Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1095-390/2019 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliantas L. K. prašo priimti naują įrodymą – BIĮ „Talka“ kreditorių 2019-06-25 susirinkimo protokolą, kuris, pasak apelianto, įrodo, kad Kauno apygardos teismo 2017-06-19 sprendimu BIĮ „Talka“ padaryta 484 954,24 Eur dydžio žala niekuomet nebus atlyginta. Teigia, kad šis kreditorių susirinkimo protokolas buvo gautas tik 2019-07-01 ir negalėjo būti pateiktas iki pirmosios instancijos teismui pradedant nagrinėti bylą iš esmės 2019-06-12 teismo posėdyje.

12. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų priėmimas yra itin ribojamas. Nauji duomenys priimami tik tada, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai jų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 str.). Remiantis CPK 177, 180 straipsniais, naujai teikiami įrodymai bet kuriuo atveju turi atitikti ir bendruosius leistinumo bei sąsajumo reikalavimus (turi būti susiję su byloje nagrinėjamais faktiniais ar teisiniais aspektais). Be to, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą prašomų prijungti duomenų (įrodymų) įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014, 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

13. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra tai, ar atsakovė BUAB „Skirnuva“ yra nepagrįstai praturtėjusi apelianto L. K. sąskaita, kitaip tariant, įrodinėtinos CK 6.242 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygos. Apelianto pateiktame bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių 2019-06-25 susirinkimo protokole yra užfiksuotas kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl turimos reikalavimo teisės į L. K. 484 954,24 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 1 870 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą pardavimo tvarkos bei sąlygų, atsižvelgiant į IBĮ nuostatas. Toks dokumentas leistų spręsti tik apie tai, kad apeliantas nėra gera valia įvykdęs teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteistas žalos atlyginimas, tačiau jo turinys negali nei patvirtinti, nei paneigti neapgrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų buvimo, vadinasi, jis neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės. Todėl šį naują įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

14. Kiekvienas asmuo, manantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (CK 1.137, 1.138 str.; CPK 5, 13 str., 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011, 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas L. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės BUAB „Skirnuva“ administravimui skirtų lėšų priteisti jam 629 764,37 Eur sumą, kuria, kaip jis teigia, atsakovė BUAB „Skirnuva“ yra nepagrįstai praturtėjusi jo sąskaita. Nepagrįstas praturėjimas kildinamas iš BIĮ „Talka“ ir BUAB „Skirnuva“ 2008-12-11 pasirašytos reikalavimo teisių į BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje perleidimo sutarties, dėl kurios sudarymo pats apeliantas turi atlyginti BIĮ „Talka“ 484 954,24 Eur žalą. Didesnė, nei yra priteista iš apelianto, ieškinio reikalavimo suma grindžiama ieškinyje ir jo patikslinime apelianto atliktais skaičiavimais bei motyvais apie šio reikalavimo, vėliau BIĮ „Talka“ perleisto atsakovei už gerokai mažesnę sumą, įsigijimo kaštus. Apelianto teigimu, BIĮ „Talka“ beviltišką reikalavimo teisę į BAB „Alytaus tekstilė“ įgijo už skolintas iš atsakovės BUAB „Skirnuva“ lėšas, kurių dalis teko ir priemonių kompleksui, keičiant šio 5 200 00 Lt dydžio reikalavimo BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje eilę iš trečios į antrą, įvykdyti.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. K. BIĮ „Talka“ ir atsakovė BUAB „Skirnuva“ 2008-05-07 sudarė paskolos sutartį Nr. PS-77, kuria atsakovė paskolino L. K. BIĮ „Talka“ 1 826 400 Lt (528 962 Eur) iki 2010-05-01; paskolos tikslas – L. K. BIĮ „Talka“ įsipareigojimų pagal 2008-05-07 reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įvykdymas. Šios šalys 2008-08-14 sudarė dar vieną paskolos sutartį, kuria atsakovė paskolino L. K. BIĮ „Talka“ 500 000 Lt (144 810 Eur) iki 2008-09-14; paskolos tikslas – įsipareigojimų pagal 2008-05-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ vykdymas.

