- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-676-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01396-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- Ž. A.
- Ieškovas
- D. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2384-828/2017 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui Ž. A., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. A. prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu nepilnamečiui šalių sūnui R. A. priteisto materialinio išlaikymo dydį - 92,68 Eur (320 Lt), ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokamą 190 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas mokant ieškovei, tvarkysiančiai vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis. Prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad sūnui paaugus, padidėjo jo poreikiai. Be to, pasikeitė ekonominė situacija valstybėje, dėl ko nebepakanka atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo – jis dabar turi nuolatinį darbą, nebeišlaiko kito jau pilnamečio šalių sūnaus, todėl gali sūnui skirti didesnį materialinį išlaikymą.Teigė, jog šiuo metu vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 380 - 400 Eur ir atsakovas turi teikti nemažiau kaip pusę šios sumos.
Atsakovas Ž. A. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4850-911/2014 iš atsakovo Ž. A. priteisto išlaikymo sūnui R. A. dydį, nustatant, kad Ž. A. teikia išlaikymą sūnui R. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 190 Eur dydžio išmokomis nuo 2017 m. vasario 23 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo 40 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.Nurodė, kad byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį. 2014 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo priėmimo metu šalių vaikui buvo vienuolika metų, netrukus bus keturiolika. Akivaizdu, kad dėl amžiaus padidėjo ir vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo reikmėms, t. p. daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Be to, sutiktina su ieškove, kad pasikeitė (pagerėjo) ir atsakovo turtinė padėtis. Jis nebeteikia išlaikymo šiuo metu jau pilnamečiui šalių sūnui, turi pastovų darbą. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas, atsakovo turtinė padėties pagerėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai, ir yra pagrindas pakeisti 2014 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui dydį, jį padidinant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis).Teismas sprendė, jog ieškovės ieškinyje, jos teismo posėdyje nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui (apie 380 Eur per mėnesį) iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.Teismas vertino, jog ieškovė ir atsakovas turi po vieną nekilnojamojo turto objektą. Tačiau ieškovės turimas nekilnojamasis turtas – butas, yra ženkliai didesnės vertės nei atsakovo turimas žemės sklypas. Abi šalys turi nuolatinį pajamų šaltinį. T. p. nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad abi bylos šalys turi vienodai prisidėti prie jų vaiko išlaikymo piniginėmis lėšomis.Teismas, atsižvelgdamas į šių aplinkybių visetą, į teismų praktikoje suformuotą orientacinį vieno mėnesio vaiko išlaikymo dydį (vienas minimalus mėnesio darbo užmokestis – 380 Eur), vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), pripažino, kad nepilnamečio R. A. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 380 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje šiuo metu turi būti 190 Eur (1/2 MMA). Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. A. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti – nustatyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4850-911/2014 iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui R. A. dydis padidinamas nustatant, jog jis teikia išlaikymą sūnui R. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 Eur dydžio išmokomis nuo 2017 m. vasario 23 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Prašo išdėstyti teismo sprendimo dalies, kuria priteisiamas padidintas išlaikymas nuo 2017 m. vasario 23 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, vykdymą 12 mėnesių (nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos) mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Prašo priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas prašo priimti į bylą naujus įrodymus: Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ „Regitra“ pažymas, įrodymus, apie komunalinių paslaugų mokesčiams patiriamas išlaidas, šios bylos eigoje sūnaus išlaikymui sumokėtas pinigų sumas, patirtas 300 Eur išlaidas už sūnaus parsisiųstus internetu žaidimus. Teigia, jog šių įrodymų būtinybė iškilo tik susipažinus su apylinkės teismo sprendimo turiniu.Nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas vertino tik ieškovės nurodytus argumentus, neįvertino jo argumentų, nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Be to, parduotuvių kvitai neparodo vaiko mėnesiui būtinų išlaidų. Teigia, jog teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalies normą, nustatančią, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Neįvertino jo sunkios turtinės padėties ir nesilaikė proporcingumo principo.Nesutinka, kad vaiko būtinosioms reikmėms per mėnesį reikia 380 Eur, mano, kad pakanka 300 Eur. Aprangai, avalynei pakanka – 70 Eur/mėn., vaiko daliai už gyvenamojo būsto išlaikymą – 20 Eur/mėn., mokslo ir papildomo ugdymo poreikiams – 20 Eur/mėn., sveikatai, higienai – 20 Eur/mėn., vaiko poilsiui ir laisvalaikiui, kitoms reikmėms – 20 Eur/mėn. Didesnės ieškovės nurodomos išlaidos nėra pagrįstos.Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino faktinę aplinkybę, jog 2014 m. lapkričio 3 d. momentui vaiko būtinoms reikmėms užteko maždaug 185 Eur/mėn., ką pasekmių sutartyje šalys patvirtino bendru sutarimu (civilinė byla Nr. 2-450-911/2014). Todėl padarė nepagrįstą išvadą, neva vaiko reikmės per tokį neilgą dviejų su puse metų laikotarpį suspėjo išaugti net du kartus.Akcentuoja, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jo sunkią turtinę padėtį. Turtinė padėtis nėra esminiai pagerėjusi nuo 2014 m. lapkričio 3 d. ir iki šiol yra sunki. Gaunamos pajamos 462 Eur/mėn., iš kurių jis turi susimokėti už gyvenamą būstą, komunalinius mokesčius, mokėti įmokas pagal dvi kredito sutartis, padėti išlaikyti sūnų R.Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, konstatuodamas, jog šalių turtinės padėtys maždaug lygios. Ieškovė nuosavybės teise turi butą, o jis gyvenamąjį būstą yra priverstas nuomotis. Ieškovė yra sudariusi lizingo sutartį dėl automobilio pirkimo, turi viso keturis automobilius. Jo turimas automobilis yra senas, beveik bevertis, kiti teismo sprendime paminėti automobiliai išregistruoti. Tai patvirtina, jog jos materialinė padėtis yra geresnė ir ji gali bei privalo sūnui išlaikyti skirti kiek daugiau nei pusę reikiamos sumos. Teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė, jog išsituokdamas bendru sutarimu sutuoktinei su vaikais paliko visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais. Šiuo turtu naudojasi ir iki pilnametystės naudosis sūnus R., kas taip pat yra jo prisidėjimas prie sūnaus materialinės gerovės ir gyvenimo sąlygų.Nurodo, kad be teikiamo išlaikymo, yra pirkęs sūnui reikiamų daiktų: batus, megztinį, ausines; bilietus į kiną; vežėsi kartu atostogauti į Ventspilį; duodavo sūnui pinigų išlaidoms (po 5 ar 10 Eur), nupirko mobilaus telefono aparatą, moka kas mėnesį mokesčius už sūnaus telefono ryšio paslaugas.Teigia, jog teismo sprendimas yra neindividualizuotas ir formalus, todėl neteisingas ir nepagrįstas. Teismas neindividualizavo sprendimo pagal jo materialinę padėtį, gaunamas mažas pajamas, įrodytas aplinkybes apie prisidėjimą prie vaiko gerbūvio. Formaliai nurodė, kad orientacinis išlaikymo vaikui mėnesio dydis – MMA-380 Eur. Neįvertino, jog gyvenant neišlaidžiai, racionaliai, vaiko mamai turint nuosavą būstą be įsiskolinimų, vaikui neturint specialių poreikių, būtinos mėnesio reikės sudaro 300 Eur/mėn.Nurodo, jog dėl sunkios turtinės padėties neįstengia sumokėti padidinto išlaikymo sumas, kurios bus susikaupę nuo 2017 m. vasario 23 d. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, todėl prašo padidinto išlaikymo sumą už šį laikotarpį išdėstyti 12 mėnesių.
