Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.1.7.5; 3.2.6.1; 3.4.1.2.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 6 d.

dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui, atsakovei L. B., jos atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeima gyvena (duomenys neskelbtini), vaikui sudarytos geros sąlygos miegui ir mokymuisi. Ieškovo ir šalių sūnaus teigimu, atsakovė išėjo iš namų ir visiškai nebendrauja su jais nuo 2015 m. vasaros pradžios bei neteikia vaikui išlaikymo, nei vienas iš jų neturi jos kontaktinių duomenų. Nepilnametis V. B. apsisprendęs nuolat gyventi su tėvu. Daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarautų vaiko interesams, todėl V. B. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu J. B., iš motinos L. B. priteistinas išlaikymas. Teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5). Šalys yra nepilnamečio V. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6). L. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto dovanojimo sutarties pagrindu, J. B. vardu registruota 1/12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/6 ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įgytų 2000-09-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 7-9, 79-89). L. B. vardu registruota transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). J. B. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 11). J. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis yra vidutiniškai 340 Eur per mėnesį (b. l. 12). J. B. skaičiavimu, nepilnamečio V. B. išlaikymui per mėnesį reikalinga 382 Eur suma (b. l. 70). V. B. turi sveikatos problemų (b. l. 71). L. B. dirba pagal individualios veiklos liudijimą, jos pajamos yra vidutiniškai 593 Eur per mėnesį (b. l. 72-75).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. LR CK 3.27 str. 1 d. įtvirtintos teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. LR CK 3.27 str. išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (LR CK 3.60 str.). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nurodė, jog, ieškovo manymu, šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė kėlė konfliktus, nerodė pagarbos, nerėmė ieškovo nei moraliai, nei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl sutuoktinio smurtavimo, tačiau prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Paaiškino, kad dėl skirtingo požiūrio į šeimą ėmė nesutarti ir konfliktuoti, atsakovė nevykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigų, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, rūpinosi tik savo interesais, galiausiai paliko šeimą ir ja nesirūpina. Atsakovė teismo posėdžio palaikė savo poziciją, paaiškino, kad dėl netinkamo ieškovo elgesio ji buvo priversta išsikraustyti iš namų.

Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių teismas sprendžia, jog nei viena šalis neįrodė, jog santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės. Nors ieškovas teigė, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, galimai buvo neištikima, tačiau nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovė įrodymų, pagrindžiančių ieškovo smurtavimą, taip pat nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, abu sutuoktiniai maksimaliai nesistengė išsaugoti šeimą, spręsti iškilusių problemų tarpusavio sutarimu, ieškoti pagalbos dėl kilusių sunkumų. Teismo vertinimu įrodymų, patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, ir daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, t. y. nereikia nustatinėti, kuris iš sutuoktinių labiau kaltas dėl santuokos iširimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Šalių prašymu po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės B. ir B.

Šalių teigimu, jie kreditorių neturi.

Dėl turto padalijimo.

Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas 1/12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/6 ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). Atsakovės L. B. vardu registruota 1/12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodo, kad pagal LR CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tuo tarpu LR CK 3.89 str. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas.

Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas 1/12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/6 ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įgytas 2000-09-13 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, po santuokos sudarymo. Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kad registruotas tik ieškovo vardu. Tokios pačios teisinės nuostatos laikytinos ir atsakovės vardu registruotai transporto priemonei – VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonės įgyta 2005-05-17, t. y. po santuokos sudarymo, šalių paaiškinimu pirkimo pagrindu, todėl laikytina bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto dalis – 1/12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta dovanojimo sutarties pagrindo. Ginčo dėl šios sutarties teisėtumo nėra. Esant šioms aplinkybėms atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p., yra jos asmeninis ir santuokos nutraukimo metu nedalytinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes santuokos metu įgytą ir dalytiną turtą sudaro 1/12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/6 ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 82) bei transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.).

Santuokos metu šalių 2009-0-09-13 pirkimo–pardavimu sutarties pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – 1/12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/6 ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovas prašo priteisti jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė su tokiu turto padalijimo būdu nesutinka, nurodo, kad šis turtas įgytas santuokoje, todėl turi būti padalintas tarp šalių lygiomis dalimis.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 42 d.). Ieškovas prezumpcijų, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, nepaneigė, nenurodė, kodėl šis turtas turėtų būti pripažintas jo asmenine nuosavybe arba kodėl turėtų būti nukrypstama nuo lygių dalių principo dalinant santuokinį turtą. Aplinkybių nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nenurodė ir nepagrindė (LR CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, 1/12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/6 ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2009-0-09-13 pirkimo-pardavimu sutarties pagrindu, padalintina tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, kiekvienam priteisiant po 1/24 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/12 ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal bylos duomenis matyti, kad santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą – atsakovės vardu registruotą transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo šią transporto priemonę palikti atsakovei, sau kompensacijos neprašo. Atsakovė nurodė, kad transporto priemonės vertė nesiekia nurodomų 500 Eur, sutinka, kad už tokią vertę šis turtas būtų priteistas ieškovui, kompensacijos taip pat nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota atsakovės vardu, ieškovas už šią transporto priemonę kompensacijos iš atsakovės neprašo, ši transporto priemonė negali dalyvauti eisme, nes nėra atlikta techninė apžiūra, transporto priemonė priteistina atsakovei L. B..

