Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-07 · Administracinė byla Nr. eI3-3584-952/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-05-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-08-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-07
Bylos Nr.
eI3-3584-952/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05818-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
G. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3584-952/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05818-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3; 21.3.7; 21.3.12; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 7 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjai G. Š., pareiškėjos atstovėms advokatėms I. M., J. B.,atsakovės atstovėms A. J., R. Z. – Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl aktų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja G. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau – ir Ministras) 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. A1-540 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. A1-76 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) pareigybių sąrašo patvirtinimo“, pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl pareigybių sąrašo pakeitimo, Skundžiamas įsakymas) 1.1. papunktį, t. y. toje dalyje, kuria panaikinta patarėjo pareigybė (duomenys nesklebtini) grupėje; 2) panaikinti Ministerijos kanclerio 2024 m. rugsėjo 18 d. potvarkį Nr. P3-611 „Dėl G. Š. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – Skundžiamas potvarkis 1); 3) panaikinti Ministerijos kanclerio 2024 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. P3-612 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2024 m. rugsėjo 18 d. potvarkio Nr. P3-611 „Dėl G. Š. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“ (toliau – Skundžiamas potvarkis 2); 4) grąžinti pareiškėją G. Š. į eitas arba lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 5) priteisti pareiškėjai G. Š. iš atsakovės Ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš atsakovės Ministerijos pareiškėjos G. Š. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja G. Š. nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. dirbo pas atsakovę: 1.1. nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja Ministerijoje dirbo pagal terminuotą darbo sutartį kaip laikinai dirbanti pakaitinė darbuotoja; 1.2. nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja, laimėjusi konkursą, tapo karjeros valstybės tarnautoja ir Ministerijoje dirbo patarėjos pareigybėje. Pastaruoju metu (laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) pareiškėja Ministerijoje užėmė patarėjos pareigas Ministerijos (duomenys neskelbtini) grupėje (toliau ir – Grupė). 2018 m., 2019 m., 2020 metais pareiškėjos tarnyba (veikla) Ministerijoje kasmet buvo vertinama aukščiausiu galimu įvertinimu: t. y. pareiškėjos veikla buvo vertinama „labai gerai“ ir/arba pareiškėja būdavo perkeliama į aukštesnes pareigas, ir/arba pareiškėjai būdavo didinama pareiginė alga. Reikšminga aplinkybė, kad iki 2020 m. vidurio pareiškėja dirbo su trimis skirtingais tiesioginiais vadovais, kurie visi pareiškėją ir jos veiklą vertino vienodai (t. y. itin teigiamai): visi jie pareiškėją skatino, didino pareiginę algą ir tai darė ne po vieną kartą. 2020 m. viduryje dar kartą pasikeitė Ministerijos (duomenys neskelbtini) grupės (kurioje dirbo pareiškėja) vadovas (grupės vadove tapo U. U.). U. U. tapus Ministerijos (duomenys neskelbtini) grupės vadove, nuo pat jos vadovavimo pradžios buvo vengiama pareiškėją įtraukti į Grupei priskirtus darbus, slepiama informacija apie juos, pareiškėja nebuvo įtraukiama arba buvo įtraukiama tik fragmentiškai į atitinkamų dokumentų rengimo ir aptarimo procesus (kurie buvo tiesiogiai numatyti pareiškėjos pareigybės aprašyme), buvo ribojamas arba visai neįtraukiamas pareiškėjos dalyvavimas pasitarimuose su kitais Ministerijos padaliniais (nors pareiškėja po to gaudavo susijusias užduotis), pareiškėja nebuvo traukiama į atitinkamas darbo grupes (nors pareiškėja po to yra gavusi užduotį parengti su tuo susijusį įstatymo pakeitimo projektą), negaudavo pasiūlymų prisidėti ar įsitraukti į papildomus darbus, 2022 m. birželio mėn. iš Grupės išėjus vyresniajai patarėjai E. Č., pareiškėjai nebuvo pasiūlyta perimti jos darbus ar dalį jų (vietoj to – E. Č. darbai buvo perduoti naujai įdarbintai A. S.) (nors vėliau pareiškėja buvo atleista iš tarnybos dėl, be kita ko, „nepakankamo darbo krūvio“). Pasikeitus pareiškėjos Grupės vadovei ir juo tapus U. U., pareiškėjos ir jos veiklos vertinimas pasikeitė, pareiškėjos veikla laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2024 m. kasmet buvo įvertinta tik „gerai“, dėl ko, atitinkamai, pareiškėjai net nuo 2021 m. (t. y. beveik ketverius metus) nebuvo didinamas atlyginimas (pareiginė alga). 2022 m. pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas buvo užbaigtas prieš tai pareiškėjos neinformavus ir nesuorganizavus su ja privalomo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio (tuo pažeidžiant Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus). 2023 m. spalio mėn. pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nes pareiškėja 2023 m. spalio 10 d. dėl šeiminių aplinkybių (susijusių su negalią turinčia pareiškėjos seserimi) negalėjo atvykti ir neatvyko dirbti į Ministerijos patalpas („kontaktiniu būdu“) (t. y. tą dieną dirbo nuotoliniu būdu). 2023 m. lapkričio 24 d. Ministerijos kanclerės A. S. potvarkiu, pareiškėjai dėl nurodyto „nusižengimo“ buvo skirta tarnybinė nuobauda (pastaba). Pabrėžia, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta nepaisant to, kad pareiškėja ne tik buvo kreipusis į savo tiesioginę vadovę U. U. dėl sveikatos arba atostogų dienos pareiškėjai suteikimo 2023 m. spalio 10 d. (kurios pareiškėjai nebuvo suteiktos nepateikus jokių objektyvių su pareiškėjos vykdomomis užduotimis susijusių priežasčių), bet ir nepaisant to, kad pareiškėja turėjo galiojantį leidimą dirbti nuotoliniu būdu. Kitą dieną po pareiškėjos darbo nuotoliniu būdu (2023 m. spalio 10 d.), 2023 m. spalio 11 d. vadovės U. U. prašymu, pareiškėjai buvo panaikintas leidimas dirbti nuotoliniu būdu. T. y. iš pareiškėjos buvo reikalaujama dirbti iš Ministerijos patalpų (t. y. fiziškai būti ir dirbti tuščiame kabinete), kai Grupės kolegos ir kiti Ministerijos darbuotojai ir toliau turėjo galimybę ir dirbo nuotoliniu būdu. Dėl atšaukto leidimo dirbti nuotoliniu būdu pareiškėja kreipėsi į Ministerijos kanclerę A. S.. 2023 m. lapkričio 9 d. įvykusio pokalbio metu (kuriame dalyvavo ir tuometinis viceministras V. Š.) pareiškėjai buvo pasiūlyta išeiti iš darbo šalių susitarimu arba ieškoti galimybių įsidarbinti kituose Ministerijos padaliniuose. Bendrą pokalbį su tiesiogine vadove U. U. Ministerijos kanclerė organizuoti atsisakė, motyvuodama tuo, kad kanclerė su Grupės vadove jau kalbėjo ir nurodydama, kad Grupės vadovė [U. U. – Pareiškėjos past.] kanclerei yra pasakiusi, jog „ji [U. U.] negali su pareiškėja dirbti“, taip pat, kad „su pareiškėja negali dirbti ir Grupės kolegos“. 2023 m. lapkričio 8 d., 2023 m. lapkričio 21 d. el. laiškuose, t. y. prieš skirdama tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, Ministerijos kanclerė Grupėje (su Grupės vadove) susiklosčiusią situaciją yra įvardinusi kaip „konfliktą“ („kadangi situacija susiklostė konfliktinė“), o „tarnybinį kaitumą“ ar „šalių susitarimą“ yra nurodžiusi kaip galimą „konflikto“ ir „prarasto ryšio su komanda ir organizacija“ sprendimo būdą. T. y. Ministerijos atstovai, turintys teisę bei įgalinimus priimti tiesioginius su pareiškėja, jos padėtimi ir veikla susijusius sprendimus (tenkinti/netenkinti pareiškėjos prašymus, suteikti/nesuteikti teisę dirbti nuotoliniu būdu, skirti/neskirti tarnybinę nuobaudą ir t. t.), situaciją, kurioje atsidūrė pareiškėja, aiškiai įvardino kaip „konfliktinę“, t. y. pareiškėja Ministerijoje buvo vertinama kaip „konflikte“ dalyvaujanti šalis, o savo tiesioginės vadovės (Grupės vadovės) pareiškėja buvo vertinama kaip asmuo, su kuriuo „nematoma galimybių toliau dirbti“. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių (pastaruosius kelerius metus trukusių pastovių ir kryptingų pareiškėjos vadovų veiksmų, kuriuos pareiškėja vertina kaip mobingą – dirbtinai mažinant pareiškėjos darbo krūvį, neįtraukiant į pasitarimus, kuriuose pareiškėja turėtų dalyvauti pagal savo pareigybės aprašymą, užduotims atlikti suteikiant neprotingai trumpus užduočių atlikimo terminus, diskriminuojant pareiškėją, skatinant iš darbo išeiti savo noru ir t. t.) pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 1 d. yra kreipusis į M. D. profesinės sąjungos valdybą, prašydama, be kita ko, išsamiai ištirti pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl galimo mobingo, siekio susidoroti su pareiškėja. Įgyvendinant valstybės tarnybos reformą, Ministras 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė įsakymą Nr. A1-822 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigybių vertinimo komisijos sudarymo“, kuriuo sudaryta Ministerijos pareigybių vertinimo komisija (toliau – Komisija) (komisijos pirmininke paskirta Ministerijos kanclerė A. S.), kuriai pavesta iki 2024 m. rugsėjo 6 d., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu tvirtinamas rekomendacijas, peržiūrėti Ministerijos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir, įvertinus šioms pareigybėms priskirtas funkcijas [o ne kitus kriterijus – pareiškėjos past.], sudaryti pareigybių, kurių funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms, sąrašą, ir jį pateikti Ministerijos ministrui tvirtinti (toliau – 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakymas dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo). 2024 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu buvo patvirtintos 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakyme dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo minimos valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijos, remiantis kuriomis ir buvo/turėjo būti peržiūrimos Ministerijos valstybės tarnautojų pareigybės (toliau – Rekomendacijos). Kaip vėliau pareiškėjai tapo žinoma, 2024 m. birželio 17 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame be jokių pareiškėjai žinomų motyvų buvo nutarta, kad „(duomenys neskelbtini) grupės patarėjo (specializacija – strateginė teisės aktų analizė ir vertinimas; teisės aktų rengimas) [t. y. pareiškėjos užimama valstybės tarnautojo pareigybė – pareiškėjos past.] valstybės tarnautojo funkcijos priskirstinos vidaus administravimo funkcijoms“ (2024 m. liepos 5 d. protokolas Nr. D5-100). 2024 m. liepos 25 d. Ministerijos Administravimo departamento direktorė ir Komisijos narė A. J. kreipėsi į Ministrą su tarnybiniu pranešimu „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas). Pažymi, kad tokia [tarnybinio pranešimo] forma (procedūra) 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakyme dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo – nenumatyta, o visi pavedimai, susiję su pareigybių peržiūra, funkcijų vertinimu, pareigybių lygmenų vertinimu, pareigybių (atliekančių vien tiktai vidaus administravimo funkcijas) sąrašo sudarymo nurodyti tiktai Komisijai. Tarnybiniame pranešime nurodyta: kad „dėl kitos dalies valstybės tarnautojų pareigybių, kurių vykdomos funkcijos iš pareigybių aprašymų buvo neaiškios, arba nevienareikšmiškai pilna apimtimi priskirtinos prie vidaus arba viešojo administravimo, Komisija prašė tiesioginių vadovų [šiuo atveju U. U. – pareiškėjos past.] posėdyje pristatyti valstybės tarnautojų vykdomus darbus, pateikti konkrečių veiksmų pavyzdžius [...]“; tarnybiniame pranešime išskirtos (paminėtos) dvi valstybės tarnautojų pareigybės, iš kurių viena – pareiškėjos: (duomenys neskelbtini) grupės patarėjas (specializacija – (i) strateginė teisės aktų analizė ir vertinimas; (ii) teisės aktų rengimas). 2024 m. liepos 25 d. Komisijos narė A. J. el. laišku kreipėsi į Ministerijos profesinės sąjungos valdybą, informuodama, kad atlikus Ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių peržiūrą, yra rengiamas Ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo projektas, kuriuo naikinama (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo [t. y. pareiškėjos] pareigybė (kuri yra užimta pareigybė); naikinama Administravimo departamento patarėjo pareigybė (laisva, neužimta pareigybė); keičiama Darbo teisės grupės patarėjo pareigybė iš darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, į valstybės tarnautojo pareigybę (laisva, neužimta pareigybė). 