Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui P. V. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovas G. K. ir atsakovas P. V. 2019 m. gegužės 15 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas G. K. nupirko, o atsakovas P. V. pardavė už 7 700 Eur sumą lengvąjį automobilį Škoda SuperB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 3). Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje nepažymėti jokie automobilio trūkumai, nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, yra išaiškinta, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo būdais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

2018 m. lapkričio 9 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant automobilio ridą, valstybinį ir identifikavimo numerį. Sutartyje šalys aptarė, ar transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, taip pat ar žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Sutartyje nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privaloma techninė apžiūra; pardavėjas taip pat patvirtino, jog parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota; transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registracijos dokumente nurodytus duomenis (e.b.l. 3). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo parduodamas automobilis nebuvo naujas, parduodamas be garantijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalis numato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, jeigu šis neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tik tuo atveju, kai pardavėjui garantuoja daiktų kokybę. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptarti parduodamo daikto trūkumai. Skelbime apie parduodamą transporto priemonę atsakovas apibūdino parduodamą automobilį kaip puikų, labai tvarkingą, Lietuvoje neeksploatuotą. Ieškovui pradėjus eksploatuoti automobilį paaiškėjo, jog yra padidintos automobilio variklio alyvos sąnaudos, kurios leidžia įtarti variklio gedimą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo esminių trūkumų, trukdančių jį naudoti pagal paskirtį be papildomo remonto ir tam tikslui būtinų lėšų sąnaudų, o pardavėjui turėjo būti žinomi požymiai, leidžiantys įtarti minėtus trūkumus, tačiau juos pardavėjas nuo pirkėjo nuslėpė, automobilį pristatydamas kaip be trūkumų ir itin tvarkingą.

Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Liudytoja J. K. nurodė, kad automobilį vyras nupirko jai. Jau kitą dieną po automobilio įsigijimo įpylė tepalų. Pravažiavus kelis šimtus kilometrų automobilio davikliai vėl pradėjo rodyti, kad trūksta tepalų. Liudytojas A. Č. nurodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius, kuris 20 metų specializuojasi automobilių variklių remonto srityje. Padidintas variklio alyvos suvartojimas yra požymis, leidžiantis įtarti variklio gedimą. Liudytojas A. Č. nurodė, kad ieškovo pateikto automobilio gedimo iš išorinių požymių nustatyti negalima, reikėjo išardyti variklį, siekiant nustatyti alyvos suvartojimo priežastį. Nuėmus įsiurbimo kolektorių, nustatė tepalų vartojimo priežastį – variklio vožtuvai buvo padengti storu sluoksniu suodžių. Pagal suodžių sluoksnio storį liudytojas nustatė, jog variklio gedimas, sąlygojantis padidintą tepalų suvartojimą, atsirado daugiau nei prieš nuvažiuojant 20000 km. Reikėjo pakeisti variklio stūmoklių žiedus, remontuoti variklio galvą, pritrinti vožtuvus, pakeisti riebokšlį. Liudytojas taip pat nurodė, kad buvo sugedęs turbokompresorius, kurį, ieškovo sutikimu, perdavė remontuoti uždarajai akcinei bendrovei „Turboautocentras“. Pagal liudytojo pateiktus duomenis, techniškai tvarkingas automobilis 1 litrą tepalų suvartoja nuvažiavus 30000 kilometrų, o ne 300 kilometrų.

