- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-2017-436/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00870-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“
- Skolininkas
- E. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1087-831/2012 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininko E. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininko 2011 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutarties SP 15482 ir 2011 m. lapkričio 15 d. skolos perdavimo akto pagrindu paskaičiuotus 333,32 Lt skolą, 29,99 Lt delspinigius, 134,68 Lt sutartines palūkanas, 355,63 Lt kitas išlaidas (kreditoriaus negautos pajamos, kurios apskaičiuotos remiantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo priėmimo dieną, pagal bendrą vartojimo kredito metinę normą – 186,34 proc. kreditoriaus negautos pajamos sudaro 0,51 proc. per dieną nuo laiku negrąžintos sumos, viso 149 dienos, nuo 2011-10-27 iki 2012-03-24), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas – 11 Lt žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi kreditorės UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog maksimalus netesybų už vėlavimą vykdyti vartojimo kredito sutarties pagrindu prisiimtus sutartinius įsipareigojimus dydis negali viršyti 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, todėl reikalavimas priteisti 0,51 % nuo negrąžintos sumos dydžio kreditorės negautas pajamas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, reikalavimas priteisti ir netesybas, ir nuostolius, prieštarauja CK 6.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, bei šiuo klausimu suformuotai teismų praktikai. Taigi, teismas pripažino, kad kreditorės pareiškimas iš dalies yra aiškiai nepagrįstas, todėl pareiškimą atsisakė priimti CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 435 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos. Apeliantė reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo iš skolininko grindė 2011 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartimi SP 15482, 2011 m. lapkričio 15 d. skolos perdavimo aktu bei vadovavosi CK 6.57, 6.249 straipsniais, todėl apeliantės pareikštas reikalavimas dalyje dėl negautų pajamų iš esmės yra realus ir pagrįstas.
2. Kreditorė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo neprašė taikyti jokių kitų netesybų išskyrus įstatymo leistinas 0,05% dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną. Negautos pajamos šiuo atveju vertintinos ne kaip reikalavimas dėl netesybų, bet kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš skolininkės apeliantės patirtų nuostolių atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Teismas neturi tikrinti pareiškimo dėl įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje kreditoriaus pareiškimo pagrįstumo, o skolininkas savo interesus gali apginti pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi jį vertino kaip aiškiai nepagrįstą dalyje dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo privalo nurodyti reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą, tačiau, vadovaujantis CPK 433 straipsnio 3 dalimi, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo neturi pridėti jokių įrodymų. Teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tik tuo atveju, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nuodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Pastarasis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz., jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, teismas taip pat turi įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti kreditorės reikalavimo priteisti 355,63 Lt dydžio kitas išlaidas (kreditorės negautas pajamas) pagrįstumo, todėl neteisėtai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad visi klausimai dėl prašomų priteisti sumų dydžio galėtų būti išaiškinti skolininkui pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.
Kreditorė reikalavimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininkės grindė 2011 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. SP 15482, sudarytos tarp E. P. ir UAB „Nodecum“, pagal kurią kreditas negrąžintas, palūkanos nesumokėtos, 2011 m. lapkričio 15 d. skolos perdavimo aktu, vadovavosi CK 6.57 ir 6.249 straipsniais. LR CPK nenustato kreditoriaus pareigos prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėti įrodymus, todėl nesant pateiktų pareiškime nurodytų reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kreditorės reikalavimas priteisti pareiškime nurodytas sumas iš esmės yra neįmanomas ar aiškiai nepagrįstas. CPK 435 straipsnio 3 dalis numato, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, todėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti dėl kreditorės pareikšto reikalavimo prieštaravimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, skolininkės, kaip silpnesnės šalies, pažeidžiamų teisių. Skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo, todėl kreditorės reikalavimo priteisti 355,63 Lt dydžio kitas išlaidas (kreditorės negautas pajamas) pagrįstumo klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 431 str. 6 d.), todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.