2024 m. liepos 25 d. el. laiške taip pat nurodytos pakeitimus ir siūlymus sąlygojančios priežastys, t. y. kad Administravimo departamento ir (duomenys neskelbtini) grupės pareigybės „turi būti panaikinamos“ dėl, be kita ko, to, kad „įvertintas tenkantis pareigybėms darbo krūvis ir funkcijų vykdymo reikalingumas“. Vietoje šių pareigybių siūloma nesteigti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių, kadangi „atsižvelgiant į atliktą analizę, pareigybės tapo nereikalingos“. Atitinkamai, buvo parengtas Ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo projektas, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas dėl pareigybių sąrašo pakeitimo. Atkreipia teismo dėmesį, kad Skundžiamu įsakymu buvo Ministerijos Grupėje buvo panaikinta būtent pareiškėjos užimta patarėjo pareigybė (Įsakymo projekto, 3.6 p.), tuo tarpu Grupėje esanti analogiška laisva patarėjo pareigybė – panaikinta nebuvo (Įsakymo projekto, 3.5 p.). T. y. pareiškėjos pridedami įrodymai patvirtina, kad Ministerijoje peržiūrėjus visas Ministerijos valstybės tarnautojų pareigybes, t. y. Ministerijoje įgyvendinus valstybės tarnybos reformą, iš visos Ministerijos buvo panaikintos tik dvi valstybės tarnautojų pareigybės, tačiau vienintelė užimta valstybės tarnautojo pareigybė – būtent ir vien tiktai pareiškėjos pareigybė. T. y. įgyvendinus valstybės tarnybos reformą Ministerijoje, iš valstybės tarnybos buvo atleista tiktai pareiškėja. 2024 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjai buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą (toliau – Įspėjimas). 2024 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja kreipėsi į Ministeriją, prašydama suteikti papildomą informaciją, be kita ko, dėl kokių priežasčių buvo panaikinta užimta patarėjo pareigybė, bet nepanaikinta laisva (neužimta) patarėjo pareigybė. 2024 m. rugsėjo 13 d. Ministerija pateikė atsakymą, kuriame ne tik nepaaiškino, dėl kokių priežasčių buvo panaikinta būtent užimta (t. y. pareiškėjos) pareigybė, o ne analogiška laisva pareigybė, bet iš esmės ir nepateikė jokios prašomos informacijos, motyvuojant informacijos konfidencialumu arba kitais motyvais. Skundžiamu potvarkiu 1 pareiškėja buvo atleista iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Skundžiamu potvarkiu 2 pareiškėjos atleidimo diena perkelta į pirmą dieną po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu būdu pareiškėja nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo atleista iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Pareiškėjos įsitikinimu, Skundžiami teisės aktai – Įsakymas (dalyje), Potvarkis 1, Potvarkis 2 – yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini: pareiškėjos pareigybė panaikinta nesant tam jokio pagrindo, kadangi pareiškėjos funkcijos (bent dalis jų) priskirtinos viešojo administravimo funkcijoms; pareiškėjos pareigybei priskirtų funkcijų vertinimas atliktas ir sprendimas dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo priimtas neužtikrinus objektyvaus ir nešališko pareiškėjos pareigybei priskirtų funkcijų vertinimo, pareiškėja nebuvo paprašyta pateikti duomenų apie atliekamus darbus, krūvį ir t. t.; net ir vertinant, kad pareiškėjos pareigybei priskirtos funkcijos yra vien tiktai vidaus administravimo funkcijos (su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka), tokiu atveju sprendimas dėl tokių pareigybių (jų naikinimo arba darbuotojų pareigybių vietoj jų steigimo) turėjo būti priimtas remiantis tais pačiais (vienodais) objektyviais ir visiems asmenims vienodai taikomais kriterijais, užtikrinant tokių sprendimų priėmimo aiškumą, nešališkumą, lygiateisiškumą ir t. t.; skundžiami teisės aktai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau - VAĮ) 2 straipsnio 18 daliai, 2 straipsnio 4 daliai., 6 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, neatitinka ir kitų jiems keliamų reikalavimų (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl Skundžiami teisės aktai naikintini (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Pareiškėjos pagrįstu įsitikinimu, atsakovė pasinaudojo ir prisidengė valstybės tarnybos reforma, siekdama pasiekti pareiškėjai ne kartą deklaruotus savo tikslus – t. y. „atsikratyti“ pareiškėja. Kaip minėta, pareiškėja ne kartą buvo įvardinta kaip „konflikto“ / „konfliktinės situacijos“ dalyve (šalimi), pareiškėjai ne kartą buvo nurodyta, kad nebematoma tolesnių galimybių dirbti su ja, kad pareiškėja neva kelia įtampą. Pareiškėjai iki reformos įgyvendinimo ne kartą buvo siūlyta išeiti iš darbo savo noru arba ieškoti darbo kituose Ministerijos padaliniuose, tokius variantus įvardinant ne tik kaip galimą „konflikto sprendimo būdą“, bet ir „prarasto ryšio su komanda“ sprendimo būdą. Pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos aplinkybės ((i) iš visos Ministerijos (daugybės pareigybių) panaikintos tik dvi pareigybės; (ii) iš dviejų panaikintųjų pareigybių – tik pareiškėjos pareigybė buvo užimta (kita laisva); (iii) Grupėje panaikinta būtent pareiškėjos pareigybė, kai tuo tarpu analogiška Grupėje esanti laisva patarėjo pareigybė – nepanaikinta; (iv) faktas, kad lygiagrečiai trijų kitų patarėjų (valstybės tarnautojų) pareigybės nebuvo visiškai panaikintos, bet atskiru (kitu įsakymu) buvo pakeistos į darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis pareigybes (2024 m. rugsėjo 10 d. įsakymas); (v) informaciją apie pareiškėjos pareigybei priskirtas funkcijas Komisijai teikė pareiškėjos tiesioginė vadovė U. U., kuri ketverius metus, skirtingai nuo ankstesnių pareiškėjos tiesioginių vadovų ir kasmetinių veiklos vertinimų, pareiškėjos veiklą vertino tik „gerai“, dėl ko pareiškėjai ketverius metus nebuvo didinama pareiginė alga; (vi) sprendimai dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo priimti neaiškiais motyvais, nesuteikiant jokios aiškios, motyvuotos, objektyvios, pagrįstos informacijos – kokia informacija pateikta Komisijai neaišku, kokia informacija vertinta neaišku ir t. t.) suponuoja išvadą, kad pareiškėjos pareigybei priskirtų funkcijų vertinimas nebuvo nešališkas ir objektyvus. Priešingai, pareiškėjos pareigybei priskirtų funkcijų vertinimas atliktas siekiant „pateisinti“ „reikiamą“ („norimą“) rezultatą – pareiškėjos atleidimą iš tarnybos: Komisijos protokole nurodyta vien tik tai, kad pareiškėjos pareigybės funkcijos neva yra vidaus administravimo funkcijos (2024 m. liepos 5 d. Komisijos protokolas), kas patvirtina, kad pareiškėjos atleidimo pagrindas – neva jos pareigybei priskirtos funkcijos yra vien tiktai vidaus administravimo funkcijos, t. y. Rekomendacijose nurodytas pagrindas. Atitinkamai, pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos yra visiškai neteisėtas, atliktas formaliai prisidengiant atlikta valstybės tarnybos „reforma“. „Reforma“, kurios rezultatas – vienintelės iš visos Ministerijos pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos. Pareiškėja pasisakydama dėl aktualaus teisinio reguliavimo nurodo, kad Komisijai 2023 m. lapkričio 11 d. įsakymu pavesta ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 6 d. peržiūrėti Ministerijos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir, įvertinus šios pareigybėms priskirtas funkcijas [ne pareigybės specializaciją ir ne darbo krūvį – pareiškėjos past.], sudaryti pareigybių, kurių funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms, sąrašą. T. y. Komisijai buvo pavesta sudaryti sąrašą pareigybių, kurių funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms. O ne sąrašą pareigybių, kurios yra „nebereikalingos“, „perteklinės“, „neturi pakankamo krūvio“ ir pan. 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakyme dėl pareigybių vertinimo komisijos Ministerijoje sudarymo (2023 m. gruodžio 11 d. įsakymas) nurodytas pareigybių vertinimo pagrindas: pareigybės vertinamos „atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu tvirtinamas rekomendacijas“. Joks kitas pareigybių funkcijų vertinimo kriterijus (matas) šiame įsakyme nenumatytas. Įgyvendinant valstybės tarnybos reformą, pareigybių peržiūra turėjo būti atliekama ir sprendimai dėl jų turėjo būti priimami dviem atskirais (savarankiškais) etapais, t. y.: pirmiausia, įvertinus pareigybei priskirtas funkcijas, turėjo būti identifikuotos tos pareigybės, kurioms priskirtos funkcijos yra vien tiktai vidaus administravimo funkcijos; antra, identifikavus šias pareigybes (kurioms priskirtos tik vidaus administravimo funkcijos), atskiru savarankišku etapu – įvertinus darbo krūvį, funkcijų sudėtingumą, reikalingumą ir bet kokius kitus reikšmingus kriterijus – turėjo būti priimtas sprendimas dėl tokių pareigybių „likimo“: ar šias pareigybes kaip „nereikalingas“, „perteklines“, „nepakankamo krūvio“ ir t. t. – naikinti, ar vietoj šių pareigybių steigti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę. Remiantis Rekomendacijomis: jeigu nustatoma, kad bent viena valstybės tarnautojo pareigybei priskirta funkcija yra viešo administravimo funkcija, tokia pareigybė negali būti naikinama (atitinkamai, nesama pagrindo vertinti tokios pareigybės darbo krūvį ir bet kokius kitus kriterijus); jeigu kyla abejonė, ar tam tikra funkcija yra viešo administravimo funkcija, laikoma, kad ta funkcija yra viešo administravimo funkcija ir tokia pareigybė, atitinkamai, negali būti naikinama (atitinkamai, nesama pagrindo vertinti tokios pareigybės darbo krūvį ir bet kokius kitus kriterijus); ir tik vieninteliu atveju – jeigu nustatoma, kad visos pareigybei priskirtos funkcijos neabejotinai yra vidaus administravimo funkcijos – tik tokiu atveju pareigybė yra įtraukiama į Sąrašą ir atskiru (vėlesniu) etapu pagal konkrečius visiems bendrus kriterijus sprendžiama/turėjo būti sprendžiama, ką su tokia pareigybe daryti: ją naikinti ar vietoj jos įsteigti „darbuotojo pagal darbo sutartį“ pareigybę. Atkreipia teismo dėmesį, kad Rekomendacijos expressis verbis numato, kad vertinamos būtent pareigybei priskirtos, t. y. valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos (Rekomendacijų 9.2 p.). Pareiškėja nurodo, kas pagal Rekomendacijas yra laikoma vidaus administravimo funkcijomis (Rekomendacijų 12.1 – 12.2 papunkčiai) ir kas laikoma viešojo administravimo funkcijomis (Rekomendacijų 12.3 papunktis). Nurodo, kad atsakovas sprendimą dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo priėmė ir pareiškėją iš valstybės tarnybos atleido nepagrįstai, kadangi didžioji dalis (jeigu ne visos) pareiškėjos pareigybei priskirtų funkcijų yra akivaizdžiai ir neabejotinai – viešo administravimo funkcijos. Atsakovas nepagrįstai šios aplinkybės nenustatė. Remiantis pareiškėjos pridedamais įrodymais, pareiškėjos pareigos – „patarėja (teisės aktų rengimas, strateginė teisės aktų analizė ir vertinimas)“ (Išrašas iš Ministerijos puslapio). Teisės aktų rengimas, strateginė teisės aktų analizė ir vertinimas yra pareiškėjos pareigybės specializacija (bet ne funkcijos), kuri sukonkretina veiklos sritį, kurioje valstybės tarnautojas vykdo jam pavestas funkcijas. Tai, be kita ko, expressis verbis nurodyta tiek Komisijos 2024 m. liepos 5 d. protokole, tiek išplaukia iš Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos. Remiantis pareiškėjos pareigybės aprašymu, pareiškėjos pareigybei buvo priskirtos funkcijos: 1. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą. 2. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą. 3. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais. 4. Organizuoja sprendimų įgyvendinimo procesą arba prireikus koordinuoja sprendimų įgyvendinimo proceso organizavimą. 5. Rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl stebėsenos ir (ar) analizės vykdymo arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl stebėsenos ir (ar) analizės rengimą. 6. Konsultuoja priskirtos srities klausimais. 7. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą. 8. Rengia ir teikia informaciją su sprendimų įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su sprendimų įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą. 9. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais. 10. Rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl sprendimų įgyvendinimo arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl sprendimų įgyvendinimo rengimą. 11. Koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo vykdymą ir tobulinimą. 12. Dalyvauja strategijų, programų ir priemonių projektų rengime ir įgyvendinime. 