Dėl kompensacijos priteisimo.

CK 3.98 str. numato, kad jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto (CK 3.98 str. 1 d.). Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos (CK 3.98 str. 2 d.).

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad jie į ginčo turtą atsikraustė iš karto po santuokos sudarymo, bet šis turtas priklausė atsakovės broliui. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad tuo metu, kai atsikraustė šalys, gyvenimo sąlygos patalpoje buvo blogos, t. y. reikėjo esminio remonto, kad būtų galima gyventi. Šalys ir byloje apklausti liudytojai nurodė, kad turtas buvo gerinamas palaipsniui, t. y. ieškovas, būdamas nagingas ir statybose nusimanantis asmuo, pasitelkdamas pažįstamus ir draugus į pagalbą, gyvenamąjį būstą gerino palaipsniui, tačiau nei šalys nei byloje apklausti liudytojai, negalėjo nurodyti, kuriuo laikotarpiu ir kokie pagerinimo darbai buvo atliekami, nėra ir raštinių tokio pobūdžio duomenų. Šios aplinkybės svarbios, nes ginčo turtu, nors ir visą laiką naudojosi šalys, tačiau teisiškai keitėsi šio turto savininkai, t. y. iš liudytoju apklaustu V. S. ginčo turtą 1997-10-08 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo K. V. (atsakovės brolis). Šalių santuoka sudaryta 1998-12-24, po santuokos sudarymo, jie apsigyveno šiame būste. Pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovės broliu ir ieškovu dėl dalies būsto pardavimo sudaryta 2000-09-13. Dovanojimo sutartis tarp atsakovės brolio ir atsakovės dėl dalies būsto sudaryta 2007-03-28. Kadangi keitėsi turto savininkai ieškovas reikšdamas šį reikalavimą turėjo nurodyti, kokie konkretūs pagerinimo darbai buvo atlikti ir kada, tačiau tokio pobūdžio aplinkybių negalėjo nurodyti nei šalys, nei byloje apklausti liudytojai, nėra ir rašytinių duomenų. Be to, šalys nurodė skirtingus lėšų, iš kurių buvo atliekami pagerinimai, šaltinius. Iš esmės ieškovas nurodė, kad investavo savo asmenines lėšas, gautas po tėvo mirties, tačiau duomenų patvirtinančių šias aplinkybes nėra pateikta.

CK 3.109 str. 1 d. 3 p. numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Pažymėtina, kad šalys su nepilnamečiu vaiku gyveno minėtame bute, šis butas laikytinas šeimos turtu, todėl visi remonto darbai laikytini susijusiais su namų ūkio išlaikymu ir jiems turėjo būti skiriamos lėšos iš bendro sutuoktinių turto. CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Ieškovas nenurodė, kad remonto darbus atliko ne iš darbo užmokesčio, o iš savo asmeninių lėšų, jam padovanotų ar jo paveldėtų. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Ieškovas jokių duomenų, kad remontą atliko iš savo asmeninių lėšų, nepateikė ir neįrodė, kad turi teisę gauti kompensaciją. Pažymėtina ir tai, kad dalis buto ir ūkio pastato priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas pagerino sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, ar atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dalį.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis V. B. gyvena su tėvu J. B., tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su tėvu sutinka, išvadą teikianti institucija tokiam ieškovo reikalavimui neprieštaravo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio V. B. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu J. B..

Dėl uzufrukto nustatymo.

CK 3.86 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 str.).

Nepilnametis V. B. lieka gyventi su tėvu J. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 1/12 šio namo priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, taip pat jai priteistina 1/24 šio namo ir 1/12 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu dalinant turtą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, kito nekilnojamojo turto neturi, ieškovė prašo nustatyti uzufruktą jai priklausančiai namo daliai ir ūkiniam pastatui, suteikiantį teisę atsakovui su nepilnamečiu sūnumi gyventi šiame turte iki sūnaus pilnametystės, uzufruktas nustatytinas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 350 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 150 Eur. Atsakovė prieštaravo iš jos prašomam priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui, nurodė, kad sutiktų teikti sūnui išlaikymą po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teigė, jog sūnui nereikalingas tokio dydžio išlaikymas, kokio prašo atsakovas, jos turtinė padėtis yra sunki, atlyginimas nedidelis, į rankas gauna tik apie 150 Eur, be to, ji leidžia ieškovui su sūnumi gyventi didžiąja dalimi jai nuosavybės teise priklausančiame name.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, bylos nagrinėjimo teisme metu (15 metų), į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų ir jam reikalingi medikamentai, taip pat vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendžia, kad 380 Eur per mėnesį suma šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.) kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarinių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006);kad tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vieno iš tėvų gyvenamojo būsto suteikimo faktas gali būti vertinamas kaip viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių taikant LR CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo principą, nustatantį, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Apibendrinus galima daryti išvadą, kad, vertinant asmens, kuris privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turtinę padėtį pagal LR CK 3.192 str. 3 d., atsižvelgiama į asmens turtinę padėtį, kuri apima visų rūšių pajamas, turimą turtą, įsipareigojimus bei kitas reikšmingas jo turtinei padėčiai su asmeniu susijusias ir dar kitas aplinkybes (sveikatą, darbingumą, nuolatinę nepilnamečio priežiūrą, gyvenamosios patalpos jam suteikimą ir kt.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovo gaunamos pajamos – apie 340 Eur darbo užmokestis, transporto priemonių, asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad papildomai užsidirba, todėl per mėnesį jo pajamos sudaro apie 500 Eur. Sveikatos problemų neturi, kitų išlaikomų asmenų taip pat nėra.

