Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

- 2018 m. lapkričio 22 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausme paskirta 58 MGL (2900 Eur) bauda. Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotos specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir nusikalstamos veikos priemonės - automobilio konfiskavimas.

- 2019 m. kovo 21 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutine bausme terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams, 58 MGL (2900 Eur) bauda. Taikytas BK 75 straipsnis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, ir nusikalstamos veikos priemonės – automobilio konfiskavimas, bauda 2022 m. gegužės 31 d. išieškota, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2024 m. kovo 28 d., apie 21 val. 26 min., Šilalės r., Dargių k., teritorijoje, kelyje Telšiai - Varniai – Laukuva, 7-ame kilometre, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,70 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats R. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. kovo 28 d., vakare, apie 18-19 val., negali nurodyti tikslesnio laiko, jis su draugu J. K. jo automobilyje „Audi A4“ gėrė valstybinę degtinę. Degtinę gėrė nusipirkę ją (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Viso abu išgėrė du butelius 0.5 litro talpos valstybinės degtinės „Lithuania“ ir dar du butelius alaus po 1 litro talpos. Visą tą alkoholį gėrė J. automobilyje. Kai gėrė alkoholį, abu sėdėjo automobilio gale. Abu jau buvo girti. Net nežino, kas jam atėjo į galvą, bet pamena, kad jis nuėjo ir atsisėdo už J. automobilio vairo. Jis tuo metu, kiek pamena, sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Kur jie važiavo, negali pasakyti. Tiesiog važiavo ir viskas. Negali dabar jau pasakyti ir link kur jie važiavo. Tik pamena, kad važiuojant jie kažkur tai sustojo atlikti gamtinius reikalus, ir tuomet J. jau atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Tačiau jis jam nieko nesakė, kad jis nevažiuotų. Nežino, kodėl jis jam nieko nesakė ir leido jam važiuoti. Gal todėl, kad buvo už jį girtesnis. Nežino net kur jie važiavo. Tik jiems važiuojant pamena, kad jį sustabdė, bet kas, negali įvadinti. Kur buvo sustabdytas irgi negali pasakyti. Jis pripažino, kad vairavo automobilį girtas ir dėl to labai gailisi. Automobilis priklauso J. K.. Jis tik jį vairavo. Esant galimybei prašo, kad prokuroras bylą užbaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirtų atitinkamą bausmę. Nurodė, kad jis yra visiškai sveikas, jokioje psichiatrinėje narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas. Turi neįgalumą, bet jis jam yra tik dėl kojų traumos. Vairuotojo pažymėjimo neturi iš viso ir nėra jo niekada turėjęs, bet vairuoti moka. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai dėl to labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną, arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (taisyklių redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

5. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. kovo 28 d., apie 21 val. 26 min., Šilalės r., Dargių k., teritorijoje, kelyje Telšiai - Varniai - Laukuva septintame kilometre, vairavo automobilį Audi A4, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,70 promilių neblaivumas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką siūlo kaltinamajam paskirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant per visą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., įpareigoti 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones penkeriems (5) metams. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš R. L. konfiskuotino turto - automobilio „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 500 eurų į valstybės biudžetą.

7. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, R. L. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skirdamas R. L. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau vis vien sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę – bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie R. L. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

10. Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. anksčiau teistas du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertinus tai, kad anksčiau skirtos bausmės nesulaikė R. L. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 45 parų areštą (BK 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto.

13. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirmą kartą nuteistu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau nenuteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba, nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (kasacinė nutartis Nr. 2K-192-511/2021).

14. Atsižvelgiant į tai, jog R. L. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, jis pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, nėra duomenų, jog būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis). Taip pat jam skirtini įpareigojimai – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 3 mėnesius nuo bausmės pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10 punktai).

15. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašo skirti R. L. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkeriems) metams.

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. L. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius BK 68 straipsnio nuostatų R. L. atžvilgiu, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl tas faktas, kad R. L. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

18. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais jis kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir turtui, anksčiau teistas du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, būtina taikyti siekiant apriboti R. L. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 metų laikotarpiui uždrausti naudotis (įgyti) teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Skirtinos baudžiamosios poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas pradėtinas skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

19. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. L. inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuojant J. K. priklausantį automobilį. Kadangi nėra jokių duomenų, kad J. K. žinojo arba turėjo žinoti, kad jo turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turi teisę konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir išieškotina iš R. L. konfiskuotino turto - automobilio „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma - 500 eurų į valstybės biudžetą.

20. R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 punktais, atidėti arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą - kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis R. L. buvimo vietos adresu, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 3 mėnesius nuo bausmės pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkeriems) metams uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. L. išieškoti konfiskuotino turto - automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 500 Eur (penkis šimtus eurų) į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad 500 Eur suma turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas“ (būtina nurodyti bylos numerį – Nr. e1-283-1213/2024). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, ši suma bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o padėjus vykdyti bausmę - kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti R. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.