- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-257-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00611-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- V. K., VĮ „Registrų centrui“
- Ieškovas
- J. P., I. N., V. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 26-ojo Notarų biuro
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. P., I. N., V. P. ieškinį atsakovams V. K. ir VĮ „Registrų centrui“, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 26-ojo Notarų biuro notarė R. V., dėl žemės sklypo priteisimo ir Nekilnojamojo turto registro duomenų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. I. J. P., I. N., V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. K. ir VĮ Registrų centras prašydami nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)yra vienas ir tas pats žemės sklypas, kadangi du kartus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nustatyti, kad nurodytas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams J. P., I. N. ir V. P.. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą V. K. dalyje dėl (duomenys neskelbtini)dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Panaikinti žemės sklypo, įregistruoto (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių į jį ir susijusių juridinių faktų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. ieškovai gavo VĮ Registrų centras Utenos filialo raštą Nr. 911.5.9) (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad atlikta dviguba ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir nuosavybės teisių į jį registracija. Registrų centras nurodė, kad vienas ir tas pats žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas du kartus. Patikrinus kadastro bylas paaiškėjo, kad yra vienas ir tas pats žemės sklypas, į kurį šiuo metu yra įregistruotos skirtingų asmenų nuosavybės teisės. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad registro tvarkytojas padarė įrašą apie dvigubą žemės sklypo registraciją Nekilnojamojo turto registre. Registrų centras 2018 m. spalio 23 d. rašte Nr. (11.5.9) (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ištaisyti klaidą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, šiuo konkrečiu atveju galimybės nėra, todėl ieškovai kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats žemės sklypas. Nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams J. P., I. N., V. P.. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. 2008-08-13 V. K. išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl (duomenys neskelbtini)dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini)ha bendro ploto, 7.3500 ha miško ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Priteisė ieškovei V. P., lygiomis dalimis iš atsakovų V. K. ir VĮ “Registrų centras” 275 Eur, žyminio mokesčio, 1778,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei po 4,72 Eur teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
4. Nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovams V. P., J. P. ir I. N.. Minėtas sklypas ieškovams priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą po A. P. mirties. Ginčo sklypą A. P. 1998 m. spalio 8 d. sutartimi nusipirko iš K. V. –J. ir 1998 m. spalio 7 d. sutartimi – iš A. K., atsakovo V. K. tėvo. A. V. K. tėvui A. K. ir paveldėtojos K. V.-J. sutuoktiniui E. K. Utenos apskrities 1998m. birželio 22 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr.(duomenys neskelbtini)ir Utenos apskrities viršininko administracijos 1998-06-22 Įsakymu Nr. 10-05-283 buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nuo 1998 m. liepos 30 d.
5. Nuosavybės teisės į ginčo sklypą yra įregistruotos ir atsakovo V. K. vardu. Atsakovo vardu turto nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2008-09-18, teisinės registracijos pagrindu nurodyta 2008-08-13 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr.(duomenys neskelbtini).
6. Iš byloje esančių registrų išrašų bei teismui pateiktų rašytinių dokumentų, atsakovo VĮ Registrų centras atstovės paaiškinimų, matyti, kad žemės sklypas įregistruotas unikaliu Nr.(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Tarp ieškovų ir atsakovo VĮ Registrų centras nėra ginčo, kad tai yra vienas ir tas pats žemės sklypas. Tačiau atsakovas V. K. savo nuomonės, gavęs procesinius dokumentus , nepateikė į teismo posėdį neatvyko. Iš esančių byloje rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovą V. K. apie neatitikimus žemės sklype informavo VĮ Registrų centras 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr.(11.5.9)(duomenys neskelbtini) ir Nacionalinė žemės tarnyba 2012 ir 2017 metais, tačiau atsakovas buvo pasyvus ir savo nuomonės neišsakė.
