:21 val. policijos pareigūnai atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Failas: „PSS-20230915-223838UTC+0300“, 303 MB, trukmė 7 min. 49 sek., pradėtas 2023-09-15 nuo 22:38:38 val., bei failas: „PSS-20230915-223835UTC+0300“, 414 MB, trukmė 10 min. 43 sek., pradėtas 2023-09-15 nuo 22:38:35 val. Užfiksuota, kaip nukentėjusiojo R. K. motina J. K. pranešė policijos pareigūnams, kad kaimynas – įtariamasis A. N. 2023-09-08, nakties metu sumušė jos sūnų R. K., sulaužė jam nosį. Liudytoja J. K. pasakė, kad jos įvykio metu namuose nebuvo. Taip pat yra užfiksuotas nukentėjusysis R. K., t. y. ant jo veido matosi mušimo požymiai (1 t., b. l. 128-129).

2024-03-07 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) iškvietimo garso išrašas dėl 2023-09-15, apie 22:18 val., adresu (duomenys neskelbtini). Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRIR) yra 2023-09-15, 22:21 val. užsiregistruotas pranešimas ROIK Nr. 0123000555319 dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Prie ROIK Nr. 0123000555319 yra pridėtas iškvietimo garso įrašas BPC ID=92222826916. Atidaromas failas, kurio pavadinimas „BPC skambučio įrašas 2023_09_15_22_18_17_37067747339)“. Įrašo trukmė 01 min. 34 sek., skambinta iš mobiliojo ryšio telefono numerio +(duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamojo A. N. sugyventinei O. K., ir paprašė iškviesti policiją, nes kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. nukentėjusiojo R. K. motina – liudytoja J. K.) „..girta kabinėjosi, stumdo buto duris, daužo duris, ...negrasino,... mušimo jokio nėra,...greitosios nereikia“ (1 t., b. l. 130-31).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039 (patikrinimo Nr. 1168) rodmenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. 23:18:51, A. N. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,47 promilės (1 t., b. l. 184).

2023-05-18 LMI Lietuvos Metrologijos centro Patikros sertifikato Nr. 1937259 duomenimis, alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKA-0039, patikra atlikta 2023-05-18, patikros Nr. MM 1669, tinkamas, galioja iki 2023-11-15 (1 t., b. l. 185).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog A. N. 2023-09-08 apie 01.00 val. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą R. K., tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. nosies kaulų lūžį, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje neginčijama, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai ilgą laiką yra konfliktiški dėl kaltinamojo katino, taip pat neginčijama, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, prasidėjęs abipusiu apsižodžiavimu ir peraugęs į taipogi abipusį fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu vienas kitam. Tačiau kaltinamasis nepripažino, kad nukentėjusiajam nosis sulaužyta nuo jo smūgių. Teisme nurodė, kad atsimena buvus žodinį konfliktą dėl to, kad nukentėjusysis spyrė jo katinui, o kas buvo po to – neatsimena, nes neteko sąmonės, atsibudo ant grindų, buvo visas kruvinas, iš galvos bėgo kraujas. Nežino, nuo ko R. K. buvo tie sužalojimai, visą naktį jie kažką dar veikė. Galėjo suduoti R. K., bet jokio kraujo nematė.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes teismas vertina kritiškai, nes jo parodymai paneigti nukentėjusiojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais. Pirma, pažymėtina, ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis neneigė, kad buvo smūgiavęs rankų kumščiais R. į veidą, aiškino tuo, jog ir šis jam buvo sudavęs į veidą ne vieną kartą, nuo smūgių buvo nukritęs ant grindų, tuomet R. ir jo draugas pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis taip pat teisme paaiškino, kad po to, kai pasakė kaltinamajam, jog šis pasiimtų savo katiną, A. N. sudavė jam į krūtinę. Jie susistumdė ir jis (R. K.) gavo smūgį į nosį. Jie pradėjo smūgiuotis ir stumdytis. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad, kai jis išvarė katiną, tarp jo ir kaimyno S. kilo žodinis konfliktas, jo metu kaimynas jį puolė ir kilo susistumdymas, tuomet jis kaimyną nuo savęs nustūmė, o S. kumščiu sudavė jam vieną kartą į nosį, po ko jis pajuto fizinį skausmą. Tada vėl kilo susistumdymas, kuris labai greit baigėsi.