13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus. Pabrėžia, kad remiantis Rekomendacijomis, vertinant valstybės tarnautojo pareigybei priskirtas funkcijas, turi (turėjo būti) vertinamos visos pareigybei priskirtos funkcijos, kadangi, remiantis Rekomendacijomis, nustačius bent vieną funkciją, kuri priskirtina viešo administravimo funkcijoms, arba kilus abejonei, kad tam tikra (nors viena) funkcija yra priskirtina viešo administravimo funkcijoms, tarnautojo pareigybė tokiu atveju nėra (negalėjo būti) traukiama į Sąrašą ir negalėjo būti naikinama. Ginčo atveju absoliuti dauguma pareiškėjos pareigybei priskirtų funkcijų yra akivaizdžiai ir neabejotinai priskirtinos viešo administravimo funkcijoms. Pareiškėjos pridedami įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos pareigybei priskirtos funkcijos ne tik yra viešo administravimo funkcijos (kas remiantis Rekomendacijomis yra pakankama sąlyga pareiškėjos pareigybei išlaikyti, Rekomendacijų 3.3, 9.2 papunkčiai), bet ir tai, kad pareiškėja realiai vykdė šias funkcijas, pavyzdžiui (sąrašas ne baigtinis): rengė teisės aktų projektus (pareiškėja yra nurodyta kaip atitinkamų teisės aktų projektų rengėja) (Išrašas iš Lietuvos Respublikos Seimo duomenų bazės); dalyvavo programų (planų) įgyvendinime (pavyzdžiui, dalyvavo Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. įgyvendinimui koordinuoti ir „Žaliojo kurso“ darbotvarkės klausimams spręsti darbo grupėje); rengė ir teikė įvairius pasiūlymus (įskaitant teisės aktų projektams). Iš Komisijos protokolo nėra jokios galimybės nustatyti, (i) ar Komisija vertino pareiškėjos pareigybės funkcijas (ne specializaciją); (ii) ar vertino visas funkcijas; (iii) jeigu vertino dalį funkcijų – kokias funkcijas vertino ir kodėl vertinimui pasirinko būtent tas funkcijas; (iv) dėl kokių motyvų visas pareiškėjos pareigų aprašyme nurodytas funkcijas įvertino kaip vidaus administravimo funkcijas. Tarnybiniame pranešime nebuvo atliktas kiekvienos Pareiškėjos pareigybei priskirtos funkcijos vertinimas Rekomendacijų 12 punkte išdėstytų gairių (kriterijų) atžvilgiu, todėl Tarnybinio pranešimo siūlymas naikinti pareiškėjos pareigybę yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjos pareigybę Tarnybiniu pranešimu negalėjo būti siūloma naikinti (nepriklausomai nuo jos darbo krūvio), kadangi pareiškėjos pareigybei priskirtos funkcijos (mažiausiai viena iš jų) neabejotinai yra viešo administravimo funkcija. Kaip jau minėjo pareiškėja, pareiškėjos pareigybė panaikinta dėl to, kad neva visos jos pareigybei priskirtos funkcijos yra vidaus administravimo funkcijos (Komisijos protokolas). Tačiau 2024 m. rugpjūčio 21 d. įspėjime apie pareigybės panaikinimą (kurio teisinis pagrindas – taip pat Komisijos protokolas bei 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas) nepagrįstai ir neteisėtai išplėstas pareigybės panaikinimo pagrindas, nurodant kad pareiškėjos pareigybė naikinama ne tik Ministerijos atliktas vertinimas, kad pareigybė priskirtina vidaus administravimo funkcijų atlikimui, o ir visiškai naujas pagrindas - G. Š. pareigybės funkcijos yra perteklinės, kurio nėra nei Įsakyme, nei Tarybiniame pranešime. Galiausiai faktą, kad Pareiškėjos pareigybė panaikinta ir Pareiškėja iš valstybės tarnautojos pareigų atleista neteisėtai ir nepagrįstai, vien tiktai prisidengiant valstybės tarnybos reformos įgyvendinimu, akivaizdžiai patvirtina faktas, kad ginčo atveju nebuvo panaikinta pareiškėjos kolegės – Grupės vyresniosios patarėjos A. S. – pareigybė, kurios dalis funkcijų yra identiškos pareiškėjos funkcijoms. Jei Komisijos vertinimu, A. S. pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė, tuomet ir pareiškėjos pareigybė turėjo būti pripažinta esant valstybės tarnautojo pareigybe. Pareiškėjos argumentai ir įrodymai patvirtina, kada vertinant pareiškėjos pareigybei priskirtas funkcijas, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, pareiškėja buvo neigiamai diskriminuojama, kas patvirtina pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes dėl galimo pareiškėjos engimo ir siekio ja susidoroti (atsikratyti). Pareiškėjos pagrįstu vertinimu, lygiateisiškumas, nediskriminavimas, nešališkumas, objektyvumas, vertinant pareiškėjos pareigybę ir jai priskirtų funkcijų priskirtinumą vidaus/viešo administravimo funkcijoms, ginčo atveju objektyviai negalėjo būti užtikrintas (atsakovė šiuos principus pažeidė), kadangi pareiškėjos pareigybės vertinimo procedūroje dalyvavo asmenys (tiesioginė vadovė U. U. – teikdama Komisijai informaciją apie pareiškėjos pareigybės funkcijas ir Ministerijos kanclerė A. S. – vertinimo Komisijos pirmininkė), kurios anksčiau pareiškėjos atžvilgiu yra išreiškusios neigiamą savo išankstinį nusistatymą ir nuomonę apie pareiškėją (neva „kelia įtampą“, „nebematoma galimybių toliau kartu dirbti“, „prarastas ryšys su komanda“), pareiškėja šių asmenų buvo vertinama kaip „konflikte“ su tiesioginiais vadovais dalyvaujantis asmuo, jai ne kartą buvo siūloma išeiti iš darbo savo noru arba ieškoti galimybių įsidarbinti kituose Ministerijos padaliniuose. Pareiškėja pasisakydama dėl netinkamo ir nepagrįsto pareiškėjos darbo krūvio įvertinimo nurodo, kad atkreipia teismo dėmesį, jog ginčo atveju, Komisija ne tik nebuvo sudariusi pareigybių Sąrašo, kaip numatyta Rekomendacijų 3.4, 10 p., bet Komisija ir neteikė ministrui jokių pasiūlymų (juo labiau motyvuotų) dėl Sąraše numatytų pareigybių (jų panaikinimo ar darbuotojų pareigybių vietoj jų steigimo). „Pasiūlymai“ naikinti Pareiškėjos pareigybę numatyti 2024 m. liepos 25 d. Administravimo departamento direktorės A. J. tarnybiniame pranešime (nors nei 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakyme dėl Komisijos sudarymo, nei Rekomendacijos tokios procedūros nenumato). Ginčo atveju, neva atlikus valstybės tarnautojų pareigybių peržiūrą, atsakovė nustatė, kad „į Sąrašą“ patenka vos dvi pareigybės: naikinama (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo [t. y. pareiškėjos] pareigybė (kuri yra užimta pareigybė); naikinama Administravimo departamento patarėjo pareigybė (laisva, neužimta pareigybė). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl pareiškėjos pareigybės (kaip neva vykdančios vien tiktai vidaus administravimo funkcijas) panaikinimo pareiškėjos atžvilgiu buvo taikomi ne bendri, vienodi, objektyvūs, aiškūs, o individualūs (vien tiktai pareiškėjai) taikyti kriterijai. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad, atlikus valstybės tarnautojų pareigybių peržiūrą ir vertinimą, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) grupėje buvo panaikinta užimta patarėjo pareigybė (t. y. pareiškėjos pareigybė), tačiau toje pačioje Grupėje nebuvo panaikinta tokia pati laisva patarėjo pareigybė. Šiuo atveju daugiau negu akivaizdu, kad pareiškėjos darbo krūvis (kokius kriterijus betaikytum), sprendžiant dėl darbuotojo pareigybės įsteigimo, yra didesnis negu „nesamo“ valstybės tarnautojo. T. y. užimta pareigybė bet kuriuo atveju vykdys didesnį darbo krūvį negu laisva pareigybė. Tokiomis aplinkybėmis, atsakovei vertinant, kad pareiškėjos pareigybė naikintina dėl nepakankamo darbo krūvio ar kitų priežasčių (su sąlyga, kad pareiškėjos pareigybei visos priskirtos funkcijos yra vien tiktai vidaus administravimo funkcijos) lygiai taip pat dėl tų pačių priežasčių ir motyvų turėjo būti naikinama pareiškėjos pareigybei analogiška laisva patarėjo pareigybė (duomenys neskelbtini) grupėje. Nurodo, kad pareiškėjai nebuvo užtikrinta valstybės tarnautojo garantija karjeros valstybės tarnautojo pareigybės naikinimo atveju būti perkeltai į kitas lygiavertes, o tokių nesant – į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2024 m. rugpjūčio 21 d. Įspėjime apie pareigybės panaikinimą atsakovė nurodė, kad pareiškėjos (karjeros valstybės tarnautojo) pareigybė 2024 m. rugsėjo 24 d. bus panaikinta. Įspėjime taip pat nurodyta, kad įvertinus pareiškėjos atitiktį nustatytiems specialiesiems reikalavimas bei kvalifikaciją, įspėjimo laikotarpiu pareiškėjai bus siūlomos lygiavertės pareigos, jeigu tokių pareigų nebus – pareiškėjai bus siūlomos žemesnės pareigos, o jų nesant arba pareiškėjai nesutikus su siūlomomis pareigomis, pareiškėja bus atleista iš einamų pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė). Atitinkamai, garantija būti paskirtam į kitas (lygiavertes ar žemesnes) pareigas gali būti įgyvendinama tik iki valstybės tarnautojo užimamos pareigybės panaikinimo. T. y. ginčo atveju iki 2024 m. rugsėjo 23 d. (imtinai). Pareiškėjai įspėjimas apie pareigybės panaikinimą buvo įteiktas 2024 m. rugpjūčio 21 d. Tačiau laisvų pareigybių (lygiaverčių ir žemesnių) sąrašas pareiškėjai buvo pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 10 d., t. y. praėjus 20 dienų po įspėjimo ir likus 8 dienoms iki 2024 m. rugsėjo 18 d. potvarkio dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų priėmimo. Pareiškėjai buvo dirbtinai apribotas (sutrumpintas) garantijos pasinaudojimo laikotarpis. Pareiškėjai dėl to nebuvo sudarytos galimybės (suteiktas pakankamas laiko tarpas), per kurį pareiškėja galėtų ne tik susipažinti ir įvertinti visas laisvas pareigybes, preliminariai įsivertinti savo kvalifikacijos bei patirties atitiktį pareigybei keliamiems reikalavimams, bet ir esant reikalui – surinkti visus reikiamus pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, kad reikia užsienio kalbos mokėjimo lygio patvirtinančio dokumento – akredituotos įstaigos išduodamos pažymos, pareiškėja buvo informuota tik 2024 m. rugsėjo 20 d., t. y. jau po skundžiamų potvarkių priėmimo. Atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovė 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikusi informaciją apie laisvas pareigybes, tą pačią dieną (2024 m. rugsėjo 10 d.) išreiškė išankstinį neigiamą nusistatymą ir vertinimą, kad „įvertinus turimą informaciją, paaiškėjo, kad šiuo metu Jūs neatitinkate nei vienos iš šių pareigybių specialiųjų reikalavimų“. Nepaisant to, pareiškėjos pridedami įrodymai patvirtina, kad pareiškėja aktyviai domėjosi laisvomis pareigybėmis, teikė su tuo susijusią informaciją bei dokumentus, t. y. siekė pasinaudoti valstybės tarnautojo garantija pareigybės naikinimo atveju būti paskirtam į kitas laisvas pareigas. Pabrėžia, kad atsakovė nei 2024 m. rugpjūčio 21 d. įspėjime, nei 2024 m. rugsėjo 10 d. el. laiške dėl laisvų pareigybių nenurodė pareiškėjai iki kada (iki kokio termino) pareiškėja turi išreikšti savo valią dėl laisvos pareigybės: t. y. ar pareiškėja sutinka / nesutinka būti paskirta į kitas (lygiavertes ar žemesnes) pareigas. Galiausiai, potvarkis dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų priimtas 2024 m. rugsėjo 18 d., t. y. tebevykstant šalių el. susirašinėjimui dėl laisvų pareigybių, dėl pareiškėjos atitikties keliamiems reikalavimams ir t. t.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011). Ministerija pažymi, kad ministras, įvertinęs visą gautą ir (ar) disponuojamą informaciją, įskaitant bet neapsiribojant, 2024 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. VR–926 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas) nurodytus motyvus, laikantis teisės aktų reikalavimų priėmė sprendimą pakeisti Ministerijos pareigybių sąrašą, kuris įformintas Skundžiamu įsakymu. Pareiškėja klaidingai bando įrodyti, kad „Pareiškėjos pareigybė panaikinta ir Pareiškėja iš valstybės tarnautojos pareigų atleista neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi Pareiškėjos pareigybei priskirtos funkcijos (bent viena iš jų) yra viešo administravimo funkcija, todėl Pareiškėjos pareigybė (nepriklausomai nuo jos darbo krūvio ir kitų kriterijų) negalėjo ir neturėjo būti įtraukta į sąrašą pareigybių vykdančių vien tiktai vidaus administravimo funkcijas. Atitinkamai, Pareiškėjos pareigybei esant valstybės tarnautojo pareigybei, Atsakovas neturėjo ir negalėjo spręsti nei dėl Pareiškėjos pareigybės panaikinimo, nei dėl darbo pareigybės vietoj jos steigimo“. Šis pareiškėjos argumentas (kartu su kitais su tuo susijusiais argumentais) yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes ministro diskrecijos teisės neriboja kiti įstaigoje vykstantys procesai, įskaitant ir valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros procesą, nes ministras diskrecijos teise tvarkyti savo struktūrą gali naudotis bet kuriuo momentu, kai yra nustatomos objektyvios priežastys, laikantis efektyvumo principo įgyvendinimo ir siekiant užtikrinti racionalų ir taupų išteklių naudojimą. Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Atsižvelgiant į tai, ministras gavęs pakankamai objektyvios informacijos, kad Pareiškėjos pareigybei bei Administravimo departamento patarėjo pareigybei priskirtos funkcijos yra perteklinės (nereikalingos), dubliuojasi su kitų Ministerijos darbuotojų funkcijomis, turėjo diskrecijos teisę apsispręsti, ar šias pareigybes panaikinti ar ne. Pažymi ir tai, kad būtų visiškai neefektyvu bei neracionalu turėti įsteigtas pareigybes, kurių funkcijos dubliuojasi su kitų Ministerijos pareigybių funkcijomis ar yra itin mažos apimties, nes jų egzistavimas iš esmės nesukuria pridėtinės vertės Ministerijos veiklos tikslų įgyvendinimui ar teisės aktais Ministerijai pavestų funkcijų atlikimui. