- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- AN2-169-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00103-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjai
- Kristina Baškienė (pirm.), Kristina Kakurinė
- Pažeidėjas
- R. A.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad, 2020 m. kovo 3 d. policijos pareigūnui pareikalavus pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuri(s) 2019 m. gruodžio 19 d., 14.47 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini), naudojosi jam priklausančiu automobiliu „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. iki 2020 m. kovo 9 d. duomenų nepateikė, t. y. nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiu, kad visus objektyvius duomenis apie padarytą administracinį nusižengimą turi surinkti pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju R. A., kaip transporto priemonės savininkas, turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų bei išsiaiškinti, kas konkrečiai nusižengimo padarymo metu vairavo jam priklausantį automobilį, tačiau to nepadarė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartį ir nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodyta, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta nesant R. A. kaltės įrodymų.
3.1. Skunde pažymėta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 13 d. nutarimu R. A. buvo pripažintas kaltu, padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2019 m. gruodžio 19 d., 14.47 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, nenaudodamas laisvų rankų įrangos. Nesutikdamas su nutarimu, R. A. 2020 m. kovo 2 d. pateikė skundą. 2020 m. kovo 3 d. nutarimu byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai buvo įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. 2020 m. kovo 3 d. R. A. gavo pranešimą dėl fiksuoto Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, kuriuo buvo prašoma pateikti duomenis, kas nurodytu laiku ir vietoje vairavo jo vardu registruotą automobilį. Pareiškėjas nurodė, jog galbūt tuo metu galėjo vairuoti vienas iš trijų su juo kartu gyvenančių asmenų, t. y. sutuoktinė G. A., brolis M. G. ar sutuoktinės tėvas A. E. Pažymėjo, jog iš matytos filmuotos medžiagos negalima suprasti ar atpažinti vairuotojo, o apkaltinti kažkurį iš šeimos narių be pagrindo R. A. negali. R. A. tvirtinimu, šeimos nariai po tiek laiko negali pasakyti, kuris iš jų vairavo.
3.2. Skunde nurodoma, jog administracinis nusižengimas padarytas 2019 m. gruodžio 19 d., protokolas surašytas 2019 m. gruodžio 30 d., jį gavo dar vėliau, tuo metu buvo prasidėjęs kalėdinis laikotarpis, buvo dažnai naudojamasi transporto priemone, o iš išvardintų asmenų niekas negalėjo pasakyti, kuris galbūt vairavo. R. A. nesutinka, kad jis nepateikė duomenų apie asmenį, vairavusį jo automobilį, ir nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų, nes reikalingą informaciją pateikė laiku, todėl nutarimą priėmusi institucija pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, taip pat jo nekaltumo prezumpciją. R. A. mano, kad surinkti objektyvius duomenis apie padarytą administracinį nusižengimą turėjo administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai, tačiau jie net nebuvo atvykę apklausti jo nurodytų trijų asmenų, apsiribojo tik jo apkaltinimu. Šiuo atveju neatliktas ir joks tyrimas, ar apskritai buvo įvykdytas nusižengimas, nes iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, koks automobilis jame užfiksuotas, kas jį vairuoja, ar vairuotojas kalba mobiliojo ryšio telefonu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kyla abejonių dėl aptariamo administracinio nusižengimo elementų buvimo jo veiksmuose ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
3.3. R. A. skunde tvirtina, jog iš vaizdo įrašo nėra galimybės identifikuoti asmens, todėl jis neturėjo jokios galimybės nurodyti asmens, kuris vairavo transporto priemonę ir galbūt padarė administracinį nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina, jog ėmėsi visų reikalingų ir aktyvių priemonių nustatyti, kas galėjo vairuoti jo automobilį, tačiau patikimų duomenų nesurado. Taigi R. A. daro išvadą, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga tiek kiekybine, tiek kokybine prasme nėra pakankama pripažinti jį kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio l dalyje.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas (valdytojas) privalo žinoti, kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį. Atsiliepime nurodoma, jog tai, kad R. A. nežino, kas iš artimųjų vairavo automobilį konkrečią dieną, jo kaltės nepašalina. Iš 2020 m. kovo 5 d. R. A. pateikto rašto matyti, kad R. A. išvardijo asmenų, kurie galbūt nurodytu metu galėjo vairuoti automobilį, pavardes, tačiau nenurodė, kas konkrečiai vairavo automobilį, kai 2019 m. gruodžio 19 d., 14.47 val., buvo padarytas pažeidimas. Taigi R. A. pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti R. A. nubaudimas už ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde kelia jo nubaudimo pagrįstumo klausimą, kadangi, jo vertinimu, paties veiksmuose nėra nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju R. A. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir ar apylinkės teismas tinkamai aiškino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, analizuojant SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, matyti, kad ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija. Darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu.