Aplinkybę, kad R. K. iš karto po konflikto iš nosies bėgo kraujas, patvirtino liudytoja A. M., kuri nurodė, kad pabudo dėl triukšmo koridoriuje. Išėjusi pamatė A. ir R., pastarajam iš nosies bėgo kraujas, koridoriaus siena buvo kraujuota. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kad virtuvėje stovėjo kaimynas R. K., jo pažįstamas vardu A. ir R. K. motinos J. K. sugyventinis vardu A. R. K. veidas buvo kruvinas. R. K. pasakė, kad A. N. jam trenkė į veidą, o konfliktas prasidėjo dėl A. N. katino. Byloje nenustatyta, kad ši liudytoja labiau palaikytų vieną ar kitą konflikto pusę, todėl nėra pagrindo netikėti jos parodymais. Taipogi, sugretinus bylos dalyvių parodymus, darytina išvada, kad ir liudytojo A. I. parodymai yra objektyvūs. Jis patvirtino, kad su R. K. vartojo alkoholį, kad tiek A. N., tiek ir R. K. sudavė vienas kitam smūgius. Nurodė, kad įsikišo tarp jų norėdamas juos išskirti, gavo iš A. N. smūgius, tuomet pats kaltinamajam sudavė ir kaltinamasis nukrito. Nežino, ar kaltinamasis neteko sąmonės. Liudytojo nuomone, kaltinamasis irgi buvo išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu jis taipogi patvirtino matęs, kaip A. N. su R. K. vienas kitam vienu metu smūgiavo kumščiais. Viskas įvyko bendrame koridoriuje prie įėjimo į virtuvę. Jis greitai pribėgo ir pradėjo juos skirti. Kiek atsimena, tai N. jam kumščiais trenkė ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas, jis gindamasis irgi trenkė N. kumščiais į įvairias kūno vietas. Jis pamatė, kad R. K. veidas kraujuotas, iš nosies bėgo kraujas. Dar atsimena, kad N. nukrito, tačiau dėl ko, nematė. Jis N. spyrė vieną kartą į kūną (kur konkrečiai pataikė, neatsimena), nes N. buvo labai agresyvus. R. dėl nosies sužalojimo išėjo į virtuvę, o jis liko muštis su N., juos išsiskyrė N. žmona. Vertinant šio liudytojo parodymus atsižvelgtina, kad jis neneigia nei savo, nei savo draugo R. K. suduotų smūgių, jo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis buvo nukritęs ant grindų. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymais.

Be to pažymėtina, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio, t. y. 2023-09-09, 01.24 val., nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 54). Apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad R. K. traumą paaiškino kritimu; teisme R. K. nurodė, kad iš pradžių neketino kreiptis į policiją, todėl gydytojams ir pateikė tokią informaciją. Atsižvelgus į tai, kad būtent po muštynių su kaltinamuoju nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, taip pat į tai, kad nėra jokių duomenų, jog po šių muštynių R. K. būtų įsivėlęs į kitą konfliktą (apie triukšmą ar pan. nenurodė nė vienas iš kaimynų), darytina išvada, jog pirminis R. K. paaiškinimas (medikams) apie traumos aplinkybes nesudaro pagrindo situaciją vertinti nevienareikšmiškai. Visos nustatytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiajam būtent aptariamo konflikto metu kaltinamasis pataikė į nosį, dėl ko nukentėjusiajam pasipylė iš nosies kraujas, ir iš karto po to diagnozuotas nosies lūžis, todėl nukentėjusiojo pirminis paaiškinimas nevertintinas kaip keliantis abejonių dėl nosies kaulų lūžio kilmės. Ir pats A. N., teigdamas, kad buvo sumuštas, pirminės apklausos metu nurodė neturintis pretenzijų R. K. dėl sumušimo, galimai kreipsis ateityje. Aplinkybė, kad A. N. nuo jam suduotų smūgių juto skausmą, kad galimai jam taip pat buvo sutrikdyta sveikata, nešalina jo atsakomybės dėl jo paties veiksmais kilusių teisinių padarinių. Kaip nurodė, jis taip pat vėliau kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. K., gavo neigiamą atsakymą, tačiau tokiu atveju jis turėjo teisę skųsti priimtą sprendimą.