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ministras šį sprendimą priėmė išlaikydamas visas reikiamas procedūras, t. y. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atlikęs konsultavimosi procedūras su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesine sąjunga. Pažymi, kad Profesinė sąjunga prieštaravimo ar nesutikimo Skundžiamo įsakymo projektui neišreiškė. Ministerijai nesuprantamas pareiškėjos argumentas, kad „[š]iuo atveju daugiau negu akivaizdu, kad pareiškėjos darbo krūvis (kokius kriterijus betaikytum), sprendžiant dėl darbuotojo pareigybės įsteigimo, yra didesnis negu „nesamo“ valstybės tarnautojo. T. y. užimta pareigybė bet kuriuo atveju vykdys didesnį darbo krūvį negu laisva pareigybė.“ Pareiškėja šiuo argumentu bando pagrįsti, kad neva jos pareigybė reikalinga tik dėl to, kad Ministerijoje egzistuoja neužimtos pareigybės, o jos pareigybė užimta. Pažymi, kad toks pareiškėjos vertinimas iš esmės prieštarauja ministro pareigų laikytis efektyvumo principo bei racionaliai ir taupiai naudoti Ministerijos išteklius vykdymui. Jei toks argumentas būtų tinkamas, būtų paneigiama ministro diskrecijos teisė nustatyti reikiamą Ministerijos struktūrą ir bet kokių užimtų pareigų naikinimas taptų neįmanomas. Ši Ministro teisė taptų fiktyvi ir neliktų jokių galimybių tinkamai taikyti įstatymų reikalavimus. Dėl šio aspekto Ministerija atkreipia dėmesį į LVAT praktiką, kurioje konstatuota, kad „[v]ertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje.“ Ministras ne tik neprivalo, nustatydamas struktūrą, steigdamas ar naikindamas pareigybes, vertinti, ar Ministerijoje yra neužimtų kitų pareigybių, o yra įpareigotas remtis objektyviais kriterijais, įvertinti funkcijas, kurios reikalingos Ministerijos tikslams pasiekti, ir jei funkcijos tam nereikalingos – siekiant efektyvumo jų atsisakyti (įskaitant ir teisę panaikinti pareigybes). Pažymi, kad Skundžiamas įsakymas yra skirtas ne individualiems darbo santykiams reguliuoti, bet ministro diskrecijos teisei įgyvendinti, t. y., kaip yra akcentuojama ir LVAT – nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti inter alia (be kita ko), tvarkyti Ministerijos struktūrą tokiu būdu, kad Ministerijai pavesti uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų. Akcentuoja, kad Įsakymas pareiškėjai jokių teisių ir pareigų nesukėlė, o teismui sprendžiant dėl Skundžiamo įsakymo 1.1 papunkčio, kuriuo pakeista (duomenys neskelbtini) grupės struktūra joje panaikinant patarėjo pareigybę, panaikinimo būtų paneigta ministro, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, diskrecijos teisė tvarkyti įstaigos struktūrą, o teismo kompetencija būtų viršyta. Todėl manytina, kad teismas gali spręsti tik dėl Pareiškėjos skundo 2 ir 3 reikalavimų, t. y. potvarkių dėl atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų panaikinimo. Taip pat nurodo, kad Ministerija atliko sisteminį visų Ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių funkcijų vertinimą. Pabrėžia, kad Rekomendacijos yra tik yra tik rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, tai reiškia, kad jose pateiktos gairės ir taisyklės nėra privalomos, teisiškai įpareigojančios. Rekomendacijų tikslas padėti priimti geresnį sprendimą ar laikytis geriausios praktikos, tačiau jos nesukuria pareigos biudžetinės įstaigos vadovui griežtai jų laikytis. Ministras įsakymu Komisijai pavedė tik atsižvelgti į Rekomendacijas, bet ne jomis beatodairiškai vadovautis, palikdamas Komisijai laisvės pačiai spręsti, kaip bus įgyvendinti atitinkami procedūriniai klausimai. Todėl Komisija jau pirmajame 2024 m. vasario 7 d. vykusiame Ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo posėdyje apsvarstė Ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių peržiūrėjimo planą pagal Rekomendacijų 3.2 papunktį ir posėdžio metu nusprendė: nustatyti Ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros prioritetus pagal Ministerijos struktūrinius padalinius; ministrui teikti Ministerijos pareigybių, kurių funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms, sąrašus (toliau – sąrašas) etapais; sąrašą įforminti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigybių sąrašo pakeitimo projektu, kuris ministrui turėtų būti teikiamas atlikus konsultavimosi procedūras su Profesine sąjunga, kuri atlieka darbo tarybos funkcijas; Komisijos posėdžius organizuoti periodiškai, kas savaitę; pareigybių peržiūrą baigti iki 2024 m. rugsėjo 6 d. Pažymi, kad Komisija visas Ministerijos pareigybes vertino ne formaliai, nes pareigybės aprašymai ne visuomet atspindi tikrąsias valstybės tarnautojams pavestas ir realiai jų atliekamas funkcijas arba valstybės tarnautojui pavestos funkcijos nėra valstybės tarnautojo funkcijos, o vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais realiai atliekamas funkcijas. Vidaus reikalų ministerija savo 2024 m. rugpjūčio 2 d. atsakyme Ministerijai Nr. 1D-3728 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 1V-52 „Dėl viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijų patvirtinimo“ ir kito susijusio reglamentavimo“ pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymas reglamentuoja nuolatinę (permanentinę) viešojo administravimo subjektų sistemos būseną, todėl šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų turėtų būti laikomasi kasdienėje veikloje formuojant valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybes institucijose. Rekomendacijose reglamentuotas vienkartinės valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros procesas, kuriam keliamas tikslas – peržiūrėti esamas valstybės tarnautojų pareigybes ir ne tiek užtikrinti jų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimams (tam atskirų pareigybių peržiūra ir jų įvertinimas gali būti nepakankama priemonė, kadangi šių Viešojo administravimo įstatymo nuostatų tinkamas įgyvendinimas gali pareikalauti didesnių struktūrinių pokyčių (kartais net ne vienoje institucijoje)), kiek atlikti bent minimalią valstybės tarnybos „higieną“ – tai yra pasiekti, kad bent jau tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios tikrai neturėtų būti valstybės tarnautojų pareigybėmis (nes šioms pareigybėms nėra pavesta jokių valstybės tarnautojo funkcijų), būtų panaikintos arba jų vietoje įsteigtos darbuotojų pareigybės. Tačiau pats peržiūros įgyvendinimas neatleidžia institucijų nuo pareigos laikytis Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų formuojant bei įgyvendinant institucijos personalo politiką. Vidaus reikalų ministerija suformavo poziciją, kad įvertinant, ar peržiūros metu atitinkamos pareigybės statusas turėtų būti keičiamas, turėtų būti vadovaujamasi ne tiek tuo, ar tam tikros valstybės tarnautojo funkcijos atliekamos nuolat (pvz. kasdien), kiek tuo, ar tos pareigybėje numatytos funkcijos(-a) yra realios(-i), tai yra nustatytos dėl to, kad tas pareigas einančiam asmeniui jas de facto reikia atlikti, o ne fiktyvios(-i) – įtrauktos tik tam, kad formaliai tokį asmenį palikti valstybės tarnautoju. Tokiu atveju, jei asmeniui einančiam atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas tokių (-ios) funkcijų (-os) atlikimas jo veikloje nėra faktiškai reikalingas, atitinkama pareigybė turėtų būti panaikinta arba vietoje jos įsteigta darbuotojo pareigybė. Reikiamu atveju tokia pavienė funkcija taip pat gali būti „perkelta“ kitam valstybės tarnautojui. Atkreipia dėmesį, kad į Komisijos sudėtį buvo įtraukti ir Profesinės sąjungos atstovai, į posėdžius esant poreikiui buvo kviečiami padalinių vadovai ar ekspertai. Komisija prašė tiesioginių vadovų Komisijos posėdžiuose pristatyti jiems pavaldžių valstybės tarnautojų vykdomus darbus, pateikti konkrečių atliekamų veiksmų pavyzdžius dėl tų valstybės tarnautojų pareigybių, kurių vykdomos funkcijos iš pareigybių aprašymų buvo neaiškios, arba nevienareikšmiškai pilna apimtimi priskirtinos prie vidaus arba viešojo administravimo. Tiesioginių vadovų pristatymai vyko žodžiu Komisijos posėdžiuose, kurie nebuvo stenografuojami. Valstybės tarnautojai, kurių pareigybės vertintos į posėdžius nebuvo kviečiami, nes Komisijai pakako turimos informacijos objektyviems sprendimams priimti, o pareiga kviesti visus valstybės tarnautojus į posėdžius taip pat nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju, Komisija priėmė sprendimą, kad tiek pareiškėjos, tiek Administravimo departamento patarėjo pareigybių funkcijos yra priskirtinos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių funkcijoms, tačiau kitaip nei ankstesniais atvejais, kai buvo priimti sprendimai vietoje valstybės tarnautojų pareigybių steigti darbuotojų pareigybes, Komisija nepasisakė, kad vietoje pareiškėjos ar Administravimo departamento patarėjo pareigybių jos turėtų būti steigiamos. Nurodo, kad kaip jau pirmiau minėta, Rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio, todėl buvo nuspręsta, kad papildomus aspektus įvertins ir motyvus pateiks už personalo administravimą atsakingas struktūrinis padalinys, šiuo atveju – Administravimo departamentas, kuris pagal Ministerijoje nusistovėjusią praktiką paprastai ir teikia tokius argumentus ir kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administravimo departamento nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A1-203 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“, pavesta dalyvauti formuojant ir tobulinant ministerijos žmonių išteklių valdymo politiką ir kryptingą veiklą žmonių išteklių politikos srityje bei padėti Ministerijos kancleriui formuoti veiklos efektyvumo valdymo politiką ir ją įgyvendinti. Todėl Administravimo departamento direktorė (kartu veikdama ir kaip Komisijos narė) Tarnybiniu pranešimu informavo ministrą apie Komisijos veiklos rezultatus, nurodė motyvus, dėl kurių pareiškėjos ir Administravimo departamento patarėjo pareigybės naikintinos. Ministerija pažymi, kad Pareigybių sąrašo pakeitimas yra susijęs išimtinai su atliktu sisteminiu visų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių peržiūrėjimo procesu, t. y. neišskiriant nei vienos valstybės tarnautojo pareigybės, kuri būtų likusi neperžiūrėta. Atsakovė nurodo, kad pareigybė panaikinta dėl to, kad jai nustatytos funkcijos yra perteklinės (nereikalingos), jos dubliuojasi su kitų Ministerijos pareigybių funkcijomis, taip pat pareigybei priskirtos funkcijos, priskirtinos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, funkcijoms. Pareiškėjos pareigybė buvo vertinta kartu su Administravimo departamento patarėjo pareigybe, kurių pagrindinis tikslas (paskirtis), vertinti iš kitų institucijų gautus teisės aktų projektus (absoliučiai didžiausią darbo laiko dalį užimanti funkcija). Vertinant šios funkcijos priskyrimą valstybės tarnautojo, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, funkcijoms, Komisija sprendė, ar asmuo, atlikdamas (atliksiantis) šias funkcijas gali daryti lemiamą įtaką galutiniam teisės aktų projekto variantui. Komisija nutarė, kad aptariama funkcija nėra laikytina administraciniu reglamentavimu, nes jos įgyvendinimas nedaro tiesioginės įtakos teisės akto projektui, t. y. tokia veikla nepriskirtina tiesioginiam teisės akto projekto rengimui, o taip pat ir pasiūlymų teikimas, kuris nenumatytas kaip Ministerijos tiesioginė nuolatinė funkcija, nėra priskirtinas administracinio reglamentavimo veiklai. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Komisija naudodamasi tarnybinės pagalbos galimybėmis, raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir Viešojo valdymo agentūrą dėl tam tikrų Rekomendacijų nuostatų ir valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų vertinimo išaiškinimo, konsultavosi su Vidaus reikalų ministerijos ir Viešojo valdymo agentūros ekspertais darbinių susitikimų metu. Vidaus reikalų ministerijos nuomone, atsižvelgiant į valstybės tarnautojui nustatytą funkciją – rengia kitų teisės aktų projektus, jei būtų rengiami įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektai ir priimami norminiai administraciniai aktai, tokia veikla galėtų būti priskirta viešojo administravimo sričiai – administracinis reglamentavimas. Tačiau, Vidaus reikalų ministerija atkreipė dėmesį, kad Rekomendacijų 12.3.1 papunktyje nustatyta, kad administracinis reglamentavimas – tiesioginis įstatymų ir (ar) kitų norminių teisės aktų projektų rengimas ir (ar) rengimo koordinavimas, pasiūlymų dėl įstatymų ir (ar) kitų norminių teisės aktų projektų rengimo teikimas (kai ši veikla įstaigai yra pavesta kaip tiesioginė nuolatinė funkcija). Pastabų/pasiūlymų dėl teisės aktų pagal kompetenciją ir pan. teikimas, bet pačių teisės aktų nerengimas, negalėtų būti priskirta viešojo administravimo sričiai – administracinis reglamentavimas.