Ieškovė D. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo atsakovo Ž. A. apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo nepriteisti apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų.Ieškovė prašo priimti į bylą naujus įrodymus: VĮ „Regitra“, Panevėžio l/d (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto savivaldybės, VŠĮ „Panevėžio miesto poliklinikos“ medicininę pažymas. Naujus įrodymus teikia, norėdama paneigti apelianto neteisingus teiginius apie jos turtinę padėtį. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo paskaičiavimu, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį užtenka 300 Eur. Atsakovo skaičiavimai yra teoriniai, kadangi jis vaiko neaugina. Jos paskaičiavimai yra pagrįsti pirkinių kvitais, kuriuose matosi jos banko kortelės numerio paskutiniai keturi skaičiai, išskyrus tuos atvejus, kai buvo apmokėta grynaisiais pinigais.Nurodo, kad vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tai kiekvienam iš tėvų tenka po ½, kas sudaro 190 Eur. Ir tai yra tik minimalus išlaikymas vaikui.Nurodo, kad aprangai, avalynei, pramogoms, mokyklinėms prekėms, papildomam ugdymui, uniformai pagrįsti yra pateikti tik keletas kvitų, viršijančių prašomas priteisti sumas. Kvitų už dalyvavimą ekskursijoje, konkursuose, olimpiadose, edukacinėse išvykose, pinigų rinkimą klasės fondui niekas neišrašo. Be to, sūnus lanko sporto būrelį, dėl ko turi išlaidų sporto inventoriui ir reikmėms, kelionėms mašina ir autobusu. Vaikui yra reikalingas kompiuteris, kurio jis neturi.Pažymi, jog vaiko dalis buto išlaikymui paskaičiuota padalinus bendrą sumą iš trijų bute gyvenančių asmenų. Į šią sumą nėra įskaičiuotos papildomos išlaidos smulkiam remontui. Nurodo, jog sūnus neturi didelių sveikatos sutrikimų, tačiau silpną imuninę sistemą ir dažnai serga ūminėmis virusinėmis ligomis. 2016 – 2017 mokslo metus sirgo net penkis kartus. Taip pat nesutinka, kad poreikiai higienai yra mažesni, nei teigia apeliantas.Nurodo, kad ir vaiko poilsiui bei laisvalaikiui užtikrinti paskaičiuota minimali suma. Sūnui yra reikalingi nauji kambario baldai (lova, kėdė, spinta), nes seni yra per maži, sulūžę, nauja patalynė. Jo laisvalaikiui reikalingas naujas dviratis.Teigia, jog atsakovo sūnui skirtų 92,68 Eur per mėnesį niekada neužteko. Nutraukiant santuoką atsakovas teigė, jog jo turtinė padėtis yra labai bloga, buvo sutarę, kad jam susiradus pastovų, geriau apmokamą darbą jis padidins išlaikymą vaikui. Be to, išaugo vaiko poreikiai, pasikeitė šalies ekonominė situacija.Nesutinka, jog jos materialinė padėtis yra geresnė ir ji privalanti skirti netgi daugiau nei pusę reikiamos sumos. Jos atlyginimas nuo apelianto skiriasi tik 62 Eur. Be to, vasaros atostogų metu dirbo papildomai, norėdama pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas. Be to, ji materialiai padeda šalių pilnamečiui sūnui V. A., kuris yra studentas, kai tuo tarpu atsakovas prie jo išlaikymo neprisideda.Nurodo, kad atsakovas pateikė teismui pažymą, kurioje nurodomos jo pajamos, apmokestinamos pajamų mokesčių. Kadangi jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dalis jo pajamų – komandiruočių dienpinigiai neapmokestinamos pajamų mokesčiu, kas taip pat yra jo pajamos. Teigia, jog jos ir atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai yra jų asmeniniai reikalai. Vaiko išlaikymui turi būti teigiama pirmenybė.Pažymi, kad ji rūpinasi kasdienine vaiko priežiūra, rutina, auklėjimu, sveikata, todėl patiria didesnes vaiko išlaikymo išlaidas, atsakovas vaiko kasdieniniame gyvenime nedalyvauja ir juo nesidomi.Nurodo, kad automobilį pirko už paskolą, tai patvirtinantys dokumentai pateikti byloje. Ji buvo priversta įsigyti naują automobilį, senajam sugedus. Jai gyvenant vienai su dviem vaikais automobilis yra būtinas. Kitas jos vardu registruotas automobilis priklauso pilnamečiui sūnui V. A..Teigia, jog jai priklausantis būstas, adresu (duomenys neskelbtini), nieko bendra su vaiko išlaikymu neturi. Turtą pasidalino draugiškai, atsakovas kompensacijos nereikalavo, be to, jam atiteko žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovo sūnui nupirktas brangus telefono aparatas nebuvo būtinas, nes sūnus turėjo telefoną. Brangi dovana sūnui yra atsakovo asmeninis reikalas.Mano, kad atsakovo finansinė padėtis yra pagerėjusi, nes jis turi nuolatinį darbą, nebeišlaiko studento pilnamečio sūnaus, nebemoka kreditų dalies, kurie buvo likę mokėti nutraukus santuoką. Tuo tarpu ji patiria papildomų išlaidų, nes dalinai išlaiko kartu gyvenantį pilnametį sūnų.Pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl galintis dirbti ir uždirbti, kad išlaikytų nepilnametį sūnų ir save.
