- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 2S-2052-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00715-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. L2-891-443/2012 atsisakytas priimti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė, remdamasi CPK 431 str., 2011-06-21 vartojimo kredito sutartimi Nr. SP 20629, sudaryta tarp skolininko R. P. ir UAB „Nordecum“, pagal kurią kreditas negrąžintas, palūkanos nesumokėtos, 2011-09-09 skolos perdavimo aktu, sudarytu tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „ITM Inkasso“, prašė priteisti 1 000 Lt kreditą, 82,8 % nuo 2011-06-21 iki 2011-11-18 paskaičiuotas 345 Lt sutartines palūkanas, 1402,50 Lt kreditorės negautas pajamas, kurios apskaičiuotos remiantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo priėmimo dieną (199,89 % / 365 d. = 0,55 % per dieną, viso 255 d. nuo 2011-11-19 iki 2012-07-31), 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 15 Lt žyminį mokestį (b.l.2).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi (b.l.3-4) kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog tiek sutartinės 345 Lt netesybos, tiek kreditorės negautos pajamos (1402,50 Lt) negali viršyti 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.). Todėl norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, t. y. 82,8 % dydžio metinės palūkanos ir kreditorės negautos pajamos, kreditorė privalo juos įrodyti (CK 6.261 str.), t. y. kreiptis į teismą ginčo teisena arba dokumentinio proceso tvarka, nes prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.). Kadangi kreditorės reikalavimai dėl 345 Lt sutartinių palūkanų ir 1402,50 Lt negautų pajamų priteisimo teismo įsakymo tvarka negali būti visiškai patenkinti, teismas pareiškimą atsisakė priimti, laikydamas, jog dalis kreditorės pareikštų reikalavimų yra aiškiai nepagrįsti (CPK 435 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorė UAB „ITM Inkasso“ atskiruoju skundu (b.l.7-9) prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012-08-01 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Kreditorė reikalavimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininko grindė 2011-06-21 vartojimo kredito sutartimi SP 20629, pagal kurią kreditas negrąžintas, palūkanos nesumokėtos, 2011-09-09 skolos perdavimo aktu bei vadovavosi CK 6.57 ir 6.249 straipsniai, todėl kreditorės pareikštas reikalavimas iš esmės yra realus ir pagrįstas.
2. Skaičiuojant negautas pajamas, yra remiamasi šiandien galiojančia bendros vartojimo kredito kainos metine norma, kuria visų vartojimo kredito lėšų išmokėjimų dabartinė vertė prilyginama visų bendros vartojimo kredito sumos grąžinimų ir mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimų dabartinei vertei, apskaičiuojamai pagal matematinę formulę, kuri nustatyta LR Vyriausybės 2011-03-23 nutarimu Nr. 347 „Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos aprašas“. Vartojimo kreditų metinių palūkanų dydį reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas, kuriame numatyta ribota bendra vartojimo kredito kainos metinė norma. Bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą sudaro bendra vartojimo kredito kaina - visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 2 d.), išreikšta metiniu procentų dydžiu (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 3 d.). Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnis riboja bendros vartojimo kredito kainos, kuri turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros, dydį, kuris vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo redakcijoje buvo 250 %. Todėl kreditorės taikoma metinė palūkanų norma yra protinga ir pagrįsta.
3. Kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, turi būti nurodyta palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis (CPK 433 str. 4 d.). Kreditorės pareiškime nurodyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, negautų pajamų dydis per dieną procentine išraiška bei laikotarpis. Šie duomenys yra pakankami negautoms pajamoms apskaičiuoti. Darytina išvada, jog kreditorės negautos pajamos yra detalizuotos, realios ir pagrįstos.
4. Kreditorės taikoma bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra protinga, pagrįsta, sąžininga ir proporcinga. Tai, kad skolininkas yra vartotojas ir yra laikomas silpnesniąja šalimi, neatleidžia jo nuo prievolės įvykdyti paskolos sutartį sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Skolininko, kaip silpnesnės šalies, teises iki teisminės gynybos saugo ir gina Valstybinė vartotojų teisių gynimo tarnyba ir kredito davėjų priežiūrinė institucija - Lietuvos bankas. Kreditorius dėl savo pažeistų teisių turi galimybę tik derėtis su skolininku.
5. Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus (Panevėžio apygardos teismo 2012-02-28 nutartis byloje Nr. 2S-145-544/2012, Šiaulių apygardos teismo 2012-05-30 nutartis byloje Nr. 2S-431-124/2012, Šiaulių apygardos teismo 2012-06-14 nutartis byloje Nr. 2S-430-154/2012). Visi skundžiamoje nutartyje iškelti klausimai gali būti sprendžiami skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti spręsti kreditorės pareiškimą LR CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi jį vertino kaip aiškiai nepagrįstą dalyje dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas ir sutartines netesybas.
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas pažymi, jog LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo privalo nurodyti reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą, tačiau, vadovaujantis CPK 433 straipsnio 3 dalimi, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo neturi pridėti jokių įrodymų. Teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tik tuo atveju, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nuodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Pastarasis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz., jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, teismas taip pat turi įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kreditorė reikalavimą dėl 1 000 Lt skolos, 82,8 % nuo 2011-06-21 iki 2011-11-18 paskaičiuotų 345 Lt sutartinių palūkanų, 1402,50 Lt kreditorės negautų pajamų sumą, 5 % dydžio metinių palūkanų sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininkės grindė pirminių sutarties šalių sudaryta 2011-06-21 vartojimo kredito sutartimi SP 20629, pagal kurią kreditoriaus teigimu suteiktas kreditas negrąžintas, sutartinės palūkanos nesumokėtos, 2011-09-09 skolos perdavimo aktu, kurio pagrindu pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į skolininką. Kauno apygardos teismas pažymi, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Šios įstatymo leidėjo nustatytos principinės nuostatos nagrinėjamoje byloje Šakių rajono apylinkės teismas nesilaikė. Šią teismo išvadą patvirtina ir formuojama praktika Kauno apygardos teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2S-2017-436/2012, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2S-2018-395/2012).
Kauno apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog pareikštas kreditoriaus prašymas priteisti iš skolininko sutartines 345 lt netesybas ir 1402, 5 lt negautas pajamas negali būti sprendžiamas pareiškėjo pasirinkta teisena (LR CPK XXIII skyrius), nes toks reikalavimas viršija galiojančio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento normą, o tokį reikalavimą teismo vertinimu patenkinus, tai reikštų teisės aktais įtvirtinto teisinio reguliavimo pažeidimą. Teismas pažymi, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti kreditorės reikalavimo priteisti 345 lt netesybas ir 1402, 5 lt negautas pajamas pagrįstumo, todėl neteisėtai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad visi klausimai dėl prašomų priteisti sumų dydžio turėtų būti išaiškinti ir sprendžiami skolininkui pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymo leidėjo įtvirtinto šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų (LR CPK 12 str., 17 str.), kadangi pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme stadijoje vertino šalies pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą.
Kauno apygardos teismas sutinka su atskirojo skundo motyvais, jog skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus pareikšto reikalavimo LR CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka, todėl dėl kreditorės reikalavimų pagrįstumo nagrinėjamoje byloje galėtų būti spendžiama tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas (LR CPK 178 str., 185 str.), todėl skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina. O kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 431 str. 6 d.), todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. L2-891-443/2012 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.