Tokia pati pozicija pateikta ir Ministerijos 2024 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. SD-3474 „Dėl prašymo duomenims gauti“ Pareiškėjos atstovei, atsakant į keliamus klausimus, kad visos pareigybės Komisijoje buvo vertintos pagal poreikį tiek individualiai, tiek ir sistemiškai kartu su kitomis pareigybėmis, kurioms priskirtos panašios ar analogiškos funkcijos. Atlikus bendrą sisteminį visų Ministerijos pareigybių vertinimą, atsižvelgiant į priskirtų funkcijų turinį ir jų atlikimo apimtis Pareiškėjos pareigybė vertinta kartu su Administravimo departamento patarėjo pareigybe, nes šių pareigybių absoliučiai didžiausią dalį darbo sudaro (planuota, kad sudarys) iš kitų institucijų gautų teisės aktų projektų vertinimas. Atsižvelgiant į tai bei faktą, kad Ministerijoje po pareigybių vertinimo proceso buvo panaikintos būtent šios dvi pareigybės, o šių pareigybių naikinimą sąlygoja iš esmės tapatūs argumentai, Ministerija teikia teismui paaiškinimą ne tik dėl (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo, bet ir dėl Administravimo departamento patarėjo pareigybių naikinimo. Minėtų patarėjų pareigybės iš esmės skirtos iš kitų institucijų gautiems teisės aktų projektams vertinti. Pagal darbų paskirstymą Ministerijoje tarp Ministerijos struktūrini padalinių, Teisėkūros grupė yra pagrindinis padalinys tokio vertinimo procesui organizuoti Teisėkūros grupės atstovai įvertina gautus iš kitų institucijų teisės aktų projektus ir juos nukreipia kitiems Ministerijos struktūriniams padaliniams papildomai vertinti pagal kompetenciją. Vertinant (duomenys neskelbtini) grupei priskirtą kompetenciją, pažymėtina, kai grupei pavesta teikti pasiūlymus dėl strateginių teisėkūros iniciatyvų, dėl teisėkūros iniciatyvų, kai iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, kai iniciatyvos apima keletą ministro valdymo sričių, pagal Grupės kompetenciją <...> ((duomenys neskelbtini) grupės nuostatų 6.10 papunktis); pagal Grupės kompetenciją vertinti ar dalyvauti vertinant kitų institucijų, socialinių partnerių, visuomeninių organizacijų, gyventojų pateiktus pasiūlymus dėl socialinės apsaugos ir darbo sritį reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ar pateiktus teisės aktų projektus, esant poreikiui rengti ar organizuoti išvadų ir atsakymų į šiuos pasiūlymus rengimą ((duomenys neskelbtini) grupės nuostatų 6.11 papunktis). Atitinkamai Administravimo departamentas konsultuoja, teikia išvadas, metodines rekomendacijas, tarnybinę pagalbą departamento veiklos sritims priskirtais klausimais (Administravimo departamento nuostatų 6.19 papunktis). Ministerija laiko nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad “[t]eisės aktų rengimas, strateginė teisės aktų analizė ir vertinimas yra pareiškėjos pareigybės specializacija (bet ne funkcijos), kuri sukonkretina veiklos sritį, kurioje valstybės tarnautojas vykdo jam pavestas funkcijas.” Šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareigybių aprašymai įstaigose rengiami Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – VATIS) pagal pareigybių aprašymų ruošinius. Pareigybės aprašymo specializacijos dalyje sukonkretinama (detalizuojama) pareigybės veiklos sritis, nurodant valstybės tarnautojui priskirtą darbo ir (ar) profesinę sritį, kurioje bus vykdomos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Pareigybės specializacija nustatoma atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (ar) struktūrinio padalinio ir (ar) pareigybės tikslus, uždavinius ir funkcijas. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo pareigybės lygmenį ir pareigybei nustatytą (-as) veiklos sritį (-is), iš atitinkamo pareigybės aprašymo ruošinio parenkamos funkcijos, kurios turi būti susijusios tik su pareigybei nustatytomis veiklos sritimis. Pareigybės aprašyme galima nustatyti ne daugiau kaip šešias papildomas funkcijas, kurios nenustatytos pareigybės aprašymo ruošinyje, bet susijusios su struktūrinio padalinio ir (ar) įstaigos veikla. Taigi, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus pačios funkcijos savaime negali būti vykdomos atskirtai, nevertinant pareigybės veiklos srities ar specializacijos. Pareiškėjos pareigybės pagrindinėmis funkcijomis laikytinos funkcijos, atliekamos dėl strateginės teisės aktų analizės ir vertinimo (pagrindinė pareiškėjos pareigybės specializacija). Jų vykdymas faktiškai taip pat užėmė absoliučią daugumą pareiškėjos darbo krūvio. Atsižvelgiant į tai, Komisija, vadovaudamasi VAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, jau be kitų nurodytų argumentų, objektyviai nusprendė, kad tiek pareiškėjos, tiek Administravimo departamento patarėjo pareigybės yra priskirtinos ne valstybės tarnautojo pareigybėms, o darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybėms. (duomenys neskelbtini) patarėjui pavesta koordinuoti Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo vykdymą ir tobulinimą, tačiau atkreipia dėmesį, jog kasmet rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ projektą tvirtinamus bazinius dydžius (valstybės remiamų pajamų dydį, bazinę socialinę išmoką, tikslinių kompensacijų bazę, šalpos pensijų bazę) pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį įprastai apskaičiuoja kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Taip pat kitą informaciją, reikalingą minimo nutarimo projektui parengti, pavyzdžiui, susijusią su lėšų poreikiu rengia kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai kartu su kitų Ministerijos struktūrinių padalinių darbuotojais pagal kompetenciją. Pareiškėja vykdydama savo funkcijas neatliko skaičiavimų, kurie darytų poveikį biudžetui ar konkrečių dydžių nustatymui. Pagrindinis Pareiškėjos uždavinys šiame veiklos procese buvo standartinio pobūdžio, t. y. išsiųsti padaliniams aiškinamojo rašto projektą (kuris iš esmės kiekvienais metais yra tipinis), gauti iš jų informaciją bei ją apibendrinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos užduotis parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ projektą buvo įvertinta kaip mažos apimtiems. Atitinkamai, siekiant efektyvumo, kai teisės akto projekto rengėjas galėtų atsakyti į klausimus dėl teisės aktais tvirtinamų dydžių apskaičiavimo detalių, kitimo priežasčių ir poveikio, buvo nuspręsta, kad būtų tikslinga pavesti paties tipinio teisės akto projekto rengimą kitiems, tvirtinamų dydžių skaičiavimą atliekantiems padalinio kolegoms. Kita vertus, Ministerija atkreipia teismo dėmesį į tai, kad šios pareiškėjos pareigybei priskirtos funkcijos vertinant tik visiškai formaliai gali būti priskirtos administraciniam reglamentavimui, t. y. valstybės tarnautojo funkcijoms, tačiau pareiškėja, jas vykdydama niekaip faktiškai neįtakojo rengiamo teisės akto projekto turinio, o tik apibendrindavo gautą informaciją ir teisės akto projektą įformindavo. Atsižvelgiant į tai, kad pati funkcija dar ir yra itin mažos apimties vertinant pareiškėjos darbo krūvį per metus, taip pat į atliekamos funkcijos realų įgyvendinimą, kas labiau savo esme atitinka techninių, tipinių užduočių atlikimą, suprantant, kad privaloma atsižvelgti į teisės aktų hierarchiją bei būtinybę vadovautis VAĮ (konkrečiai 7 straipsnio 2 ), kai Rekomendacijos tam prieštarauja, Komisija priėmė sprendimą pripažinti, kad visa pareiškėjos pareigybė yra vis dėlto priskirtina darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei. Pažymi, kad Administravimo departamento patarėjo ir (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo pareigybėms priskirtos funkcijos (kaip visų funkcijų visuma) Komisijos, dėl pirmiau nurodytų motyvų, buvo įvertintos kaip vidaus administravimo funkcijos. Iš kitų institucijų gautų teisės aktų projektų vertinimas nėra priskirtinas valstybės tarnautojų funkcijoms, nes tokia veikla ministerijai turėtų būti pavesta kaip tiesioginė nuolatinė funkcija (Rekomendacijų 12.3.1 papunktis). Pažymi, kad šių pareigybių atliekamas teisės aktų projektų vertinimas nedaro tiesioginės įtakos galutiniam teisės aktui (tokią įtaką daro teisės akto projekto rengėjai), projektams pastabas ir pasiūlymus gali teikti ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Atsakant į pareiškėjos teiginius, kad nebuvo panaikinta (duomenys neskelbtini) grupės vyresniosios patarėjos A. S., kurios dalis funkcijų yra identiškos Pareiškėjos funkcijoms, pareigybė, pažymi, kad, kaip ir skunde pabrėžia pati pareiškėja, šių pareigybių tik dalis funkcijų sutampa, tačiau veiklos sritys bei specializacija skiriasi, t. y. A. S. pareigybės veiklos sritys yra sprendimų įgyvendinimas (pagrindinė veiklos sritis) bei stebėsena ir analizė (papildoma veiklos sritis), o pareigybės specializacijos: strateginių sprendimų įgyvendinimas arba jų įgyvendinimo koordinavimas (pagrindinė specializacija) ir rodiklių analizė ir stebėsena ministro valdymo srityse, įgyvendinamų ir planuojamų priemonių kaštų-naudos vertinimas (papildoma specializacija). Vertinant funkcijų turinį itin svarbu įvertinti funkcijų veikimo lauką, taip pat tai, kad vyresniosios patarėjos ir patarėjos pareigybės skiriasi funkcijų sudėtingumu, atsakomybės lygiu ir sprendimų priėmimo įgaliojimais, šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareigybės iš esmės skiriasi. Tai, kad dalis pareigybės aprašyme numatytų funkcijų formaliai sutampa ir atsižvelgiant į patarėjo pareigybės darbo krūvį, jo funkcijas galima perduoti platesnius įgaliojimus turinčiam darbuotojui, tik patvirtinta faktą, kad toks pareigybių funkcijų dubliavimas yra neracionalus. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ministras pagal VAĮ, Vyriausybės įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, taip pat pagal Rekomendacijų 11 punktą turi diskrecijos teisę priimti sprendimą (-us) dėl konkrečių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo arba šių pareigybių panaikinimo ir darbuotojų pareigybių vietoje jų įsteigimo. Šiuo atveju ministras, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, tvirtinimo žyma pritarė pareigybių panaikinimui, nesteigiant darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių. Šioje vietoje svarbu akcentuoti, kad Ministro sprendimas visų pirma buvo nulemtas pareiškėjos ir Administravimo departamento patarėjo pareigybių nereikalingumo (kai pareigybėms priskirtos funkcijos yra perteklinės ir jos dubliuojasi su kitų Ministerijų pareigybėms priskirtomis funkcijomis), tačiau ne tik dėl priežasčių, kad pareigybės buvo priskirtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms. Nustatant konkrečios pareigybės pakankamą darbo krūvį yra vertinama darbo laiko norma ir atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius, įskaitomus į darbo laiką. Ministerijoje nustatyta 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis. Vertinant pareiškėjos darbo krūvį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nustatyta, kad vertinamų teisės aktų kiekis išlieka stabilus (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) pareiškėjai buvo pateikti vertinti 27 teisės aktų projektai (ar projektų paketai), kas reiškia, kad vienam vertinimui atlikti tenka apie 3,5 darbo dienos. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad pareiškėjos vertintus dokumentus taip pat vertino ir kitų Ministerijos padalinių kolegos, kuriems pagal jiems priskirtas veiklos sritis šių teisės aktų vertinimas labiau laikytinas kaip vertinimas pagal kompetenciją. Pareiškėja dalyvavo tik vienos darbo grupės veikloje ir tai kaip pakaitinė, o ne pagrindinė narė – Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. įgyvendinimui koordinuoti ir „Žaliojo kurso“ darbotvarkės klausimams spręsti. Vertinant tai, buvo padaryta išvada, kad šiai pareigybei tenkantis darbo krūvis yra nepakankamas, funkcijos dubliuojasi su kitiems valstybės tarnautojams ar darbuotojams priskirtomis funkcijomis ir sudaro labai neženklų darbo krūvį, kuris gali būti perskirstytas kitiems Ministerijos kolegoms. Šiame kontekste papildomai pažymi, kad priimant sprendimą dėl pareiškėjos pareigybės naikinimo nebuvo nagrinėjamas ir nebuvo vertinamas nei 2023 m. pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos skyrimo aspektas, nei pareiškėjos kasmetinių vertinimų klausimas ir šie aspektai Ministro priimtam sprendimui naikinti pareiškėjos ir Administravimo departamento patarėjo pareigybes jokios įtakos neturėjo. Atsakant į pareiškėjos teiginius, kad Įspėjime nepagrįstai ir neteisėtai buvo išplėstas pareigybės panaikinimo pagrindas, akcentuoja, kad būtent Įspėjime darbdavys turi pareigą detaliai ir aiškiai paaiškinti darbuotojui (šiuo atveju pareiškėjai) pareigybės (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo) naikinimo priežastis ir motyvus, ką jis ir atliko. Pažymi, kad, priešingai nei skunde teigia pareiškėja, Įspėjime pateikti pareigybės panaikinimo motyvai ir pagrindai nelaikytini naujais, nes dar prieš pareiškėjai pateikiant Įspėjimą pastarajai jie jau buvo žinomi. Pareiškėjai buvo teikta informacija apie jos užimamai pareigybei tenkantį darbo krūvį, kaip pavyzdžiui, elektroniniu paštu su Profesine sąjunga atliekant informavimo ir konsultavimo procedūras dėl Įsakymo projekto. Tiek minėtame susirašinėjime su Profesine sąjunga, tiek ir Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad pareigybė yra nereikalinga (perteklinė) ir naikintina, todėl atleidimo pagrindas nelaikytinas nauju pagrindu, apie kurį pareiškėja nebuvo informuota dar iki Įspėjimo jai įteikimo. Šiuos pareiškėjos argumentus paneigia pačios pareiškėjos informavimo ir konsultavimo metu, t. y. 2024 m. liepos 29 d., teikti klausimai elektroniniu paštu. Nurodo, kad Ministerija užtikrino Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio laikymąsi bei Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo įgyvendinimą, įsitikino, kad nėra kitų lygiaverčių ar žemesnių pareigybių, į kurias pareiškėjos sutikimu ji galėjo būti perkelta. Įspėjimas apie pareigybės naikinimą pareiškėjai buvo įteiktas 2024 m. rugpjūčio 21 d. Be kita ko, Įspėjime pareiškėjos buvo prašoma pateikti visą turimą papildomą informaciją apie išsilavinimą, darbo patirtį ar kitas svarbias aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos tolimesniam darbo santykių tęstinumui. Taip pat buvo prašoma pateikti šią informaciją pagrindžiančius dokumentus. Tačiau pareiškėja iki 2024 m. rugsėjo 10 d. jokios papildomos informacijos nepateikė, nesikreipė į Ministerijos struktūrinį padalinį atsakingą už žmonių išteklių valdymą, ar kitais būdais nesidomėjo kokią informaciją turi darbdavys apie jos išsilavinimą ar darbo patirtį ar kokias pareigybes galėtų užimti. Remiantis pareiškėjos asmens byloje esančiais duomenimis, kuriais tuo metu disponavo Ministerija, buvo atliktas pareiškėjos išsilavinimo ir darbo patirties vertinimas, ir nepaisant to, kad įvertinus turimą informaciją, paaiškėjo, kad pareiškėja neatitinka nei vienos iš laisvų Ministerijos pareigybių specialiųjų reikalavimų, Ministerija siekdama išnaudoti visas galimybes užtikrinti pareiškėjos garantiją būti perkeltai į kitas pareigas, 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjai pateikė visų Ministerijos laisvų lygiaverčių ir žemesnių pareigybių sąrašą. Pareiškėjos buvo prašoma dar kartą peržiūrėti savo dokumentus ir turint papildomos informacijos ar dokumentų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjos atitiktį specialiesiems reikalavimams (pvz., išsilavinimo, profesinės patirties, užsienio kalbų žinių lygio), pateikti juos Ministerijos struktūriniam padaliniui atsakingam už žmonių išteklių valdymą. Pažymi, kad Ministerijos struktūrinis padalinys atsakingas už žmonių išteklių valdymą iki pat pareiškėjos atleidimo iš užimamų pareigų dienos dėjo visas pastangas operatyviai bendradarbiaudamas su pareiškėja ir teikdamas jai informaciją, tiek apie Ministerijos pareiškėjos asmens byloje turimus duomenis, tiek apie esančias laisvas pareigybes, tiek apie toms pareigybėms keliamus specialiuosius reikalavimus. Tai buvo daroma nepaisant to, kad naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas nebereglamentuoja valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantijos būti perkeltam į kitas pareigas. Todėl, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, šios garantijos užtikrinimui Ministerija taikė Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad darbo sutartis gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Taigi, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja pati nebuvo iniciatyvi ir nedėjo pakankamai pastangų siekdama išlaikyti darbo santykių tęstinumą. Papildomai atkreipia dėmesį, kad po atlikto tarnybinio patikrinimo ir pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos, kuriuos skunde mini pareiškėja, jos darbo krūvis iš esmės nepakito, (duomenys neskelbtini) grupės vadovė ir toliau jai deleguodavo užduotis, taip pat Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2024 m. gegužės 3 d. potvarkiu Nr. 93 „Dėl Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2020 m. vasario 12 d. potvarkio Nr. 29 „Dėl darbo grupės sudarymo“ pakeitimo“, buvo atnaujinta darbo grupės Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. įgyvendinimui koordinuoti ir „Žaliojo kurso“ darbotvarkės klausimams spręsti sudėtis, kuriame pareiškėja paskirta darbo grupės narės Ministerijos kanclerės pakaitine nare. Minėtos faktinės aplinkybės rodo, kad Ministerija niekada neturėjo neigiamo nusistatymo pareiškėjos atžvilgiu, nesiekė diskriminuoti ir nediskriminavo pareiškėjos ir neturėjo tikslo pareiškėją atleisti iš darbo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovės skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Skundžiamo įsakymo dalies, Skundžiamo potvarkio 1 ir Skundžiamo potvarkio 2 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Byloje nustatyta, kad Skundžiamo įsakymo 1.1 papunkčiu buvo pakeistas Ministerijos pareigybių sąrašas, patvirtintas Ministro 2024 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A1-76 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigybių sąrašo patvirtinimo“ ir 1.1 papunkčiu išdėstytas taip „Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip“, atitinkamai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) grupę sudaro: 3.1. Grupės vadovas; 3.2. Vyresnysis patarėjas; 3.3. Vyresnysis patarėjas; 3.4. Politikos veiklos sričių ekspertas; 3.5. Patarėjas; 3.6. Duomenų analitikas; 3.7. Duomenų analitikas; 3.8. Duomenų analitikas. Taip pat nustatyta, kad šio įsakymo 1.1 papunktis įsigalioja 2024 m. rugsėjo 24 d.

