- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-02
- Bylos Nr.
- 2A-690-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11044-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- K. G., R. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Žirmūnų būstas“
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų K. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams K. G. ir R. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Žirmūnų būstas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų priteisti iš atsakovų K. G. ir R. G. solidariai 763,00 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-08 ieškovas su J. E. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią nuo įvairių draudiminių rizikų apdraudė draudėjai priklausantį butą ir jame esantį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 46). 2011-08-29 ieškovas gavo draudėjos pranešimą apie tai, jog 2011-08-26 buvo pastebėta, kad apdraustam turtui buvo padaryta žala – užlietas jos butas iš aukščiau esančio atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 50). Ieškovas, pripažinęs įvykį draudiminiu, įvertinęs turtui padarytą žalą, išmokėjo draudėjai 763,00 Lt dydžio draudimo išmoką, tokiu būdu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis, t.y. atsakovus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai nuo 2011-08-20 iki 2011-08-28 jiems priklausančiame bute Nr. 50 negyveno ir fiziškai jame nebuvo, raktų kitiems asmenims nebuvo perdavę, jokie apdailos ar kiti darbai bute vykdomi nebuvo, šalto ir karšto vandens vamzdynai bute buvo užsukti. Nei ginčo laikotarpiu, nei vėliau, buto Nr. 46 savininkė į atsakovus dėl galimai jos butui padarytos žalos į atsakovus nesikreipė, o ieškovas, kaip draudikas, į atsakovus kreipėsi tik po 5 mėnesių ir nepateikė jiems jokių žalos atsiradimą patvirtinančių dokumentų. Butas Nr. 46, kuriam neva buvo padaryta žala, yra ne po atsakovų butu Nr. 50, o šalia, todėl atsakovai negalėjo užlieti ginčo butą. Kai 2011-08-29 avarijos metu atsakovai užliejo butą Nr. 47, esanti po atsakovų butu, atsakovai gera valia susitarė su kaimynais dėl žalos atlyginimo.
Tretysis asmuo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį palaikė. Nurodė, kad 2011-08-24 gavo pranešimą, kad bute Nr. 47 per sieną bėga vanduo, kaimynai užlieja iš viršaus, 2011-08-25 gautas pakartotinas pranešimas iš buto Nr. 47, kad bėga vanduo. Atliktų darbų aktas surašytas avarinės po įvykio, iš jo turinio matyti, kad avarinė tarnyba atvyko į objektą – butą Nr. 47 ir nustatė, kad užpilama iš viršaus, todėl nuėjo į rūsį ir užsuko stovą. Aktas patvirtintas UAB „City Service“ darbų vykdytojo, nes UAB „Žirmūnų būstas“ namų eksploatacijos paslaugoms samdo UAB „City service“. Tuo metu bendruose vamzdžiuose nebuvo nustatyta avarijų. Akte parašas yra buto Nr. 47 gyventojo, tačiau nukentėjusi yra buto Nr. 46 gyventoja.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 763 Lt draudimo išmoką, solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 763,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 271,00 bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir J. E. 2010-12-08 sudarė Būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas butas Nr. 46 nuo įvairių draudiminių rizikų. Draudimo laikotarpis sutartyje numatytas nuo 2010-12-24 00.00 val. iki 2011-12-23 24.00 val. Draudimo laikotarpiu, t.y. 2011-08-29 J. E. pranešė ieškovui apie įvykusį draudiminį įvykį, nurodydama, kad 2011-08-26 buvo pastebėta, jog galimai iš buto Nr. 50 buvo užlietas jos apdraustas butas ir padaryta žala. 2011-08-31 ieškovo atstovas atvykęs į įvykio vietą ir apžiūrėjęs turtą, surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą bei jo priedą Pastatų nuostolio aprašymą, kuriuose nustatė padarytos žalos mastą. Ieškovas, pripažinęs minėtą įvykį draudiminiu ir įvertinęs padarytos žalos dydį, apskaičiavo 763,00 Lt draudimo išmoką, kurią 2011-11-02 išmokėjo draudėjai J. E.. Byloje ginčo dėl žalos dydžio nėra. Teismas nustatė, kad 2011-08-24 7.24 val. trečiasis asmuo iš buto Nr. 47 gyventojo gavo pranešimą apie tai, kad per sienas ir lubas bėga šaltas vanduo. Pranešime nurodyta, kad butą užliejo kaimynai iš viršaus. Nustatyta, kad 2011-08-25 8.50 val. iš buto Nr. 47 gyventojo gautas dar vienas pranešimas apie tai, kad virtuvės patalpoje iš