- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2-7408-639/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03886-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- T. Š.
- Advokatai
- Alius Galminas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui T. Š., dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti 2024 m. sausio 15 d. transporto
priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl automobilio TOYOTA AURIS, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 8000 eurų automobilio kainos sumą. 3. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas išlaidas, susijusias su automobilio TOYOTA AURIS, defektavimu, 660,90 Eur. 4. Priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad prieš perkant automobilį, 2024-01-15 d., kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbini)“, kad
atliktų a/m patikrą. Už patikrą sumokėjo 126 eurus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, kad priekyje, kairėje pusėje nesireguliuoja žibintai (aukštyn žemyn); priekyje, kairėje pusėje negeras priešrūkinio žibinto spindulys; priekyje, kairėje pusėje remontuotas kėbulas (po kapotu); priekyje, kairėje pusėje dažytas sparnas; priekyje, kairėje pusėje virš rato pažeistas kėbulas; gale, dešinėje pusėje, nešviečia stogas; paveikti korozijos stabdžių diskai; reikalinga atlikti ratų geometrijos reguliavimą; prieš septynis kilometrus ištrintos klaidos. Pažymėjo, kad neturi techninio išsilavinimo ir transporte nelabai ką išmano. Buvo patikinta, kad tai yra nežymūs gedimai, neturintys nieko bendro su transporto priemonės eksploatavimo saugumu. Taip patikinta, automobilį nusipirko ir jį įregistravo savo vardu. Kadangi autoservisas atliko techninei apžiūrai atlikti būtinus patvarkymus, ji praėjo techninę apžiūrą, automobilis leistas eksploatacijai, pripažintas tinkamu eksploatuoti, tačiau buvo perspėta, kad surūdiję ratų diskai, pasiūlyta juos pakeisti. Nuvažiavus pas meistrą, šis pastebėjo, kad greičių dėžė yra suvirinta ir ją perspėjo, kad tai gali atvesti prie rimtų gedimų.
3. Taip pat nurodė, kad 2024-05-02 d. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nunulintų po tepalų
keitimo, tada ir paklausė, ar jie, atlikdami 2024-01-15 d. patikrinimą nematė, jog greičių dėžė yra suvirinta, jai buvo atsakyta, kad jie dangčio nenuiminėjo, todėl ir nematė, bet šį faktą užfiksavo 2024-05-02 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydami, kad pažeistas greičių dėžės korpusas. Suprasdama, kad tai yra rimtas gedimas, kreipėsi į atsakovą su reikalavimu nutraukti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2024-01-15 d. ir grąžinti už transporto priemonę sumokėtus pinigus, arba pakeisti pavarų dėžę nauja. Susirašinėjo elektroninėmis priemonėmis. Jai (ieškovei) buvo pasiūlyta pačiai susirasti padėvėtą greičių dėžę ir ją pasikeisti, jokių išlaidų pardavėjas prisiimti nesutiko, todėl kreipiausi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ja konsultavo ir patarė kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jie būtent su šia firma bendradarbiauja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas konsultavimo paslaugas bei nukreipimą į defektus nustatančią firmą, sumokėjo 363 eurų sumą. 2024-05-14 d. kreipėsi į UAB „Kretingos smagratis“, kad atliktų a/m defektaciją. Atlikus patikrinimą nustatyta: 1. Tepalo nuotėkis aplink variklio karterį. Galimai dėl susidėvėjusios karterio tarpinės arba nepakeisto tepalo nuleidimo varžto sandarinimo žiedo; 2. Akivaizdus greičių dėžės remonto požymis, t. y. atliktas technologinių reikalavimų neatitinkantis dėžės korpuso virinimo darbas. Toks remontas gali nepataisomai sugadinti greičių dėžę. Norint pašalinti defektą reikia greičių dėžę keisti į kitą. (nurodoma, kad šis defektas- paslėptas); 3. Vairo kolonėlė turi klibėjimą, norint pašalinti gedimą reikia atlikti remonto darbus. 4. Susidėvėjusią amortizatoriaus apsaugą reikia pakeisti nauja; 5. Šarnyro veržlės fiksavimo kaištį įmontuoti naują; 6. Keisti sulaužytą posparnį. Gavusi tokią automobilio techninės būklės charakteristiką, suprato, kad automobilis eksploatacijai netinkamas.
4. Ieškovė 2024-05-27 d. vėl kreipėsi į pardavėją, pateikdama pretenziją dėl netinkamos kokybės
daikto ir 2024-06-04 d. gavo jo advokato atsakymą į pretenziją, kurioje nurodoma, kad su pretenzija nesutinkama.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais
ir motyvais.
6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad jis (T. Š.)