7. Tai, kad yra vienas ir tas pats žemės sklypas, patvirtina ir VĮ Registrų centro Utenos filialo 2018-10-23 raštas Nr. (11.5.9)(duomenys neskelbtini), Utenos apskrities viršininko 1998-06-22 įsakymas Nr.10-05-283 ir Utenos apskrities (duomenys neskelbtini)sprendimai Nr.(duomenys neskelbtini)ir Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo 1997-12-16 aktas, žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenys, žemės sklypo abrisas.
8. Ginčo turto pardavimas-pirkimas buvo teisėtas, nes įstatymai nedraudė sudaryti fiziniams asmenims žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, ir pagristas, patvirtintas notaro bei 2004-01-23 Paveldėjimo teisės liudijimai taip pat išduoti notaro. Ieškovams 2004-01-23 Paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu atsirado nuosavybės teisės į paveldimą turtą.
9. Kaip nustatyta, ginčo sklypą atsakovo tėvas A. K. pardavė, o A. P. nupirko 1998 m. spalio 7d. A. K. mirė (duomenys neskelbtini)ir jo likusį turtą paveldėjo atsakovas V. K.. CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuosavybės teisę įgyjant perdavimo būdu ( tame tarpe ir paveldėjimo ), naujasis savininkas į perduotą daiktą įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Žemės sklypą V. K. paveldėjo pagal 2008-08-13 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (1 punktas).
10. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovai yra teisėti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir jų reikalavimai yra pagrįsti, nes Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (1 punkto) pagrindu negalėjo būti sukurtos atsakovo V. K. nuosavybės teisės į ginčo turtą, o šio paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (1 punkto) pagrindu negalėjo būti padaryti įrašai viešame registre, kadangi tai pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę į žemės sklypą ir prieštarauja CK 4.37 straipsnio 1 daliai ir CK 4.93 straipsniui.
11. Teismas, vadovaudamasis CK 1.138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažino ieškovų teisę į žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir pripažino, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats žemės sklypas, bei pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. 2008-08-13 V. K. išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl (duomenys neskelbtini)dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turinčio (duomenys neskelbtini)ha bendro ploto, 7.3500 ha miško ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Žemės sklypo teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, o tik nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu esančių juridinių faktų registravimas. Reikalavimas dėl registracijos panaikinimo yra išvestinio pobūdžio, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje, 30 ir 31 straipsniuose nustatyta nekilnojamojo turto registro kompetencija išregistruoti daiktines teises bei registratoriaus veiksmų apskundimo tvarka. Nors atsakovas prašo šį ieškovų reikalavimą laikyti išvestiniu, tačiau šioje byloje VĮ Registrų centras įtrauktas atsakovu ir šiam asmeniui ieškovai reiškia reikalavimą panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovų reikalavimas dėl registracijos panaikinimo nagrinėtinas ir yra tenkintinas .
13. Iš atsakovų V. K. ir VĮ Registrų centras lygiomis dalimis teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas: ieškovei V. P. sumokėtas žyminis mokestis 275 eurai ir ieškovui J. P. teisinės pagalbos išlaidos 1778.50 eurus bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei – 9,44 eurai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu apeliantas V. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4286-786/2019 dalyje, kuria iš V. K. buvo priteista viso 1031,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centras. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį pagrindžiančius dokumentus apeliantas pateikė.
15. Jis nurodo, kad ginčas šioje civilinėje byloje kilo tik dėl vieno iš atsakovų kaltės – dėl Registrų centras veiksmų, kuriais buvo pažeista nekilnojamojo turto objektų registravimo tvarka. Aplinkybę, kad teisinė ginčo žemės sklypo registracija buvo atlikta padarius registratoriaus klaidą, dėl ko šis žemės sklypas buvo įregistruotas du kartus, pripažino pats atsakovas VĮ Registrų centras ir šią aplinkybę konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (žr. sprendimo 5 p.).
16. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą“.
17. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad „nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas “.
