Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

V. R. (V. R.), kuriam taikytos priverčiamos medicinos priemonės, gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. R., kuriam taikytos priverčiamos medicinos priemonės, advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria V. R. pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir V. R. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. V. R., kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, advokatas Edmundas Jankaitis apeliaciniu skundu nesutinka su V. R. paskirta priverčiamąja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje bei prašo V. R. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą Pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.

Dėl paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai taikė V. R. priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, išsamiai ir tinkamai motyvavo jos taikymo sąlygas bei pagrindą. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 2-7) patvirtina, jog iki baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo V. R. sirgo (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu V. R. serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo ir šiuo metu negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės bei negali jų teisingai valdyti. Kartu V. R. konstatuojamas ir gretutinis sutrikimas – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas G. B. patvirtino ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad V. R. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (uždraustos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu V. R. vystosi (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog V. R., net po jam anksčiau taikyto gydymo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tiek taikant ambulatorinį gydymą (duomenys neskelbtini) (yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini)), kritiškai nevertina savo psichikos sutrikimo, vystosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Eksperto manymu, V. R. savo veiksmais kelia pavojų (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ekspertas rekomendavo V. R. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Taip pat ekspertas paaiškino, jog ambulatorinis stebėjimas neužtikrintų siekiamų tikslų, nes yra padidintas V. R. pavojingumas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 52).

8. Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, eksperto paaiškinimus, jog V. R. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, vėliau pakeičiant (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo taikytas iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114-115; 2 t., b. l. 19-20), vėliau gydytas viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligonininėje iki (duomenys neskelbtini) diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167), (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), jog dėl dabartinės psichikos būsenos V. R. negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir negali juos teisingai valdyti, kad didėja jo pavojingumas (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka V. R. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą (duomenys neskelbtini).

9. Nors, advokatas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad V. R. šiuo metu (duomenys neskelbtini), reguliariai (duomenys neskelbtini), gydysis nuo (duomenys neskelbtini), bei kad (duomenys neskelbtini) jam galės padėti, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančius šiuos faktus byloje nebuvo pateikta.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. R. priverčiamąją medicinos priemonę pagal BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė, o nagrinėdamas šią bylą, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. R., kuriam taikytos priverčiamos medicinos priemonės, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio V. R., kuriam taikytos priverčiamos medicinos priemonės, suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 81-84).

12. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį apskundė V. R., kuriam taikytos priverčiamos medicinos priemonės, advokatas Edmundas Jankaitis. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (2 t., b. l. 78) V. R. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija V. R., kuriam taikytos priverčiamos medicinos priemonės, advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad V. R. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje, padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, į jo sveikatos būklę (serga (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), neregistruotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111-112), bei į tai, kad V. R. gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis prašė iš jo ginamojo nepriteisti proceso išlaidų (2 t., b. l. 86), teisėjų kolegija nutaria iš V. R., kuriam taikytos priverčiamos medicinos priemonės, Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti V. R., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš V. R., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, valstybės naudai 90 Eur (devyniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.