Byloje buvo akcentuojama, kad A. N. turėjo gintis nuo dviejų jaunesnių vyrų. BK 28 straipsnis įtvirtina asmens teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-492-942/2015). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011).

Kaip matyti iš paties A. N. parodymų, konflikto ir muštynių pradžioje kitų asmenų nebuvo, tik jis su R. K., taigi, jis nebuvo užpultas dviejų asmenų. Akivaizdu, kad dėl tebesitęsiančių konfliktų dėl jo katino nepriežiūros ir pats A. N. aktyviai dalyvavo aptariamame konflikte, nevengė fizinio kontakto. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo reali grėsmė ar žala, kad A. N. turėjo gintis nuo akivaizdžios grėsmės, todėl atsako už savo veiksmų padarinius, nes šiuo atveju nėra reikšminga, kuris pirmas pavartojo fizinį smurtą.

Kiti liudytojai A. M., O. K. taipogi nematė konflikto pradžios; iš jų parodymų galima teigti pasitvirtinus aplinkybę, kad buvo konfliktas, tačiau jo pasekmes šie liudytojai, akivaizdu, vertina subjektyviai, pagal savo ryšį su kaltinamuoju ar nukentėjusiuoju. A. M. teismui tvirtino, kad pamatė ant grindų gulintį R. K., kurį priklaupęs kumščiu mušė A. N. O. K. teigė mačiusi, kad A. N. guli ant grindų užsidengęs rankomis galvą, o R. K. ir šio draugas tuo metu jį spardė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė tik matęs, kaip A. N. parvertė R. K. ant grindų; liudytojas A. I. nė karto nenurodė, kad jo draugas būtų nukritęs ir būtų mušamas gulintis, tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir pats R. K. Liudytojos O. K. parodymus, kad A. N. gulėjo ant grindų, patvirtino ir liudytojas A. I., kuris neigė, kad su R. K. tada spardė nukentėjusįjį. Kitų liudytojų, kurie būtų matę spardomą kaltinamąjį, nėra (išskyrus A. I. parodymus, kad kažkuriuo metu jis spyrė kaltinamajam, nes šis buvo labai agresyvus). Įvertinus šiuos visus parodymus darytina išvada, kad liudytojai A. M. ir O. K. nematė, kuriuo momentu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį į nosį, o jų parodymai apie tai, kas gulėjo ant grindų ir kas tada mušė gulintį, spardė, nėra šiuo atveju reikšmingi. Kaip minėta, nors konflikto dalyviai ir su jais susiję liudytojai yra pasidaliję į dvi stovyklas, vis tik pats A. N. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tokios aplinkybės, kad konfliktas prasidėjo todėl, kad buvo užpultas dviejų asmenų ir kad jis tik gynėsi. Todėl, vertinant, kad konfliktas buvo abipusis, kiekvienas dalyvis atsako už savo paties veiksmais sukeltas pasekmes. Jei A. N. ir buvo sumuštas, tai pagal bylos medžiagą ir jo paties parodymus to tikrai nebuvo prieš pat konfliktą ar jo pradžioje, taigi vėlesnis jo sumušimas, jei toks buvo, nėra jo atsakomybę šalinanti aplinkybė. Kaip minėta, jis turėjo teisę inicijuoti ikiteisminį tyrimą prieš tuos asmenis. Teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs A. N., nustatė tik du odos nubrozdinimus – vieną galvoje ir vieną kairiame žaste; nors apžiūra atlikta praėjus dešimčiai dienų po įvykio, tačiau iš nustatytų apibrozdinimų nėra pagrindo spręsti, kad jam buvo prakirsta galvos oda, ar padaryti kiti sužalojimai, iš kurių galėjo gausiai tekėti kraujas, tokių aplinkybių A. N. nenurodė ir jį apžiūrėjusiai specialistei. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvados duomenimis, šie sužalojimai galėjo atsirasti tiek nuo smūgių kumščiais, kietu daiktu, spardant, tiek ir pačiam griūvant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus. Tuo metu R. K. konstatuotas nosies kaulų lūžis teismo medicinos specialisto įvertintas kaip nebūdingas kritimui iš aukštumos ar griuvimui; jis padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos.