viršaus bėga vanduo. Atvykusi į objektą avarinė tarnyba nustatė, kad butą Nr. 47 užlieja butas Nr. 50, tačiau buto Nr. 50 gyventojų bute rasti nepavyko, todėl avarija buvo pašalinta užsukant šalto vandens stovą rūsyje. Iš pranešimų registro taip pat nustatyta, kad 2011-08-29 15.12 val. iš buto Nr. 50 buvo gautas pranešimas apie dar vieną avariją – gyvatuko vamzdžio trūkimą, tačiau nurodyta, jog avarinė tarnyba nenuvyko į vietą, kadangi pranešėjas su avarija susitvarkė savo jėgomis. Liudytoja J. E., buto Nr. 46 gyventoja parodė, kad ji buvo išvykusi atostogauti, o grįžusi iš kelionės 2011-08-25 pastebėjo, kad jos butas buvo užlietas, buto siena buvo šlapia. Kaimynas iš buto Nr. 47 liudytojai paaiškino, kad diena anksčiau (2011-08-24) buvo iškviesta avarinė, nes buvo užlietas jo butas Nr. 47, kaimynas nurodė, jog jo butą užliejo butas Nr. 50. Liudytoja buvo nuėjusi į butą Nr. 50, tačiau nieko ten nerado. Teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu buvo įvykusios dvi avarijos, kurių metu buvo užlietas butas Nr. 47, t.y. 2011-08-24 ir 2011-08-29. Byloje kilo ginčas dėl 2011-08-24 įvykusios avarijos, kuomet buvo užlieti butai Nr. 46 ir Nr. 47 (neapdraustas). Teismas nustatė, kad 2011-08-24 įvykus avarijai, avarinė tarnyba atvykusi į vietą nustatė, kad butas Nr. 47 buvo užlietas iš buto Nr. 50. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad bute Nr. 46 buvo užlietos lubos ir siena, kuri ribojasi su butu Nr. 47, virš kurio randasi butas Nr. 50. Iš byloje esančių daugiabučio namo pirmo ir antro aukšto planų teismas nustatė, kad buto Nr. 46 užlieta patalpa, plane pažymėta indeksu 46-7, ribojasi su butuose Nr. 47 ir Nr. 50 esančia virtuvės patalpa, pažymėta atitinkamai indeksais 47-4 ir 50-4, kurioje yra santechnikos mazgas. Buto Nr. 50 vonios ir tualeto patalpos, pažymėtos indeksais 50-2 ir 50-3, kuriose taip pat yra įrengti santechnikos mazgai, taip pat randasi arti nuo buto Nr. 46 patalpos, pažymėtos indeksu 46-7, sienos, kuri ir buvo užlieta. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad butų Nr. 46 ir 47 užliejimas įvyko vienu metu, tą pačią dieną, t.y. 2011-08-24, ir buvo sąlygotas to paties užliejimo šaltinio. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė siejama su nuosavybės teise į turtą, kuris padarė žalos, ir įvertinęs tai, jog ginčo butas atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, teismas konstatavo, kad atsakovų prievolė nagrinėjamu atveju yra solidarioji.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovai prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į atsakovų paaiškinimus, kad ginčo laikotarpiu jų bute Nr. 50 nebuvo, raktai nuo buto kitiems asmenims perduoti nebuvo. Teismas netenkino atsakovų prašymo iškviesti liudyti UAB „City service“ darbuotoją V. V., kuris įvykio dieną 2011-08-24 atvyko įgyvenamąjį namą ir užsuko šalto vandens stovą. Teismas nesiaiškino, kas ir kodėl tą stovą atsuko. Teismas nenustatė, kad jeigu ir buvo vandentiekio avarija, tai kas tą avariją pašalino. Liudininku nebuvo iškviestas buto Nr. 47 gyventojas, kuris galėtų paliudyti, kad jokių remonto darbų bute Nr. 50 įvykio metu nevyko, niekas šiame bute nesilankė ir negyveno. Turto apgadinimo aktas yra klaidingas, nes jame neįvertinta butui Nr. 46 ankščiau padaryta žala.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė proceso teisės normų, teismo išvadas visiškai pagrindžia byloje esantys įrodymai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Žirmūnų būstas“ nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK įtvirtintas apeliacinis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo proceso tęsiniu, aukštesnės instancijos teismas nenagrinėja bylos pakartotinai, o tikrina, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepadarė klaidų.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas pirmosios instancijos teismui nustatant atsakingą už žalos atsiradimą asmenį ir priteisiant iš jo draudiko naudai draudėjui išmokėtą draudimo išmoką (CK 6.1015 straipsnis).
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2004 m. ir kt.).
Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas atsakovus atsakingais už butui Nr. 46 padarytą žalą pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo manyti, kad buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos.
Byloje nustatyta, kad butas Nr. 47 2011-08-24 – 25 buvo užlietas iš atsakovams priklausančio buto Nr. 50. Šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esančių rašytinių, kuriuose yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis), įrodymų visuma: trečiojo asmens UAB „Žirmūnų būstas“ į bylą pateiktų pranešimų apie avarines situacijas registro išrašai, liudijantys apie 2011-08-24, 2011-08-25 buto Nr. 47 gyventojo gavo pranešimus apie tai, kad per sienas ir lubas bėga šaltas vanduo, kad butą (virtuvę) užliejo kaimynai iš viršaus; paskyros/atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas Nr. V11-098981, liudijantis apie tai, kad atvykusi į objektą avarinė tarnyba nustatė, jog butą Nr. 47 užlieja butas Nr. 50, tačiau buto Nr. 50 gyventojų bute rasti nepavyko (b.l. 70); daugiabučio namo, esančio duomenys neskelbtini), pirmo ir antro aukšto planai, liudijantys apie tai, kad virš buto Nr. 47, kuris ribojasi su butu Nr. 46, yra butas Nr. 50 (b.l. 71-72). Pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad vandentiekio avarija ginčo laikotarpiu įvyko iš buto Nr. 50, patvirtina trečiojo asmens UAB „Žirmūnų būstas“ atstovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojo namo bendrojoje dalinėje namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybėje – vandentiekio vamzdynuose, avarijų nenustatyta (b.l. 95). Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad ginčo laikotarpiu butas Nr. 50 nebuvo naudojamas, šalto ir karšto vandens vamzdynai bute buvo užsukti, dėl to negalėjo įvykti vandentiekio avarija, kuri galimai įvyko gretimuose butuose, paneigti objektyviais, vienas kitą papildančiais ir neprieštaringais įrodymais.
Liudytojos J. E. buto Nr. 46 gyventojos, parodymais nustatyta, kad ji buvo išvykusi atostogauti, grįžusi 2011-08-25 pastebėjo, kad jos butas buvo užlietas. Kaimynas iš buto Nr. 47 J. E. paaiškino, kad diena anksčiau (2011-08-24) buvo iškviesta avarinė, nes iš Buto Nr. 50 buvo užlietas butas Nr. 47. Į bylą pateikti daugiabučio namo pirmo ir antro aukšto planai tvirtina, kad buto Nr. 46 užlieta patalpa, plane pažymėta indeksu 46-7, ribojasi su butuose Nr. 47 ir Nr. 50 esančia virtuvės patalpa, pažymėta indeksais 47-4 ir 50-4, kuriose yra santechnikos mazgai. Buto Nr. 50 vonios ir tualeto patalpos, pažymėtos indeksais 50-2 ir 50-3, kuriose taip pat yra įrengti santechnikos mazgai, taip pat randasi arti nuo buto Nr. 46 patalpos, pažymėtos indeksu 46-7, sienos, kuri ir buvo užlieta. Buto Nr. 49, kuris randasi tiesiogiai virš buto Nr. 46, tiek virtuvės, tiek vonios ir tualeto patalpos, pažymėtos indeksais 49-2, 49-3, 49-4, kuriose yra įrengti santechnikos mazgai, tiesiogiai ribojasi su laiptinės siena ir, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, niekaip nesiriboja su buto Nr. 46 siena, kuri buvo užpilta.
Atsakovų veiksmai neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovų valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Bylos medžiaga aplinkybė, kad buto Nr. 46 užpylimo židinys buvo viršuje esantis butas Nr. 50 byloje pilnai įrodyta. Užliejus butą Nr. 46 buvo apgadintos lubos, sienos bei grindys (b.l. 16). Taigi, tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padarytos žalos dydį patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas (b.l. 16) bei lokalinė sąmata (b.l. 18). Šiuose dokumentuose nurodyti darbai ir medžiagos yra susiję su sugadinimų ištaisymu. Byloje nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, teismas pagrįstai konstatavo atsakovų pareigą atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.266, 6.1015 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš bylos eigos, teismas atsakovams sudarė visas sąlygas teikti byloje tiek rašytinius, tiek ir kitus įrodymus dėl ginčo dalyko, tam tarpe ir reikšti prašymus dėl liudytojų apklausos. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad civiliniame procese galioja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kurie įpareigoja teismą imtis priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o šalis įpareigoja sąžiningai naudotis bei nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CPK 226 straipsniu šalys yra įpareigotos pateikti teismui visus turimus įrodymus pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Atsakovai nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamojo posėdžio metu, nei teikdami teismui rašytinius prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo neprašė liudytoju apklausti UAB „City service“ darbuotojo, pasirašiusio 2011-08-24 paskyrą/atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. V11-098981, pastarąjį prašymą atsakovas teismui pateikė bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje (CPK 251 straipsnis) nenurodydamas, kokios priežastys sutrukdė šį prašymą pateikti anksčiau. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas atsakovų prašymą dėl liudytojų apklausos, civilinio proceso normų nepažeidė, siekė užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą.
Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantai skundą grindė naujais argumentais dėl 2011-08-31 turto sunaikinimo, sugadinimo akto klaidingumo, tačiau vadovaujantis CPK 306 straipsniu, šie argumentai atmestini ir dėl jų nepasisakytina.
Kadangi atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nukentėjusiam asmeniui žala, kurią ieškovas atlygino, atsirado dėl atsakovų bute netinkamai eksploatuojamų santechnikos įrengimų, ir nenustatęs atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 763,00 Lt draudimo išmoką.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso įstatymo ir įrodinėjimo taisyklių, todėl panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, ieškovui iš atsakovų priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 100,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovų R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 cnt) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.