- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- II-5-1011/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01217-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kategorijos
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant D. K., A. B., V. M., dalyvaujant, skundą padavusiam S. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Policijos komisariatas) tyrėja 2018-04-26 surašė S. R. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANR_P-79416-2018, kuriame nurodoma, kad jis, būdamas suimtas, 2018-03-23 9.55 val. Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime, Lukiškių skg. 6, Vilnius, išvestas paskambinti telefonu, pasibaigus pokalbiui skirtam laikui, kai apsaugos ir priežiūros skyriaus Dieninės pamainos grupės jaunesnioji specialistė S. P. J. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 str. 5 d. nurodė suimtajam laukti kol jis bus nuvestas į kamerą, nurodymo nevykdė ir savavališkai pasišalino. APS jaunesniąjai specialistei J. G. pastebėjus iš 18 posto einantį link 15 posto vieną, be palydos suimtąjį S. R. ir jį sustabdžius bei pareikalavus, kad suimtasis eitų į specialisto tarnybinį kabinetą pasiaiškinti, S. R. pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir APS jaunesniosios specialistės J. G. atžvilgiu mosikuodamas rankomis vartojo necenzūrinius žodžius.
Policijos komisariato 2018-04-26 nutarimu Nr. 114-ANR_N-612-2018 (toliau – ir Nutarimas) S. R. pripažintas kaltu padaręs Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 str. 4 d. ir 508 str. 1 d. numatytus nusižengimus ir jam už tai paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 120 Eur bauda.
Šalies argumentai
S. R. teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Nutarimą ir pritaikyti ANK 23 str. 1 d. 1 p (paskirti įspėjimą). Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad nebuvo informuotas apie šį tyrimą ir jam buvo atimta teisė į gynybą. Jis negalėjo susipažinti su byla, negalėjo duoti parodymų, nutarimas jam buvo priimtas už akių.
Atsiliepimas
Policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime paaiškino, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje paskirti S. R. 120 Eur baudą yra pagrįstas ir teisingas. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų ir rašytinės medžiagos įrodančių administracinio nusižengimo padarymą. Anot institucijos, buvo priimtas teisingas ir objektyvus nutarimas, todėl neturi nieko papildomai pridurti ar pakomentuoti. S. R. teiginius reikėtų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Todėl prašo Nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. R. skundą palaikė ir paaiškino, kalėjime vienas negali vaikščioti – raktų niekas neduoda. Jį atvedė pareigūnas, S. R. išėjęs (po skambučio) stovėjo ir laukė prie durų, kol ateis pareigūnas ir nuves jį į kamerą. Anot jo, priėjusi pareigūnė liepė eiti į kamerą, o ji jį pasitiks prie sparno. Pakeliui S. R. sutiko G. ir pasakė, kad eina į kamerą, kažką sumurmėjo. Ji jį lydėjo. Beveik prie kameros liepė eiti parašyti pasiaiškinimą, kad vienas vaikšto. Mano, kad jam byla iškelta todėl, kad administracijai rašė daug skundų. Tvirtino, kad pareigūnė išsitraukė registratorių, tik tada, kai jie išėjo iš kabineto, nors privalo jį naudoti nuolat. Taip pat nurodo, kad tai pirmas kartas kai jis įtariamas padaręs nusižengimą, todėl mano, kad galima buvo apsiriboti įspėjimu, o ne iš karto skirti baudą. Nurodo, kad nesikeikė pareigūnės atžvilgiu, galbūt susikeikė, kad „nesąmonės“ daromos. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, kad tik vieną kartą pasakė „blemba“, o mosikuodamas rankomis kalba nuolatos. Pareigūnės J. nežino. Jį iš kameros išvedė S. P. (pareigūnė su akinukais), kuri nuėjo atsivesti kitų asmenų paprašiusi jai paskambinti kai baigsis telefoninis pokalbis.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. parodė, kad vykdydama tarnybą (ji vykdo apsaugą ir priežiūrą) užfiksavo pažeidimą. Suimtasis pagal tvarką turėjo laukti, kol ateis pareigūnas ir palydės jį į kamerą. Tačiau S. R. ji sulaikė visai kitame sparne, „ant rato“, eidama iš sparno, kuriame gyveno S. R.. Paklausius jo, kaip jis ten atsidūrė, S. R. neaiškiai pradėjo gestikuliuoti. Vėliau, kai S. R. sulaikė darantį nusižengimą ir lydėjo pas vyresnįjį specialistą, buvo išvadinta visokiais necenzūriniais žodžiais, suimtasis reiškė nepasitenkinimą administracijos ir jos atžvilgiu. Tik pamatęs, kad yra įjungtas registratorius, S. R. nurimo.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. P.–J. parodė, kad su ja S. R. konfliktavo. Paaiškino, kad dirbo skambučių poste prie kompiuterio ir jos darbas yra užregistruoti skambutį, su suimtaisiais nekalba. Suimtąjį iš kameros atveda pareigūnai, nes kameros užrakintos. Patalpoje, kur dirba, vienu metu gali skambinti asmenys. Paskambinęs kalinys išeina, pasirašo ir jo paprašo palaukti, nes jie vieni pagal vidaus taisykles po kalėjimą negali vaikščioti. Aptariamu atveju S. R. buvo pristatytas skambučiui, jam buvo pasakyta, kad jis privalo palaukti kol nuves iki kameros, tačiau jis išėjo savavališkai. Kaip S. R. išėjo ji nematė, nes negalėjo palikti posto. Niekam neskambino ir nesakė, kad pasišalino kalinys. Negirdėjo nieko, kad jam kažkas sakė eiti. Kad S. R. savavališkai pasišalino nieko neinformavo, o suimtąjį einantį vieną sutiko kita prižiūrėtoja. Dėl to reikėjo surašyti tarnybinį pranešimą. Nurodo, kad paprastai prie durų visada stovi pareigūnai, tačiau tuo metu, kai S. R. išėjo iš skambinimo patalpos, pareigūno prie durų matyt nebuvo; matyt pareigūnas buvo nuėjęs uždaryti kito kalinio. Būna, kad pareigūnas atveda po du kalinius ir nuveda po du į kamera ir pasako „stovėk prie sienos“ ir kol užrakina vieną asmenį, kitas turi palaukti.