2024-01-15 d. pardavė ieškovei lengvąjį automobilį TOYOTA AURIS, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.328 str. 1 d. pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Prieš perkant automobilį ieškovei primygtinai rekomendavo bet kuriame jos pasirinktame servise atlikti automobilio patikrą, nes pats, kaip fizinis asmuo, šio parduodamo automobilio nenaudojo ir neturi profesinių įgūdžių spręsti apie naudotų transporto priemonių būklę. Parduodama transporto priemonė nuosavybės teise priklausė jam kaip fiziniam asmeniui, todėl jis (atsakovas) pats, skirtingai nuo automobilių remonto veikloje besis specializuojančių įmonių, neturi profesinių įgūdžių spręsti apie transporto priemonės būklę.
7. Ieškovė 2024-01-15 d. nusprendė ir pasirinko automobilio patikrą atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“,
kuri yra oficialus TOYOTA markės automobilių atstovas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.337 str. 2 d. numato, kad daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius. Ieškovei 2024-01-15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė pažymą apie šio automobilio būklę tikrinimo dienai. Papildomai užklausė UAB „(duomenys neskelbini)“ dėl atliktos 2024-01-15 transporto priemonės patikros ir 2024-06-03 gavo pažymą. Papildomai ieškovę prieš transporto priemonės pardavimą buvo informavęs, kad parduodamos transporto priemonės TOYOTA AURIS, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės šonas buvo daužtas ir suremontuotas. Po atliktos automobilio patikros, nepaisant autoserviso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų transporto priemonės trūkumų ir jo (atsakovo) pateiktos informacijos, kad prieš tai transporto priemonė buvo daužta, ieškovė vis tiek nusprendė įsigyti šį automobilį. Transporto priemonės kaina (8000 Eur) yra nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje. Apmokėjimas gautas bankiniu pavedimu į T. Š. atsiskaitomą sąskaitą.
8. Pažymėjo, kad sudarant transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį transporto
priemonės privaloma techninė apžiūra nebuvo atlikta. Po transporto priemonės įsigijimo pati ieškovė praėjo privalomą transporto priemonės techninę apžiūrą. Atsižvelgiant į tai ir esant galimiems transporto priemonės defektams, tokia teigiama privaloma transporto priemonės apžiūra nebūtų galima. Ieškovės nurodomi galimi transporto priemonės defektai nebuvo nurodyti pažymoje. Ieškovė praėjusi privalomą techninę apžiūrą ir toliau eksploatavo automobilį. Ieškovės įvardijami galimi transporto priemonės trūkumai nebuvo esminiai, kad automobilio nebūtų galima eksploatuoti. Ieškovė galėjo ir važiavo ir toliau jos įsigyta transporto priemone. 2024-05-14 (praėjus 119 kalendorinių dienų po transporto priemonės įsigijimo ir jos intensyvaus eksploatavimo) ieškovė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė galimus atsiradusius transporto priemonės defektus.
9. 2024-05-27 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad
atsakovas yra nesąžiningas pardavėjas. Ieškovei į pretenziją buvo atsakyta 2024-06-04 d. Savo atsakyme ieškovei nurodė, kad jai buvo sudarytos sąlygos prieš perkant šią transporto priemonę kreiptis dėl automobilio patikros į bet kurią jos pasirinktą automobilių remonto įmonę. Ieškovė kaip tik ir pasinaudojo šia teise. Profesionaliame UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise, kuris yra oficialus TOYOTA transporto priemonių atstovas Lietuvos Respublikoje, buvo atlikta patikra. Netgi nustačius perkamos transporto priemonės trūkumus, ieškovė neatsisakė įsigyti transporto priemonės. Be to, atsižvelgiant į transporto priemonės trūkumus, jis (atsakovas) pardavė ieškovei už žemesnę nei rinkoje tuo metu kainavo tokio modelio ir tų pačių metų gamybos automobiliai. Žinodama perkamos transporto priemonės trūkumus ir pati išbandžiusi šią transporto priemonę, ieškovė vis tiek įsigijo šią transporto priemonę, pasirašiusi pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu būdu, ieškovė turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga bei prisiimti riziką, kad vėliau gali paaiškėti ir kiti automobilio trūkumai ją jai intensyviai eksploatuojant, kurie pirkimo – pardavimo metu negalėjo būti žinomi pačiam pardavėjui, t.y. atsakovui.