Skundžiamu potvarkiu 1, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 ir 6 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Ministro Skundžiamo įsakymo 1.1 papunkčiu ir atsižvelgiant į Ministerijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. įspėjimą „Apie pareigybės panaikinimą“ (reg. Nr. P29-964) pareiškėja G. Š. 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo atleista iš Ministerijos (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo, karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

Skundžiamu potvarkiu 2, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 6 dalimi pakeistas Skundžiamo potvarkio 1 1 punktas ir jis išdėstytas taip: „Atleidžiu 2024 m. rugsėjo 23 d. G. Š. iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo, karjeros valstybės tarnautojo, pareigų, perkeldama atleidimo dieną į pirmą darbo dieną po laikinojo nedarbingumo pabaigos“.

6. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.

7. Pareiškėja skunde nurodo, kad pareiškėjos pareigybė panaikinta nesant tam jokio pagrindo, kadangi pareiškėjos funkcijos (bent dalis jų) priskirtinos viešojo administravimo funkcijoms; pareiškėjos pareigybei priskirtų funkcijų vertinimas atliktas ir sprendimas dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo priimtas neužtikrinus objektyvaus ir nešališko pareiškėjos pareigybei priskirtų funkcijų vertinimo, pareiškėja nebuvo paprašyta pateikti duomenų apie atliekamus darbus, krūvį ir t. t.; net ir vertinant, kad pareiškėjos pareigybei priskirtos funkcijos yra vien tiktai vidaus administravimo funkcijos (su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka), tokiu atveju sprendimas dėl tokių pareigybių (jų naikinimo arba darbuotojų pareigybių vietoj jų steigimo) turėjo būti priimtas remiantis tais pačiais (vienodais) objektyviais ir visiems asmenims vienodai taikomais kriterijais, užtikrinant tokių sprendimų priėmimo aiškumą, nešališkumą, lygiateisiškumą ir t. t.

8. Visų pirma teismas pažymi, kad įgyvendinant valstybės tarnybos reformą, Ministras priėmė 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakymą dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo, kuriuo sudarė Ministerijos pareigybių vertinimo Komisiją, kuriai pavedė, „ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 6 d., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu tvirtinamas rekomendacijas, peržiūrėti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigybių sąraše (toliau – pareigybių sąrašas) esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir, įvertinus šioms pareigybėms priskirtas funkcijas, sudaryti pareigybių, kurių funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms, sąrašą, ir jį pateikti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui (toliau – ministras) tvirtinti“. Vadovaujantis minėtu Įsakymu dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo buvo vertintos visos Ministerijoje dirbusių valstybės tarnautojų funkcijos, tarp jų ir pareiškėjos.

Taigi, iš minėto įsakymo formuluotės matyti, kad Ministras šiuo įsakymu nurodė, atsižvelgiant į Rekomendacijas peržiūrėti pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes, įvertinus būtent šioms pareigybėms priskirtas funkcijas ir sudaryti pareigybių, kurių funkcijos priskirtos vidaus administravimo funkcijoms, sąrašą.

Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad pareigybių peržiūros tikslas – peržiūrėti įstaigos pareigybių sąraše esančioms valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtas funkcijas ir, identifikavus tas valstybės tarnautojų pareigybes, kurioms yra priskirtos vien tik Rekomendacijų 12.1–12.2 papunkčiuose nurodytos funkcijos, priimti motyvuotus sprendimus dėl šių pareigybių panaikinimo ar naujų pareigybių – darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai) – vietoje jų įsteigimo.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad jeigu atliekant įstaigos pareigybių sąraše esančioms valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtų funkcijų įvertinimą: 9.1. nustatoma, kad absoliučiai visos konkrečiai valstybės tarnautojo pareigybei priskirtos (valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytos) funkcijos atitinka Rekomendacijų 12.1–12.2 papunkčiuose nurodytas funkcijas – tokios pareigybės yra įtraukiamos į Sąrašą; 9.2. nustatoma, kad bent viena valstybės tarnautojo pareigybei priskirta (valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodyta) funkcija atitinka Rekomendacijų 12.3 papunktyje nurodytas funkcijas – tokios pareigybės į Sąrašą neįtraukiamos; 9.3. kyla abejonė, ar tam tikra valstybės tarnautojo pareigybei priskirta funkcija yra priskirtina Rekomendacijų 12.3 papunktyje nurodytoms funkcijoms, laikoma, kad ši funkcija yra būdinga valstybės tarnautojui veikla.

Pareiškėjos pareigybių aprašyme nurodytos pareiškėjos funkcijos: 1. Apdoroja su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą; 2. Rengia ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus arba prireikus koordinuoja ataskaitų, išvadų ir kitų dokumentų rengimą; 3. Rengia ir teikia pasiūlymus su stebėsena ir (ar) analize susijusiais klausimais; 4. Organizuoja sprendimų įgyvendinimo procesą arba prireikus koordinuoja sprendimų įgyvendinimo proceso organizavimą; 5. Rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl stebėsenos ir (ar) analizės vykdymo arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl stebėsenos ir (ar) analizės rengimą; 6. Konsultuoja priskirtos srities klausimais; 7. Apdoroja su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sprendimų įgyvendinimu susijusios informacijos apdorojimą; 8. Rengia ir teikia informaciją su sprendimų įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su sprendimų įgyvendinimu susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą; 9. Rengia ir teikia pasiūlymus su sprendimų įgyvendinimu susijusiais klausimais; 10. Rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl sprendimų įgyvendinimo arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl sprendimų įgyvendinimo rengimą; 11. Koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo vykdymą ir tobulinimą; 12. Dalyvauja strategijų, programų ir priemonių projektų rengime ir įgyvendinime; 13. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.

