Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16216-752/2017 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei E. B. B. M. dėl teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovės E. B. B. M. sutikimo abiejų bendraturčių lygiomis dalimis įteisinti atliktus pertvarkymus gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) naujai pastatytą šio namo priestatą 3a1ž, bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją pagal UAB „Architektų pastogė“ parengtą ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą. Ieškovė taip pat prašė rašytinių įrodymų surinkimo tikslu leisti jai atlikti namų valdoje (duomenys neskelbtini) esančių statinių kadastrinius matavimus su savo pasirinktu matininku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės D. M. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1000-285/2017, pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei E. B. B. M. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės E. B. M. priešieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo. Minėta civilinė byla nagrinėjama iš naujo, Kauno apygardos teismui 2015 m. spalio 23 d. nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta atsakovei asmeninės nuosavybės teisė į gyvenamojo namo 1A/ž, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: priestatą 3a1ž, mansardos patalpas 1-7,1-8,1-9,1-10, taip pat nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo I aukšto patalpomis ir mansardos (antro aukšto) patalpomis tvarka; priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nurodė, kad kadangi naujai pareikšto ieškinio pagrindas – aplinkybės, susijusios su gyvenamojo namo mansardos patalpų įrengimu, priestato ir ūkinio pastato statyba, kurios turi būti tiriamos ir vertinamos civilinėje byloje Nr. 2-1000-285/2017, o naujai pareikšto ieškinio reikalavimo esmė – bendraturčių nuosavybės dalių nustatymas, kuris iš esmės sprendžiamas minėtoje byloje, teismas vertina, kad nėra jokio teisinio pagrindo priimti pateiktą ieškinį ir naujoje byloje spręsti šalių nuosavybės teisių klausimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog naujai pareikštu ieškiniu nėra prašoma spręsti klausimo dėl nuosavybės pripažinimo ieškovės, ar atsakovės vardu. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl galimybės įregistruoti (įteisinti) nekilnojamąjį turtą be kito bendraturčio sutikimo. Tik sutvarkius ūkinio pastato, priestato 3a1ž teisinę registraciją, gyvenamajame name atlikus mansardos įrengimo darbus, abi šalys patikslins savo reikalavimus jau nagrinėjamoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1000-285/2017.Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu pripažinęs, kad teismo žinioje yra civilinė byla Nr. 2-1000-285/2017 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisme jau yra nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes reiškiamo ieškinio ir civilinėje byloje Nr. 2-1000-285/2017 nagrinėjamo ieškinio dalykai ir pagrindai skiriasi. Įvertinęs teisinius ir faktinius bylos aspektus, apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo nesutikti.CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo. Ieškinio priėmimo stadijoje aplinkybė, ar teismo žinioje nėra bylos, užvestos pagal tapatų ieškinį, vertinimo procedūra yra procesinio pobūdžio, t. y. atliekamas tik formalus reiškiamo ieškinio ir jau iškeltos bylos tapatumo patikrinimas. Teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo – patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu.Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31nutartis c. b. Nr. 3K-3-475/2007 2007-11-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-486/2007, 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-123/2011, 2011-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2011, 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016 ir kt.). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Pažymėtina, kad pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1000-285/2017, pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei E. B. B. M. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės E. B. M. priešieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo. Minėta civilinė byla nagrinėjama iš naujo, Kauno apygardos teismui 2015 m. spalio 23 d. sprendimu panaikinus Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo dalys, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka bei atsakovei asmeninės nuosavybės pripažinta teisė į gyvenamojo namo 1a/ž, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: priestatą 3a1ž, mansardos patalpas 1-7,1-8,1-9,1-10. Perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad byloje ieškovė prašė nustatyti naudojimosi bendru turtu (gyvenamuoju namu) tvarką, pasiūlydama nustatyti naudojimosi tvarką pagal du variantus, o atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teises į gyvenamojo namo 1a1ž patalpas: priestatą 3a1ž, mansardos patalpas 1-7, 1-8, 1-9, 1-10 su laiptais į mansardos patalpas, t. y. atidalinti šias gyvenamojo namo dalis bei nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo 1a1ž patalpomis jos siūlomu būdu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje pateikto ieškinio turinį bei jau nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1000-285/2017 procesinius dokumentus, esančius Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje, sprendžia, kad šioje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip minėta, nagrinėjamų bylų tapatumo konstatavimui būtina, jog sutaptų visi trys požymiai (šalys, reikalavimo pagrindas ir dalykas). Nors Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1000-285/2017 ginčo šalys sutampa (ginčas kilęs tarp tų pačių šalių – tarp D. M. ir E. B. B. M.), tačiau nėra pagrindo sutikti, kad naujai pareikštame ieškinyje nurodytos aplinkybės bei ieškinio reikalavimo esmė sutampa su minėtoje byloje nagrinėjamais materialiniais reikalavimais bei byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis. Kaip nustatyta šios nutarties 13 punkte, civilinėje byloje Nr. 2-1000-285/2017 yra sprendžiami klausimai dėl bendro turto (gyvenamojo namo) naudojimosi tvarkos nustatymo bei gyvenamojo namo patalpų (priestato 3a1ž, mansardos patalpų 1-7, 1-8, 1-9, 1-10 su laiptais į mansardos patalpas) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (ieškinio ir priešieškinio dalykas). Taigi, atitinkamai nurodytoje byloje įrodinėjamos aplinkybės, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, yra susijusios su ginčo gyvenamojo namo patalpų įrengimu, priestato ir ūkinio pastato statyba ir pan. (ieškinio ir priešieškinio pagrindas). Tuo tarpu, kaip matyti iš naujai pareikšto ieškinio turinio, jame suformuluotais reikalavimais, nesant įregistruotos ginčo patalpų rekonstrukcijos viešame nekilnojamojo turto registre, yra siekiama šią rekonstrukciją įteisinti be bendraturčio (atsakovės) sutikimo (ieškinio dalykas), įrodinėjant, kad ginčo nekilnojamojo turto dalys padidėjo, kad statyba buvo teisėta ir pan. (ieškinio pagrindas). Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad naujai pareikšto ieškinio pagrindas bei dalykas nesutampa su kitoje byloje nagrinėjamu ieškinio/priešieškinio pagrindu ir dalyku.Šios bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, jog teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus ir neįregistravus patalpų (jų statybų), naudojimosi jomis tvarkos nustatymas reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. V. v. V. L. , bylos Nr. 3K-3-492/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-168/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015). Įgyvendinant nuosavybės (taip pat ir naudojimosi daiktu) teisę, negali būti pažeidžiami įstatymų reikalavimai. Taigi, vien ta aplinkybė, kad šalys savavališkai yra atlikusios pastato rekonstrukciją dar nereiškia, kad joms bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir ginčo patalpos bus įteisintos. Dėl šios priežasties, kaip pagrįstai nurodo ir ieškovė, neatlikus įstatymu nustatytos patalpų rekonstrukcijos įteisinimo procedūros ir neįregistravus rekonstruotų patalpų Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarkos. Būtent šioje byloje pareikštu ieškiniu, kaip to reikalauja ir imperatyvios įstatymo normos, ir yra siekiama ginčo patalpų rekonstrukcijos teisinės registracijos. Nors, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad naujai pareikštu ieškiniu keliami reikalavimai ir jiems pagrįsti nurodytos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos civilinėje byloje Nr. 2-1000-285/2017, tačiau kaip ir minėta, nurodytoje byloje nei ieškiniu, nei priešieškiniu nėra keliami ginčo patalpų rekonstrukcijos įregistravimo (įteisinimo) Nekilnojamojo turto registre reikalavimai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ir nagrinėjamų bylų tapatumą (nesant reikalavimo pagrindo ir dalyko sutapties). Pažymėtina, kad civiliniam procesui būdingas proceso šalių procesinio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad civiliniai procesiniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčijamo teisinio santykio dalyvių iniciatyva (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas pasireiškia ne tik iniciatyva pradėti procesą, bet jis veikia viso proceso metu ir jo pagrindu proceso dalyviams suteikiama pasirinkimo laisvė pasinaudoti ar nepasinaudoti įstatymo suteikiama procesine teise. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą, pateikdama teismui naują ieškinį, kuriuo pareikšti reikalavimai yra galimai susiję su kitoje byloje nagrinėjamais reikalavimais, nesudaro pagrindo ieškinį atsisakyti priimti ir įpareigoti ieškovę tokius reikalavimus pareikšti kitoje teismo žinioje esančioje ir nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teismui, nustačius, jog nagrinėjamose byloje yra pareikšti galimai tarpusavyje susiję reikalavimai, jis turi teisę spręsti klausimą dėl bylų susijungimo į vieną (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje nustatė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įvertinus tai, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.