Išvadą teikianti institucija, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl atsakovo Ž. A. apeliacinio skundo. Nurodo, kad teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų analize ir išvadomis, kad atsakovas objektyviai pajėgus teikti sūnui 190 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apelianto argumentai, jog vaiko išlaikymui užtektų ir 300 Eur per mėnesį, nepagrįsti. Mano, kad teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: VĮ „Regitra“ pažymas apie jo vardu registruotas/išregistruotas transporto priemones, 2017 m. sausio mėnesį sumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas kvitus, šios bylos eigoje sūnaus išlaikymui mokėtų sumų kvitus, mokėjimų kvitus už 2017 m. pradžioje sūnaus internetu parsisiųstus žaidimus, prašo juos prijungti prie bylos. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: VĮ „Regitra“ pažymas apie transporto priemones, Panevėžio l/d (duomenys neskelbtini) pažymą apie darbo užmokestį, Panevėžio miesto savivaldybės pažymą apie deklaruotus asmenis, VŠĮ „Panevėžio miesto poliklinikos“ medicininę pažymą apie sūnaus ligos laikotarpius.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šalims apie tokių įrodymų pateikimą yra žinoma, prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos negauta (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neprijungia prie bylos apelianto pateiktų mokesčių už komunalines paslaugas kvitų, kadangi atsakovo patiriamos būtinosios išlaidos (maistui, būstui ir pan.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi įtakos priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiui. Kiti šalių pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šie įrodymai prijungtini prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išvadą teikiančios institucijos dėl apeliacinio skundo pateiktą išvadą, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais. Ieškovės ir atsakovo sūnus R. A. gimė (duomenys neskelbtini), nuo šios dienos atsirado jo teisė į išlaikymą ir kilo tėvų pareiga šį išlaikymą teikti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4850-911/2014 buvo patvirtinta Ryčio tėvų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina D. A. (ieškovė), materialinis išlaikymas priteistas iš tėvo Ž. A. (atsakovas) po 92,68 Eur (320 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teikiamo išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja nurodyta ieškovė. 2017 m. vasario 23 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti atsakovo teikiamo materialinio išlaikymo sūnui dydį, priteisiant po 190 Eur kas mėnesį.Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog sūnaus išlaikymui gali skirti 150 Eur per mėnesį, ši suma atitinka jo turtinę padėtį ir yra pakankama vaiko būtinoms reikmėms. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį grindė esminiu vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties pasikeitimu, todėl šiuo atveju sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio padidinimo klausimą yra būtina nustatyti esminį abiejų aplinkybių pasikeitimą. Būtent tai, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, bylos medžiagos, padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nustatęs, kad 2017 m. vasario 23 d. ieškinys pareikštas dėl nepilnamečiui vaikui 2014 m. lapkričio 3 d. priteisto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties pasikeitimu, teismas ištyrė bylos duomenis ir sprendė, jog abu šie pagrindai egzistuoja. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai po to, kai jam buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė, ir tai teikia pagrindą, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant, tačiau nesutinka su pasikeitusių poreikių dydžiu ir iš jo priteista suma, teigia, kad pakankama yra 300 Eur per mėnesį suma.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma, pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą detaliai nurodė vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, vaiko sveikatos priežiūrai, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti, privalomoms pirkti ugdymo ir buities priemonėms, kt.) tenkinti reikalingas sumas, pateikė juos pagrindžiančius savo paskaičiavimus, mokėjimų už prekes, paslaugas kvitus, mokyklinės uniformos kainoraštį. Pirmosios instancijos teismas juos išanalizavo ir įvertino ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti pagrįstumą, atsižvelgė į vaiko amžių, užklasinę veiklą, šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), ir