Nors byloje nėra pateikta įrodymų apie minėtų automobilio variklio gedimų priežastį, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokie gedimai atsirado dėl natūralaus susidėvėjimo, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu variklio susidėvėjimas buvo pasiekęs tokį laipsnį, kad automobilio negalima buvo saugiai eksploatuoti, neatlikus variklio remonto. Taip pat egzistavo vizualiai pastebimas variklio gedimą leidžiantis įtarti požymis – apie 100 kartų padidintas variklio alyvos suvartojimas. Tokio požymio nepastebėti buvo neįmanoma, dėl įspėjamojo ženklo automobilio valdymo skydelyje. Kaip matyti iš automobilio ridos duomenų, nuo įsigijimo iki pardavimo ieškovui atsakovas nuvažiavo minėtu automobiliu apie 779 km (= 146 994 km rida pirkimo sutartyje – 146 215 km rida 2019 m. gegužės 3 d. techninėje apžiūroje). Ieškovas pastebėjo padidintą variklio alyvos suvartojimą, nuvažiavęs 300 km. Iki kreipimosi dėl automobilio trūkumų šalinimo ieškovas iš viso buvo nuvažiavęs 555 km. Todėl darytina išvada, kad automobilio variklio defektai jau egzistavo, atsakovui jį pradėjus eksploatuoti ir atsakovui apie variklio gedimo požymį (padidintą variklio alyvos suvartojimą) turėjo būto žinoma pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu.

Po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė papildomus įrodymus – Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedros docento, transporto inžinerijos mokslo grupės nario dr. D. J. 2020 m. spalio 14 d. specialisto išvadą, kurioje paneigiamos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog variklio gedimą ir per didelį alyvos kiekio suvartojimą sąlygojo paties ieškovo veiksmai, įpilant per didelį kiekį variklio alyvos. Nors minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad per didelis alyvos lygis variklio karteryje pavojingas varikliui, nes gali iššaukti tam tikrus variklio gedimus – variklio riebokšlių, tarpinių ir karterio ventiliacijos sistemos. Esant variklio riebokšlių ir tarpinių gedimams, variklio alyva tekės per atsiradusius nesandarumus ir tai bus pastebima vizualiai. Esant karterio ventiliacijos sistemos gedimams variklio alyva bus sudeginama variklio cilindruose. Tačiau trumpam laikui padidintas variklio alyvos lygis negalėjo sukelti gedimų, kurie buvo nustatyti remontuojant šio automobilio variklį (stūmokliai, stūmoklių žiedai, variklio vožtuvai, turbokompresorius). Iš automobile ridos rodmenų matyti, kad po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo automobilis buvo naudojamas labai trumpą laiko tarpą, nuvažiuota tik vos 555 km ( = 147 549 km rida autoserviso patikroje – 146 994 km rida pirkimo – pardavimo sutartyje). Be to, iš sutarties – užsakymo (e.b.l. 7) matyti, kad atliekant automobilio defektravimą variklio alyvos prasiskverbimo, kas priskirtina alyvos lygio perviršio požymiui, nenustatyta.

Visų pirma pažymėtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas įpylė per didelį alyvos kiekį, galintį įtakoti variklio veikimą, t. y. tokį kiekį, kuris viršytų maksimalaus kiekio atžymą. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėjimo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, našta tenka pardavėjui. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog p ieškovas pylė variklio alyvą, nesant tam pagrindo, ar kad buvo viršytas variklio alyvos lygis. Šios aplinkybės grindžiamos tik subjektyviomis atsakovo prielaidomis. Antra, aukščiau nurodyta specialisto išvada patvirtina, jog net ir viršijus variklio alyvos kiekio maksimalią ribą, automobilį eksploatuojant tokį trumpą laiką bei mažą kilometražą, kokį eksploatavo ieškovas, tai negali sąlygoti ieškinyje nurodytų variklio gedimų. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus ir sudarančių pagrindą daryti kitokią išvadą. Todėl teismas laiko daikto trūkumų, egzistavusių iki daikto perdavimo pirkėjui, faktą įrodytu. Tuo tarpu atsakovas neįrodė jo kaip pardavėjo atsakomybę šalinančių pagrindų.