Įvertinus pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas pagal Rekomendacijose nurodytus kriterijus (Rekomendacijų 12.3.11, 12.3.5, 12.3.1, 12.3.2 papunkčiai) akivaizdu, kad pareiškėjos atliekamos funkcijos, dalis funkcijų priskirtinos prie viešo administravimo funkcijų – pareiškėja rengė teisės aktų projektus, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai (Išrašas iš Lietuvos Respublikos Seimo duomenų bazės, kurioje pareiškėja nurodyta kaip nutarimų projektų rengėja 2023 ir 2022 metais); pareiškėja dalyvavo programų įgyvendinime (iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja įtraukta kaip pakaitinė darbo grupės narė (Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkis 2024 m. gegužės 3 d. Nr. 93), taip pat šią aplinkybę patvirtina susirašinėjimai elektroniniu paštu su Lietuvos energetikos ministerijos atstovu ir kt.); rengė ir teikė įvairius pasiūlymus, tame tarpe ir teisės aktų projektams (tą taip pat patvirtina į bylą pateikti įrodymai).

Pažymėtina, kad remiantis Rekomendacijomis, teismo vertinimu, turėjo būti vertinamos visos pareiškėjos pareigybei priskirtos funkcijos ir kaip buvo nurodyta aukščiau, nustačius bent vieną funkciją, kuri priskirtina viešo administravimo funkcijoms (Rekomendacijų 9.2 papunktis) arba kilus abejonei, kad tam tikra (nors viena funkcija) yra priskirtina viešo administravimo funkcijoms (Rekomendacijų 9.3 papunktis), tarnautojo pareigybė tokiu atveju nėra įtraukiama į sąrašą ir negalėjo būti naikinama. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. liepos 5 d. Ministerijos Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad nutarta: „3.6. (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo (specializacija – strateginė teisės aktų analizė ir vertinimas; teisės aktų rengimas) valstybės tarnautojo funkcijos priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms“. Pažymėtina, kad šiame protokole nėra detalizuota, paaiškinta kuo vadovaujantis buvo padarytos tokios išvados. Kyla klausimas ar visos pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos buvo vertintos, ar vertino tik dalį ir konkrečiai kokias funkcijas. Nors atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo vadovautasi Rekomendacijomis, nes jos nėra privalomos, tačiau nedetalizavo, kuo konkrečiai, kokiu teisės aktu buvo vadovautasi, kuriame būtų detalizuotas funkcijų priskyrimas vidaus ar viešo administravimo funkcijoms. Atsakovė minėjo, kad konsultavosi su Vidaus reikalų ministerijos atstovais, taip pat Viešojo valdymo agentūros atstovais, tačiau tai nepaneigia akivaizdaus fakto, kad aukščiau minėtame protokole nėra motyvuota, kuo vadovaujantis buvo nustatyta, kad pareiškėjos funkcijos priskirtos vidaus administravimo funkcijoms. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nors aukščiau minėtame protokole buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjos pareigybės, nors iš protokolo aiškiai matyti, kad pareigybės vertinimas net nebuvo numatytas Komisijos posėdžio darbotvarkėje.

9. Taip pat teismui kyla pagrįstų abejonių, kodėl su pareiškėja nebuvo sudaryta darbo sutartis. Iš 2024 m. liepos 5 d., kad protokolo papunkčiuose nuo 3.1 iki 3.4 nurodyti Ministerijos skyriai, pareigybės, kurių funkcijos priskirtos vidaus administravimo funkcijoms ir siūlyta sudaryti darbo sutartis, tuo tarpu, jau minėtame šio protokolo 3.6 punkte nurodyta, kad pareiškėjos kaip valstybės tarnautojos funkcijos priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms, tačiau nieko nepasisakyta, kodėl būtent su pareiškėja nesiūloma sudaryti darbo sutarties (aiškumo dėlei pažymėtina, kad, kaip savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu akcentavo atsakovė, Administravimo departamento patarėjo valstybės tarnautojo funkcijos priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms ir taip pat nepasisakyta dėl darbo sutarties sudarymo). Vykdant valstybės tarnybos reformą ir pagal 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakymą dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo Komisija peržiūrėjo ir įvertino 190 valstybės tarnautojų pareigybes, iš kurių 143 pareigybes įvertino kaip viešo administravimo funkcijų pareigybes, 47 pareigybes įvertino kaip vidaus administravimo funkcijų pareigybes ir tik pareiškėjai bei Administravimo departamento patarėjui nebuvo pasiūlyta sudaryti darbo sutarties, tai yra iš 47 pareigybių dviem pareigybėms. Ką itin svarbu akcentuoti bylos kontekste, kad kita, minėta Administravimo departamento patarėjo pareigybė buvo neužimta, tai yra laisva, kurioje nebuvo asmens, kuriam galima būtų pasiūlyti sudaryti darbo sutartį.

10. Pareiškėjos atžvilgiu, jai nepasiūlius sudaryti darbo sutarties buvo atlikti ir sekantys veiksmai – darbo krūvio vertinimas, kurie nebuvo numatyti 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakyme dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo, taip pat atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kokiu pagrindu pareiškėjos darbo krūvis buvo vertintas, kuo vadovaujantis buvo pasirinktas laikotarpis, už kurį vertintas darbo krūvis bei kiti argumentai, kodėl būtent tik pareiškėjos atžvilgiu krūvis apskritai buvo vertintas. Vien tik ta aplinkybė, kurią nurodė atsakovė, kad (duomenys neskelbtini) grupės vadovė išreiškė nuomonę dėl to, kad galimai pareiškėjos atliekamos darbo funkcijos yra perteklinės ir pareiškėjos pareigybė nereikalinga, nėra pakankamas pagrindas vertinti tik pareiškėjos darbo krūvį, jo nevertinant sistemiškai su kitų darbuotojų, kuriems buvo siūlyta sudaryti darbo sutartis, krūviais, o vertinant atsietai ir tik išimtinai pasirinkus vieną darbuotoją.

Svarbu akcentuoti aplinkybę, kad Ministrui siūlymą dėl darbo sutarties nesudarymo su pareiškėja, tai yra dėl valstybės tarnautojo pareigybių panaikinimo, pateikė ne Komisija, kas buvo padaryta visų kitų darbuotojų atžvilgiu, o surašant 2024 m. liepos 25 d. tarnybinį pranešimą. Tarnybinį pranešimą surašė Administravimo departamento direktorė A. J.. Į bylą nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kokiu pagrindu A. J. buvo įpareigota atlikti būtent šiuos veiksmus. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati A. J., nors Komisijos protokole tai neatsispindi, sprendimas nėra užprotokoluotas, tačiau ji buvo įpareigota atlikti atitinkamus veiksmus ir surašyti tarnybinį pranešimą. Taip pat nurodydama aplinkybes, kokiais kriterijais remiantis ji pasirinko laikotarpį, už kurį vertino pareiškėjos darbo krūvį, ji nurodė, kad tai buvo jos asmeninis sprendimas ir mano, kad už metus laiko vertinti yra tinkamas pasirinkimas. Be to, atsakovės atstovė A. J. nurodė, kad nors nenurodyta, jog buvo vertinti kitų darbuotojų darbo krūviai, tačiau jie buvo aptarti, o detaliau vertinti nebuvo, nes tik dėl pareiškėjos iškilo abejonė ar pareigybė reikalinga. Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai suponuoja išvadą apie neobjektyvų vertinimą ir pačio Ministro priimto 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakymo dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo nesilaikymą, kuomet siūlymą „vietoj naikinamų <...> ir (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo pareigybių nesteigti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių, o vykdomas funkcijas paskirstyti kitoms padaliniuose esančioms pareigybėms. Pareigybes naikinti nedelsiant, išlaikant teisės aktuose nustatytas procedūras bei terminus“ priėmė jokiuose dokumentuose neįgaliota tokius veiksmus atlikti Administracijos departamento direktorė. Taigi, darytina išvada, kad tik Komisija turėjo vertinti, kokios funkcijos vidaus ar viešo administravimo yra priskirtos pareiškėjai bei nuspręsti ar sudaryti su pareiškėja darbo sutartį. Be to, iš į bylą pateiktų dokumentų, nėra jokių duomenų, kodėl būtent pareiškėjos pareigybė buvo perteklinė, minėta, kad tik (duomenys neskelbtini) grupės vadovės nuomonė negali būti pagrindas priimti tokį sprendimą, taip pat atsakovė nenurodė, su kokiomis kitomis pareigybėmis dubliavosi pareiškėjos atliekamos funkcijos.

11. Ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad nagrinėjamu atveju Ministras pasinaudojo diskrecijos teise dėl Ministerijos struktūros nustatymo, taip pat Ministerija atliko sisteminį visų Ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių funkcijų vertinimą bei, kad pareiškėjos ir Administracijos departamento pareigybės buvo panaikintos dėl to, jog jos perteklinės (nereikalingos), funkcijos dubliuojasi su kitų Ministerijos pareigybių funkcijomis, taip pat šių valstybės tarnautojų pareigybės priskirtos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybėms, jos naikinamos, nesiūlant vietoj naikinamų valstybės tarnautojo pareigybių steigti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybių.

Teismo vertinimu, pareiškėjos atžvilgiu buvo įvykdytos dvi atleidimo procedūros – viena įgyvendinant reformą, tai yra pagal 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakymą dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo, ir kita procedūra - jau įgyvendinant Ministro diskrecijos teisę nustatyti Ministerijos struktūrą, tai yra dėl pareiškėjos pareigybės nereikalingumo. Atsižvelgiant į pareiškėjos situaciją, jos atžvilgiu šios dvi procedūros tuo pačiu metu negalėjo būti vykdomos. Atsakovės atsiliepime nurodyta, kad siūlymą būtent naikinti pareiškėjos ir Administravimo departamento patarėjo pareigybes taip pat lėmė ir atliktas minėtų pareigybių darbo krūvio įvertinimas ir funkcijų dubliavimosi su kitų Ministerijos funkcijomis aspektai, kas dar kartą patvirtina, kad buvo atliekami ne tik procesai, numatyti 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakyme dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo, tai yra peržiūrėti Ministerijos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir, įvertinus šioms pareigybėms priskirtas funkcijas, sudaryti pareigybių, kurių funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms, sąrašą, ir jį pateikti Ministrui tvirtinti, bet taip pat ir imtasi kitos procedūros, kai buvo vertinamas būtent pareiškėjos ir Administravimo departamento patarėjo pareigybės reikalingumas. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad „Atitinkamai vertintos užduotys per metų laikotarpį priskirtos pareiškėjos pareigybei ir Administravimo departamento patarėjui priskirtinų iš kitų institucijų gautų teisės aktų projektų vertinimo apimtis, teisės aktų projektų reglamentavimo sritis, iš kitų institucijų gautų teisės aktų projektų vertinimo procesas, kiti asmenys ir jų kompetencijos ribos, kurie dalyvavo vertinant šiuos teisės aktų projektus, (duomenys neskelbtini) grupės ir Administravimo departamento kompetencijos ribos, priskirtos pagal padalinių nuostatus, ir kiti aspektai“. Dar kartą pabrėžtina, ir šios aplinkybės atsakovė byloje neginčija, kad Administravimo departamento pareigybė buvo neužimta, tai yra laisva, tuomet kyla klausimas, kas buvo vertinta, koks darbuotojui tenkantis krūvis. Taigi, dar kartą akivaizdu, kad buvo vertintas ir analizuojamas tik pareiškėjos krūvis, skirtinos ir atliktos užduotys.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2023; žr. 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-822/2024).

Nagrinėjamu atveju, Ministerija viršijo savo diskrecijos ribas, nes nesilaikė 2023 m. gruodžio 11 d. Įsakyme dėl pareigybių vertinimo komisijos nustatytų ribų, tai ką pats Ministras nustatė ir kas turėjo būti vertinama, tai yra turėjo būti įvertintos valstybės tarnautojų pareigybės, kurioms priskirta vykdyti vien tiktai vidaus administravimo funkcijas, tai yra turėjo būti vertinama vykdomos valstybės tarnybos reformos kontekste, o nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo pritaikyti kiti kriterijai, be kita ko, buvo vertinamas pareiškėjos pareigybės reikalingumas, krūvis, gaunamos ir realiai atliekamos užduotys, dubliavimasis su kitomis pareigybėmis, tai yra pareiškėjos atžvilgiu buvo atlikti veiksmai, kurie vertinant kitas valstybės tarnautojų pareigybes nebuvo atliekami. Kas akivaizdu, kad buvo pažeisti objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principai.

12. Be to, atkreiptinas dėmesys dėl VAĮ 7 straipsnio 2 dalies taikymo ginčo atveju.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad „<...> Komisija, vadovaudamasi VAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, jau be kitų žemiau nurodytų argumentų, objektyviai nusprendė, kad tiek pareiškėjos, tiek Administravimo departamento patarėjo pareigybės yra priskirtinos ne valstybės tarnautojo pareigybėms, o darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybėms“. Kaip atsakovės atstovė nurodė teismo posėdžio metu, buvo vadovautasi ne Rekomendacijomis, o įstatymo nuostatomis, nes Rekomendacijomis nėra privaloma vadovautis, Ministro įsakyme buvo tik nurodyta atsižvelgti į Rekomendacijas.

VAĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektuose, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas pavedama atlikti valstybės tarnautojams ar darbuotojams taip, kad šios funkcijos nesudarytų daugiau negu pusės valstybės tarnautojui jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse ir nesudarytų daugiau kaip pusės valstybės tarnautojo darbo laiko atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse. Šių funkcijų atlikimas vidaus administravimo dokumentuose reglamentuojamas taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurioms valstybės tarnautojų ar darbuotojų pareigybėms šias funkcijas priskirta atlikti.

Kaip nurodoma Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. rašte „<...> nesuderinamumo tarp VAĮ ir Rekomendacijų nėra: VAĮ reglamentuoja nuolatinę (permanentinę) viešojo administravimo subjektų sistemos būseną ir Jūsų rašte minimų VAĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatų turėtų būti laikomasi kasdienėje veikloje formuojant valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybes institucijose <...>. <...> Rekomendacijose reglamentuotas vienkartinės valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros procesas, kuriam keliamas tikslas – peržiūrėti esamas valstybės tarnautojų pareigybes ir ne tiek užtikrinti jų atitiktį VAĮ 7 straipsnio 2 dalies reikalavimams (tam atskirų pareigybių peržiūra ir jų įvertinimas gali būti nepakankama priemonė, kadangi šių VAĮ nuostatų tinkamas įgyvendinimas gali pareikalauti didesnių struktūrinių pokyčių (kartais net ne vienoje institucijoje)), kiek atlikti bent minimalią valstybės tarnybos „higieną“ – tai yra pasiekti, kad bent jau tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios tikrai neturėtų būti valstybės tarnautojų pareigybėmis (nes šioms pareigybėms nėra pavesta jokių valstybės tarnautojo funkcijų), būtų panaikintos arba jų vietoje įsteigtos darbuotojų pareigybės“.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Ministerija turėjo vadovautis Rekomendacijomis, o ne VAĮ norma, kadangi, kaip teisingai nurodo pareiškėja, šią nuostatą taiko ne savo kasdienėje veikloje (formuodama naujas valstybės tarnautojų / darbuotojų pareigybes), o įgyvendindama valstybės tarnybos reformą Ministerijoje, kuri buvo / turėjo būti įgyvendindama remiantis išimtinai Rekomendacijomis. Minėta, kad Ministras įsakymu sudarydamas Komisiją, nurodė atsižvelgti būtent į Rekomendacijas, o ne vadovautis aukščiau minėta VAĮ nuostata. Taigi, nepagrįstai Ministerija teigia, kad vadovaujantis įstatymo nuostata, pareiškėjos pareigybė visgi buvo priskirta prie darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei. Būtent remiantis Rekomendacijomis, jeigu bent viena valstybės tarnautojo pareigybei priskirta (valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodyta) funkcija atitinka Rekomendacijų 12.3 papunktyje nurodytas funkcijas – tokios pareigybės į Sąrašą neįtraukiamos ir pareigybė nenaikinama (žr. Rekomendacijų 9.2., 9.3. papunkčius). Iš esmės pagal VAĮ 7 straipsnio 2 dalį, tam tikras funkcijas gali vykdyti tiek valstybės tarnautojas, tiek darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį, ir kad atliekamos funkcijos nesudarytų dagiau kaip pusės valstybės tarnautojo darbo laiko. Tačiau tai nereiškia, kad vadovaujantis šia įstatymo norma pareiškėjos pareigybė turėjo būti pripažinta kaip darbuotojo dirbančio pagal darbo sutartį. Iš esmės, jeigu nors viena funkcija, kuri yra numatyta pareiškėjos pareigybės aprašyme yra viešojo administravimo funkcija, to turėjo pakakti, kad pareiškėjos pareigybė nebūtų panaikinta.

13. Teismo vertinimu, nebuvo užtikrinta galimybė perkelti pareiškėją į lygiavertes ar žemesnes pareigas. 2024 m. rugpjūčio 21 d. Įspėjime apie pareigybės panaikinimą nurodyta, kad pareiškėjos pareigybė bus panaikinta 2024 m. rugsėjo 24 d., paskutinė pareiškėjos darbo diena 2024 m. rugsėjo 23 d. Taip pat nurodyta, kad „Įvertinus Jūsų atitiktį nustatytiems specialiesiems reikalavimams bei Jūsų kvalifikaciją, įspėjimo laikotarpiu Jums bus siūlomos kitos lygiavertės pareigos, jeigu tokių pareigų nebus, Jums bus siūlomos žemesnės pareigos, o jų nesant arba Jums nesutikus su siūlomomis pareigomis, Jūs būsite atleista iš einamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė)“. Pareiškėja iš Ministerijos personalo tik 2024 m. rugsėjo 10 d. gavo laišką dėl laisvų pareigybių siūlymo. Tačiau nors pareiškėjai ir buvo nurodytos laisvos lygiavertės ir žemesnės pareigybės, pareiškėjai pasiteiravus, kurios iš sąraše nurodytų pareigybių pareiškėjai siūlomos, jai 2024 m. rugsėjo 10 d. (tą pačią dieną) buvo atsakyta, kad pareiškėja neatitinka nei vienos iš nurodytų pareigybių specialiųjų reikalavimų. Jokios konkrečios pareigos pareiškėjai nebuvo pasiūlytos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja buvo aktyvi, nes 2024 m. rugsėjo 18 d. rašė personalo skyriui ir teikė informaciją apie savo turimą darbinę patirtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įspėjimas pareiškėjai įteiktas 2024 m. rugpjūčio 21 d., o laisvų pareigybių sąrašas tik 2024 m. rugsėjo 10 d., tai yra parėjus 20 dienų po Įspėjimo įteikimo. Potvarkis dėl pareiškėjos atleidimo priimtas 2024 m. rugsėjo 18 d., tai yra nuo laisvų pareigybių sąrašo pareiškėjai pateikimo iki potvarkio priėmimo buvo likę tik 8 dienos. Taigi, pareiškėjai buvo apribotos galimybės įsivertinti, į kokias pareigybes pareiškėja galėtų pretenduoti, taip pat buvo apribota galimybė tinkamai, laiku, tai yra iki atleidimo dienos, pasinaudoti galimybe pateikti reikiamus, galbūt trūkstamus dokumentus, kurie buvo reikalingi pasinaudoti galimybe pretenduoti į laisvas pareigybes. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio (baigiamųjų kalbų metu) metu nurodė, kad atleidimo metu buvo laisva Paramos būsto grupės patarėjo pareigybė, kurią pareiškėja siekė užimti, pareiškėja teikė visus reikiamus įrodymus dėl atitikties reikalavimams. Pareiškėjos vertinimu tai, kad pareiškėja su turimomis žiniomis, patirtimi ir kompetencija nebuvo perkelta į laisvą Paramos būsto grupės patarėjo pareigybę, patvirtina, kad Ministerija tiesiog visais įmanomais būdais siekė atsikratyti pareiškėja.

14. Taip pat vertinant pareiškėjos atleidimo teisėtumą ir pagrįstumą bei pareigybės panaikinimo tikslingumą, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja Ministerijoje kaip valstybės tarnautoja dirbo nuo 2016 m. spalio 10 d. patarėjos pareigose. Kaip nurodo pareiškėja ir ko atsakovė byloje neneigia, nuo 2020 m. vidurio Ministerijos (duomenys neskelbtini) grupės, kurioje dirbo pareiškėja, vadove tapo U. U.. Vadove tapus U. U. pareiškėjos veikla nei karto nebuvo vertinta labai gerai, jai nebuvo didinamas darbo užmokestis, nors 2018, 2019, 2020 m. pareiškėjos veikla buvo vertinta labai gerai. Taip pat pareiškėja nurodo, jog būtent Grupės vadovė jos neįtraukdavo į procesus, darbus, buvo slepiama informacija ir pan. 2023 m. spalio mėn. pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nes pareiškėja 2023 m. spalio 10 d. dėl šeiminių aplinkybių (susijusių su negalią turinčia pareiškėjos seserimi) negalėjo atvykti ir neatvyko dirbti į Ministerijos patalpas („kontaktiniu būdu“) (t. y. tą dieną dirbo nuotoliniu būdu). Po šio įvykio pareiškėjai buvo panaikintas leidimas dirbti nuotoliniu būdu, nors kiti Ministerijos darbuotojai tokį leidimą turėjo, be to buvo nurodyta, kad be pareiškėjos fizinio buvimo Ministerijoje negalima užtikrinti sklandaus skyriaus darbo, nors priėmus skundžiamus aktus pareigybė buvo panaikinta be kita ko ir dėl jos nereikalingumo. Atsakovė taip pat neneigia fakto, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta išeiti iš darbo šalių susitarimu arba ieškoti galimybių įsidarbinti kituose Ministerijos padaliniuose, be to, pokalbio su Ministerijos kanclere metu, pareiškėjai buvo pasakyta, kad jos vadovė U. U. negali su pareiškėja dirbti, jog su pareiškėja negali dirbti ir Grupės kolegos. Minėta, kad būtent pareiškėjos vadovė U. U. Komisijoje išsakė poziciją dėl to, jog abejoja pareiškėjos užimamos pareigybės reikalingumu, kas atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, leidžia daryti prielaidą, kad galimai vykdant valstybės tarnybos reformą ypatingas dėmesys buvo skirtas būtent pareiškėjos pareigybei, siekiant, jog pareiškėja nebedribtų Ministerijoje.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėja iš darbo buvo atleista nepagrįstai, pareigybė panaikinta netinkamai įvertinus pareiškėjos darbo funkcijas, nepagrįstai, tai yra nesant tam teisinio pagrindo, pareiškėja iš tarnybos buvo atleista ne tik vykdant valstybės tarnybos reformą, tačiau ir nepagrįstai nustačius, kad pareiškėjos pareigybė yra nereikalinga, perteklinė, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

16. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai teismas nustato, jog valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse (numeracija ankstesnėje Darbo kodekso redakcijoje –300 straipsnio 3 ir 4 dalys) numatytų valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Pažymėtina, jog nustačius bent vieną iš DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų alternatyvių sąlygų, t. y. kad 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; kad 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba kad 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, teismas negali taikyti pagrindinio darbuotojo pažeistų teisių atkūrimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2083-629/2022; 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1298-552/2025).

17. Nors atsakovė atsiliepime nurodo, kad „Jei vis dėlto Teismas pripažintų Pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, pašome Teismo taikyti Darbo kodekse nustatytus alternatyvius pažeistų darbuotojų teisių gynimo būdus negrąžinant Pareiškėjos į eitas ar lygiavertes pareigas Ministerijoje, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas būtų neracionalus ir netikslingas, paneigiantis biudžetinės įstaigos vadovo diskrecijos teisę nuspręsti, kokios pareigybės yra reikalingos Ministerijos funkcijoms įgyvendinti ir kokios yra perteklinės“, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos grąžinimas į eitas ar lygiavertes pareigas yra tikslingas, kadangi pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta neteisėtai, netinkamai vertinus, kad pareiškėjos funkcijos prilygsta vidaus administravimo funkcijoms, nors daugelis jos atliekamų funkcijų buvo viešo administravimo, ir pareiškėja grąžintina į buvusias arba lygiavertes pareigas.

18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

19. Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, viso 5741,45 EUR, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti: 3146,00 EUR už skundo parengimą ir pateikimą teismui; 471,90 EUR už prašymo dėl dokumentų išreikalavimo parengimą ir pateikimą teismui; 2123,55 EUR už atsakovo pateiktų įrodymų analizę, įrodymų rinkimą, konsultacijas, rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą 2025 m. kovo 25 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. Į bylą pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitų išrašai, atstovavimą patvirtinantys dokumentai).

Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtos 5741,45 EUR išlaidos už teisines paslaugas neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistinos.

Atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024-08-14 įsakymo Nr. A1-540 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. A1-76 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigybių sąrašo patvirtinimo“, pakeitimo“ 1.1. papunktį, t. y. toje dalyje, kuria panaikinta patarėjo pareigybė (duomenys neskelbtini) grupėje.

Panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2024 m. rugsėjo 18 d. potvarkį Nr. P3-611 „Dėl G. Š. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo

pareigų“.

Panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2024 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. P3-612 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

kanclerio 2024 m. rugsėjo 18 d. potvarkio Nr. P3-611 „Dėl G. Š. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“.

Grąžinti pareiškėją G. Š. į eitas arba lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Priteisti pareiškėjai G. Š. iš atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos

ir darbo ministerijos vidutinį darbo užmokestį (po 1153,39 EUR per mėnesį) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2024 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiavus pareiškėjai išmokėtą išeitinę išmoką (jeigu tokia buvo išmokėta) ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Priteisti pareiškėjai G. Š. iš atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 5741,45 EUR (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Deimantė AndrulytėTeisėjas Arvydas MartinavičiusTeisėja Jarūnė Sedalienė