Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui M. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenins Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) seniūnijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, R. K., A. V., E. Ž., V. C., V. M., A. V., J. R., S. N., J. M., L. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos senelis V. K. ir senelė M. K. nuo 1954 m. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, V. K. – (duomenys neskelbtini), M. K. – (duomenys neskelbtini). V. K. iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)‘ gavo vieno kambario butą bendrabučio tipo, 35,69 kv. m, (duomenys neskelbtini). Butas šildomas malkomis, jame nėra vonios, sanitarinių mazgų, nėra tekančio geriamojo vandens. 1958-1960 m. (duomenys neskelbtini) įmonė seneliams išskyrė 25 arų žemės sklypą apdirbinėjimui (duomenys neskelbtini). Būtent šiame sklype buvo pastatyti viralinė ir 3 ūkiniai pastatai. 1964-04-02 Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) rajono B. V. gyvenvietės darbo žmonių deputatų tarybos trečiojo šaukimo aštuntosios sesijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad „individualius sandėliukus taip pat reikia perkelti į specialiai tam skirtas vietas, dalį statybinių medžiagų skirs (duomenys neskelbtini) įmonė ir administracija. 1974 m. vasario mėn. V. K. kreipėsi su prašymu į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ skirti jam statybines medžiagas (medinius rąstus, betoną, ruberoidą, lentas, dažus ir kt.) viralinei ir pagalbiniams pastatams statyti. 1974 m. birželio mėn. V. K. prašymas buvo patenkintas ir jis gavo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ statybines medžiagas. 1980 m. (duomenys neskelbtini) įmonė susigrąžino atgal 5 arus žemės, o V. K. ir M. K. buvo palikta 20 arų žemės šalia jų buto, (duomenys neskelbtini). Minėtas 20 arų žemės sklypas buvo padalintas į tris dalis; viena dalis – 8 arai liko prie K. buto, (duomenys neskelbtini). Ant šio sklypo K. pasistatė viralinę, ūkinį pastatą malkoms, 2 tvartus paukščiams ir namų gyvūnams laikyti. Tame pačiame sklype yra daržas, šiltnamis, taip pat vasarinis dušas ir WC. 2009-2010 m. savo lėšomis buvo pastatytas stulpelis su geriamu vandeniu. Kitos 2 dalys sklypo, kurių plotas 4 ir 7 arai yra toliau nuo namų. 1997-04-20 senelis V. K. mirė ir jam priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), paveldėjo močiutė M. K..

Pareiškėja po močiutės mirties pradėjo faktiškai valdyti atsiradusį palikimą nuo 2005-02-01, pradėjo rūpintis viraline ir 3 ūkiniais pastatais, juos naudoti pagal paskirtį. 2006-08-01 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išdavė pareiškėjai pažymą, kurioje nurodyta, kad M. K. priklausantys pastatai yra jos naudojamojoje žemėje (duomenys neskelbtini). 2006-08-08 Vilniaus r. savivaldybės Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriui buvo pateiktas prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti, o 2006-09-25 minėtas projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas. 2006 m VĮ Registrų centras buvo paruošta Nekilnojamojo turto objekto – (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), joje atsispindi viralinė ir 3 ūkio pastatai. 2008 m. VĮ Registrų centras Vilniaus filialas priėmė sprendimus atsisakyti įrašyti minėtus pastatus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Buvo pateiktas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl išsipirkimo 8 arų sklypo, kurį valdė ir naudojosi pareiškėjos seneliai K..

Viralinėje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena pareiškėjos tėvas R. K., o anksčiau joje gyveno seneliai K.. Viralinė yra šildoma malkomis, joje yra įvesta elektra, už elektrą mokami mokesčiai. 2012-01-15 pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu leisti išsipirkti žemę, (duomenys neskelbtini), o 2012-11-26 kreipėsi išduoti sutikimą įregistruoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) 2012-12-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius pateikė atsakymą, kad skyrius galės pritarti dėl pastatų įregistravimo, tik tada, kai bus pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka, pagal teritorijų planavimo dokumentus, dokumentas, patvirtinantis šio sklypo suteikimą pareiškėjai. 2013 metais buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, pastatai juose užfiksuoti 2013-06-27 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Viralinę buvo bandyta pagal Vilniaus rajono savivaldybės rekomendaciją pervardinti į gyvenamąjį namą, (25 kv. m nesudėtingas stainys), siekiant šį pastatą įregistruoti. (duomenys neskelbtini) seniūnija neprieštarauja, kad pareiškime nurodyti pastatai būtų teisiškai įregistruoti. Pagalbiniai pastatai nebuvo įregistruoti ūkinėse knygose, pastatų apskaita nebuvo vedama, nes (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos nebuvo tinkamai pildomos, todėl dokumentų apie pareiškėjos seneliams priklausančius 3 ūkinius pastatus nėra.

Suintersuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad jeigu bus nustatytas pastato nuosavybės teise valdymo faktas, po pastatu bus suformuotas žemės sklypas.

Suinteresuotas asmuo E. Ž. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1968 m. iki 2000 m., patvirtina, jog pareiškėjos seneliai statė viralinę, jie gyveno (duomenys neskelbtini) daugiabutyje name Nr. (duomenys neskelbtini) bute. Viralinę statė pats V. K., prie viralinės jie turėjo daržą. Po V. mirties, viraline naudojosi M.. Su pareiškimu nesutinka todėl, kad nori žemės, kuri turi daugiabučiui namui priklausyti.

Suinteresuotas asmuo V. C. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1953 m. iki 1992 m. Viralinę prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno pareiškėjos seneliai, statė pareiškėjos senelis. Pareiškėjos seneliai naudojosi ta viraline, prie jos turėjo daržą. Po senelės M. mirties jos bute gyvena pareiškėjos motina, o pareiškėja į jį tik atvažiuoja. Matydavo, kad nuo 2005 m. pareiškėja ir jos tėvai naudojasi viraline.Su pareiškimu iš esmės sutinka, bet nesutinka, kad ta viralinė stovi ant žemės sklypo, kuriame stovi jų daugiabutis namas.

Suinteresuotas asmuo V. M. parodė, kad neprieštarauja, jog viralinę (duomenys neskelbtini) statė ir ją valdė pareiškėjos seneliai. Viralinei statyti statybines medžiagas V. gavo iš savo darbovietės. neprieštarauja, kad pareiškėja po senelės mirties priėmė palikimą, kitų pretendentų į viralinę – nėra. Nesutinka, kad jų daugiabučio namo sklypo dydis sumažėtų viralinės sąskaita.

Suinteresuotas asmuo S. N. parodė, kad patvirtina, jog viralinę valdė ir ją naudojo pareiškėjos seneliai nuo senų laikų, bet tą viralinę jie galėjo įsiteisinti. Ji pati (duomenys neskelbtini) pastoviai negyveno, bet dažnai atvažiuodavo pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo L. R. parodė, kad nežino ar yra kitų pretendentų į viralinę, patvirtino, jog viralinę valdė M. ir V., ten turėjo sodą, daržą.

Suinteresuoti asmenys R. K., A. V., J. M., A. V. į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Liudytojas J. B. parodė, kad V. K. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), o 1974 metų pavasarį (duomenys neskelbtini) įmonė skyrė žemę savo darbuotojams, tame tarpe ir V. K., jam buvo skirtas 25 arų sklypas, po to 5 arus paėmė iš jo ir V. K. liko 20 arų žemės. V. K. gyveno (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name, turėjo butą, kuriame gyveno su žmona ir vaiku. V.K. V. statė sau namelį, tai V. K. kreipėsi į jį dėl statybinių medžiagų, cemento, šiferio skyrimo, įmonės direktorius leido V. K. išduoti statybines medžiagas.

Liudytojas E. U. parodė, kad jis gyveno nuo 1955 iki 1973-1975 metų (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini) bute. Pažinojo V. K. ir M. K., kurie gyveno tame pačiame name bute Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp daugiabučių namų K. turėjo lauko virtuvę, kurią statė pats V. K. iki 1973 m., ten K. sodino daržus, ji pati matė, kad lauko virtuve K. naudodavosi vasarą, ar ja naudojosi žemą, nežino.

Liudytojas N. M. parodė, kad nuo 1953-198 m. gyveno daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), tame pačiame name gyveno V. K. ir M. K.. (duomenys neskelbtini) įmonė savo darbuotojams skirdavo žemės sklypus sodui, V. ir M. irgi skyrė apie 20 arų. (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo V. K. pasistatė apie 1960 m., tiksliai pasakyti negali, lauko virtuvę – viralinę ir ūkinius pastatus. Jam išvykstant 1998 m. iš (duomenys neskelbtini), V. K. ir M. K. naudojosi tais pastatais. D. K. anūkė valdo viralinę.