Tai, kad prieš sutarties sudarymą automobilis buvo patikrintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Tuvlita“ ir išduota kortelė patvirtino, jog automobilis techniškai tvarkingas, minėtų aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo jas vertinti atsakovo naudai, nes šiuo atveju nuostolių atlyginimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trūkumais, kurie nebuvo nustatyti ir apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas. Tai, kad privalomos techninės apžiūros metu daikto trūkumai negalėjo būti nustatyti, patvirtina liudytojo A. Č. parodymai, taip pat Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedros docento, transporto inžinerijos mokslo grupės nario dr. D. J. 2020 m. spalio 14 d. specialisto išvada ir uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ 2020 m. liepos 10 d. elektroniniame laiške pateikta informacija. Uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ 2020 m. liepos 10 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad tiesiogiai nustatyti padidinto variklio alyvos sunaudojimo negalima, galima įtarti pagal šalutinius požymius, pavyzdžiui padidėjusį dumingumą varikliui dirbant laisva eiga. Liudytojas, varikio remontą atlikęs meistras A. Č. nurodė, kad, atliekant techninę apžiūrą, tikrinant CO2, filtrai sulaiko smulkias daleles, todėl apžiūros metu neviršijamas išmetamų dalelių kiekis. Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedros docento, transporto inžinerijos mokslo grupės nario dr. D. J. 2020 m. spalio 14 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad autoservise apžiūrint automobilį tiksliai galima nustatyti tik vizualiai pastebimus gedimus, kurie darytų įtaką variklio alyvos sąnaudoms – t.y. variklio riebokšlių, tarpinių ir kitus nesandarumus. Jeigu variklis degina alyvą dėl remonto metu nustatytų gedimų, gali būti padidėjęs variklio optinis dūmingumas, tačiau, priklausomai nuo aplinkybių (alyvos sąnaudų kiekis, aplinkos apšvieta, oro drėgmė, variklio temperatūra ir darbo režimas), tą pastebėti vizualiai gali būti labai sudėtinga arba neįmanoma. Privalomosios techninės apžiūros metu automobiliams su benzininiais varikliais dūmingumas nėra matuojamas, o nustatomas tik procentinis teršalų (CO – anglies monoksidas) kiekis išmetamosiose dujose. Procentinis anglies monoksido kiekis išmetamosiose dujose priklauso nuo kompresijos variklio cilindruose, variklio maitinimo sistemos darbo kokybės ir išmetamųjų dujų katalizatoriaus funkcionalumo, o variklio suvartojamos alyvos kiekis šiam parametrui jokios žymios įtakos neturi.

Sutartyje – užsakyme Nr. 109912 pateikta informacija bei automobilio variklį remontavusio liudytojo A. Č. parodymai patvirtina, kad variklio defektai vizualiai negalėjo būti nustatyti, o tam buvo būtina išardyti variklį (e.b.l. 53).

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pardavėjas eksploatavo automobilį pakankamą laiko tarpą, kad paaiškėtų automobilio neįprastos savybės dėl padidinto alyvos kiekio suvartojimo. Tokia parduodamo daikto savybė ne tik sukelia nepatogumų naudotis daiktu bei padidina daikto eksploatavimo sąnaudas, tačiau ir rodo esminės automobilio ekploatavimo saugumui detalės – variklio gedimą, kurio laiku nepašalinus, daiktas apskritai taps netinkamu naudoti. Taigi, tokios aplinkybės, apibūdinančios daikto kokybę, neatskleidimas pirkėjui vertinamas kaip pardavėjo, t. y. atsakovo nesąžiningumas, kuris sudaro pagrindą taikyti jam civilinę atsakomybę. Pardavėjo nesąžininumą netiesiogiai patvirtina ir jo nemotyvuotas bei skubotas sprendimas parduoti automobilį.

Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus, nes jie galėjo būti nustatyti tik išardžius variklį, o tokius trūkumus leidžianti įtarti daikto savybė – padidintas variklio alyvos suvartojimas pardavėjo nebuvo atskleista, taip pat ji negalėjo paaiškėti bandomojo važiavimo metu dėl nepakankamo kilometražo. Todėl atsakovas, kaip pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, nes parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau jau egzistavo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 2020 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, yra išaiškinta, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Liudytojo A. Č. parodymai, Sutartyje – užsakyme Nr. 109912 pateiktos automobilio defektacijos išvados patvirtina, kad automobilio gedimui pašalinti teko keisti variklio žiedus ir remontuoti variklio „galvą“ bei, išardžius variklį, paaiškėjo, jog sugedęs ir turi būti remontuojamas turbokompresorius. Minėto gedimo (automobilio trūkumų) diagnostikai ir pašalinimui ieškovas patyrė 1 693,26 Eur (= 47,92 + 59,37 + 9,97 + 1310 +266 Eur) nuostolių. Ieškovo patirtų išlaidų dydį bei jų priežastinį ryšį su automobilio trūkumų šalinimu patvirtina Sutartis – užsakymas (e.b.l. 7; 8), Automobilio serviso darbų sutartis (e.b.l. 11), PVM sąskaitos – faktūros (e.b.l. 9; 12-13), mokėjimo kvitai (e.b.l. 10). Ieškovas iki automobilio remonto pradžios informavo pardavėją apie paaiškėjusius automobilio trūkumus, siūlė pardavėjui atvykti į autoservisą automobilio apžiūrai, reikalavo atsiimti automobilį (panaikinti pardavimo sutartį) arba kompensuoti remonto kainą, tačiau pardavėjas atsisakė. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina pagrindą taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškovo kaip pirkėjo teisių gynimo būdą – nuostolių, patirtų dėl daikto trūkumų šalinimo, atlyginimą. Pažymėtina, jog visos ieškovo nurodytos išlaidos yra susiję su automobilio trūkumų šalinimu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nagrinrėdamas bylą iš naujo, teismas turi išsiaškinti išlaidų turboukompresoriaus keitimui būtinumą, tačiau pažymėtina, jog minėtas turbokompresorius nebuvo keičiamas, o buvo suremontuotas, jį išmontuojant ir vėl sumontuojant. Tai patvirtina liudytojo A. Č. parodymai bei uždarosios akcinės bendrovės ”Turbocentras” 2019 m. liepos 10 d. PVM sąskaita – faktūra serija TUR Nr. 2792 (e.b.l. 13). Pažymėtina, jog ieškovas eksploatavo automobilį per trumpą laiką, kad būtų pagrindas konstatuoti kompresoriaus susidėvėjimą, o atsakovas neįrodė, jog kompresoriaus gedimą sąlygojo ieškovo neatsargūs veiksmai, atlikti po daikto perdavimo. Kompresoriaus gedimas turėjo būti pašalintas, siekiant užtikrinti sklandų variklio darbą, minėtas gedimas nustatytas išardžius variklį, taigi negalėjo būti pastebėtas daikto perdavimo pirkėjui metu. Todėl teismas daro išvadą, jog kompresoriaus gedimas taip pat egzistavo automobilio pardavimo metu ir pardavėjas, kaip garantavęs itin gerą automobilio techninę būklę, yra atsakingas už šį trūkumą.

Taigi, ieškovas įrodė daikto trūkumų esminę įtaką daikto naudojimo pagal paskirtį galimybėms, tai, kad minėti trūkumai egzistavo iki daikto perdavimo pirkėjui, taip pat pardavėjui buvo žinoma aplinkybė, leidžianti įtarti daikto trūkumus – padidintas alyvos kiekio suvartojimas, tačiau tokia aplinkybė neatskleista pirkėjui. Nors minėti daikto trūkumai ir yra paslėpti bei negalėjo būti nustatyti pardavimo metu, atsakovas, kaip garantavęs pirkėjui labai tvarkingą automobilio techninę būklę, privalo atlyginti ieškovui pastarojo patirtas daikto trūkumų šalinimo išlaidas, sudarančias 1693,26 EUR, todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš atsakovo ieškovui priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančia 5 proc., dydžio procesines palūkanas.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 38,00 EUR žyminis mokestis, 175,00 EUR už specialisto išvados parengimą ir 1350,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovo; atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjamu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijo ginčo dalyku esančio daikto defektų atsiradimo momentą bei priežastis, kas sąlygojo būtinybę ieškovui teikti papildomus įrodymus bei patirti su tuo susijusias išlaidas, todėl minėtos išlaidos už specialisto išvados parengimą laikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, numatytos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. V. ieškovui G. K. 1693,26 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus, dvidešimt šešis euro centus).

Priteisti iš atsakovo P. V. ieškovui G. K. 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1693,26 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. V. ieškovui G. K. 1563,00 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.