18. Reikalavimo teisių perleidimo 2008-05-07 sutartimi, kurios vykdymui buvo paskolintos lėšos, pradinė kreditorė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ naujajai kreditorei – L. K. BIĮ „Talka“ atlygintinai perdavė turimą 5 200 000 Lt kreditorinį reikalavimą į BAB „Alytaus tekstilė“, patvirtintą Kauno apygardos teismo 2008-01-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-354-55/2008. Reikalavimo teisių perleidimo kaina – 1 726 400 Lt (500 000 Eur).

19. L. K. BIĮ „Talka“ ir BUAB „Skirnuva“ 2008-12-11 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria BUAB „Skirnuva“ atlygintinai – už 51 950 Lt – buvo perleista didžioji dalis (5 195 000 Lt) pagal 2008-05-07 reikalavimo perleidimo sutartį įgyto reikalavimo į BAB „Alytaus tekstilė“, L. K. BIĮ „Talka“ pasiliekant 5 000 Lt reikalavimo teisę į BAB „Alytaus tekstilė“. Reikalavimo perleidimo kaina (51 950 Lt) taip pat buvo sumažintas (įskaitytas) L. K. BIĮ „Talka“ įsiskolinimas atsakovei. Reikalavimo perleidimo 2008-12-11 sutartyje pažymima, kad ji sudaroma BUAB „Skirnuva“ reikalaujant dengti L. K. BIĮ „Talka“ įsiskolinimus, nors, pažymėtina, šios 2008-12-11 sutarties sudarymo metu paskolos grąžinimo terminas nei pagal 2008-05-07 paskolos sutartį (iki 2010-05-01), nei pagal 2008-08-14 paskolos sutartį (2008-09-14 susitarimu pratęstas iki 2010-10-01) nebuvo suėjęs.

20. Įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1138-390/2017 nustatyti įrodomieji faktai, kad apeliantas L. K. buvo L. K. BIĮ „Talka“ savininkas, o nuo 1991-01-08 iki 2009-09-03 šioje įmonėje ėjo ir direktoriaus pareigas. Kauno apygardos teismo 2009-08-19 nutartimi L. K. individualiai įmonei „Talka“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs L. K. atskirąjį skundą, 2015-10-01 nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartį dėl tyčinio bankroto pripažinimo nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-01 nutartis palikta nepakeista. Taip pat įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017-06-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1138-390/2017 buvo patenkintas BIĮ „Talka“ ieškinys, pareikštas jos buvusiam vadovui L. K. CK 2.87 straipsnio pagrindu, ir žalai atlyginti priteista 484 954,24 Eur suma. Toje byloje, remiantis, be kita ko, ir tyčinio bankroto byloje nustatytais faktais, spręsta, kad L. K., esant įmonei jau nemokiai, sudarė eilę ekonomiškai nenaudingų sandorių (įskaitytinai ir 2008-12-11 sutartį, kuria dabar nagrinėjamoje byloje grindžia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą) ir tokia savo veikla nuosekliai ir kryptingai siekė įmonės bankroto.

21. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017-03-27 nutartimi BUAB „Skirnuva“ bankrotas taip pat buvo pripažintas tyčiniu, įvardijant, kokius tai bendrovei nenaudingus ir nuostolingus sandorius yra sudaręs ar kokių veiksmų laiku neatlikęs jai vadovavęs apeliantas L. K.. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-1 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1355-157/2017, Kauno apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.

22. Apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytos faktinės reikalavimo, nukreipto atsakovei, aplinkybės ir anksčiau priimtų teismų procesinių sprendimų turinio reinterpretavimas sau palankia linkme, kai CPK 278 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia naujoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus bei teisinius santykius, leidžia teisėjų kolegijai spręsti apie apelianto siekį, kad jo, kaip buvusio BIĮ „Talka“ vadovo, neteisėtais ir tyčinį bankrotą sukėlusiais veiksmais (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1138-390/2017; Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-10-413/2020, kurioje išspręstas ir tyčinio bankroto klausimas) padarytą bankrutavusiai individualiai įmonei žalą jam kompensuotų antroji 2008-12-11 sudaryto sandorio šalis – atsakovė BUAB „Skirnuva“, taip pat tyčia privesta prie bankroto. Tačiau tokie apelianto ketinimai akivaizdžiai neatitinka sąžiningo elgesio principų, prieštarauja civilinių teisių įgyvendinimo paskirčiai (CK 1.137 str. 2, 4, 6 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų pripažinti apelianto teisių pažeidimą jo įvardijamu būdu – atsakovės nepagrįstu praturtėjimu (sutaupymu) apelianto sąskaita. Neteisėtus veiksmus, sukėlusius tokius padarinius, taigi ir jam priklausančios įmonės, kaip turtinio komplekso, vertės praradimą (tyčinį bankrotą) šiuo atveju yra atlikęs pats apeliantas, atstovaudamas įmonę kaip jos vadovas ir sudarydamas atitinkamus sandorius.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįsto parturtėjimo sąlygų buvimu

23. Savo ieškinio reikalavimą apeliantas grindžia CK 6.242 straipsnyje numatyta nepagrįsto praturtėjimo instituto norma, todėl pirmiausia aptartinos šio instituto taikymui būtinos sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatyta tokių sąlygų visuma: pirma, atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

24. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovės BUAB „Skirnuva“ nepagrįsto praturtėjimo apelianto L. K. sąskaita sąlygos byloje apelianto nebuvo įrodytos ir todėl tokio jo ieškinio patenkinimas negalimas.

25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

26. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Vadinasi, ir visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinas sąlygas privalėjo įrodyti ieškovas, nagrinėjamu atveju – apeliantas L. K..

27. Kaip minėta, tokio pobūdžio ieškinio tenkinimo sąlyga yra vieno asmens praturtėjimo (arba sutaupymo) dėl kito asmens veiksmų fakto nustatymas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovės BUAB „Skirnuva“ nepagrįstą praturtėjimą savaime įrodo 2008-12-11 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp BIĮ „Talka“ ir BUAB „Skirnuva“, t. y. joje nurodytos reikalavimo teisės į BAB „Alytaus tekstilė“ įsigijimo ir perleidimo kainos disproporcija. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai stokoja pagrįstumo, juolab kad nepagrįstas praturtėjimas nėra preziumuojamas ir turi būti įrodytas kaip ir visos kitos šio instituto taikymo sąlygos.

28. Atsakovės BUAB „Skirnuva“ nepagrįstą praturtėjimą (sutaupymą) apelianto sąskaita galėtų pagrįsti konkretūs faktai, kad apelianto turtas sumažėjo konkrečia verte ir lygiai tokia pat verte atsakovė praturtėjo, be to, tokiam praturtėjimui neturi būti jokio teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (pirmoji–ketvirtoji sąlygos). Nagrinėjamu atveju tarp BIĮ „Talka“ ir BUAB „Skirnuva“ 2008-12-11 buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, o jos sudarymas lėmė, kad BUAB „Skirnuva“ už 51 950 Lt įgijo antros eilės 5 195 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje, nors pati BIĮ „Talka“ šią reikalavimo teisę pirko už 1 726 400 Lt (500 000 Eur), tam naudodama, kaip teigiama, pagal 2008-05-07 ir 2008-08-14 sutartis iš atsakovės pasiskolintas lėšas – 644 810 Eur (500 000 Eur + 144 810 Eur). Įrodymų, kad ši sutartis būtų pripažinta niekine, negaliojančia, nesudaryta ar kitu teisiniu pagrindu paneigta, apeliantas, kuriam teko šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga, pirmosios instancijos teismui nepateikė.