Liudytoja D. V. parodė, kad pareiškėjos seneliai V. K. ir M.K. V. daugiabučiame name turėjo butą. Kai ji pati 1956-1957 m. apsigyveno daugiabučiame name Nr. (duomenys neskelbtini), tai prie šio namo žmonės turėjo žemės, ją dirbo, sodino daržus, statė ūkinius pastatus. K. irgi turėjo lauko virtuvę, rūsį. Žmonėms žemę skirdavo (duomenys neskelbtini) įmonė. Po K. mirties ta lauko virtuve naudojasi pareiškėja ir jos šeimos nariai.

Liudytoja S. M. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1953 m., pažinojo V. K. ir M. K., jie gal 1972 metais statėsi (duomenys neskelbtini) mažą namuką ir rūsį, naudojosi lauko virtuve. V. K. žemę buvo paskyrę iš darbovietės, kurioje jis dirbo (duomenys neskelbtini). Po M. K. mirties lauko virtuve - viraline naudojasi pareiškėja ir jos šeima. Viralinė, tai yra namukas su langais ir durimis, joje yra pečius, ten yra 1 kambarys, virtuvė su koridoriumi.

Liudytojas V. B. parodė, kad pažinojo pareiškėjos senelius V. K. ir M. K., jie gyveno iki savo mirties V., daugiabučiame name, savo bute. Netoli daugiabučio turėjo lauko virtuvę, sodą, laikė gyvulius, augino agurkus. Tą lauko virtuvę statė pats V. K. apie 1970 m. Nuo 2005 m. ja naudojasi pareiškėja, ten gyvena jos tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (CPK 444 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui.

Taigi bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.

M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini), galiojusio CK 5.50 str. 2 d. nustatė, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neatlikus nurodytų veiksmų per šį terminą, laikoma, jog asmuo nepriėmė palikimo. Nurodyto termino praleidimo priežastis pagrindžiančias aplinkybes turi nurodyti ir jų svarbą įrodyti palikimą siekiantis priimti įpėdinis. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio pagrindu išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas ir asmeniui nustatoma nuosavybės teisė į atitinkamą turtą (CK 5.18 str., 5.19 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-11-02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009 ir kt.). Remiantis pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos E. R. seneliai (b.l.99,104-105, t.1) M. K., mirė (duomenys neskelbtini), o V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.12, 15-16, t.1; 26-27, t.3). V. K. ir M. K. kartu gyveno bute (duomenys neskelbtini) iki V. K. mirties, o po pastarojo mirties bute liko gyventi M. K.. Dar 1997-09-30 M. K., gyv. (duomenys neskelbtini), sudarė testamentą (b.l.11, t.1), kuriuo nusprendė visą turtą, kuris priklausys M. K. jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliekti vaikaitei E. K. (R.). 2008-02-19 Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė O. Ž. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. K., (duomenys neskelbtini) yra pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-11-02 E. R. buvo išduotas Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, pagal kurį E. R. paveldėjo turtą - butą, unikalalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35.69 kv.m bendro ploto, plane pažymėtą 1, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.14, t.1; b.l.14-25, t.3). Kaip matyti iš ūkinių knygų išrašų V. K. vardu esančiose asmenimėse sąskaitose (toliau – asmeninėse sąskaitose) 1968-01-01 – 1969-01-01, 1973-1979, 1980-01-01 - 1983-01-01 – 1985-01-01 m. m. laikotarpyje, (b.l.17-22, 29-31, t.1;b.l. 60-69, t.4.), duomenų apie turėtą nuosavybės teise viralinę – nėra, vienok 1975 m. duomenyse nurodyta sklityje: pastatai esntys ūkio asmeninėje nuosavybėje – „P.S.D. (sodų namelis)“. Asmeninėse sąskaitose užfiksuota, kad V. K. minėtais laikotarpiais dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, (duomenys neskelbtini), o M. K. – (duomenys neskelbtini), taip pat fiksuota, kad yra naudojamąsi viso – 20- žemės. Bylos medžiaga patvirtina (duomenys iš archyvo), jog (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinės knygos buvo pildomos aplaidžiai, su trūkumais ir klaidomis, 1965-1982 m. - (duomenys neskelbtini) Vykdomojo komiteto sprendimuose (tame tarpe) užfiksuota, kad duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbininkų ir tarnautojų naudojamus žemę ir daržus, apie žemės paskirimą, jų apskaitą, tvarkomi pažeidžiant įstatymus (b.l.23-28, 72-93, t.1).

