Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja S. Sakalauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00828-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija

122.4.;128.20.

NUTARTIS

2012 m. birželio 14 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1150-187/2012 pagal pareiškėjo UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nurodo, kad kreditoriaus negautos pajamos apskaičiuotos remiantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo priėmimo dieną. Pagal bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 194,53 proc. kreditoriaus negautos pajamos per dieną sudaro 0,53 proc. laiku negrąžintos sumos (194,53 proc. / 365 d. = 0,53 proc. per dieną, viso 59 dienos nuo 2011-09-07 iki 2011-11-05). Todėl (700 Lt vartojimo kreditas + 314 Lt sutartinės palūkanos) x 0,53 proc. x 59 d. = 317,08 Lt negautų pajamų. Negautų pajamų apskaičiavimo metodas yra nurodytas kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir taikomas vadovaujantis LR Vyriausybės 2011-03-23 nutarimu Nr. 347 „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

2. Nurodo, kad UAB „ITM Inkasso“ yra dukterinė UAB „Nordecum“ įmonė, abi įmonės yra registruotos tuo pačiu adresu, tačiau tai negali būti prielaida, jog kreditorius siekia nepagrįstai pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius UAB „ITM Inkasso“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko A. S. 1046,11 Lt skolą, 94,15 Lt delspinigius, 104,00 Lt sutartines palūkanas, 317,08 Lt kitas išlaidas, nuo kurių skaičiuojamas žyminis mokestis, t. y. kreditoriaus negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, 10 Lt žyminį mokestį (b. l. 1).

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, o spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.).

Minėtų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog teismas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje nevertina kreditoriaus prašomų priteisti negautų pajamų dydžio pagrįstumo. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo ar dėl jo dalies. Spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tik formaliai turi patikrinti, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei patikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus.

Kaip matyti iš teismui pateikto pareiškimo turinio, kreditorius UAB „ITM Inkasso“ reikalavimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininko A. S. grindė 2011 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. SP7749, 2011 m. gegužės 24 d. skolos perdavimo aktu, sudarytu tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „ITM Inkasso“, 2011 m. gegužės 25 d. mokėjimo grafiku bei vadovavosi CK 6.57 ir 6.249 straipsniais, taip pat nurodė, kokiais kreditoriaus skaičiavimais remiantis susidarė 317,08 Lt suma, kurią kreditorius įvardija kaip negautas pajamas.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje kreditoriaus pareikšto reikalavimo dalyje dėl negautų pajamų priteisimo iš skolininko A. S. nėra pagrindo pripažinti aiškiai nepagrįstu, kas reiškia, jog nėra pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 435 str. 2 d.). Šiuo konkrečiu atveju kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų, kai skolininkas laiku negrąžina skolos.

LR CPK 433 str. 3 dalis numato, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Įrodymai, kuriais yra grindžiami kreditoriaus reikalavimai, turi būti tik nurodomi pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo (LR CPK 433 str. 1 dalies 5 punktas). Kaip matyti iš pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinio, kreditorius formaliai šiuos įstatymo reikalavimus įvykdė (b. l. 1).

Atskirai pažymėtina, jog už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų (CPK 434 str. 1 d.), kuris turi būti indeksuojamas CPK 82 str. nustatyta tvarka.

Byloje nėra įrodymų, kad kreditorius UAB „ITM Inkasso“ būtų sumokėjęs žyminį mokestį. Patikrinus teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą, nerasta duomenų, kad kreditorius būtų sumokėjęs žyminį mokestį už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo byloje su skolininku A. S.. Todėl esant pareiškimo trūkumams, pirmosios instancijos teismas turėtų skirti kreditoriui UAB „ITM Inkasso“ terminą trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 435 str. 4 d.).

Aplinkybė, kad buvęs skolininko A. S. kreditorius UAB „Nordecum“ ir UAB „ITM Inkasso“, kuris įgijo reikalavimo teisę į skolininką 2011 m. gegužės 24 d. skolos perdavimo aktu, yra dukterinės įmonės, abi yra registruotos tuo pačiu adresu, reikšmės priimant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo neturi, nes kaip jau minėta, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.).

Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis panaikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį ir kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.