18. Taip pat, kasacinis teismas yra nurodęs, kad „teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką “.
19. Ieškovai ieškiniu iš esmės įrodinėjo savo teisių pažeidimą tuo aspektu, jog atsakovė VĮ Registrų centras neįvykdė jai tenkančios bendro pobūdžio pareigos patikrinti nuosavybės perėjimo kitam subjektui aplinkybių, o tą patį daiktą įregistravusi antrą kartą (ar, kaip šiuo atveju, neišregistravusi ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės iš šio sklypo pardavėjo), pažeidė registro duomenų patikimumo principą ir ieškovų materialines teises.
20. Veiksmus, sukėlusius ieškovų teisių pažeidimą, išskirtinai atliko tik atsakovė Registrų centras, nes būtent tik šis asmuo atliko atitinkamus, įstatymų nuostatas pažeidžiančius veiksmus, dėl kurių ieškovai buvo priversti savo teisių gynybos kreiptis į teismą.
21. Tuo tarpu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas, nors byloje ir buvo įtrauktas atsakovo procesinėje padėtyje, iš tikrųjų jokių veiksmų, suponavusių ieškovų teisių pažeidimą, neatliko – apeliantas paprasčiausiai paveldėjo visą savo tėvo valdytą turtą, ko pasekmė buvo ir tai, kad jam parėjo tariamos nuosavybės teisės į dar apelianto tėvo seniai parduotą žemės sklypą, į kurį jokių teisių ar tuo labiau pretenzijų apeliantas nė neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Aplinkybę, kad apeliantas iš tikrųjų niekada neturėjo jokių teisių į ginčo žemės sklypą, patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu konstatavo niekinio sandorio faktą, tačiau netaikė restitucijos ir ginčo žemės sklypo apeliantui negrąžino.
23. Pirmosios instancijos teismas, gindamas ieškovų teises ir pripažindamas jų nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, paprasčiausiai konstatavo šio žemės sklypo pardavimo fakto teisėtumą, t.y., patvirtino dar 1998 m. įvykdyto sandorio, kurio dėl apeliantui nežinomų priežasčių atsakovė Registrų centras tinkamai nebuvo įregistravusi iki šiol, faktą.
24. Apeliantas apie dvigubą ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės registraciją sužinojo tik susipažinęs su šioje byloje pareikštu ieškiniu. Jis ieškovams neturėjo jokių pretenzijų į ginčo žemės sklypo nuosavybę ir šioje civilinėje byloje nedalyvavo manydamas, kad jos baigtimi neturi jokio teisinio suinteresuotumo. Dėl tos priežasties apeliantas nesikreipė į advokatus dėl teisinės pagalbos (advokato paslaugų) ir į bylą neteikė jokių prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo pagrįstumo. Dėl tos pačios priežasties apeliantas nesikreipė ir į nekilnojamojo turto registratorių dėl duomenų ištaisymo – apeliantas paprasčiausiai niekada nežinojo apie aplinkybę, kad jo paveldėtas žemės sklypas kažkada jo tėvo buvo parduotas, o paskui registruotas du kartus, todėl kreiptis dėl tokių aplinkybių patikslinimo apeliantas neturėjo jokio faktinio ar, tuo labiau, teisinio pagrindo.
25. Mano, kad apeliantas neturi būti laikomas atsakingu už kito asmens padarytus teisės aktų pažeidimus – už tai, jog Registrų centras ginčo žemės sklypą leido registruoti du kartus, nors to padaryti turėjo būti neįmanoma.
26. Pagal Europos Žmogaus T. T. praktiką, valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjo ir pretenzijų į ginčo žemės sklypą byloje nereiškė (t.y., negynė savo tariamų nuosavybės teisių, kurių paveldėjimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino niekiniu) bei į tai, kad veiksmus, sukūrusius pagrindą ieškovams kreiptis į teismą, atliko išskirtinai tik Registrų centras, konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, apeliantui priskiriant apmokėti dalį ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra visiškai neproporcingas ir pažeidžia esminius teisinius sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Teigia, kad visos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje turėjo būti priteistos iš savo veiksmų neteisėtumą proceso metu pripažinusio atsakovo Registrų centras.
Atsiliepimas
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Registrų centras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pateikė papildomus rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad VĮ Registrų centras siųsti dokumentai V. K. buvo įteikti.
28. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų; šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Registrų centras, išnagrinėjęs ieškovės V. P. 2018-09-26 prašymą, nustatė, kad į Nekilnojamojo turto registrą yra įrašyti klaidingi duomenys, tačiau tokių duomenų taisymas be visų nekilnojamojo turto objektų savininkų (šiuo atveju atsakovo V. K.) sutikimo yra negalimas, nes gali būti pažeisti šių savininkų interesai. A. V. K. R. centro raštu buvo informuotas apie susidariusią situaciją, tačiau nei iki ieškinio pateikimo teismui, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliantas neišreiškė jokios pozicijos dėl tokių klaidingų duomenų keitimo Nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
29. Apeliantas skunde nurodo, kad „apeliantas iš tikrųjų niekada neturėjo jokių teisių į ginčo žemės sklypą“, „jam perėjo tariamos nuosavybės teisės į dar apelianto tėvo seniai parduotą žemės sklypą, į kurį jokių teisių ar tuo labiau pretenzijų apeliantas nė neturėjo“. Ši V. K. pozicija buvo išdėstyta tik apeliaciniame skunde, ji nebuvo žinoma kitiems bylos dalyviams nei iki ieškinio pateikimo teismui, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš viso, kas išdėstyta, akivaizdu, kad atsakovas V. K. nebendradarbiavo su kitais bylos dalyviais ir teismu. Apeliantas nebuvo apdairus ir rūpestingas, o ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nulemtos jo pasyvaus elgesio.
Atsiliepimas
30. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš esančių byloje rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovą V. K. apie neatitikimus žemės sklype informavo VĮ Registrų centras 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr.(11.5.9)(duomenys neskelbtini) ir Nacionalinė žemės tarnyba 2012 ir 2017 metais, tačiau atsakovas buvo pasyvus ir savo nuomonės neišsakė. Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, registro tvarkytojas apie dvigubą žemės sklypo registraciją Nekilnojamojo turto registre atliko įrašą (išrašų 11 p.) ir apeliantas apie tai turėjo žinoti. Be to, protingas ir sąžiningai savo procesinėmis teisėmis besinaudojantis asmuo, sutinkantis su jam pareikštu reikalavimu ir siekiantis išvengti nereikalingų teismo išlaidų, apie ginčo nebuvimą ir savo sutikimą su reikalavimu privalo iš karto informuoti teismą ir proceso dalyvius.
31. Nežiūrint į tai, kad Registrų centras pažeidė nekilnojamojo turto objektų registravimo tvarką, byloje buvo sprendžiamas ieškovų ir apelianto ginčas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą. Ginčo galima buvo išvengti, jeigu apeliantas, sužinojęs apie dvigubą sklypo registraciją, būtų kreipęsis į VĮ Registrų centras dėl duomenų ištaisymo. Be apelianto valios, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, duomenų ištaisymas nebuvo galimas. Tikėtina, kad apeliantas neatmetė galimybės, kad ginčas dėl žemės sklypo bus išspręstas jam palankiai. Bet kokiu atveju apeliantas nereagavo į ieškovo J. P. prašymą kreiptis į registro tvarkytoją dėl duomenų ištaisymo. Sužinojęs apie ieškinį, apeliantas nevykdė jam nustatytos pareigos pateikti atsiliepimą, nedalyvavo teismo posėdžiuose, užsiėmė pasyvią poziciją, nors ir turėjo galimybę nutraukti teisminį ginčą, jeigu būtų pasisakęs dėl ieškovų reikalavimo taip kaip pasisakė apeliacinio skundo 16 punkte, kuriame nurodė: „Visgi, apeliantas ieškovams neturėjo jokių pretenzijų į ginčo žemės sklypo nuosavybę“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
32. Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keičiamas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
34. Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja, kad atsakovas prieš ieškinio pateikimą yra gavęs VĮ Registrų centras raštą dėl duomenų ištaisymo bei jam iki ieškinio pateikimo buvo žinoma dėl dvigubos žemės sklypų registracijos Nekilnojamojo turto registre. CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio išimtys gali būti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado vėliau, t.y. jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, atsakovo VĮ Registrų centras pateikti papildomi rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas V. K. yra gavęs 2018 m. spalio 23 d. VĮ Registrų centras raštą dėl duomenų ištaisymo, todėl šiuos įrodymus teismas vertina kaip perteklinius ir atsisako juos priimti.
35. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriuo ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų lygiomis dalimis buvo priteistos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
36. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
37. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
38. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
39. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.
40. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats žemės sklypas, kadangi jis du kartus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre su skirtingais unikaliais numeriais. Prašė nustatyti, kad nurodytas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams J. P., I. N. ir V. P., pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą V. K. dalyje dėl (duomenys neskelbtini)dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, panaikinti žemės sklypo, įregistruoto (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių į jį ir susijusių juridinių faktų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
41. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš jo ir iš Registrų centro lygiomis dalimis, nes tik dėl Registrų centras veiksmų, buvo pažeista nekilnojamojo turto objektų registravimo tvarka, sukėlusi ieškovų teisių pažeidimą.
42. Byloje nustatyta, kad atsakovo tėvas A. K. ginčo sklypą pardavė, o A. P. nupirko 1998 m. spalio 7 d. , kurį po A. P. mirties paveldėjo ieškovai. Sklypo pardavėjas A. K. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą paveldėjo atsakovas V. K. ir paveldėjimo teisės pagrindu, dėl to, kad jis buvo įregistruotas jo tėvo vardu, įgijo nuosavybės teises į ginčo sklypą.
43. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais. Aiškindamas ir taikydamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009).
44. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. K. N. turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).
45. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ Registrų centras dėl nenustatytų priežasčių ginčo sklypą įregistravo du kartus ir dėl to šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos skirtingų asmenų nuosavybės teisės į tą patį sklypą. Atsakovo tėvas A. K. ginčo sklypą 1998 m. spalio 7 d. pardavė A. P.. Tačiau atsakovas VĮ Registrų centras neišregistravo ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės iš šio sklypo pardavėjo, o tai ir lėmė, kad atsakovas 2008 m. rugpjūčio 13 d. paveldėjo ginčo sklypą. Kadangi atsakovo tėvui ginčo sklypas nebepriklausė, todėl atsakovas jo paveldėti negalėjo (CK 4.48 straipsnio 2 dalyje). Notarė išdavė V. K. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą į mirusio A. K. vardu dokumento išdavimo dieną registruotą nekilnojamąjį turtą, taip pat ir į ginčo sklypą, nes Nekilnojamo registro duomenimis, ginčo nuosavybės teisė priklausė mirusiam V. K. tėvui A. K..
47. Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad tik VĮ Registrų centro veiksmai lėmė neteisėtą atsakovo nuosavybės teisių registraciją į ginčo sklypą paveldėjimo liudijimo pagrindu dėl ko ieškovai buvo priversti savo teises ginti teisme.
