Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. skundą dėl Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16156-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16156-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nubaustas 580 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad K. R., būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, tai yra siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2024 m. balandžio 17 d. 10.46 val., nusižengimo tipas- greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdienine bendrovės veikla. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalį atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinių asmenų registrui bei valstybiniams registrams asmuo nurodęs elektroninį paštą, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas bei turi imti visų įmanomų priemonių, kad elektroniniu paštu siunčiama korespondencija tiek juridinį asmenį, tiek jį kaip fizinį asmenį pasiektų ir būtų laiku į ją atsakyta. Pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Aptartos teisinės ir faktinės aplinkybės sudaro pagrindą, kad informuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie jiems priklausančia transporto priemone padarytą KET pažeidimą ir pareigą nurodyti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį, teisinis reguliavimas buvo pritaikytas tinkamai, o juridiniam asmeniui (jo vadovui) nenurodžius informacijos apie transporto priemonę vairavusį asmenį per nustatytą terminą (5-ių darbo dienų), pagrįstai buvo pritaikyta atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį ir dėl šio administracinio nusižengimo paskirta administracinė nuobauda. Nuobauda nėra per griežta, individualizuota tinkamai. Esant šioms aplinkybėms prašo Teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-16156-2024 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. R. prašė skundą tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Skundas tenkinamas dalinai.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16156-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nubaustas 580 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad K. R., būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, tai yra siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2024 m. balandžio 17 d. 10.46 val., nusižengimo tipas- greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija. Darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu. Šiuo atveju būtina pažymėti tai, kad teismų praktikoje situacijos, kuriose transporto priemonės savininkai (valdytojai) pareigūnams nurodo duomenis apie kelis ar daugiau asmenų, kurie nusižengimo padarymo metu galimai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, yra vertinamos, kaip netinkami SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatytos duomenų pateikimo tvarkos atvejai (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-403-954/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-169-795/2020 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2024 m. balandžio 17 d. 10.46 val. (duomenys neskelbtini), Kauno m. buvo užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas su transporto priemone „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pažeidimas užfiksuotas greičio matuokliu „Poliscan FM1“, kuris automatiniu būdu duomenis perdavė į pažeidimų fiksavimo sistemą ROIK: 24237607668. Kadangi nusižengimas buvo užfiksuotas automatiniu būdu, transporto priemonė sustabdyta nebuvo, todėl dėl administracinio nusižengimo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Suvedus transporto priemonės valstybinį numerį administracinių nusižengimų registre iš VĮ „Regitra“ automatiškai buvo gauti duomenys, kad transporto priemonės „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos b. l. 17). Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra ne fizinis, o juridinis asmuo, taikomas ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu, pareigūnas, tiriantis administracinį nusižengimą, siunčia numatytos formos pranešimą, kuriame yra visa reikiama informacija (vieta, laikas, transporto priemonės duomenys...), kurios pagrindu Juridinio asmens vadovas ar atsakingas asmuo per įstatyme numatytą laiką (5 darbo dienas) privalo pateikti konkrečius įstatyme numatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo metu valdė transporto priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 27 d. buvo išsiųsti pranešimai dėl duomenų pateikimo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos b. l. 11–12, 13). Papildomai 2024 m. gegužės 27 d. pranešimas buvo išsiųstas ir K. R. asmeniniu, registruose deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos b. l. 13). Duomenų pakeitimų, susijusių su įmonės kontaktine informacija, minėtame registre nėra.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, Juridinių asmenų registrui nurodęs tokį elektroninį paštą, kaip juridinio asmens elektroninio pašto adresą, todėl turi imtis priemonių, kad juridiniam asmeniui elektroniniu paštu siunčiama korespondencija juridinį asmenį pasiektų. Elektroninio pašto netinkamas administravimas ir gautos korespondencijos neskaitymas administracinės atsakomybės ir kaltės nešalina.

Tokiu būdu 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 27 d. pareiškėjo įmonei buvo išsiųstas pranešimas apie užfiksuotą nusižengimą, tuo pačiu Institucija prašė per 5 darbo dienas pranešti duomenis apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi nurodyta transporto priemone (administracinio nusižengimo bylos b. l. 15, 16). Tokių veiksmų imtis ir būtent tokias aplinkybes pranešti institucijos pareigūnus įpareigojo ANK 611 straipsnis ir galiojantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis, kurio 4 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis tokiu atveju privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. ANK nustatyta tvarka, šiuo atveju 611 straipsnio 1 dalyje, duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Institucijos 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 27 d. pranešimu „Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie įmonės automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 17 d. 10.46 val. padarytą administracinį nusižengimą bei vadovo pareigą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos Institucijai pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi minėta transporto priemone. Kaip patvirtina bylos medžiaga, šis pranešimas du kartus buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei asmeniniu pareiškėjo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių prašomų duomenų nebuvo pateikta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, 2024 m. birželio 17 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį ir išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos b. l. 5, 6–7).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, būdamas tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, jokių prašymų ar pranešimų nepateikė, todėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. Institucija išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą, kuriuo už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą K. R. paskyrė 580 eurų baudą (administracinio nusižengimo bylos b. l. 1–3), kuris taip pat išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos b. l. 5).

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai, registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas.

ANK aiškiai įtvirtina, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Administracinių nusižengimų registras yra valstybės registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus.

Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ 3, 38 punktai).

Teismas pažymi, kad asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, o pasikeitus kontaktiniams duomenims, privalo apie tai informuoti ir valstybės institucijas. To nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

ANK 573 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Teismas daro išvadą, kad visi procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siųsti nepažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, kad bent vienas iš pasirinktų būdų būtų tinkamas, kas šiuo atveju ir yra nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad šios taisyklės yra laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-988/2020, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-926/2021 ir kt.).

Kaip nurodė Institucija, pareiškėjas už duomenų nepateikimą, kaip įmonės direktorius, yra baudžiamas jau ne pirmą kartą, t. y. 2023 m. spalio 2 d. nutarimu baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, kad dar eilė nutarimų, kuriais jis nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1, 2 dalis buvo pareiškėjo apskųsti teismui, tačiau skundus atsisakyta priimti. Tokiu būdu teisingai laikoma, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padarytas pakartotinai, todėl pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 440 iki 600 eurų.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje padarytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Pažymėtina, kad pakartotinumas yra ANK 431 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantis požymis, todėl pakartotinumas nelaikytinas pareiškėjo K. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir laikytina, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra

Pareiškėjui paskirta nuobauda nedaug didesnė už sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir kitas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes, pareiškėjui skirtina minimali ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų šioje byloje taikyti nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo K. R. skundas tenkintinas dalinai. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16156-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas ir K. R. už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą skirtina minimali 440 eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pareiškėjo K. R. skundą tenkinti dalinai.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16156-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti ir K. R. už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirti minimalią 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų) baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.