10. Taip pat pažymėjo, kad ieškovę savo pretenzijoje informavo, kad ieškovė jam reiškia
nepagrįstai pretenzijas, nes pats iki tol šio automobilio neeksploatavo ir, kad nuo ieškovės įsigytos ir naudotos transporto priemonės praėjo ilgas laiko tarpas. Ieškovė, įsigijus naudotą transporto priemonę, ją intensyviai eksploatavo nuo jos įsigijimo momento. Praktikoje naudotų transporto priemonių trūkumai gali pasirodyti bet kuriuo jų eksploatacijos ar net jų nenaudojimo metu. Transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodantis transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi. Jis (atsakovas) pardavė naudotą ir ne vienerius metus kitų asmenų eksploatuotą transporto priemonę, o ieškovė turėjo teisę ir ja pasinaudojo dėl transporto priemonės patikros. Patikra buvo atlikta. Ieškovė praėjo privalomą techninį aptarnavimą. Ieškovei buvo išduota privalomo techninio aptarnavimo pažyma. Žinodama, kad įsigyta naudota transporto priemonė, ieškovė negali tikėtis tokių pat garantijų ar tokios transporto priemonės nepriekaištingo veikimo, kaip įsigijus naują transporto priemonę, nes eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.
11. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją
ir ieškinį prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais ir bylos dokumentais nustatyta, kad šalys 2024 m. sausio
15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovei automobilį TOYTA AURIS, už aštuonis tūkstančius eurų.
13. Ieškovė prašo nutraukti 2024 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį, bei taikyti šių
sutarčių šalių atžvilgiu abipusę restituciją, motyvuodama tuo, kad po sutarties sudarymo paaiškėjo automobilio TOYTA AURIS paslėptas trūkumas, kuris nebuvo žinomas jai sutarties sudarymo metu, t.y. tai jog automobilio greičių dėžė yra remontuota suvirinimo būdu ir toks automobilis netinkamas eksploatuoti. Jei ieškovė būtų žinojusi apie šį trūkumą ji jo nebūtų pirkusi.
14. Tai, kad automobilio greičių dėžė yra suremontuota ją suvirinant patvirtina byloje pateikti
įrodymai : UAB „Kretingos smagratis „ apžiūros akte tarp kitų automobilio defektų nurodoma, kad yra akivaizdus greičių dėžės remonto požymis, t.y. atliktas technologinių reikalavimų neatitinkantis dėžės korpuso virinimo darbas. Toks remontas gali nepataisomai sugadinti greičių dėžę. Norint pašalinti defektą reikia greičių dėžę keisti į kitą. Taip pat pažymima, kad šis defektas yra paslėptas (akivaizdžiai nematomas). Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita – faktūra serija SGR Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje pažymėta, kad pažeistas greičių dėžės korpusas.
15. Kadangi yra žinoma, kad iki pardavimo automobilis buvo patekęs į autoįvykį (daužtas) ir po
to suremontuotas, labiau tikėtina, kad greičių dėžės remontas (suvirinimo būdu) buvo atliktas iki jo pardavimo ieškovei, o ne kaip nurodo atsakovas, - galbūt pati ieškovė po pardavimo ji tokiu būdu suremontavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų patekusi į autoįvykį ar pan. ir dėl to jai pačiai reikėjo remontuoti greičių dėžę ją suvirinat. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, automobilis pravažiavo tik 2482 kilometrus, be to 2024 m. sausio 16 d. atlikta privaloma transporto priemonės techninė apžiūra. (CPK 182 straipsnis).
16. Teismas pažymi, kad šalių sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad už
automobilio techninę būklę ir ridos parodymus pardavėjas neatsako. Tačiau įstatyme, kuris turi aukštesnę galią negu šalių susitarimas, t. y. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvioji
teisės norma, draudžianti šalims numatyti sąlygas, panaikinančias ar ribojančias pardavėjo atsakomybę už daiktų kokybės trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatitinka nė vienos išimtinės sąlygos - jis pirkėjai neatskleidė
parduodamo automobilio esminio trūkumo, kuris pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomas. Taip pat jis nurodė, kad automobilis yra daužtas, bet jis neišaiškino, kaip jis yra suremontuotas techniškai nepriimtinu būdu, t.y. kad automobilio greičių dėžė yra suvirinta. Būtent šį defektą (greičių dėžės suvirinimą) turėjo atskleisti pardavėjas pirkėjai pagal CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatytas nuostatas.
19. 2024 m. rugsėjo 4 d. posėdžio metu ( 25 garso įrašo min. ) atsakovas patvirtino, kad ginčo
sutarties sudarymo laikotarpiu, jis (atsakovas) tuo pačiu metu pardavė dar 3 ar 4 automobilius, taigi atsakovas yra profesionalus automobilių pardavėjas, todėl jo atsakomybė dėl parduoto daikto trūkumų ar netinkamos parduoto daikto kokybės preziumuojama. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
20. Liudytojas N. L. 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis
yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ autorizuoto TOYTA automobilių serviso darbuotojas. 2024 m. birželio 3 d. prieš pirkimą atliko automobilio patikrinimą ir išdavė pažymą kurioje nurodyti ir nustatyti automobilio Toyta Auris trūkumai. Tačiau joje nėra nurodyta apie suvirintą greičių dėžė, dėl to kad automobilio greičių dėžė yra (buvo) uždengta apsaugomis, todėl kai automobilis buvo apžiurimas (prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį) nesimatė jokių defektų, t.t. liudytojas negali nei patvirtinti nei paneigti, kad pardavimo metu greičių dėžė buvo (ne)suvirta. Pastebėjo, kad visi pažeidimai buvo kairėje pusėje, o greičių dėžė taip pat yra kairėje pusėje. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad automobilio greičių dėžė negali būti remontuojama ją suvirinat, ji turi būti keičiama, t.y. toks automobilis neeksploatuotinas.
21. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje nustatytas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo
pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
22. Akcentuotina, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą, svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
23. Papildomai pažymėtina kasacinio teismo praktika dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos
atskleisti informaciją apie daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
24. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių
pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį tikslui (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
25. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad
atsakovas nagrinėjamu atveju neįvykdė savo pareigos tinkamai informuoti ieškovę apie parduodamo automobilio trūkumus. Teismas konstatuoja, kad atsakovas tokiu būdu nesilaikė CK 6.163 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos iki sandorio sudarymo atskleisti pirkėjai visą būtiną informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Žinodama šią informaciją, ieškovė nebūtų pirkusi ginčo automobilio. Kaip patvirtino autorizuoto TOYTA automobilių serviso darbuotojas, ginčo transporto priemonė su paslėptu trūkumu (suvirinta greičiu dėžė), negali būti naudojama viešajame eisme, o būtent su tuo tikslu ji ir buvo pirkta ieškovės.
26. Dėl išdėstytu motyvų ieškovės reikalavimas tenkintinas, nutrauktina 2024 m. sausio 15 d.
pirkimo - pardavimo sutartis, sudarytą tarp ieškovės K. D. ir atsakovo T. Š., dėl automobilio TOYOTA AURIS, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikytina abipusė restitucija – iš atsakovo priteistina ieškovei jos sumokėtą 8000,00 Eur kainą už transporto priemonę, o ieškovė įpareigotina grąžinti atsakovui transporto priemonę TOYOTA AURIS, kurią pasiimti iš ieškovės privalo savo lėšomis pats atsakovas.
Dėl nuostolių atlyginimo
27. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 660,90 Eur sumą (nuostolius). Ieškovė, siekdama
nustatyti defektus, papildomai patyrė automobilių defektavimo išlaidas – 126 Eur. ir 21,90 Eur. sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 150,00 Eur sumokėti „UAB „Kretingos smagratis“, už transporto priemonės techninės būklės apžiūrą, bei 363,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pretenzijos atsakovui rengimą.
28. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų
pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė pateikė įrodymus, kad parengė ir išsiuntė pretenziją atsakovui, dėl to ieškovė patyrė iš viso 363,00 Eur išlaidų. Šios ieškovės turėtos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, laikytinos ieškovės nuostoliais, kurie priteistini ieškovei iš atsakovo. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, kad atlikdama transporto priemonės apžiūra, siekdama pagrįsti savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje, patyrė papildomas išlaidas, iš viso 660,90 Eur už automobilio apžiūrą. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų (CK 6.328 straipsnio 2 dalis). Teismas laiko šias patikrinimo išlaidas pagrįstomis, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės. Iš viso ieškovei priteistina iš atsakovo 660,90 Eur nuostolių atlyginimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
29. 2024 m. spalio 11 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo. Ieškovė prašė ieškinio reikalavimo ribose (9 855,90 Eur) taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą. Teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei K. D. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti prašymo trūkumus, nurodytus nutartyje, tačiau per nurodytą laikotarpį ieškovė trūkumu nepašalino, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas
bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).
31. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 195,00 Eur. žyminį mokestį. Be to turėjo pridedamais rašytiniais įrodymais pagrįstas advokato (bylinėjimosi) 1000,00 Eur. išlaidas, iš viso 1195,00 Eur. kurie patenkinus ieškinį priteistini iš atsakovo ieškovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti, 2024 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudaryta tarp ieškovės K. D. ir atsakovo T. Š., dėl automobilio TOYOTA AURIS, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti abipusę restituciją – iš atsakovo T. Š. priteisti ieškovei K. D. jos sumokėtą 8000,00 Eur kainą už transporto priemonę, o ieškovę K. D. įpareigoti grąžinti atsakovui T. Š. transporto priemonę TOYOTA AURIS, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasiimti iš ieškovės K. D. privalo savo lėšomis pats atsakovas T. Š. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovo T. Š. 660,90 Eur dydžio nuostolius bei 1195,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei K. D..
Ieškovės K. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.