sprendė, jog ieškovės nurodomos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Ieškovės pateikti kvitai dėl jos jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau teismas atsižvelgė į įrodymų visumą ir tinkamai nustatė šalių nepilnamečio sūnaus tenkintinų poreikių apimtį.Kaip minėta, išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui buvo priteistas 2014 m. lapkričio 3 d., t. y. beveik prieš 3 metus, taigi vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 320 Lt kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Vaikui jau yra 14 metų, jis sparčiai auga, lanko mokyklą, sporto užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan., be to, per 3 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Taigi pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis 92,68 Eur (320 Lt) nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės.Nors apeliantas teigia, jog vaiko poreikiai per sąlyginai trumpą laikotarpį negalėjo išaugti dvigubai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išlaikymas vaikui šalių buvo sutartas taikiai, sudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Situacija buvo iš esmės kitokia, nes šalys turėjo išlaikyti dar vieną nepilnametį sūnų V. A., kuris dabar yra pilnametis, bendrų įsipareigojimų kreditoriams. Bendras sutarimas paprastai pasiekiamas abipusių nuolaidų būdu. Tėvai turi teisę išlaikymo tvarką ir formą nustatyti bendru susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), nebūtinai lygiomis dalimis. Šiuo atveju santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodyta ieškovės vaikų išlaikymui skiriama dalis, ieškovei teigiant, jog ir nutraukiant santuoką atsakovo vaikui teikiamas išlaikymas nebuvo pakankamas, teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog šalys išlaikymą vaikui teikė lygiomis dalimis ir būtent 185,36 Eur (92,68 Eur x 2) suma buvo pakankama.Apelianto samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą, nurodant, kad vaiko aprangai, avalynei per mėnesį yra pakankama 70 Eur suma, vaiko daliai už gyvenamojo būsto išlaikymą – 20 Eur/mėn., mokslo ir papildomo ugdymo poreikiams – 20 Eur/mėn., sveikatai, higienai – 20 Eur/mėn., vaiko poilsiui ir laisvalaikiui, kitoms reikmėms – 20 Eur/mėn., laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip atsakovo siekis išvengti padidėjusios pareigos vykdymo. Jie nepagrįsti nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi vaikas gana ilgai su juo negyvena. Be kita ko, šių konkrečių sumų dydžių apeliantas neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį - 380 Eur, kadangi kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio į šį dydį atsižvelgta kitų teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių kontekste. MMA – teismų praktikoje suformuotas orientacinis vaiko išlaikymo mėnesio dydis. Bylos nagrinėjimo metu MMA – 380 Eur, o išlaikymas nepilnamečiam vaikui padidintas iki 190 Eur, taigi neviršija nustatytos orientacinio kriterijaus ribos. Nors šis kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, išanalizavus vaiko poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko poreikių pagrįstumą.Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau paminėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Apeliantas teigia, jog šią normą pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2014 m. lapkričio 3 d. buvusia turtine padėtimi, iš esmės pagerėjo, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Atsakovas daugiau nei metus dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gauna pastovias pajamas, materialiai nebeišlaiko jau pilnamečio sūnaus V. A., šalys padengė nutraukiant santuoką turėtus įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovas su tokiu vertinimu apeliaciniame skunde nesutinka ir teigia, jog jo turtinė padėtis yra sunki, o ieškovės žymiai geresnė, dėl ko ji privalo skirti kiek daugiau nei pusę reikiamos sumos. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovės turimas nekilnojamasis turtas yra ženkliai didesnės vertės, nei atsakovo, abi šalys turi įsipareigojimų kreditoriams, registruotų transporto priemonių, taip pat ir tokių, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, abi šalys gauna nuolatines pajamas. Jų pajamų dydį patvirtina pateiktos pažymos iš darboviečių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašai. Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis ieškovės pajamos sudaro apie – 524 Eur/mėn., atsakovo – 462 Eur/mėn. Tačiau teismas įvertina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo duotus paaiškinimus, kad kartais vairuojant krovininį automobilį užsienio valstybėse jis papildomai gauna dienpinigius, kurie teismui pateiktose pažymose neatsispindi, o tai taip pat laikytina atsakovo pajamomis. Teismas atsižvelgia ir į tai, ieškovė materialiai remia, kartu su ja gyvenantį sūnų V. A., kuris yra (duomenys neskelbtini) studentas, atsakovas prie jo išlaikymo neprisideda ir daugiau išlaikytinių neturi. Abi šalys bylos duomenimis yra sveikos, pilnai darbingos. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas anksčiau dirbo statybose, dabar vairuoja krovininę transporto priemonę. Pagal oficialiai skelbiamus statistinius duomenis šios profesijos darbo rinkoje yra paklausios, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra ženkliai didesnis, todėl, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybių susirasti ir geriau apmokamą darbą. Jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir jas vertinant vaiko interesų naudai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo perkelti didesnės šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei. Priešingu atveju nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.Apeliantas teigia, jog jo prisidėjimu prie sūnaus išlaikymo laikytinas ir sūnui pirktas mobilaus ryšio telefonas, apmokamos telefono, interneto ryšio paslaugos (tame tarpe ir už žaidimų atsisiuntimus), smulkioms reikmėms duodami pinigai (po 5 – 10 Eur), išlaidos kartu praleistų atostogų metu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios išlaidos nepriskirtinos prie būtinų išlaidų. Dovanas vaikui, progines išmokas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Tas pats pasakytina ir apie neprogines išlaidas, kurios viršija būtinumo ribas, pavyzdžiui, jei duodamos lėšos prabangos daiktams įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Pažymėtina, kad kasdienė pareiga rūpintis nepilnamečio vaiko išlaikymu tenka ieškovei, todėl lėšas skirtas vaiko išlaikymui atsakovas turėtų pervesti būtent ieškovei, kuri šias lėšas turi naudoti tenkinant vaiko poreikius.Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo abiejų šalių pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė jų vertinimą ir jų pagrindu priėmė sprendimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.Apeliantas apeliaciniame skunde kelia ieškovės pateiktų įrodymų – parduotuvių kvitų, kuriomis ji grindžia vaiko išlaikymui išleidžiamas sumas, patikimumo klausimą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ieškovė vaiko išlaikymui reikalingą sumą pagrindžiančius duomenis pateikė 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu. Atsakovas, susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais, sutiko dėl jų prijungimo prie bylos ir jų patikimumo klausimo nekėlė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrodymus vertino kitų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-2013). Apeliaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog apelianto argumentai dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo, kad jo prisidėjimu prie vaiko materialinės gerovės laikytinas ir nutraukiant santuoką ieškovei paliktas visas butas su daiktais, negali būti apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti šių apelianto argumentų ir dėl jų nepasisako. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nei faktinės, nei teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau neaptaria.Apeliantas apeliaciniame skunde pateikė prašymą išdėstyti skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria priteisiamas padidintas išlaikymas nuo 2017 m. vasario 23 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, vykdymą 12 mėnesių (nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos) mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs teismas CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šiuo klausimu priimtos teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 284 straipsnis 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl šis klausimas negali būti apeliacijos objektas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 312 straipsnis), neatitinka apeliacijos paskirties ir apeliacinės instancijos teismo teisių, reglamentuojamų CPK 326 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti jo nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie turėtas išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.