Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimo (jo dalies) civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. L. ir L. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialas, ERGO Life Insurance, SE, uždaroji akcinė bendrovė „Blender Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „GLA Logistics“ (atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“), akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, F. V., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Omega Invest, OU, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

5. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad pareiškėjų atstovas, atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusio suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

6. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

7. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019)

8. Apeliantas 2023 m. spalio 19 d. (iki paskirto rašytinio teismo posėdžio) teismui pateikė prašymą dėl papildomų duomenų, t. y. 2023 m. birželio 12 d. reikalavimų teisių perleidimo sutarties, kuria D. V., pradinis kreditorė, ir E. V., naujoji kreditorė, sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perleido 199 500 Eur reikalavimo teisę į G. L.; Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-8894-323/2023, kuria patvirtinta pareiškėjų E. V., G. L. ir L. L. 2023 m. rugsėjo 4 d. taikos sutartis, kurioje, be kitų sąlygų, nurodyta, kad L. L. ir G. L. pripažįsta, kad jų prievolė grąžinti 199 500 Eur paskolą ir mokėti palūkanas kreditorei E. V. yra solidarioji prievolė, pridėjimo. Šio prašymo pagrindu nurodė, kad:

8.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių, tretieji asmenys nebuvo informuoti apie teismą.

8.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl mirusio asmens F. V. materialinių teisių ir pareigų. Mano, kad toks sprendimas nesukuria ir negali sukurti jokių teisių ir pareigų asmeniui, kuris yra miręs.

8.4. F. V. teisių perėmėja – paveldėtoja D. V. – apie procesą nebuvo informuota. D. V. reikalavimą yra perleidusi E. V., kuri apie procesą taip pat nebuvo informuota.

8.5. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręstas pareiškėjų ir kreditorės ginčas dėl piniginės prievolės pobūdžio.

9. 2023 m. spalio 19 d. nutartimi 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdis atidėtas, apelianto prašymas ir jo priedai išsiųsti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nustatant terminą atsiliepimui pateikti dėl apelianto prašymo, pridėti papildomus duomenis prie bylos. Nustatytu terminu atsiliepimų negauta.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, tai, kad byloje nėra duomenų, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo žinoma apie F. V. mirtį, sudarytą 2023 m. birželio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis priimta po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, konstatuoja, kad apeliantas prašomų pridėti dokumentų prie bylos neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jie pridėtini prie bylos. Juolab, kad dėl minėtų dokumentų pridėjimo prie bylos byloje dalyvaujantys asmenys prieštaravimų nepareiškė.

Dėl procesinių teisių perėmimo

11. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

12. Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalį, kreditoriaus reikalavimo teisė kaip prievolinė subjektinė teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui. Taigi perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę perleidęs pradinis kreditorius nustoja būti prievolės šalimi, nes jo vietą prievolėje užima naujasis kreditorius, kuris yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų.

13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2SP-8894-323/2023 nustatyta, kad F. V., mirusio 2023 m. vasario 14 d., palikimą priėmė jo sutuoktinė D. V. (Joniškio rajono notarų biuro notarės G. B. 2023 m. kovo 7 d. liudijimas). D. V. paveldėjo reikalavimo teisę į 199 500 Eur skolą (skolininkas G. L.), priklausančią F. V. pagal 2021 m. birželio 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 210616/01 (2023 m. gegužės 23 d. Nuosavybės teisės liudijimas ir 2023 m. gegužės 31 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimas). Iš nagrinėjamoje byloje esančios 2023 m. birželio 12 d. reikalavimų teisių perleidimo sutarties nustatyta, kad D. V. sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perleido 199 500 Eur reikalavimo teisę į G. L. E. V.

14. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įvyko materialinių teisių perėmimas, t. y. bylos nagrinėjimo metu mirusio F. V. turimą reikalavimo teisę perėmė jo sutuoktinė D. V., kuri šią reikalavimo teisę perleido E. V., todėl egzistuoja pagrindas pradinį suinteresuotą asmenį F. V. pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėja E. V.

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria prievolė suinteresuotam asmeniui F. V. (jo teisių ir pareigų perėmėja E. V.), kylanti iš 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutarties Nr. 2017/11-1 ir 2017 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutarties Nr. 2017/11-2, pripažinta asmenine pareiškėjo G. L. prievole. Apeliantas prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad prievolės suinteresuotam asmeniui F. V., kylančios iš 2017 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutarties Nr. 2017/11-1 ir 2017 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutarties Nr. 2017/11-2, yra solidariosios L. L. ir G. L. prievolės. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2SP-8894-323/2023, taip pat nagrinėjamoje byloje esančios Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-8894-323/2023 nustatyta, kad patvirtinta pareiškėjų E. V., G. L. ir L. L. 2023 m. rugsėjo 4 d. taikos sutartis, kurioje, be kitų sąlygų, nurodyta, jog L. L. ir G. L. pripažįsta, kad jų prievolė grąžinti 199 500 Eur paskolą ir mokėti palūkanas kreditorei E. V. yra solidarioji prievolė. Minėta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra įsiteisėjusi.

19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo (ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma), kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį, kuria L. L ir G. L. prievolė grąžinti 199 500 Eur paskolą ir mokėti palūkanas kreditorei E. V. yra pripažinta solidariąja jų prievole, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šią bylos dalį nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

20. Įvertinęs visus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Byloje nėra duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti suinteresuotą asmenį F. V. jo teisių perėmėja – naujuoju suinteresuotu asmeniu E. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolės suinteresuotam asmeniui F. V., kylančios iš 2017 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutarties Nr. 2017/11-1 ir 2017 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutarties Nr. 2017/11-2, po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis pareiškėjo G. L. prievolėmis, ir šią bylos dalį nutraukti.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Nutarties kopiją išsiųsti E. V. (F. V. teisių perėmėjai), D. V. ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.