Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu Nr. 20N-1163402-11 A. B. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą 700 Lt bauda už tai, kad 2011-08-08 18.10 val. Klaipėdos r., kelio Klaipėda – Liepoja 2 km, vairavo autovežį su priekaba, pakrauta automobiliais, ir viršijo leistiną nustatytą ilgį, t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 213 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 2 d.

Pažeidėjui apskundus šį nutarimą, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartimi Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-10-12 nutarimas panaikintas ir bylos medžiaga grąžinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (toliau-Institucija).

Institucija skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, priimti naują sprendimą byloje- paskirti A. B. 700 Lt baudą už jo padarytą ATPK 145 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepilnai ištyrė įvykio aplinkybes, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų. A. B. žinojo, kad už jo padarytą teisės pažeidimą jis gali būti baudžiamas pinigine bauda, turėjo numatyti ateityje kilsiančias pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių pasekmių išvengti. Jis anksčiau yra baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, padarytą 2011 m. birželio 21 d., jam paskirta bauda – 250 Lt. Tai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nepaisyti visuotinai privalomų elgesio taisyklių.

Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartis A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėta ir pagrįsta. A. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Institucijai pašalinti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams, kadangi teismas jų negali pašalinti pats. Skundžiamoje nutartyje aiškiai pasakyta, dėl ko yra nustatyti protokolo trūkumai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas A. B. padarytas Kelių eismo taisyklių 213 p. pažeidimas, jog transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Už šį pažeidimą A. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 str. 2 d., o šis straipsnis savo esme yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl ją taikant, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių eksploatavimo tvarką. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas joks teisės aktas (jo straipsnis, dalis), kurio nuostatos buvo pažeistos. Lieka neaišku, kokius konkrečiai teisės aktus, inkriminuojant šį pažeidimą, padarė A. B.. Netgi nurodant teisės aktus negali būti apsiribota tik šių aktų pavadinimu, būtina nurodyti ir konkrečius straipsnius, jų dalis ar punktus, kurie buvo pažeisti, kartu atskleidžiant jų turinį bei pažymint pažeidimų esmę. Toks konkrečių norminių aktų, jų punktų straipsnių ar dalių pažeidimo nenurodymas yra esminis administracinės teisės pažeidimo protokolo trūkumas. Taigi, kaltinimas pažeidėjui suformuluotas nekonkrečiai, nenurodant pažeidimo esmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N444-340/2008 ir kitos).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje A. B. reiškiamas kaltinimas nėra aiškus, dėl ko yra pažeidžiama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą, tad spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi būti grąžinta tirti Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir medžiagos trūkumams pašalinti.

Esant paminėtiems pažeidimams, apeliacinės instancijos teismas negali priimti teisingo procesinio sprendimo ir paskirti Institucijos prašomą nuobaudą, kadangi buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Daroma išvada, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.