- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- A18.-789-1009/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00571-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. P.
- Institucija
- Kauno tardymo izoliatorius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. liepos 12 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje talpinamas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. S. atžvilgiu, taip pažemindamas jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą, taip pat suimtasis J. P. nevykdė jo teisėtų nurodymų.
Iš esmės J. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. liepos 12 d., apie 17.15 val., būdamas laisvės atėmimo įstaigoje ir talpinamas į kamerą vartojo necenzūrinius žodžius statutinio valstybės tarnautojo atžvilgiu, grasino ir nevykdė jo teisėtų reikalavimų, taip pažeisdamas jo garbę ir orumą, tačiau šis kaltinimas teisme nepasitvirtino.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija J. P. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 28–29), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, apie neatvykimo priežastis nepranešta, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, pažeminti jų orumą. ANK 508 straipsnyje nurodytos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, gali priimti sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai asmens veikoje nustatomi visi atitinkamoje normoje įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėties požymiai – objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. P., būdamas laikomas (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje, 2020 m. liepos 12 d., apie 17.15 val., ir dėl padaryto rėžimo pažeidimo talpinamas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), ėmė grasinti, kad suniokos kameros inventorių ir susižalos, kad būtų etapuojamas į gydymo įstaigą bei vyriausiojo specialisto G. S. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino susidorojimu, o pareikalavus nusiraminti, J. P. pradėjo kumščiais daužyti kameroje esantį stalą, gultą ir mėgino pasiekti stiklą ir jį išdaužyti. Dėl to vyriausiasis specialistas panaudojo specialiąją priemonę – antrankius, siekiant jog suimtasis nesusižalotų ir nusiramintų.
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad administracinėn atsakomybėn J. P. įvykio metu buvo suimtas ir jam inkriminuoti pažeidimai padaryti tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 9 straipsnyje nurodyta, jog suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma ir jam užtikrinti keliami reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suimtųjų atsakomybė už rėžimo reikalavimų pažeidimus reglamentuota minėto įstatymo 34 straipsnyje. Suimtųjų pareigos ir teisės, atsakomybė už režimo pažeidimus numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).
(duomenys neskelbtini) izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistai P. B. ir G. S. pažymėjo savo tarnybiniuose pranešimuose dėl suimtojo J. P. elgesio, fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimo (b. l. 2, 3), jog J. P., savo veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus (vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus) ir Taisyklių 18.4, 18.15 punktuose įtvirtintas pareigas (nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti; tausoti pataisos įstaigos turtą). Šias aplinkybes patvirtino ir J. P., paaiškindamas, kad taip pasielgė būdamas susinervinęs (b. l. 7).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017, 16 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, netaikytina administracinė atsakomybė (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-300/2019). Tačiau aukščiau paminėtuose teisės aktuose, numatančiuose konkrečius draudimus izoliatoriuose laikomiems asmenims, neįtvirtinta disciplinarinė atsakomybė už grasinimą statutiniam valstybės tarnautojui ar/ir jo įžeidimą. Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas ir Taisyklės yra priskirtini viešosios teisės šaltiniams. Šios teisės reguliavimo metodas yra imperatyvus, ir jie negali būti aiškinami plečiamai. Todėl, nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei Taisyklėse nenumatant nuteistajam draudimo grasinti, tai negali būti laikoma drausmės pažeidimu, už kurį taikytina tik drausminė atsakomybė. Įstatymo leidėjas sukonstravo kitų šakų teisės normas, numatančias atsakomybę už tokio pobūdžio veikas. Todėl esant šioms veikoms turi būti analizuojama ar jos neužtraukia administracinės arba baudžiamosios atsakomybės, ir nustačius kad taip – atitinkamai ją ir taikyti (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-614-658/2020).
Nors nagrinėjamu atveju suimtasis J. P. ne tik išsakė necenzūrinius žodžius ir niokojo pataisos įstaigos turtą, bet ir pataisos įstaigos specialistui grasino susidorojimu, tačiau visi J. P. veiksmai buvo nukreipti į jį patį, kaip siekis būti perkeltam į gydymo įstaigą ir nesudarė tyčios pažeminti statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą. Tačiau J. P. neabejotinai pažeidė suėmimo vykdymo rėžimą.
Atsižvelgiant į tai, kad suimtajam pažeidus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles gali būti skiriamos Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje numatytos nuobaudos, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, suimtajam J. P. nesilaikius vidaus tvarkos taisyklių ir nevykdžius pareigos nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, bei tausoti pataisos įstaigos turtą, J. P. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį, nes už tokio pobūdžio pažeidimus, kaip minėta ankščiau, vadovaujantis sistemine teisės aktų analize ir konstituciniu taikomų sankcijų proporcingumo principu, taikytina drausminė atsakomybė. Suėmimo įstatyme nustatytos ir suimtų asmenų atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra specialiosios normų, reglamentuojančių už administracinių nusižengimų, numatančių atsakomybę už tokius pačius veiksmus, už kuriuos suimtiems asmenims gali būti taikoma drausminė atsakomybė, atžvilgiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-5-1011/2019).
Taigi, vertinant padarytų pažeidimų padarymo vietą, intensyvumą ir tikslą, t. y. suimtajam J. P., būnant laikomam (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje ir savo veiksmais pažeidus suėmimo vykdymo rėžimą ir tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisykles, siekiant būti perkeltam į gydymo įstaigą, o būtent vartojant necenzūrinius žodžius, niokojant pataisos įstaigos turtą ir atsisakius nusiraminti, nebuvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, jo veiksmuose nesant šių administracinių nusižengimų nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena, pradėta J. P. atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šių administracinių nusižengimų požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi, 508 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį nutraukti, nes jo padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.