29. Analizuojama byloje situacija neatitinka nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų dar ir todėl, kad vien BIĮ „Talka“ turėtos reikalavimo teisės perleidimas atsakovei BUAB „Skirnuva“ ir, atitinkamai, jos įsigijimas pigiau, t. y. už mažesnę kainą, nei nustatyta to reikalavimo nominali kaina, savaime negali būti vertinamas kaip nepagrįstas atsakovės sutaupymas apelianto (o ne jį perleidusios už atitinkamą kainą įmonės) sąskaita, kai kitose bylose buvo konstatuotas apelianto veiksmų, sudarant ir šį sandorį, neteisėtumas bei žalos BIĮ „Talka“ šiais veiksmais (sudarytu sandoriu) padarymas. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas, kaip įmonės vadovas, net ir sudaręs šios įmonės vardu nuostolingą ar žalingą sandorį neturi įrodinėti nepagrįsto praturtėjimo (sutaupymo) fakto bei dydžio, nes jo turtas (individualios įmonės vertė) sumažėjo, nereiškia, kad galima be įrodinėjimo perkelti iš savo paties neteisėtų veiksmų atsiradusius neigiamus padarinius tokios sutarties kontrahentei (antrajai sandorio šaliai). Kitokia apelianto nuomonė neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, apie tai jau buvo pasisakyta šios nutarties 22 punkte.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 nurodoma, kad BIĮ „Talka“ net neturėjo nuosavų lėšų reikalavimo teisei į BAB „Alytaus tekstilė“ įsigyti, todėl vien tai, kad įmonė, būdama nemoki, skolinosi lėšas ir už jas įsigijo reikalavimą, kurio akivaizdžiai negalės išsiieškoti, nes skolininkė yra bankrutuojanti įmonė, teismas vertino rodant įmonės vadovo tyčią dar labiau pabloginti jau ir taip nemokios BIĮ „Talka“ finansinę padėtį ir sudarant pakankamą pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Todėl aplinkybė, kad apeliantas, esant BIĮ „Talka“ faktiškai jau nemokiai, vis tik ėmėsi dar labiau bloginančių įmonės, jos kreditorių padėtį veiksmų, tyčia privedė jam priklausančią įmonę prie bankroto, suponuoja ir tokią teisėjų kolegijos išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatyta ir šeštoji tokio ieškinio patenkinimo sąlyga – asmuo neturi būti prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos.

31. Taip pat tokios sąlygos, kad 2008-12-11 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu BUAB „Skirnuva“ nepagrįstai sutaupė, neleidžia nustatyti ir duomenų apie atsakovės BUAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje patenkinimą nagrinėjamoje byloje nebuvimas.

32. Pažymėtina, kad paties apelianto pozicija dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo (jo dydžio) bylos procese nėra nuosekli. Pavyzdžiui, iš patikslinto ieškinio reikalavimo, taip pat iš 2019-06-02 paaiškinimų, teiktų pirmosios instancijos teismui (baigiamosios kalbos) 5 punkto matyti, kad apeliantas teigia apie atsakovės nepagrįstą praturtėjimą 629 764 Eur suma. Tuo tarpu apeliaciniame skunde jau akcentuojama, kad nepagrįstu BUAB „Skirnuva“ praturtėjimu laikytina Kauno apygardos teismo 2017-06-19 sprendimu nustatyta jo veiksmais BIĮ „Talka“ padaryta žala, t. y. 484 954,24 Eur suma (apeliacinio skundo 4.1 p.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017-06-19 sprendimu pripažintos apelianto veiksmais bankrutavusiai IĮ „Talka“ padarytos ir priteistos žalos faktas bei dydis (484 954,24 Eur), nei tokie apelianto teiginiai, kad jis finansinės naudos iš 2008-12-11 sutarties negavo ir neturi iš ko atlyginti bankrutavusiai individualiai įmonei padarytos žalos, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo apelianto sąskaita.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

34. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio atmetimo pagrindą nurodė CPK 2 ir 5 straipsnius, spręsdamas, kad apelianto teisė reiškiant ieškinį nėra pažeista ir jis neturi teisinio intereso dėl ginčo dalyko.

35. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 str.). CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi kiekvienas asmuo, kuris mano, jog teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau šioje teisės normoje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo paties subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

36. CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

37. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinį dėl priteisimo pareiškė savo vardu ir savo interesais. Atsižvelgdama į tai, kas buvo šioje nutartyje išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies suklydo, nurodęs, kad apeliantas neturi jokio teisinio intereso dėl ginčo dalyko. Kita vertus, nors tokį interesą (išvengti sprendimo vykdymu sukeliamų neigiamų turtinių padarinių) jis turi, tačiau šis interesas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir ginamas. Kadangi apeliantas neįrodė deklaruoto savo teisės pažeidimo (nepagrįsto atsakovės turto gavimo ar sutaupymo jo sąskaita), ieškinys pagrįstai buvo atmestas, teismui, be kita ko, nurodžius, kad apelianto teisė nėra pažeista.

