Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 nutarties M. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K., administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis būdamas UAB „U. B. G.”, kuriai priklauso transporto priemonė „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vadovu, nenurodė vieno konkretaus asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teise vairuoti transporto priemonę; išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2018 m. balandžio 25 d. 10.48 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 322 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje (taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 III skyriaus 8 punktą, 1 priedo III skyriaus nurodyto kelio ženklo Nr. 322 „sustoti draudžiama“ reikalavimą, už kurio pažeidimą atsakomybe numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalyje). Tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalį. Veika kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, kadangi asmuo administracinį nusižengimą padarė vienerių metų laikotarpyje nuo administracinio nurodymo įvykdymo 2019 m. birželio 18 d. administracinio nusižengimo byloje. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. SAVAD- 19-ANR_N-1192-2020 už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą M. K. buvo skirta 440 eurų dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pareiškėjo M. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir M. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

8. Apeliaciniame skunde keliamas M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, pagrįstumo klausimas. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas byloje esančių duomenų vertinimas, apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimas faktinėms bylos aplinkybėms.

9. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 431 straipsnio 1 dalyje uždrausto administracinio nusižengimo pavojingumas pasireiškia tuo, kad transporto priemonės savininkas nevykdo pareigos pateikti atitinkamą informaciją, kuri padėtų išaiškinti kitą administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas.

10. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu M. K. pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Aiškinamajame rašte dėl SEAKĮ 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir ANK 415, 589, 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto SEAKĮ 20 straipsnio pareiga siejama su ANK 611 straipsnyje numatytais terminais ir reikalaujamais pateikti duomenimis.

11. ANK 611 straipsnio 2 dalis nustato, jog, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad analizuojant SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – tai yra asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-552-348/2019).

13. Minėta, kad pagal ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimą UAB „U. B. G.“ vadovas M. K., nenurodė vieno konkretaus asmens duomenų, kuris 2018 m. balandžio 25 d. 10.48 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 322 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinio nusižengimo tyrimo metu nustačius, kad transporto priemonė „Audi“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso „UAB U. B. G.“, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, Kauno miesto savivaldybės administracija laikydamasi nustatytos tvarkos, 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 64-2-10181 ir elektroniniu paštu kreipėsi į UAB „U. B. G.“ vadovą M. K. prašydama pateikti informaciją apie asmenį, kuris 2018 m. balandžio 25 d. padarė administracinį nusižengimą automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „U. B. G.“. 2018 m. gruodžio 6 d. UAB „U. B. G.“ vadovas M. K. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai (duomenys neskelbtini) O. L. paso kopiją, nurodė, kad šis asmuo laikinai gyvena Lietuvoje, jo deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau minėtam asmeniui administracinio nusižengimo protokolo šiuo adresu įteikti nepavyko - siunta grąžinta su prierašu netikslus adresas. Kauno miesto savivaldybės administracija siekdama ištirti administracinį nusižengimą 2019 m. sausio 31 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydama pateikti informaciją apie Lietuvoje laikinai gyvenantį (duomenys neskelbtini) O. L., tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad duomenų apie minėtą asmenį neturi. Tuomet Kauno miesto savivaldybės administracija pakartotinai kreipėsi į UAB „Universal B. G.“ vadovą M. K., kad vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, pateiktų asmens administracinio nusižengimo padarymo metu valdžiusio minėtą transporto priemonę (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą ir dokumentą išdavusią instituciją). Kauno miesto savivaldybės administracija į M. K. kreipėsi 2019 m. kovo 20 d., 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. gegužės 14 d. UAB „U. B. G.“ vadovas atskirais elektroniniais laiškais Kauno miesto savivaldybės administracijai siuntė pavienius duomenis, jų tarpusavyje nesusiedamas, o 2020 m. liepos 23 d. pateikė A. S., t. y. kito asmens, duomenis, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė UAB „U. B. G.“ priklausantį automobilį „Audi“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Susiklosčius tokiai situacijai, kuomet pateikta prieštaringa informacija, Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 25 d. išsiuntė M. K. kvietimą atvykti į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Pareiškėjas dar tą pačią dieną atvyko į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, tačiau raštu paaiškinti susidariusią situaciją bei patikslinti duomenis atsisakė, nurodė, kad pateiks duomenis elektroniniu paštu, tačiau jokių duomenų elektroniniu paštu nepateikė.

15. Nors pareiškėjas tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad niekuomet neatsisakė Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikti jokios jo turimos informacijos apie nutarime nurodytą galimai kitų asmenų padarytą administracinį nusižengimą su transporto priemone, priklausančia pareiškėjo vadovaujamai bendrovei, ir kaskart pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai visus jo turimus duomenis, kiek tik buvo paprašytas, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog M. K. iš pradžių nepateikdamas visos reikalingos informacijos apie asmenį, galimai padariusį nusižengimą su įmonei priklausančiu automobiliu, vėliau pateikdamas informaciją apie du asmenis, galimai padariusius vieną nusižengimą bei nepateikdamas duomenų ir nepatikslindamas, kuris asmuo padarė nusižengimą, įvykdė būtent SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. žinojo apie pareigą, kad privalo pateikti duomenis, tačiau vengė atlikti nurodytus veiksmus, pateikti išsamius reikalaujamus duomenis, galimai siekdamas išvengti atsakomybės . Vien tai, kad pareiškėjo vadovaujama įmonė nėra nusistačiusi vidaus tvarkos taisyklių dėl automobilių naudojimo įmonės viduje ir privalomų dokumentų turėjimo, ar kitos subjektyvios aplinkybės, M. K. kaltės nepašalina. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundą pateikęs M. K. turėjo pakankamai informacijos bei laiko identifikuoti, kas padarė pažeidimą jo vadovaujamai įmonei priklausančia transporto priemone ir nurodyti ne du asmenis, o konkretų vieną asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2018 m. balandžio 25 d. naudojosi transporto priemone „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo delsimas per įstatyme nustatytą terminą pateikti duomenis, t. y. sąmoningas nustatytos pareigos nevykdymas, sutrukdė operatyviai nustatyti ir nubausti asmenį padariusį teisės pažeidimą.

16. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad patrauktas atsakomybėn asmuo be pateisinamos priežasties neįvykdė įstatymo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pranešime nurodyto reikalavimo ir per nustatytą terminą nepateikė reikiamų duomenų, todėl M. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai nubaustas dėl ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

17. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai akivaizdžiai praleidę ANK numatytus terminus nuobaudos skyrimui už galimai 2018 m. balandžio 25 d. padarytą administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį bei 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu jį nubaudė. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad per ANK 39 straipsnyje numatytą 2 metų terminą nebuvo paskirta nuobauda už 2018 m. balandžio 25 d. galimai padarytą administracinį nusižengimą, jokios įtakos M. K. teisinei atsakomybei kilti pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, neturi. Pažymėtina, kad atsakomybės už ANK 431 straipsnį kyla tik nuo prašomos informacijos nepateikimo momento. Juo labiau, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai raštu ir elektroniniu paštu kreipėsi į UAB „U. B. G.“ vadovą M. K., prašydami pateikti informaciją apie asmenį, kuris 2018 m. balandžio 25 d. padarė administracinį nusižengimą, dar 2018 m. lapkričio 14 d., kai ANK numatyti terminai nuobaudos skyrimui, nebuvo praėję, o M. K. savo veiksmais nepateikdamas prašomos informacijos sudarė sąlygas pasibaigti terminui paskirti nuobaudą.

18. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas pripažįsta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir M. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.