48. Nors ginčo sklypo savininkams, tame tarpe ir V. K., buvo išsiųstas Registrų centro Utenos filialo 2018 m. spalio 23 d. raštas „Dėl dvigubos žemės sklypų registracijos Nekilnojamojo turto registre“ , tačiau jame nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ištaisyti klaidą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, šiuo konkrečiu atveju, nėra galimybės ir kad norint ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, turi kreiptis į teismą dėl vieno žemės sklypo registracijos panaikinimo ir/ar pirkimo-pardavimo sutarties ir/ar paveldėjimo teisės liudijimo, ir/ar nuosavybės teisės liudijimo nuginčijimo ir panaikinimo.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame rašte nėra nurodyta, kad šalys gali susitarti taikiai ir kartu kreiptis dėl klaidingų duomenų ištaisymo. Priešingai, aiškiai nurodyta, kad vienintelis būdas ištaisyti klaidingus duomenis yra kreipimasis į teismą. Todėl atsakovo Registrų centro teiginiai, kad atsakovas galėjo kreiptis dėl klaidingų duomenų ištaisymo ir duomenys būtų ištaisyti, nėra pagrįsti. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas J. P. siuntė atsakovui raštą dėl duomenų ištaisymo, tačiau to nepagrindė rašytiniais įrodymais, todėl ši aplinkybė nėra įrodyta. Be to, neaišku, ką tai būtų pakeitę. Nebent jis būtų kreipęsis į teismą su tokiu pat ieškiniu.
50. Nors atsakovas šioje byloje buvo pasyvus, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau šiuo atveju jo veiksmai tiesiogiai nelėmė bylos išnagrinėjimo rezultato. Nenustatyta, kad atsakovas ginčytų ieškovų teises, nes jam faktas apie tai, kad paveldėtas žemės sklypas iš tiesų priklauso kitiems asmenims, nebuvo žinomas ir paaiškėjo tik Registrų centrui nagrinėjant ieškovės V. P. prašymą dėl žemės ribų įbraižymo. Be to, jis nebuvo žemės pardavimo sandorio dalyvis, nedalyvavo perkant –parduodant ginčo žemės sklypą. Žemę jis paveldėjo tik po tėvo mirties, nes VĮ Registrų centras išdavė pažymą apie mirusiojo turtą, todėl negalėjo pateikti teismui jokių paaiškinimų, susijusių su ginčo sklypo nuosavybes teisių perleidimu, tą pripažino ir ieškovų atstovas teismo posėdyje. A. V. K. neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta. Todėl šiuo atveju atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimas, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos byloje.
51. Pirmosios instancijos teismas nevertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, todėl ir iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju atsakovei VĮ Registrų centras neįvykdžius jai tenkančios bendro pobūdžio pareigos patikrinti nuosavybės perėjimo kitam subjektui pagrindų, o tą patį daiktą įregistravus antrą kartą kitu numeriu ir adresu, konstatuojama, kad atsakovas VĮ Registrų centras pažeidė registro duomenų patikimumo principą. Be šio pažeidimo ieškovams nebūtų reikėję savo teises ginti teisme, todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš vieno atsakovo VĮ Registrų centras. Kadangi V. K. skundas tenkinamas, VĮ Registrų centras prašomos išlaidos nepriteisiamos.
52. I. J. P. turėtos 300 Eur advokato pagalbos išlaidos iš apelianto nepriteisiamos, nes apeliantas jo teisių dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės nagrinėjamu skundu neginčijo.
53. Apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, sumokėjo žyminį mokestį. Šiuo atveju apeliacinio skundo reikalavimas yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl apelianto sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis turi būti grąžintas apeliantui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
A. V. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei V. P. iš atsakovų V. K. ir VĮ Registrų centras lygiomis dalimis priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VĮ Registrų centras, juridinio asmens kodas 124110246, 275 Eur (du šimtai septyniasdešimt penkis eurai), žyminį mokestį.
Priteisti ieškovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VĮ Registrų centras, juridinio asmens kodas 124110246, 1778,50 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 50 ct) advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš VĮ Registrų centras, juridinio asmens kodas 124110246, 9,44 Eur (devyni eurai 44 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660 sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini))“.
G. V. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 16 d. sumokėtą 23 Eur (dvidešimt trys eurai) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.