38. Apeliantas taip pat tvirtina, kad atsakovė BUAB „Skirnuva“ neįrodinėjo turto gavimo pagrindo teisėtumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantui atsakovės nepagrįstą praturtėjimą siejant su reikalavimo teisių perleidimo 2008-12-11 sutarties sudarymu ir pačiam su ieškiniu minėtą sutartį pateikus teismui, atsakovei nebuvo pagrindo įrodinėti, kad toks sandoris buvo sudarytas ar kad jis yra teisėtas, juolab kad nesama duomenų apie šio sandorio nuginčijimą įstatymo nustatyta tvarka, toks reikalavimas nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamoje byloje.

39. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apelianto skundo argumentai, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Viena vertus, kaip minėta, apeliantas atsakovės nepagrįstą praturtėjimą grindžia sutaupymu pigiau įsigyjant reikalavimo teisę į kitą juridinį asmenį bankroto byloje, tačiau pats reikalavimo teisės įgijimo pagrindas – 2008-12-11 sutartis – nėra nuginčyta / ginčijama. Kita vertus, apeliantas argumentą dėl galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą net ir esant tarp šalių kitiems (pvz., deliktiniams) santykiams teikia remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 išaiškinimais, nors jie pateikti byloje, kurioje buvo sprendžiami nuomos sutarties nuostatų dėl šildymo išlaidų apmokėjimo aiškinimo ir nepagrįstą praturtėjimą (be teisinio pagrindo sumokėto dalies mokesčio už šilumą) reglamentuojančių normų taikymo klausimai. Situacija kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nebuvo analogiška – ginčo šalis siejo nuomos sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovė kasatorei už šildymo paslaugas buvo sumokėjusi daugiau nei šalys buvo sutarusios sutartyje. Būtent tokiame kontekste ir buvo pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Be to, šiuo atveju deliktinis santykis (priteistas žalos atlyginimas) yra ne tarp L. K. ir BUAB „Skirnuva“, o tarp L. K. ir BIĮ „Talka“.

40. Apeliantas savo apeliaciniame skunde taip pat pateikia Kauno apygardos teismo 2017-06-19 sprendimo vertinimus, tvirtindamas, kad įsiteisėjusių teismų sprendimų išvados, jog žala BIĮ „Talka“ atsirado dėl L. K. – ieškovės vadovo, neteisėtų veiksmų, o ne dėl pačių įmonių veiksmų, prieštarauja CK 2.83 straipsnio (sandoriai, sudaryti pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją) 1 ir 3 dalims. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai visų pirma nepagrįstai išplečia šios bylos nagrinėjimo dalyką, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), be to, šie argumentai neatitinka imperatyvaus draudimo kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.), kitaip tariant, neatitinka res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo.

41. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir tokius deklaratyvius apelianto teiginius, kad skundžiamu sprendimu nėra ginami BIĮ „Talka“ kreditorių interesai ir pažeidžiamas viešas interesas, nes, netenkinus apelianto ieškinio, jis nebus pajėgus atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Atsakovė taip pat yra bankrutuojantis subjektas, tyčia privesta prie bankroto, taigi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad vien dėl apeliantui palankios nagrinėjamos bylos baigties jo turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi, nėra. Kreditorių interesų bankroto procese apsauga yra pavesta bankroto administratoriui, kuris ir sprendžia, kokias konkrečiai jų gynimo priemones taikyti (šiuo atveju BIĮ „Talka“ administratorė pareiškė ieškinį apeliantui, buvusiam vadovui, dėl žalos atlyginimo). Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėto ir pagrįsto, nors ir nepalankaus kažkuriai bylos šaliai (šiuo atveju apeliantui), procesinio sprendimo priėmimas taip pat yra susijęs su viešu interesu ir teisingumo vykdymo užtikrinimu.

42. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.