Kaip nurodyta 2013-09-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.34, t.2), apie statinius:“neprieštaraujame, kad V. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir M. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) vardu, pagal gyventojų parodymus 1960 m. pastatyti ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko iki 1997 m buvo naudojami V. K. ir M. K., nuo 1997 m. iki 2005 m. buvo naudojami M. K. ir nuo 2005 m. iki šiol – jos anūkės E. R., būtų teisiškai įregistruoti; nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje invent. Nr. (duomenys neskelbtini) ūkiniai pastatai pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2006-08-01 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išdavė pareiškėjai pažymą, kurioje nurodyta, kad M. K. priklausantys pastatai yra jos naudojamojoje žemėje (duomenys neskelbtini); 2006-08-08 Vilniaus r. savivaldybės Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriui buvo pateiktas M. K. prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti, o 2006-09-25 minėtas projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas. 2006 m VĮ Registrų centras buvo paruošta Nekilnojamojo turto objekto – (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), joje atsispindi viralinė ir 3 ūkio pastatai. 2008-04-17 ir 2008-08-12 bei 2013-01-10 VĮ Registrų centras Vilniaus filialas priėmė sprendimus atsisakyti įrašyti ūkio pastatus, tame tarpe – viralinę, (duomenys neskelbtini) į Nekilnojamojo turto kadastrą (b.l.3-11, t.2; 49,50-65, 71-85, t.3 ).

Statinio – viralinės statymo metu (iki 1991 m.) galiojo M. T. Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namu, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ bei šiuo nutarimu patvirtinta Leidimų statyti, rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo), kurioje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik nustatyta tvarka gavus leidimus. Tuo metu galiojusiojoje Teisinio pastatų registravimo instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su priklausančiais pagalbiniais statiniais, kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurioje nustatyta, kad savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai neregistruojami. Šią instrukciją pakeitė 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tos pačios registravimo nuostatos. Taigi tiek statinių (nebaigtos statybos) statybos metu, tiek perduodant juos pareiškėjui kaip turtinį įnašą, pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota. Pradedant statybą statytojas turėjo turėti statinio projektą ir gauti statybos leidimą.

Byloje visi apklausti liudytojai J. B., D. V., E. U., N. M., S. M., V. B., nurodyti aukščiau, patvirtino, jog pareiškime nurodytą viralinę statė pareiškėjos senelis V. K. 1970 – 1975 m. laikotarpyje bei, kad viraline naudojosi ir prie jos sodino daržus, pareiškėjos seneliai. Liudytojai D. V., N. M., S. M., V. B. patvirtino, kad po pareiškėjos senelės M. K. mirties viraline naudojosi bei prie jos sodino daržus - pareiškėja ir jos šeima. Suinteresuoti asmenys E. Ž., V. C., V. M., J. R., S. N., L. R. taip pat patvirtino, kad viraline naudojosi pareiškėjos seneliai V. K. ir M. K., o liudytojo J. B. ir suinteresuoto asmens V. M. parodymai patvirtina aplinkybes, jog viralinės statybai statybines medžiagas V. K. suteikė jo darbovietė – (duomenys neskelbtini) įmonė. Byloje taip pat nustatyta, kad po pareiškėjos senelės M. K. mirties viraline naudojosi tiek pareiškėja, tiek jos šeimos nariai, o pareiškėjos tėvas ir gyvena viralinėje, šalia daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l.94, 97, t.1).

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, pareiškimas tenkintinas, nustatytini prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai (CPK 178, 185 str. str.), vienok, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktą, teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Todėl, pareiškimas dalyje dėl palikimo priėmimo nustatytinas, nekonkretizuojant palikimo turinio.

Suinteresuotų fizinių asmenų nesutikimas dalyje su pareiškimu nėra pagrįstas, kadangi prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini nuosavybės teisių į pastatą – viralinę įteisinimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos E. R., a.k(duomenys neskelbtini) seneliai V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 1975 m. gegužės mėn. valdė viralinę, pažymėtą nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. R., a.k(duomenys neskelbtini) po senelės M. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisių į pastatą - viralinę, įteisinimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.