9. Nagrinėjamu atveju R. A. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutinka ir savo poziciją grindžia tuo, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, nes su policijos pareigūnais bendradarbiavo ir pateikė visus įstatymų reikalaujamus bei jam žinomus ir galimus gauti galbūt automobilį valdžiusio asmens duomenis. R. A. buvo siųstas pranešimas dėl fiksuoto KET pažeidimo, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją apie pažeidimą padariusį asmenį, t. y. kas naudojosi automobiliu nurodytu laiku, nurodytas konkretus nusižengimo laikas, vieta, automobilio nuotraukos kopija, daryta nusižengimo padarymo metu, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašas apie automobilį. Toks pareigūnų prašymas nurodyti konkrečiu laikotarpiu transporto priemonę vairavusį asmenį negali būti suprantamas siaurinamai, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi pareigą žinoti, kas turi teisę naudotis automobiliu ir galėjo juo naudotis. Administracinio nusižengimo byloje iš tiesų yra R. A. 2020 m. kovo 5 d. raštas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 19 d., 14.47 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, jo vardu registruotą transporto priemonę „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo vairuoti tiek jo žmona G. A., tiek jo brolis M. G., tiek žmonos tėvas A. E. Kiti ANK 611 straipsnio 1 dalyje įvardyti privalomi pateikti duomenys (asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija) nebuvo nurodyti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad R. A. konkretaus asmens nenurodė, o jo pateikta informacija policijos pareigūnams nebuvo reikšminga, Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
10. Objektyviomis priežastimis, kodėl negali pateikti prašomų duomenų, R. A. laiko tai, jog nusižengimas padarytas šventiniu laikotarpiu, automobiliu buvo dažnai naudojamasi, protokolas surašytas praėjus nemažai laiko, tad jo šeimos nariai neprisimena, kuris vairavo. Nors iš vaizdo įrašo bei byloje esančios nuotraukos kopijos negalima identifikuoti vairavusio asmens, tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. A. pasirinkta gynybinė versija tik suponuoja, jog tokiu elgesiu yra siekiama išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Įvardintos aplinkybės nepanaikina R. A. atsakomybės ir nepateisina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pranešime nurodyto reikalavimo nevykdymo. 2020 m. kovo 3 d. pranešime dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo aprašyta pažeidimo padarymo vieta, data ir laikas bei prašoma pateikti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Taigi apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad skundą pateikęs R. A. turėjo pakankamai informacijos identifikuoti, kokia transporto priemone galbūt buvo padarytas pažeidimas ir kas pažeidimą padarė. Tai, kad R. A. nevykdė apskaitos, koks šeimos narys vairavo automobilį konkrečią dieną ir konkrečiu laiku, R. A. kaltės nepašalina. Pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad, net ir gavęs informaciją iš policijos įstaigos, R. A. duomenų apie pažeidimo dieną automobilį vairavusį asmenį nepateikė.
11. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad byloje esantys duomenys prieštarauja R. A. pozicijai ir yra pakankami konstatuoti jo veikoje esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymius. R. A. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.
12. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju taip pat negalima taikyti išimties, kai transporto priemonės savininkui negali kilti pareigos vykdyti teisėtą policijos pareigūno reikalavimą, duodamą teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, kadangi R. A. posėdžio metu nurodė, jog automobilio niekam nenuomojo, jis nebuvo pavogtas, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jį būtų praradęs prieš savo valią. Be to, į R. A. tvirtinimą, kad neaišku, ar apskritai buvo padarytas administracinis nusižengimas, pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat yra atsakęs, nurodydamas, jog nėra pagrindo netikėti liudytojo (duomenys neskelbtini) V. K. parodymais, kuriuos jis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kad jis tiesiogiai matė ir fiksavo daromą pažeidimą 2019 m. gruodžio 19 d., 14.47 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kai automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, nenaudodamas laisvų rankų įrangos.
13. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.