Aptarti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad įrodyta, jog A. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nusikalstamą veiką darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis A. N. būtų norėjęs nesunkiai sužaloti nukentėjusiojo R. K. sveikatą ir to būtų siekęs. Tačiau kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui), tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Suduodamas kumščiu R. K. smūgį į veidą A. N. neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai – būti sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), pagal kilusius padarinius jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta tyčia, baigta. Jis anksčiau teistas 1 kartą, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą (2 t., b. l. 43-44), administracine tvarka per 3 metus baustas už važiavimą be bilieto, tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, 2 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 34-38), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dirba (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kad kaltinamasis buvo neblaivus, juolab, kad tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, bylos šalių santykiai ilgą laiką buvo konfliktiški, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis konfliktą eskalavo abipusiais aktyviais veiksmais, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad A. N. nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kas sudaro pagrindą manyti, kad švelnesnė bausmė jam reikiamo poveikio nepadarė, todėl jam skirtina griežtesnės rūšies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Nusikalstamą veiką A. N. padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu, jas iš dalies sudedant. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024-12-10, todėl šio nuosprendžio priėmimo dieną A. N. yra neatlikęs 1 mėnesio ir 16 dienų (46 d.) laisvės apribojimo bausmės. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę keičiant į arešto bausmę, darytina išvada, kad A. N. neatlikta bausmės dalis yra 23 paros arešto. Todėl prie šiuo nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės pridedama dalis neatliktos bausmės – 15 parų arešto.

Atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo spontaniškas, įtakotas susiklosčiusių konfliktiškų santykių, manytina, kad kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėjus bausmės vykdymą maksimaliam terminui, ir paskyrus jam įpareigojimus tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Intensyvi priežiūra neskirtina, nes nusikalstama veika buvo momentinio pobūdžio, kaltinamasis dirba, todėl nėra pagrindo manyti, kad būtinas nuolatinis kaltinamojo stebėjimas. Kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė namuose ir būtent nakties metu, be to, šioje byloje nėra duomenų, kad jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismo nuomone, įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nakties metu nėra tikslingi, tačiau minėti įpareigojimai tęstini anksčiau paskirtos bausmės pagrindu du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo. BK 75 straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Todėl, siekiant tinkamai koreguoti A. N. elgesį, jis įpareigotinas per 10 mėnesių atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams padarytą žalą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. N. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023-09-15 23.00 val. iki 2023-09-16 10.23 val. (1 t., b. l. 178-180, 186-188), t. y. viena diena, ją prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 (toliau – ir CK) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 75,36 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už nukentėjusiojo R. K. gydymą. Pridėjo 2024-02-07 Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2023-09-09 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje R. K. buvo suteiktos otorinolaringologo radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslaugos, bei 2023-09-15 VšĮ Kauno miesto poliklinikoje suteiktos paslaugos – kraujo tyrimai, atliekami prieš planinę invazinę ar intervencinę procedūrą; bendra paslaugų suma 75,36 Eur (1 t., b. l. 121-122). Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko. A. N. su ieškiniu nesutiko. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 15 straipsnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, o šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Pagal bylos duomenis kaltinamojo neteisėtas veikimas sukūrė sąlygas žalingiems padariniams atsirasti ir tokius padarinius sukėlė. Kadangi R. K. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo kaltais veiksmais, suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai, civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 75,36 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. N. 475,52 Eur ligos išmoką, sumokėtą iš VSDFV biudžeto lėšų (1 t., b. l. 98-99). Ieškinyje nurodė, kad R. K. buvo nedarbingas dėl A. N. nusikalstamos veikos, todėl VSDFV Kauno skyrius, išmokėjęs ligos išmoką nukentėjusiajam, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Pridėjo R. K. Nedarbingumo pažymėjimus, kurie patvirtina, kad R. K. buvo nedarbingas nuo 2023-09-0- iki 2023-09-27; bei Sprendimą skirti ligos išmoką ir Pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, kurie patvirtina, kad R. K. už minėtą laikotarpį 2023-10-26 išmokėta 375,66 Eur ligos išmoka, taip pat sumokėti 71,33 Eur Gyventojų pajamų mokesčio ir 28,53 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmoka, iš viso civilinis ieškovas patyrė 475,52 Eur žalą (1 t., b. l. 100-102). Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko. Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko.

Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad kaltinamojo neteisėtas veikimas tiesiogiai sukėlė žalingus padarinius ir sukūrė sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu jau yra aptarti kaltinamojo veiksmai, jo kaltė, priežastinis ryšys su padarinių – žalos kilimu, į civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, savo argumentų nekartoja, iš esmės civilinį ieškinį laiko pagrįstu. Atsižvelgus į tai, kad dėl R. K. nedarbingumo civilinis ieškovas turėjo sumokėti šiam ligos išmoką, taip pat ir privalomus mokesčius, darytina išvada, kad A. N. nusikalstamais veiksmais buvo VSDFV biudžetui padaryta 475,52 Eur turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ir kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti.

Nukentėjusysis R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 96). Ieškinyje nurodė, kad jis patyrė fizinį skausmą, nedirbo 30 dienų. Tuo neteko savo darbo užmokesčio, negalėjo ilgą laiką sportuoti, kilnoti sunkių daiktų. Jo nosis dabar atrodo neestetiškai, jam trauma visam gyvenimui.

Teisminio nagrinėjimo metu R. K. ieškinį palaikė. Nurodė, kad jam buvo sukeltas moralinis ir fizinis skausmas. Negalėjo dirbti mėnesį laiko, bijojo eiti namo po įvykio, kompleksuoja dėl savo nosies, taip pat negali sportuoti, reikėjo lankytis pas gydytojus dėl tos nosies. Prieš tai sportavo, eidavo į salę. Nedirbo visą mėnesį, turėjo nedarbingumą. Prašo, kad už visą šitą patyrimą būtų grąžinti pinigai. Nežino, gal ir yra galimybė atstyti nosį. Jis kreipėsi į gydytojus dėl nosies, neprisimena, ką jie pasakė. Pasakė, kad galima pagydyti tą nosį. Jis ėjo pas gydytoją iškart po traumos, o sakė reikia laiko. Nenuėjo po dviejų savaičių pas konsultantą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau visgi teismas pažymi, jog sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta nesunkiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Kaip matyti iš jau minėtų nedarbingumo pažymėjimų, R. K. nedarbingumas truko ne 30, o 17 dienų (13 darbo dienų). Nors jis teigė, kad kompleksuoja dėl išvaizdos, tačiau jo išvaizdoje nematyti jokių liekamųjų reiškinių. Kaip pats nurodė, daugiau jis pas gydytojus nėjo, nežinoma, ar išgydoma. Tuo metu liudytoja J. K., nukentėjusiojo mama, per teisiamąjį posėdį teigė, kad gydytojai pasakė, jog nosies operacija nereikalinga. Taigi liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo. Svarbi aplinkybė ir ta, kad nukentėjusysis teigė neketinęs kreiptis į policiją, ir nesikreipė iš karto po įvykio; motyvavo, kad norėjo suteikti kaltinamajam šansą, tačiau kai kivirčai pasikartojo, parašė pareiškimą. Nukentėjusiojo teisė kreiptis ar nesikreipti į ikiteisminio tyrimo instituciją, tačiau šiuo konkrečiu atveju toks nukentėjusiojo pasirinkimas ir aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta (nepateikta duomenų), į tai, kad konfliktas buvo abipusis, abu konfliktuodavo ir anksčiau, nukentėjusysis nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų manyti, kad po šio įvykio jis bijo kaltinamojo, be to, iš karto nesikreipė į policijos įstaigą, kas sudaro pagrindą abejoti reikšminga neturtine žala, – spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tame tarpe susijusiose su veido kaulų lūžiais (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-258-699/2015, 2K-202-693/2015, 2K-21-942/2016), neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam R. K. iš kaltinamojo priteistina 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės įrodymams tirti ir nagrinėti – DV D-R laikmena su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. N. (A. N.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir paskirti A. N. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Į bausmės laiką įskaityti A. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. 1 dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, 6 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

- du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir neturtinę žalą nukentėjusiajam R. K.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. N. nukentėjusiajam 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. N. civiliniam ieškovui 75,36 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. N. civiliniam ieškovui 475,52 Eur turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įmonės kodas 191630223, sąskaitą.

DVD-R laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė