Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. individualios paruošų įmonės „Vygis“ atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, civilinėje byloje Nr. 2YT-952-922/2016 pagal pareiškėjo V. V. individualios paruošų įmonės „Vygis“ skundą dėl antstolės A. M. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. V. IPĮ „Vygis“ 2016 m. liepos 17 d. kreipėsi į antstolę A. M. su skundu, kuriame prašė panaikinti 2016 m. liepos 8 d. antstolės A. M. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl klausimų, susijusių su pateiktais prieštaravimais dėl turto įkainavimo, išsprendimo“ ir areštuotą turtą įkainoti pagal turto vertintojos R. V. vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti antstolę apmokėti papildomą ekspertizę; turto vertintoju neskirti UAB „Dzūkas“. Nurodė, kad priimdama skundžiamą patvarkymą antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, kadangi nepagrįstai atsisakė nustatyti nekilnojamojo turto kainą pagal turto vertinimo ekspertės R. V. atliktą vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neturi piniginių lėšų ekspertizei apmokėti. UAB „Dzūkas“ nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą.

Antstolė A. M. 2016 m. liepos 26 d. motyvuotu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo V. V. IPĮ „Vygis“ skundą dėl antstolės A. M. veiksmų atmetė.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti 2016 m. liepos 8 d. antstolės A. M. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), areštuotą turtą įkainoti pagal turto vertintojos R. V. vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę apmokėti papildomą ekspertizę, nurodė, kad CPK 682 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuota ekspertizės skyrimo tvarka, kuomet įkainojimui prieštarauja skolininkas ar išieškotojas. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas, prašantis atlikti ekspertizę, į antstolės depozitinę sąskaitą yra įnešęs pinigų sumas, būtinas ekspertizės išlaidoms padengti. Skolininkas savo skunde nurodė, kad neturi galimybės sumokėti už turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolei nekilo abejonių dėl nustatytos turto vertės, kadangi pareiškėjo turtas buvo įkainotas objektyviai, maksimaliai artimai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, o jo pateiktoje turto vertintojos R. V. vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos kainos buvo kelis kartus mažesnės nei nustatytos VĮ Registrų centras bei keliančios abejonių, todėl ir nelaikė jų pagrįstomis.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo turto vertintoju neskirti UAB „Dzūkas“, nurodė, kad iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nei turto vertės nustatymo ekspertizė, nei turto vertintojas nebuvo paskirti, todėl šio pareiškėjo prašymo nenagrinėja. Teismas pažymėjo, kad antstolė A. M. 2016 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ne įpareigojo pareiškėją V. V. IPĮ „Vygis“ įmokėti 720 EUR (600 EUR + 21 proc. PVM) už papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau tik išaiškino pareiškėjui jos skyrimo tvarką pagal CPK 682 straipsnį, kartu papildomai nurodydama, kad tokia papildomos turto vertės nustatymo ekspertizės kaina buvo suderinta su UAB „Dzūkas“ nekilnojamojo turto vertintojais. Antstolė derindama papildomos turto vertės nustatymo ekspertizės kainą tik siekė išsiaiškinti apytikslius tokios ekspertizės įkainius, o ne paskyrė UAB „Dzūkas“ turto vertintoju.

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. V. IPĮ „Vygis“ prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti antstolę A. M. įvertinti turtą pagal UAB „Ide Art“ turto vertintojos R. V. turto vertinimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, kadangi teismas neįvertinto antstolės veiksmų teisėtumo. 2016 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam turtui buvo nustatyta 58 650 Eur vertė. 2016 m. birželio 29 d. buvo pareikšti V. V. IPĮ „Vygis“ prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo. Antstolė turto vertei nustatyti privalėjo paskirti ekspertą, o to nepadarius privalėjo turtą įvertinti vadovaudamasi jau atliktu UAB „Ide Art“ turto vertintojos R. V. turto vertinimu.

Antstolė A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo V. V. IPĮ „Vygis“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai įvertino visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu padarė tinkamas išvadas bei priėmė teisingą sprendimą.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo V. V. IPĮ „Vygis“ atskirojo skundo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9307,51 Eur skolos ir 941,71 Eur delspinigių išieškojimo iš V. V. IPĮ „Vygis“ pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje be kitų veiksmų 2015 m. lapkričio 2 d. buvo surašytas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis turtas, esantis adresu Žalioji g. 27, Varėnoje: administracinės paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliavimo paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); administracinės paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. 3898-5001-2030; statinys (inžinerinis įrenginys), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 3 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje antstolė buvo įpareigota areštuotą turtą įkainoti. 2016 m. birželio 20 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam turtui buvo nustatyta vertė – 58 650 Eur. 2016 m. birželio 30 d. antstolės kontoroje gauti V. V. IPĮ „Vygis“ prieštaravimai, kuriais skolininkas, nesutikdamas su 2016 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta nekilnojamojo turto kaina, prašė ją nustatyti pagal turto vertinimo paslaugas teikiančios UAB „ideArt“ turto vertinimo ekspertės R. V. 2015 m. liepos 31 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą arba paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę ją pavedant atlikti turto vertintojai R. V.. Antstolė 2016 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skolininko prieštaravimais reikštus prašymus. 2016 m. liepos 17 d. skolininkas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti 2016 m. liepos 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir areštuotą turtą įkainoti pagal turto vertintojos R. V. vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti antstolę apmokėti papildomą ekspertizę; turto vertintoju neskirti UAB „Dzūkas“. Antstolė 2016 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skolininko skundą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi skolininko V. V. IPĮ „Vygis“ skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas. Skolininkas pateikė atskirąjį skundą, kuriame, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad antstolė turto vertei nustatyti privalėjo skirti ekspertizę, o to nepadariusi, nustatinėdama turto rinkos vertę turėjo vadovautis jau atlikta UAB „ideArt“ turto vertintojos R. V. atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo įpareigoti antstolę A. M. įvertinti turtą pagal UAB „ideArt“ turto vertintojos R. V. atliktą turto vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015, yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Antstolis vykdymo veiksmus, tarp jų ir turto įkainojimą, atlieka vadovaudamasis įstatymu (konkrečiomis teisės normomis), o teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 str. 2 d.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, antstolė turtą įkainojo remdamasi rinkos kainomis. Apeliantas nors ir prieštaravo antstolės nustatytai turto vertei, tačiau prašė, kad ekspertizę paskirtų antstolė ir iš savo sąskaitos apmokėtų su jos atlikimu susijusias išlaidas, turto vertintoju neskirti UAB „Dzūkas“ arba areštuotą turtą įkainoti pagal UAB „ideArt“ turto vertintojos R. V. atliktą vertinimą (Turto vertinimo ataskaita Nr. 2015-080).

Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių dėl tinkamo skolininko turto įkainojimo, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

Vertindamas apelianto argumentus dėl nekilnojamojo turto įvertinimo, atlikto antstolės, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad 2016 m. birželio 20 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė A. M., remdamasi laisvoje rinkoje esančiomis turto kainomis, nustatė areštuoto turto vertę 58 650 Eur. Ekspertizė turto vertei nustatyti nebuvo paskirta, kadangi antstolei nekilo abejonių dėl turto vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog antstolė pareiškėjos turtą įkainavo objektyviai, artimai rinkoje esančiai turto kainai.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Šioje byloje nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė, tokių apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apskųstoji nutartis paliekama galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.