- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2-862-294/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Šilėja“
- Trečiasis asmuo
- AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, trečiojo asmens atstovei Justynai Malevskai
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per interneto platformą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Šilėja“, trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 293,58 Eur žalą, 212,34 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2017-04-20 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis Ukmergės g. 194-21, Vilniuje. AB „Lietuvos draudimas” atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpų 21-1, 21-6, 21-4, 21-3, 21-2, 21-5 grindys, sandėliuko grindys ir sienos, WC patalpos sienos bei namų turtas – kilimas, skalbimo mašina, pufas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalines sąmatas, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, draudėjo pateiktus papildomus dokumentus apskaičiavo, kad 1965,00 Eur sudaro patalpų remonto kaina, 80,00 Eur žala, padaryta kilimui, 20,00 Eur žala padaryta pufui, viso 2065,00 Eur, ir išmokėjo draudėjui 2007,08 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas bute Nr. 21 trūkus bendro naudojimo šalto vandens tiekimo stovui. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina. Ieškovei atsakovės civilinės atsakomybės draudikas kompensavo 713,50 Eur žalos, todėl priteistina žalos dalis sudaro 1293,58 Eur. Pastato, esančio adresu Ukmergės g. 194, Vilniuje, administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją naudojimo inžinerinė įrangą, organizuoti jos remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Šilėja“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su prašoma priteisti žala nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad yra netinkamu atsakovu byloje. 2017-08-24 draudimo bendrovė informavo, kad įvykęs apliejimas ir nuostoliai nesietini su draudėjo atsakomybe bei netinkamu pareigų vykdymu. Vėliau draudimo bendrovė kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo lygiomis dalimis, bet atsakovas mano, kad esant galiojančiai draudimo bendrovės išvadai, jog dėl žalos ši nėra kalta, atsisakė tai padaryti. Pažymi, kad draudimo bendrovė, skaičiuodama žalos dydį, turėjo įvertinti daikto nusidėvėjimą. Be to, nepateikti įrodymai, kad 333 eurų netiesioginės išlaidos, buvo apmokėtos. Taip pat prašo mažinti palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną, nes tai sudarytų 21,9 proc. metinių palūkanų.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2017-04-20 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis Ukmergės g. 194-21, Vilniuje. Šis butas apdraustas AB Lietuvos draudimas, draudimo sutarties sudarymą patvirtina būsto draudimo liudijimas.
CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
Susipažinus su šalių paaiškinimais bei surinktais rašytiniais įrodymais matyti, kad ginčas yra kilęs dėl žalos, kuri atsirado dėl buto apliejimo.
Atsakovas nesutinka su žalos paskaičiavimu, remdamasis, jog civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nenustatė atsakovo kaltės.
Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).
Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalį bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu; bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai; informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; bendrijos narių sąrašo (nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus, bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą; pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį; bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas.
Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 ,,Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ IV skyrių Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad trūkis atsirado namo bendro naudojimo šalto vandens tiekimo vamzdyne. Už šios dalies vamzdyno priežiūrą yra atsakingas atsakovas. Todėl teismas su atsakovo prieštaravimais nesutinka, nes nagrinėjamu akivaizdu, kad ieškovo draudėjui žala buvo padaryta būtent atsakovui netinkamai vykdant namo administratoriaus pareigas, trūkus šalto vandens stovui, todėl vandens kiekis pateko ir užliejo ieškovo draudėjui priklausantį butą bei jame buvusius daiktus. Dėl šios priežasties atsakovo civilinės atsakomybės draudikui nenustačius kaltės, tačiau iš dalies padengus dalį padarytos žalos laikytina, kad tai nepanaikina atsakovo atsakomybės ir jam kyla pareiga atlyginti likusią žalos dalį.
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis).
Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo pateiktais žalos paskaičiavimais, nurodydamas, kad faktiškai patirtų išlaidų ieškovas nepateikė.
Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Ieškovas pagrįstai siekė turtinių netekimų dydį patvirtinti nuostoliais, apskaičiuotais pagal sugadintų patalpų remonto sąnaudas. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.
Papildomai pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis).
Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovo apskaičiuotas žalos vertinimas atitinka teismų praktiką, o atsakovui nepateikus priešingų įrodymų (pavyzdžiui įrodymų, kad turtas nebuvo sugadintas, kad turto patalpose nebuvo ar kitų įrodymų) laikytina, kad apskaičiuotas žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas.
CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).
Kadangi iš aukščiau išdėstyto nustatyta, kad atsakovas savo pareigos tinkamai nevykdė ir neatlygino žalos ieškovui, todėl šioje dalyje dėl 1 293,58 Eur žalos priteisimo ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovas taip pat ieškiniu prašo priteisti 212,34 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuodamas pagal delspinigių apskaičiavimo taisyklę už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Iš tiesų, skaičiuojant palūkanas ieškovo nurodytu būdu gautųsi 21,9 proc. metinių palūkanų. Be to, pažymėtina, kad ieškinys pateiktas nesuėjus trejų metų ieškinio senaties terminui, tačiau teismui nepagrįsti įrodymai, kodėl ieškovas ieškinio nepateikė anksčiau taip sumažindamas patiriamus minimalius nuostolius, kaip nurodoma ieškinyje. Svarbu byloje ir tai, kad pradinis ieškinys teismui pateiktas atsakovui dėl visos žalos priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu trečiajam asmeniui atlyginus dalį žalos ieškinio reikalavimai atitinkamai sumažinti.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad atsakovui gavus trečiojo asmens (draudiko) išvadą, jog dėl trūkusio vamzdžio atsakomybės nekilo, galėjo atsakovui susidaryti klaidingas įspūdis, jog pastarajam ieškovas apskaičiavo žalą nepagrįstai. Be to, ieškovas iš trečiojo asmens gavo žalos atlyginimą, tačiau ne kompensuojamųjų palūkanų dalį ir su tokiu daliniu atlyginimu visiškai sutiko.
Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006).
Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015). Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta laikytina, kad pačiam ieškovui po pretenzijos pateikimo atsakovui dienos aktyviai nesiekiant atgauti skolą, o ieškinį pateikus prieš pasibaigiant senaties terminui ieškiniams dėl žalos atlyginimo, jis nelaikomas patyrusiu kažkokius nuostolius ir atsakovas turi būti atleistas nuo jų mokėjimo.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (pagrindinę skolą) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (86 proc.), patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui iš atsakovo priteistinas 29 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 93 straipsniai). Ieškovas teismui taip pateikė prašymą atlyginti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas 455,58 Eur sumai. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 455,58 Eur atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį bei į teismų praktiką sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo laikytinas protingos ir jos nėra mažintinos, o ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, 391,80 Eur sumai priteistinos iš atsakovo (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, pastarosios ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, nėra priteisiamos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).
Trečiasis asmuo taip pat nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nėra priteisiamos iš ieškovo ar atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).
CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes sudaro 11,44 Eur sumą (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškinį atsakovui UAB „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, tenkinti iš dalies ir priteisti 1 293,58 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus 58 centus) žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 293,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420,80 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje (dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo) ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, valstybės naudai 11,44 Eur (vienuolika eurų 44 centus) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad nurodytas išlaidas jis turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.