Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2S-597-163/2015

2015 m. balandžio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. K. (J. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AB DNB banko, atstovaujamos advokatų profesinės bendrijos „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“, ieškinį atsakovui J. K. (J. K.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. K. (R. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-15 priėmė nutartį, ja nustatė atsakovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus – sumokėti 2 154,00 Lt žyminį mokestį, kadangi atsakovo priešieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, – atsakovas prašo pripažinti negaliojančia didelės vertės laidavimo sutartį, kuri sąlygotų turtinių pasekmių laiduotojams atsiradimą, nes dėl to nebūtų galima visiškai ar iš dalies patenkinto ieškovo jiems pareikšto ieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo. Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., atsakovas neįkainojo priešieškinio, todėl pripažintina, kad priešieškinis neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, todėl nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.).

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą su reikalavimu panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nutartį ir priešieškinio klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad atsakovo priešieškinis yra turtinio pobūdžio, todėl žyminio mokesčio suma pateikiant priešieškinį turėjo būti 2 154,00 Lt, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį, teigdamas, kad žyminis mokestis, mokėtinas nuo 95 720,85 Lt ieškinio sumos, pagal CPK 80 straipsnio 1 d. 1 p. sudaro 2 154,00 Lt. Teismas, priimdamas 2015-01-15 nutartį, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, vadovavosi ieškovo pateiktais motyvais bei apskaičiavimais, netikrindamas minėtame pareiškime pateikiamų faktų, argumentų bei apskaičiavimų. Taip pat teismas nenurodė, kokią trūkstamą žyminio mokesčio dalį atsakovas turi sumokėti, nes nutartyje pašalinti trūkumus teismas nenurodė trūkstamos sumos. Atsakovas teigia, kad pareikštas priešieškinis yra neturtinio pobūdžio, kadangi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimų sukuriamų teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju patenkinus priešieškinio reikalavimą ir pripažinus negaliojančia laidavimo sutartį, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeistų, nes tai nesukeltų jokių tiesioginių turtinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 CPK 338 straipsniai).

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje turi būti nurodoma: ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ieškovo reikalavimas (ieškinio dalis) ir kt. informacija. CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali būti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-38/2010). Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

Dėl žyminio mokesčio už reikalavimą pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia

Byloje kilo ginčas dėl žyminio mokesčio dydžio ir ar laidavimo sutartis yra turtinio ar neturtinio pobūdžio. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir sumokėjo žyminį mokestį – 145 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas yra turtinis, o tokiu atveju žyminis mokestis skaičiuojamas nuo turto, kuris bus grąžintas ieškovui, vidutinės rinkos vertės (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi Laidavimo sutartis sudaryta Kreditavimo sutarties pagrindu, Laidavimo sutartis įkainojama nuo Kreditavimo sutarties sumos – 95 720,85 Lt, todėl žyminis mokestis turi būti 2 154,00 Lt. Atsakovas teigia, kad priešieškinis yra dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kurią pripažinus negaliojančia išnyksta ginčytini teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo ab initio. Su tokia nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ v. UAB „Airana“ ir kt., byla Nr. 3K-3-443/2009). Taip pat vertinant, ar reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinis ar neturtinis, svarbu įvertinti ieškiniu siekiamas ir ginčo sprendimu sukuriamas teisines pasekmes, t. y. ar jos turės įtakos šalių turtinėms teisėms. Nagrinėjamu atveju reikalavimas panaikinti laidavimo sutartį CK 1.90 straipsnio pagrindu sukurs tiek ieškovui, tiek atsakovui 95 720,85 Lt dydžio turtines pasekmes, tai yra patenkinus J. K. priešieškinį, AB DNB bankas neteks turtinės teisės reikalauti iš atsakovo 95‘720,85 Lt dydžio skolos, o priešieškinį atmetus – J. K. ši turtinė pareiga liktų ir ieškovas turėtų turtinę teisę reikalauti priteisti 95 720,85 Lt skolą iš atsakovo. Šis turtinis interesas yra išreikštas konkrečia pinigų suma, todėl vertintinas kaip įkainotinas turtinio pobūdžio reikalavimas, kuris, remiantis teismų praktika, apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu, todėl žyminis mokestis mokėtinas nuo 95 720,85 Lt ieškinio sumos, kas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. sudaro 2 154,00 Lt. Šiuo atveju atsakovas neįkainojo priešieškinio, konstatuotina, kad priešieškinis neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi yra sumokėtas ne visas žyminis mokestis, todėl nustatomas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Konstatavus, kad laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis yra turtinis reikalavimas, apeliantui atsiranda procesinė pareiga, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėti žyminį mokestį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė materialinės teisės normas ir teismų praktiką, kad šiuo atveju ginčas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinio pobūdžio reikalavimas ir turi būti apmokamas pagal proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.