S. R. apie 2018-09-10 10 val. įvyksiantį teismo posėdį buvo informuotas tinkamai – pasirašytinai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, apie savo neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti nagrinėjimą neteikė. Be to, S. R. buvo siųsti teismo šaukimai jo deklaruotos bei gyvenamosios vietos adresai, tačiau jie grįžo neįteikti nurodant, kad nebuvo pasiimti pašte.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes daro išvada, kad S. R., nors ir nurodė, kad nori dalyvauti teisminiame jo skundo nagrinėjime, administracinio nusižengimo byla neidomi. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis ANK 629 str. 1 d., administracinio nusižengimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 506 str. 4 d. numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus ANK 556 str. nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo 90 iki vieno 140 Eur.
ANK 508 str. numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 90 iki vieno 140 Eur.
Byloje esantys įrodymai liudija, kad S. R., būdamas suimtas įtariant jį padarius nusikaltimą, buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad S. R. administracine tvarka pagal ANK 506 str. 4 d. nubaustas už tai, jog nepakluso pareigūnės S. P. J. reikalavimui laukti, kol bus nuvestas į kamerą, o pats po telefoninio pokalbio pasišalino iš vietos. Už ANK 508 str. numatyto pažeidimo padarymą S. R. nubaustas dėl to, kad keikėsi pareigūnės J. G. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Suėmimo įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma.
Suimtų asmenų teisinę padėtį reglamentuoja Suėmimo įstatymas, kurio 32 str. 1 d. nustatytos bendrosios suimtųjų pareigos: vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus; tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena; tausoti tardymo izoliatoriaus, o jeigu suimtasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą; pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą.
Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo – vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarka, be kita ko, reglamentuojama Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015-05-07 įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų elgesio taisyklėmis (toliau – ir Elgesio taisyklės).
Taisyklių 6 p. nustatyta, kad tardymo izoliatorių darbuotojų ir suimtųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Taisyklių 28–126 p. reglamentuojamos suimtųjų asmenų teisės bei jų realizavimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Elgesio taisyklių 5 p., be kita ko, nustatyta, kad suimtieji su įstaigos darbuotojais ir kitais asmenimis turi būti mandagūs, nevartoti necenzūrinių žodžių, nerodyti nepadorių gestų.
Suėmimo vykdymo režimą pažeidusiems suimtiesiems gali būti skiriamos Suėmimo įstatymo 34 str. 1 d. numatytos drausminės nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka.
Suimtiesiems asmenims drausminių nuobaudų bei paskatinimo priemonių skyrimo tvarka reglamentuojama Taisyklių 128–132¹ p. nuostatomis.
Taigi, suimtųjų asmenų suėmimo vykdymo režimas, teisės, pareigos, taip pat atsakomybė už šių pareigų nevykdymą yra numatyta Suėmimo įstatyme, o taip pat ir minėtuose poįstatyminiuose aktuose – Taisyklėse ir Elgesio taisyklėse. Suėmimo vykdymo režimą pažeidusiems suimtiesiems gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.
Kaip minėta, S. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, taip pat už jų garbės ir orumo pažeminimą. Tačiau tokie veiksmais pripažintini pažeidžiantys Suėmimo įstatymas, kurio 32 str. 1 d. 2 p., Taisyklių 6 p., Elgesio taisyklių 5 p. numatytus reikalavimus. Tai, jog už analogiško pobūdžio veiksmus suimti ar bausmę atliekantys asmenys yra traukiami drausminėn atsakomybėn ir jiems gali būti skiriama viena iš drausminių nuobaudų, patvirtina ir teisminė praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas (LVAT biuletenis Nr. 26, 525–540 psl.; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-423-146/2017 ir kt.).
Įvertinus aptartose Suėmimo įstatymo nuostatose įtvirtintą reglamentavimą taip pat teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad minėtame įstatyme nustatytos ir suimtų asmenų atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra specialiosios normų, reglamentuojančių už administracinių nusižengimų, numatančių atsakomybę už tokius pačius veiksmus, už kuriuos suimtiems asmenims gali būti taikoma drausminė atsakomybė, atžvilgiu.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad suimtųjų asmenų teisinė padėtis yra specifinė, todėl jie už veiksmus, sudarančius ANK 506 str. 4 d., 508 str. numatytų nusižengimų objektyviąją pusę, privalo atsakyti ne administracine, o suėmimo vykdymo režimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Policijos komisariatas, priimdamas skundžiamą Nutarimą teisės aktus taikė ir aiškino netinkamai. Todėl S. R. skundas tenkintinas, Nutarimas panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2018-04-26 nutarimą Nr. 114-ANR_N-612-2018 ir S. R. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašų išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.