Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam R. M., nukentėjusiajai J. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2012-11-19 apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) kieme vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 34 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę, kuri nedrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atbulas nedavė kelio, pravažiavimu tarp kiemų, ėjusiai pėsčiajai J. B., kurią su automobilio galine dalimi parbloškė ir sužalojo, padarydamas nukentėjusiajai J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012-10-19 apie 14.30 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso draugui V. G.. Važiavo vienas, iš stovėjimo vietos atbulas, (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kieme esančiu pravažiavimu link (duomenys neskelbtini) Važiavimo greitis buvo minimalus apie 5-10 km/h ne daugiau, nes pravažiavimas labai duobėtas. Važiuodamas visą laiką žiūrėjo per salone esantį galinį vaizdo veidrodėlį ir šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, jokių kliūčių nematė, pėsčiųjų einančių pravažiavimu ar šalia jo nebuvo, iš abiejų pusių kraštuose stovėjo palikti stovėjimui automobiliai. Nuvažiavus nuo stovėjimo vietos apie 20-30 metrų pajuto, kad ant kažko užvažiavo, tuomet iš karto sustojo, išgirdo šaukiančius žmones. Išlipęs iš automobilio pamatė ties automobilio kairės pusės galiniu ratu ant kelio gulinčią senyvo amžiaus moterį, kurios dešinė koja buvo po automobilio dugnu. Šią koją automobilio galinis ratas buvo pervažiavęs. Moteris buvo sąmoninga, bendravo ramiai, skundėsi, kad skauda koją. Tuomet suprato, kad moteris sužeista ir iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu pranešti apie įvykį. Moterį pasisodino pas save į automobilį, kad nesušaltų ir laukė kol atvyks medikai. Atvykę medikai moterį išgabeno į gydymo įstaigą. Prieš užvažiuodamas ant pėsčiosios jos visai nematė, ji galimai staiga išėjo iš po kairėje pusėje stovinčių automobilių, kuomet trumpai galėjo nukreipti dėmesį į kitą pusę. Įvykio vietoje buvo keletas žmonių iš kurių viena moteris aiškino, kad pėsčioji išėjo iš po stovinčio automobilio, visai neapsidairiusi, šias aplinkybes aiškinusi moteris savo anketinių duomenų nepaliko, nors ir prašė. Po įvykio keletą kartų buvo nuvykęs pas sužeistą moterį, vežė į gydymosi įstaigą, nupirko vaistų, pagal savo finansines galimybes, kadangi pats šiuo metu niekur nedirba, neturi pajamų. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 291 str. nustatyta tvarka, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 273 str. sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios J. B. parodymų matyti, kad 2012-11-19 apie 14.30 val. ėjo kiemais iš namų (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esantį prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Eidama kiemais priėjo (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir ėjo pravažiavimu tarp kiemų link (duomenys neskelbtini) Abiejose pusėse buvo sustatyti automobiliai, todėl eiti pačiu pakraščiu nebuvo galimybės. Iki Savanorių pr. likus apie 20 metrų pajuto stiprų smūgį iš nugaros ir nugriuvo ant žemės. Tik nugriuvus ant žemės, automobilis, kuris parbloškė su galiniu kairės pusės ratu pervažiavo per koją ir iš karto sustojo. Koja akimirksniu sutino, buvo iškviesti medikai, kurie pristatė į Kauno klinikas (b.l. 20-21).

Iš eismo įvykio vietos plano, fotonuotraukų, matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2012-11-19 (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai J. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 17-18).

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, jog Kauno teritorinė ligonių kasa prašo priteisti 2800,53 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus 53 ct) žalos už nukentėjusiosios gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (b.l. 62).

Iš nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. B. civilinio ieškinio matyti, jog ji prašo priteisti iš R. M. 15000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 2721,03 (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną litą 03 ct) turtinės žalos atlyginimo J. B. naudai (b.l. 70-71), pateikia mokėjimo kvitus (b.l. 72-76).

Darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. pilnai įrodyta, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis R. M. pilnai kaltu prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitam ir nešališkam visų bylos aplinkybių ištyrimui, todėl, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkaus nusikaltimo kategorijai (LR BK 11 str.). Teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, į kaltinamojo asmenybę: neteistas (b.l. 28-32), administracine tvarka baustas (b.l. 33-39), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b.l. 40). Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, teismas mano, kad jam skirtina reali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant. Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti LR BK 64 ¹ str.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismų praktikoje suformuluota, kad teismo pareiga neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas derinamas su teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekiu išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenumato (LR CK 6.250 str.), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

J. B. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai: priteisiant iš R. M. 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 2721,03 Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną litą 03 ct) turtinės žalos atlyginimo J. B. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš R. M. 2800,53 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų 53 ct) žalą už nukentėjusiosios gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303str., 306 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir paskirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

J. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai: priteisti iš R. M. 3000,00Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos, 2721,03 Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną litą 03 ct) turtinės žalos atlyginimo J. B. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš R. M. 2800,53 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus 53 ct) už nukentėjusiosios gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.