Atsakovė nurodė, kad į rankas gauna 150 Eur per mėnesį, tačiau iš pateiktos metinės pajamų deklaracijos matyti, kad iš individualios veikos gaunama pinigų suma per mėnesį vidutiniškai sudaro 593 Eur, atsakovės vardu registruota transporto priemonė, turi asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jame gyvena atsakovas su sūnumi. Atsakovė sveikatos problemų taip pat neturi, ribojimų dirbti (nedarbingumas ar pan.) taip nėra. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškosis darbo, kuris duotų didesnes pajamas ir pan., tačiau dėl kokių aplinkybių to negalėjo padaryti šiuo metu nenurodė.

Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, skolinių įsipareigojimų neturi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio sūnaus poreikius, be to, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, t. y. ji disponuoja didesne dalimi nekilnojamojo turto, tačiau gauna mažesnes pajamas, nei ieškovas. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovė leidžia atsakovui su nepilnamečiu sūnumi gyventi dalyje jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, neatleidžia atsakovės nuo pareigos teikti savo nepilnamečiam sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Be to, tas iš tėvų su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, prisiima ir kasdieninius rūpesčius susijusius su nepilnamečiu vaiku. Kadangi ieškovo prašoma priteisti suma yra minimali pagal LR CK 6.461 str. 2 d., todėl papildomai rašytiniais įrodymais konkrečių reikalavimų ir patiriamų išlaidų nereikia ieškovui įrodinėti. Institucija teikianti išvadą byloje taip pat nurodė, kad ši suma pagal vaiko amžių ir poreikius ir sveikatos būklę yra minimali.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovės nepilnamečiam sūnui V. B. priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-09-29) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo, išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.156 ir 3.159 str. įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (LR CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo jos laikytis, t. y. LR CPK 18 str. pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Dėl šios priežasties, nustatytina bendravimo tvarka suteikia ne teisę matytis su nepilnamečiais vaikais, tačiau pareigą įgyvendinti tėvo pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais tam tikru grafiku. Atsakovė prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį, t. y. nenustatyti bendravimo su nakvyne, nes ilgą laikotarpį su sūnumi nebendravo. Šalių sūnus yra penkiolikos metų, beveik suaugęs, todėl atsakovė teisminio bylos nagrinėjimo metu tikrai galėjo pasikalbėti su sūnumi, prašyti nustatyti laikiną bendravimo tvarką ar pan. Kadangi duomenų, kad šalių sūnui bendravimo tvarkos įgyvendinimas kenktų ar būtų žalingas, nėra pateikta, todėl pereinamojo laikotarpio nėra pagrindo nustatyti. Pagal teismų formuojamą praktiką pereinamasis laikotarpis paprastai nustatytinas, kai nepilnamečiui vaikui ar tėvams būtinos psichologo paslaugos ir bendravimas galimai gali daryti žalą nepilnamečio vaiko interesams.

Atsakovė prašo nustatyti jos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią ji nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrautų su sūnumi ne jo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. Ieškovas tokiai bendravimo tvarkai neprieštarauja, todėl nustatytina atsakovės prašoma bendravimo su sūnumi tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir priteisti kompensaciją atmesti, reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinti visiškai, reikalavimas padalinti santuokos metu įgytą turtą tenkintas 50 proc. Darytina išvada, kad ieškovo ieškinys patenkintas 50 proc.

Ieškovui Kauno valstybinės garantuojamos pagalbos teisinės pagalbos 2015-08-19 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2962-3383 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, išlaidos – 202,65 Eur (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.) valstybei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos teikiant antrinę valstybinę pagalbą – 101,33 Eur.

Ieškovas, teikdamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis – 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 32 Eur už reikalavimą dėl turto priteisimo, iš viso – 86 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai šaliai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 str. teismas

nusprendžia:

nutraukti ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui J. B. palikti prigimtinę pavardę – B., atsakovei L. B. palikti santuokinę pavardę – B.

atsakovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/24 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/12 ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytų 2000-09-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu;

ieškovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/24 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/12 ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytų 2000-09-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu;

atsakovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-09-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnum V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos L. B. bendrauja su sūnumi V. B. ne jo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.

Nustatyti uzufruktą atsakovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiam 3/24 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir 1/12 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), uzufruktą, suteikiantį teisę ieškovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyventi šiame turte iki sūnaus V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 101,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 86 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.